Civilinė byla Nr. e2-239-241/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00224-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.1; 3.4.3.11

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1202-730/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. V. skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Ramkesta 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Ramkesta iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tamtamas“; 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2020 m. gruodžio 7 d. BUAB Ramkesta kreditorių susirinkime priimtą sprendimą Nr. 2 patvirtinti nemokumo administratorės ataskaitą, sudarytą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d., ir patvirtinti joje nurodytas išlaidas, tarp jų ir nemokumo administratorės atlyginimą bei priemokas; įpareigoti bankroto administratorę grąžinti bendrovei 9 834,32 Eur kaip neteisėtai pasiskaičiuotą 30 procentų priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas; patvirtinti akcininko R. V. siūlomas administravimo išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad yra BUAB Ramkesta akcininkas, kuriam priklauso 77 proc. visų įmonės akcijų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas, tretieji asmenys, iš jų ir akcininkai) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-149/2006; 2008 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013), todėl pareiškėjas ir pateikė skundą, nes kreditorių susirinkime priimtas sprendimas nepagrįstas, neteisingas, pažeidžiantis įmonės bei akcininkų teises ir teisėtus interesus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. V. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4.       Teismas ginčo klausimą sprendė taikydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas.

5.       Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. BUAB Ramkesta kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas kreditorių sprendimas patvirtinti nemokumo administratorės ataskaitą, sudarytą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d., ir joje nurodytas išlaidas, tarp jų nemokumo administratorės atlyginimą bei priemokas.

6.       Teismas nurodė, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią JANĮ 55 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą; šiame sąraše subjektu, turinčiu teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, akcininkas nėra nurodytas.

7.       Teismo vertinimu, šiuo atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalies nuostatos ir teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi teisę ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas, tretieji asmenys, iš jų ir akcininkai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2006; 2008 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013), nes pareiškėjo nurodyta teismo praktika suformuota aiškinant anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatas, kuriose nebuvo nustatytas asmenų, turinčių teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, baigtinis sąrašas.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų skųsti priimtus kreditorių susirinkimo sprendimus, būtina įrodyti pakankamą šio asmens teisinį suinteresuotumą skundžiamu nutarimu. Teismo vertinimu, pareiškėjas tokio suinteresuotumo konkrečiomis aplinkybėmis nepagrindė, nurodydamas tik deklaratyvius teiginius apie savo interesų pažeidimą bei teismų praktikos nuostatas.

9.       Teismas pažymėjo, jog tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatos, formuojama teismų praktika administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą priskiria kreditorių kompetencijai, kadangi jų dydis turi tiesioginę įtaką kreditorių interesams bankroto procese. JANĮ 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, tai yra, teismas šį klausimą išsprendžia, jei jo nesprendžia kreditoriai. Be to, administravimo išlaidų realumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas ir sprendžiant dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo (JANĮ 99 straipsnis).

10.       Esant nurodytoms aplinkybėms teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. V. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes skundas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 

III.                      Atskirojo skundo argumentai

11.       Pareiškėjas R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį; tenkinti apelianto 2020 m. gruodžio 13 d. skundą dėl BUAB Ramkesta 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje įvirtinta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju, pareiškėjas ir yra kitas asmuo, kurio teises ir įstatymų saugomus interesus pažeidžia ginčijamas kreditorių sprendimas. Skundo pateikimo dienai atsakovė turėjo 6 000 Eur lėšų, kurias sudarė akcininkų papildomi įnašai, kad būtų atsiskaityta su vieninteliu kreditoriumi, kurio reikalavimas sudaro 320,68 Eur. Įmonė pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi, todėl pradeda vyrauti akcininkų interesai, kurie yra pažeidžiami bankroto administratorei neteisėtai pasisavinus bendrovės lėšas.

11.2.                      Pareiškėjas, turintis 77 proc. bendrovės akcijų, teismui pateikė dokumentus, įrodančius jo teisinį suinteresuotumą skundžiamu sprendimu (BUAB Ramkesta 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. akcininkų sprendimai įnešti papildomus įnašus, ir atkurti bendrovės mokumą, pavedimų kopijos). Akcininkai siekia įvykdyti prievolę BUAB Ramkesta kreditoriui, tokiu būdu nutraukti bankroto procesą ir atkurti įmonės veiklą.

11.3.                      Akcininko skundas dėl 2020 m. gruodžio 7 d. BUAB Ramkesta kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo yra pateiktas būtent todėl, kad bankroto administratorės UAB „Tamtamas“ administravimo išlaidos, kurios yra nepagrįstos dokumentais, taip pat administratoriaus atlyginimas (priemoka) 30 proc. už sumų, išieškotų už beviltiškomis laikytas skolas, yra apskaičiuota neteisėtai, tačiau vienintelis kreditorius visa tai patvirtino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti akcininko skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320

13.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 7 d. įvyko BUAB Ramkesta kreditorių susirinkimas, kuriame vienintelis kreditorius sprendė ir balsavo už nemokumo administratorės ataskaitos, sudarytos už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d., ir joje nurodytų išlaidų, tarp jų ir nemokumo administratorės atlyginimo bei priemokų, patvirtinimą. Nesutikdamas su kreditorių susirinkimo sprendimu pareiškėjas pateikė skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog įstatyme įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, bei tuo, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo.

14.       JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, turintys teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 55 straipsnio 3 dalis).

15.       Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra atsakovės BUAB Ramkesta akcininkas, turintis 77 proc. įmonės akcijų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad tarp JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, turinčių teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, akcininkas nėra įvardytas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisingai atmetė pagal ĮBĮ suformuotos teismų praktikos taikymo galimybę, teigdamas, kad įstatyme nustatytas baigtinis tokių asmenų sąrašas.

16.       Sprendžiamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; kiekvienam asmeniui garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

17.       Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra. Taigi asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).

18.       Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su vykdomu bankroto procesu. Bankroto teisiniams santykiams reglamentuoti yra skirtas specialus teisės aktas – iki 2020 m. sausio 1 d. juridinių asmenų bankroto teisinius santykius reglamentavo ĮBĮ, po 2020 m. sausio 1 d. – JANĮ. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurios yra nustatytos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Tai reiškia, kad vykdant juridinių asmenų bankroto procedūras yra vadovaujamasi ne tik minėtuose specialiuose įstatymuose išdėstytu reglamentavimu, tačiau tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs įstatymai, yra taikomos ir bendrosios CPK nuostatos.

19.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas, visų pirma, taikant ĮBĮ nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme (JANĮ ar ĮBĮ) nustatytos tvarkos ir sąlygų.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).

21.       Vadovaudamasis aptartais teismų praktikos išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą. 

22.       Pareiškėjas, būdamas vienu iš atsakovės BUAB Ramkesta akcininkų, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2020 m. gruodžio 9 d. akcininkų susirinkimo sprendimą dėl nuostolių padengimo akcininko papildomais įnašais, kuriame akcininkai nusprendė atkurti bendrovės veiklą; įnešti 6 000 Eur papildomų įnašų bendrovės skoloms, nurodytoms nemokumo administratorės, padengti; kiekvieno akcininko papildomas įnašas – 3 000 Eur. Taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius šių lėšų pervedimą į BUAB Ramkesta sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos naujai pateiktus įrodymus priima (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis), kaip turinčius įtakos sprendžiant dėl apelianto teisinio suinteresuotumo ginčyti bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo pritarta administratorės veiklos ataskaitai ir joje nurodytų administravimo išlaidų apmokėjimui.

23.       JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Pagal šio straipsnio 2 dalį juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro šis turtas: 1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną; 2) bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas; 3) kitas teisėtai bankroto proceso metu įgytas turtas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtinta įmonės akcininkų pareiga imtis mokumo atkūrimo priemonių (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis). Nei ABĮ, nei JANĮ nėra numatytas apribojimas akcininkams įnešti piniginius įnašus siekiant padėti bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei atsiskaityti su kreditoriais, nes įmonės akcininkas (savininkas) yra suinteresuotas, kad įmonė, kurios dalyvis jis yra, išliktų rinkoje veikiančiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju tai patvirtina minėtas 2020 m. gruodžio 9 d. akcininkų susirinkimo sprendimas. Atsižvelgiant ir į tai, kad iš juridinio asmens turto pirmiausia padengiamos bankroto proceso išlaidos (JANĮ 73 straipsnis), spręstina, kad įnašą nemokios bendrovės skoloms padengti įnešęs akcininkas, siekiantis atkurti įmonės veiklą, turi teisinį suinteresuotumą bankroto proceso išlaidų pagrįstumu ir atitinkamai kvestionuoti šiuo klausimu priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pobūdis ir jos teisėtumo bei pagrįstumo patikros rezultatas lemia teisinės galimybės pasisakyti dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčijamo kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų pagrįstumu, nebuvimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. V. skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Ramkesta 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė