Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-07-09][nuasmenintas sprendimas byloje][2-3163-1030-2021].docx
Bylos nr.: 2-3163-1030/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vaikų teisės ir pareigos
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Galutinis sprendimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidos
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
Ieškinys

?

Civilinė byla Nr. 2-3163-1030/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01325-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: : 2.3.4.2;

2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1;

3.2.6.5

(S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. liepos 7 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovui advokatui K. K.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

nustatė:

 

ieškovė ieškiniu (b. l. 2-7) prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156-884/2013 šalių nepilnamečiui sūnui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį (116 Eur), priteisiant iš atsakovo M. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 321 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. V. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškinyje nurodoma, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156-884/2013 patvirtinta taikos sutartimi iš atsakovo M. K. sūnaus J. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteistas išlaikymas po 116 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį. Nuo teismo sprendimo, kuriuo vaiko išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 116 Eur kas mėnesį, praėjo aštuoni metai. Per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Sūnus jau mokosi pradinio ugdymo mokykloje, didėja jo poreikiai taip pat būtina užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą bei laisvalaikį, todėl šiuo metu atsakovo skiriamo 116 Eur dydžio išlaikymo nepakanka net minimaliems su vaiko išlaikymu susijusiems poreikiams patenkinti. Nepilnametis sūnus J. K. lanko (duomenys neskelbtini), šiemet baigė 1 klasę lankė pailgintos dienos grupę. Mano, kad vaiko būtiniausius poreikius tinkamai užtikrintų atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio padidinimas iki 321 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas buvo informuotas asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateikė išvadą (b. l. 51-52), kurioje nurodė, kad tokio amžiaus vaikui priteisto 116 Eur išlaikymo dydžio nebepakanka. Šeima tarnybai yra žinoma, tačiau nėra įrašyta į rizikos grupę dėl vaiko teisių pažeidimų, atvejo vadyba šeimai taip pat nėra taikoma. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį, tenkinti, nes mano, jog priteisto išlaikymo dydžio padidinimas atitiktų nepilnamečio šalių sūnaus interesus, o prašoma priteisti suma iš atsakovo būtų pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. V. ir atsakovo M. K. sūnus (b. l. 8).

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156-884/2013 iš atsakovo M. K. nepilnamečio sūnaus J. K. išlaikymui priteista po 400 Lt (116 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 9-10).

Nepilnametis J. K. mokosi (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. lankys 2 klasę (b. l. 23).

Ieškovė R. V. šiuo metu nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 27), gauna išmokas, jai taip pat yra mokama išmoka vaikams pagal išmokų vaikams įstatymą (b. l. 24-26, 27, 36-38).

Atsakovas M. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35).

Šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (b. l. 42, 43, 49, 50)

 

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus beveik 8 metams, taigi vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo (patvirtintos šalių taikos sutarties), kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 116 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių sūnui jau yra 8 metai, jis lanko mokyklą, taip pat prailgintos dienos grupę, kuri apmokama iš vaiko tėvų lėšų (b. l. 23), be to, per 8 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 116 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę iš esmės.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 1d. nutarimą Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 470 Eur). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu nedirba, laukiasi kito vaiko.

Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad byloje tikslių duomenų apie atsakovo pajamas nėra, VSDFV duomenimis paskutiniai mėnesiais atsakovo pajamos (duomenys neskelbtini) buvo 0 Eur, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra (b. l. 34-35, 50). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus nepateikė, teismo proceso metu buvo neaktyvus. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nėra. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė pagal byloje turimus duomenis leidžia jam dirbti ir užsidirbti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog nei vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui principo, tačiau taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvai galėtų teikti vaikui išlaikymą, didesnį nei reikalingas vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Todėl vaiko poreikiai nagrinėjamu atveju nustatytini pagal orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuris kaip minėta, atskaičius mokesčius, yra apie 470 Eur.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog gauna išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstaty, kuri nuo 2021 m. sausio mėnesio yra 70 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 200 Eur ((470-70)/2). Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 200 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 18 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Proporcingai patenkintai reikalavimo daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 30 Eur žyminis mokestis ((84x74)/205).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovei nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei apmokant 50 procentų šios teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą yra pateikta 2021 m. birželio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma šioje byloje yra 311,79 Eur (b. l. 45).

Taigi valstybės dengiama šių išlaidų dalis sudaro 155,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, 41 proc. ((84x100)/205), iš atsakovo valstybei priteistina 63,92 Eur (155,90x0,41) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Likusi pusė antrinės teisinės pagalbos išlaidų (155,90 Eur) nėra dengiama valstybės, todėl, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (59 proc.), 91,98 Eur (155,90x0,59) šių išlaidų priteistina valstybei iš ieškovės, o likusi dalis, atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti atsakovo padengta ieškovei, priteistina iš atsakovo valstybei 63,92 Eur (155,90-91,98).

Apibendrinant į valstybės biudžetą 127,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteistina iš atsakovo, 91,98 Eur – iš ieškovės, o likusi dalis (91,97 Eur) padengiama valstybės lėšomis.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš atsakovo M. K. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš M. K. nepilnamečiui sūnui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2021 m. vasario 18 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę R. V.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo M. K. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo M. K. 127,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus aštuoniasdešimt keturis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės R. V. 91,98 Eur (devyniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt aštuonis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės lėšomis padengti 91,97 Eur (devyniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt septynis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                Monika Lapukaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-303/2008
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • 3K-3-306/2005
  • 3K-3-337/2005
  • 3K-3-341/2006
  • 3K-3-620/2005
  • 3K-3-419/2010
  • 3K-3-154/2011
  • CK6 6.461 str. Pareiga išlaikyti iki gyvos galvos
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • e3K-3-164-687/2020
  • e3K-3-96-687/2020
  • CK3 3.190 str. Uzufrukto teisė, kai turtą tvarko tik vienas iš tėvų
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo