Administracinė byla Nr. A-1372-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01736-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2.

 (S)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 1PS1-652-(2.1) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad NŽT direktorius 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1PSI-464-(2.1) sudarė komisiją galimai jos padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Šios komisijos 2016 m. liepos 13 d. išvadoje Nr. 1PS17-196-(2.30) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) buvo pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji, parengusi Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 ir įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 projektus dėl sklypų pardavimo, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir LRV Nutarimas) 2.15 papunkčio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto nuostatas ir netinkamai vykdė Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-64 patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir  Pareigybės aprašymas) 7.2 papunktyje nustatytas funkcijas.

3.       Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, nes buvo pažeistas 21 darbo dienos terminas Išvadai pateikti. Pareiškėja visiškai pagrįstai nustatė, kad prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), prijungtas laisvas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas tikrai yra įsiterpęs ir šiuose plotuose suformuoti atskiro žemės sklypo gyvenamojo namo statybai nėra jokios galimybės. Todėl pareiškėja vertino, kad jos veiksmuose nėra neteisėto elgesio požymių (kaltės), taigi nėra teisės pažeidimo elementų visumos, būtinos nustatyti tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę. Skundžiamas įsakymas parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytą procedūrą, todėl pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį.

4.       Pareiškėja pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A-1055 patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 2 planas, prilyginamas detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentui, parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Bendruoju planu, atsižvelgiant į prašymus ir viešąjį interesą. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neįvertino visų tyrimui reikšmingų aplinkybių visumos, neatsižvelgė į jos bei Kauno miesto savivaldybės paaiškinimus ir nesant jos kaltės priėmė nepagrįstą Įsakymą.

5.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, vykdydama Pareigybės aprašymo 7.2 punkte numatytą funkciją, savo kompetencijos ribose rengdama Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 ir įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 projektus, kurių pagrindu vėliau buvo sudarytos pirkimo pardavimo sutartys, privalėjo įsitikinti, kad formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas tikrai atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus ploto ir kitus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Pabrėžė, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ne savivaldybė, bet NŽT, kuri negali nevykdyti pareigos įsitikinti, ar parduodamas valstybinės žemės sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus, be to, ta aplinkybė, kad pastatytas gyvenamasis namas išsikiša už įregistruoto sklypo ribų ir dėl to nėra galimybės užbaigti statybą, priešingai, nei teigia pareiškėja, nėra pagrindas pripažinti valstybinės žemės sklypą įsiterpusiu, nes toks reikalavimas nėra įtvirtintas LRV Nutarimo 2.15 papunktyje.

7.       Atsakovas pažymėjo, kad buvo atliekamas kompleksinis tarnybinio nusižengimo tyrimas, kadangi tarnybinį nusižengimą sudarė keletas epizodų, kiekvieną įsakymą rengė bei priėmė skirtingi darbuotojai, dėl kurių veiksmų buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir toks kompleksinis didelės apimties tyrimas suteikė galimybę jį atlikti objektyviai, visapusiškai ir išsamiai. Be to, į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl atostogų ar laikinojo nedarbingumo, o įtariamoms padarius tarnybinius nusižengimus darbuotojoms buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Todėl komisija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009  m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1407/2009, kurioje išaiškinta, kad tyrimas dėl kiekvieno valstybės tarnautojo negali būti atliekamas atskirai, pagrįstai dėl objektyvių priežasčių pratęsė tyrimo laiką NŽT darbuotojoms suteiktų kasmetinių atostogų laikotarpiui. Todėl terminas pateikti išvadai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo praleistas nebuvo. Akcentavo, kad tokio pobūdžio pažeidimas, jeigu jis ir būtų padarytas, LVAT praktikoje pripažįstamas tik formaliu tarnybinio tyrimo procedūros pažeidimu, kuris tik dėl tokios priežasties negali lemti įsakymų dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo neteisėtumo.

II.

8.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad vykdant Ministro Pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-16, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-24 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, kuri atliko tyrimą (patikrinimą) dėl 2014–2015 m. Kauno miesto teritorijoje sudarytų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių ir įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių teisėtumo. 2016 m. balandžio 14 d. komisija parengė išvadą Nr. 1ZP-31(6.99), kurioje, be kita ko, ištyrė ir valstybinių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), atitikimo įsiterpusių žemės sklypų sąvokai klausimus, kuriuos buvo pavesta spręsti pareiškėjai, bei pateikė siūlymus dėl šių žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo. NŽT direktorius 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1PSI-464-(2.1) sudarė komisiją galimai pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti, pareiškėja 2016 m. birželio 7 d. pateikė paaiškinimą. Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėja, parengdama Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo K. V.“ ir Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. V.“ projektus, atlikdama savo tarnybines funkcijas, nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, ir nepagrįstai nustatė, kad šie valstybinės žemės plotai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir jam keliamus reikalavimus ir dėl to pažeidė LRV Nutarimo 2.15 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatytas funkcijas. Komisija, įvertinusi kilusias neigiamas pasekmes, t. y. kad teisės aktams prieštaraujančių sprendimų parengimas bei priėmimas sudarė sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypo pardavimui be aukciono, atsižvelgusi į ankstesnę pareiškėjos tarnybinę veiklą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už konstatuoto tarnybinio nusižengimo padarymą pasiūlė skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

10.       Teismas, vertindamas klausimą dėl termino tarnybiniam nusižengimui tirti, nustatė, kad komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta 2016 m. gegužės 27 d., taigi tyrimas turėjo būti baigtas vėliausiai 2016 m. birželio 28 d., o išvada apie tyrimo rezultatus tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui turėjo būti pateikta kitą darbo dieną. Komisijos išvada surašyta 2016 m. liepos 19 d., tačiau joje nurodyta, kad kitoms tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamoms darbuotojoms tarnybinio tyrimo atlikimo metu buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl tyrimo laikas buvo pratęstas tarnybos darbuotojoms suteiktų kasmetinių atostogų laikotarpiams. Teismas pažymėjo, kad Išvada dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo surašyta atskirai, kas reiškia, jog komisijos vykdyto tyrimo metu pareiškėjos kaltės konstatavimo iš esmės nelėmė kitų tarnybinių nusižengimų padarymu įtariamų darbuotojų kaltė ar jų galimai padarytų nusižengimų aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išsiaiškinimas bei konstatavimas. Taigi, ginčo atveju vienas kompleksinis tarnybinių nusižengimų tyrimas, kaip teigia atsakovo atstovė, nebuvo būtinas, be to, kitų NŽT Kauno miesto skyriaus tarnautojų padaryti pažeidimai, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas, buvo savo turiniu skirtingi. Teismas, vertindamas pareiškėjos galimai padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, atsižvelgė, ar  tyrimą atliekančiai komisijai kitų įstaigos tarnautojų galimi tarnybiniai nusižengimai netrukdė surinkti visus reikalingus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tik pareiškėjos nusižengimo faktą, tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, taigi ir jos kaltę, patikrinti pareiškėjos pateiktame paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai objektyviai bei išsamiai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje tik pareiškėjos atžvilgiu, kas ir buvo padaryta. Teismas padarė išvadą, kad laikas, per kurį kiti valstybės tarnautojai, įtariami padarę tarnybinius nusižengimus, nebuvo darbe dėl kasmetinių atostogų, negalėjo įtakoti ir pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo laiko pareiškėjos atžvilgiu. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodyta LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009 ir joje pateiktas teisės aiškinimas, esant skirtingoms bylos aplinkybėms, šiuo atveju netaikytinas. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė nusižengimo tyrimo procedūrą, t. y. Taisyklių 11 ir 13 punktuose nustatytus tarnybinio nusižengimo tyrimo ir pateikimo terminus.

11.       Teismas, vertindamas, ar dėl tokio pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir ar tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja dėl minėto pažeidimo būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus ir kt. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika ir atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos nurodytas Taisyklių 11 ir 13 punktų pažeidimas – užsitęsęs tarnybinio tyrimo atlikimas ilgiau negu leista teisėkūros subjekto – nepadarė esminio poveikio Įsakymo teisėtumui, t.  y. nors tyrimas nežymiai užsitęsė, tačiau toks pažeidimas susijęs ne su tyčiniais atsakovo veiksmais, turinčiais reikšmės nuobaudos teisėtumui, bet dėl kitų tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamų tarnautojų kasmetinių atostogų, t. y. atsakovui iš esmės siekiant visapusiškai, objektyviai išsiaiškinti visas faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad tyrimo termino pažeidimu pačios pareiškėjos teisės pažeistos nebuvo, todėl tyrimo procedūros pažeidimą pripažino neesminiu ir formaliu.

12.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties, nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A-1055 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 2 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio sprendiniuose numatyta žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padidinti 112 kv. m., o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) – 157 kv. m. laisvos valstybinės žemės sąskaita. Tačiau prašomas parduoti valstybinės žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 269 kv. m., priešingai, nei nustatė pareiškėja, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, kad jį galima būtų parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Nors plano sprendiniuose nurodyta, jog šie valstybės žemės plotai, kurie suformuoti kaip įsiterpę žemės sklypai, ribojasi su projektuojama gatve, tačiau realiai ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, kurioje galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, šios laisvos nesuformuotos žemės plotas yra apie 0.1684 ha. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatyta sąlyga įsiterpusiu valstybinės žemės plotu laikyti dar tik su projektuojamu keliu besiribojantį žemės plotą, o ta aplinkybė, kad pastatytas gyvenamasis namas išsikiša už įregistruoto žemės sklypo ribų ir nėra galimybės užbaigti statybą, nesudaro pagrindo pripažinti valstybinės žemės sklypą įsiterpusiu. Todėl teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, atsižvelgdamas į LVAT praktiką ir bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėja pažeidė reikalavimus, numatytus LRV Nutarimo  2.15 punkte, padarė tarnybinį nusižengimą, apibrėžtą VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje, o tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

13.       Teismas pažymėjo, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai tarnybinei nuobaudai skirti nepraleisti, o apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijame Įsakyme nesutrukdė pareiškėjai ABTĮ nustatytais terminais kreiptis į teismą, todėl nelaikytinas esminiu pažeidimu. Teismas vertino, kad Įsakymas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant pareiškėjai švelniausią VTĮ numatytą tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, vertinant aplinkybes ir padarinius.

III.

14.       Pareiškėja R. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15.       Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant procedūrą, nustatytą Taisyklių 11, 13 punktuose, teismas negalėjo jį pripažinti teisėtu, kadangi toks Įsakymas prieštarauja VTĮ 30 straipsnio 7 daliai ir VAĮ 8 straipsnio 1 daliai.

16.       Pareiškėja teigia, kad Išvadoje ir NŽT direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. lPSl-652-(2.1.) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ buvo nepagrįstai taikyta išimtis VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytam bendrajam 6 mėnesių terminui paskirti tarnybinę nuobaudą, t. y. ilgesnis kaip 3 metų terminas. Tačiau teismas skundo argumentų, susijusių su šia aplinkybe, nenustatinėjo, nors LVAT praktikoje pabrėžiama, kad nesant pagrindo taikyti VTĮ nustatytas išimtis, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo šešių mėnesių termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia. Aplinkybė, kad tarnybinis pažeidimas buvo nustatytas žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-24 sudarytos darbo grupės, nepatenka į įstatymo leidėjo VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis iš bendrojo 6 mėnesių termino. Kadangi NŽT savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, sudaryta darbo grupė nepatenka į „institucijos“ apibrėžimą. Atsakovo taikyta išimtis, t. y. ilgesnis – 3 metų terminas, prieštarauja ir teisėtų lūkesčių principui.

17.       Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas yra įrodytas. Byloje yra pakankamai duomenų dėl ginčo žemės ploto vertinimo kaip įsiterpusiu. Siekiamas prijungti valstybinės žemės sklypas yra tarp įregistruotų privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir valstybės žemėje suplanuotos D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri yra numatyta Bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, ir Kauno kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-8246. Aplinkybė, kad gatvė nėra registruota kaip inžinerinis statinys, nepaneigia fakto, jog laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su faktiškai esamu keliu (gatve), taip, kaip numatyta LRV Nutarimo 2.15 papunktyje. Priešingas ginčo situacijos vertinimas paneigtų savivaldybės lygmens bendrųjų planų privalomumo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje. Taigi, pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad laisva valstybinė žemė atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką tik, jeigu laisva valstybinė žemė ribojasi su kelio (gatvės) sklypu. LRV Nutarimo 2.15 papunktis leidžia įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu laikyti ir tokį valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su kelio (gatves) plotu.

18.       Pareiškėjos nuomone, tarnybinė nuobauda jai skirta neteisėtai ir dėl aplinkybės, jog NŽT direktoriaus pavedimas nepriimti jokių sprendimų galioja iki šiol, t. y. NŽT direktoriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto skyriaus vedėjui pavedimu Nr. 1PAV- 514-(1.8.) „Dėl žemės sklypų nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių“ buvo pavesta nepriimti sprendimų dėl Kauno m. išvadoje nurodytų valstybės žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo, valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo ir atlikti kitų Kauno m. išvadoje nurodytų veiksmų, kol darbo grupė, susidedanti iš NŽT ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovų, atliks tyrimą.

19.       Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju nesant tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės, t. y. pareiškėjos neteisėto elgesio požymių, ir subjektyviosios pusės – kaltės, nėra ir teisės pažeidimo elementų visumos, būtinos nustatyti tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę.

20.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

21.       Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju buvo atliekamas kompleksinis tyrimas, kadangi tarnybinį nusižengimą sudarė keletas epizodų, kiekvieną įsakymą ar sutartį rengė bei priėmė skirtingi darbuotojai, dėl kurių veiksmų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Akcentuoja, kad tyrimo termino užsitęsimu pačios pareiškėjos teisės pažeistos nebuvo, todėl toks nustatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimas pagrįstai pripažintinas neesminiu ir formaliu, nepadariusiu įtakos objektyvaus ir išsamaus visų bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimui, taip pat neturinčiu lemiamos reikšmės Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

22.       Atsakovas teigia, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas prailgintas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti, kuris nebuvo praleistas. Pažymi, kad NŽT kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su klausimu, ar Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga institucija, kuri gali atlikti patikrinimą VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, taikant išimtinį 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Valstybės tarnybos departamentas 2016 m. birželio 17 rašte Nr. 27 D-1095 nurodė, kad Žemės ūkio ministerija, kaip NŽT veiklą konkrečiose srityse prižiūrinti/kontroliuojanti įstaiga, yra kompetentinga institucija VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, taikant trejų metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Be to, teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad savo reikalavimo negrindė skundo 2.1.2 ir 2.1.3 papunkčiuose nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tariamo termino tarnybinei nuobaudai skirti praleidimu, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą detaliau neanalizuoti šių argumentų.

23.       Atsakovas nurodo, kad tuo metu, kai buvo atliktas tarnybinis pažeidimas, pareiškėjos nurodytoje vietoje gatvės nebuvo, ji buvo dar tik projektuojama. Kad žemės sklypas būtų laikomas įsiterpusiu, jis privalo atitikti Nutarimo 2.15 papunktį (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.), kuriame nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir (ar) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teisės aktuose nėra numatyta sąlyga įsiterpusiu valstybinės žemės plotu laikyti dar tik su projektuojamu keliu besiribojantį žemės plotą ir tai nesudaro pagrindo valstybinės žemės sklypą laikyti įsiterpusiu.

24.       Atsakovas vertina, kad pareiškėjos teiginys, jog pavedimas nepriimti jokių sprendimų galioja iki šios dienos, todėl tarnybinė nuobauda jai skirta neteisėtai, yra nepagrįstas, nes dėl pažeidimo padarymo fakto klausimas nebuvo keliamas, darbo grupė sudaryta dėl siūlymų Išvadoje nurodytiems pažeidimams šalinti pateikimo, todėl tai neturi įtakos pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

25.       Šioje byloje kilo ginčas dėl NŽT Įsakymu pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos pagrįstumo ir teisėtumo.

26.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, konstatavo, kad pareiškėja,  rengdama Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), pardavimo K. V.“ ir Kauno miesto skyriaus vedėjo Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), pardavimo V. V.“ projektus, atlikdama savo tarnybines funkcijas, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, bei nepagrįstai nustatė, jog šie valstybinės žemės plotai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir jam keliamus reikalavimus, todėl pažeidė reikalavimus, numatytus LRV Nutarimo 2.15 punkte, padarė tarnybinį nusižengimą, apibrėžtą VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje, o tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

27.       Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir taikytu teisiniu reguliavimu. Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamas Įsakymas prieštarauja VTĮ 30 straipsnio 7 daliai ir VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, atsakovas nepagrįstai taikė išimtį VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytam bendrajam 6 mėnesių terminui paskirti tarnybinę nuobaudą, o teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad laisva valstybinė žemė atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką tik, jeigu laisva valstybinė žemė ribojasi su kelio (gatvės) sklypu, taip pat nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas yra įrodytas.

28.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

29.       Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir šioje byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

30.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, visų pirma konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

31.       Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė argumentus – savo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja savo teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

32.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-872 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) nuostatos.

33.       Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015; 2018 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018).

34.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vertina, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėja, rengdama Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-832 ir įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-833 dėl sklypų pardavimo projektus, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes nepagrįstai nustatė, kad minėti valstybinės žemės plotai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir jam keliamus reikalavimus, t. y. šiuo atveju valstybei kilo realios neigiamos pasekmės, nes teisės aktams prieštaraujančių sprendimų parengimas bei priėmimas sudarė sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypo pardavimui be aukciono. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais ši išvada nepaneigiama. Pareiškėjai atsakovo priimtu Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad ji padarė minėtą tarnybinį nusižengimą, dėl kurio pažeidė LRV Nutarimo 2.15 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto nuostatas ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatytas funkcijas. Įsakymas, be kita ko, grindžiamas Komisijos 2016 m. liepos 13 d. išvada Nr. 1PS17-196-(2.30) „Dėl R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo“.

35.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jai nekyla abejonių, jog pareiškėja dėl nurodytų aplinkybių pažeidė LRV Nutarimo 2.15 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto nuostatas ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatytas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir byloje surinktus įrodymus, priešingai, nei teigia pareiškėja, padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra įrodytas, o skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui.

36.       Dėl pareiškėjos argumento, kad Išvadoje ir Įsakyme buvo nepagrįstai taikyta išimtis VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytam bendrajam 6 mėnesių terminui paskirti tarnybinę nuobaudą, pažymėtina, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016; 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018).

37.       Šios bylos duomenimis nustatyta, kad žemės ūkio ministras, vykdydamas Ministro pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69, sudarė darbo grupę patikrinti žemės išnuomojimo ir pardavimo ne aukciono tvarka teisėtumą. Minėta darbo grupė 2016 m. balandžio 14 d. išvadoje nustatė, kad suformuotas kaip įsiterpęs ir parduotas ne aukciono būdu 0.0112 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) bei 0.0157 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, neatitinka įsiterpusių žemės sklypų sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų LRV nutarimo 2.15 papunktyje, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį galima būtų parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą, ir pasiūlė imtis veiksmų dėl šių žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo. NŽT direktorius 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1PSI-464-(2.1) sudarė komisiją galimai pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti ir tuomet buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Šiuo atveju konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, jog pareiškėja pažeidė, be kita ko, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto reikalavimus, pateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjos (valstybės tarnautojos) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pagrįstai pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jai (pareiškėjai) priskirtas funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašyme.

38.       Taigi šiuo atveju pareiškėjai tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimų padarymo taikant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį, nes aplinkybės, jog pareiškėja parengė teisės aktams prieštaraujančius sprendimus, sudarydama sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypo pardavimui be aukciono, paaiškėjo tik kitai kompetentingai institucijai atlikus patikrinimą (VTĮ 30 str. 1 d. prasme). Be to, pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime papildomai paaiškino, kad NŽT kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su klausimu, ar Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga institucija, kuri gali atlikti patikrinimą VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme taikydama išimtinį 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Valstybės tarnybos departamento 2016 m. birželio 17 rašte Nr. 27 D-1095 buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kaip NŽT veiklą konkrečiose srityse prižiūrinti / kontroliuojanti įstaiga, yra kompetentinga institucija Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme taikant trejų metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti.

39.       Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė motyvus, kodėl vertino kritiškai pareiškėjos argumentus dėl 21 darbo dienos termino Išvadai pateikti pažeidimo, apskundimo tvarkos nenurodymo, įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja, o aplinkybė, jog tokie motyvai nėra palankūs pareiškėjai, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie yra neteisingi. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju yra nustatyti (įrodyti) visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, skundžiamas Įsakymas neprieštarauja VTĮ 30 straipsnio 7 daliai ir VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, kaip nurodo pareiškėja, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymą.

40.       Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

41.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

      Teisėjai                         Audrius Bakaveckas

 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

  Milda Vainienė