Administracinė byla Nr. I-828-142/2013

Proc. Nr. 3-61-3-01962-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 10.10; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovams M. B. ir advokatui Žilvinui Kalinauskui, atsakovo atstovei Nijolei Jurevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „GHE“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei,

n u s t a t ė:

UAB „GHE“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1KP-550 “Dėl UAB „GHE“ 2012-04-03 prašymo“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1A-198 „Dėl UAB „GHE“ skundo“.

Kitus pareiškėjos reikalavimus atsisakyta priimti teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (b. l. 97-99).

Patikslintame skunde (b. l. 15-19) pareiškėja paaiškina, kad neginčija, jog prašymą atleisti nuo dalies baudos turėjo pateikti iki 2012 m. balandžio 4 d. Pareiškėja nesutinka su Muitinės departamento 2012 m. birželio 4 d. sprendime išdėstyta nuomone, kad pareiškėjos 2012 m. gegužės 14 d. prašyme išdėstytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Mano, kad turėjo būti atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Kai terminas yra praleistas nedaug, turi būti vertinamas proceso dalyvio sąžiningumas. Taip pat turi būti vertinama, ar terminas nebuvo praleistas dėl atsitiktinio įvykio ar klaidos. Pareiškėja terminą praleido tik dvi darbo dienas. Bendrovės atstovas dėl automobilio gedimo buvo išvykęs į Latviją ir grįžo tik 2012 m. balandžio 5 d., kai Kauno TM jau nedirbo. Prašymą padavė 2012 m. balandžio 6 d. Taip įvyko dėl to, kad bendrovės atsakingas darbuotojas neturėjo juridinio išsilavinimo, o apie termino praleidimą bendrovės vadovas sužinojo tik 2012 m. balandžio 26 d., kai gavo Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1KP-550. Muitinės departamentas neteisingai vertina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, nes terminas buvo praleistas ne dėl darbuotojo nekompetencijos, dėl šios aplinkybės prašymas buvo paduotas, kartu nepateikiant prašymo atnaujinti terminą. Muitinės departamentas neįvertino tos aplinkybės, kad terminas buvo praleistas labai nežymiai (dvi darbo dienas). Pareiškėja paaiškina apie muitinės įstaigų sprendimus, kurių ji neskundė, ir nurodo, kad 2012 m. balandžio 3 d. prašymu ji, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio 3 dalimi, 27 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, tik prašė sumažinti Kauno TM sprendimais paskirtą maksimalią 50 procentų baudą iki 10 procentų. Muitinės departamentas skundžiamame 2012 m. birželio 4 d. sprendime nurodė, kad prašymą atmetė dėl to, jog bendrovė paskirtos baudos dydžio neskundė, nekėlė reikalavimo sumažinti baudą nuo 50 iki 10 procentų, todėl šis klausimas mokestinio ginčo metu Muitinės departamento 2012 m. kovo 8 d. sprendime nebuvo nagrinėjamas. Mano, kad šitas sprendimo argumentas yra neteisėtas ir nepagrįstas. MAĮ yra nustatyti atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindai, pareiškėja remiasi MAĮ 141 straipsnio 1 dalimi, 139 ir 140 straipsniais. Taip pat remiasi tuo, kad MAĮ nustato ir principus, kuriais remiantis turi būti skiriama bauda. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad nekėlė reikalavimo sumažinti baudą anksčiau, taip pat aiškina, kad šis klausimas buvo nagrinėjamas ir Kauno TM 2012 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 241, ir Muitinės departamento 2012 m. kovo 8 d. sprendime Nr. 1A-70, nes tais sprendimais buvo sprendžiamas pareiškėjos prašymas panaikinti jai skirtą baudą vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. Mano, kad tai neatima iš pareiškėjos galimybės, kol neįsiteisėjo sprendimas dėl baudos dydžio, teikti prašymą sumažinti baudos dydį pagal MAĮ 139 straipsnį. Taip pat pareiškėja skunde dėsto argumentus dėl teisingo baudos dydžio nustatymo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus, taip pat paminėjo, kad su mokestiniu ginču susijusi baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir pareiškėjos kaltė toje byloje yra paneigta. Mano, kad į tai būtina atsižvelgti sprendžiant dėl paskirtos baudos dydžio.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime (b. l. 104–106) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad Kauno TM priėmus sprendimus Nr. 1KM18057 (2011 m. gruodžio 1 d.), Nr. 1KM18058 (2011 m. gruodžio 1 d.), Nr. 1KM18059 (2011 m. gruodžio 2 d.), Nr. 1KM18060 (2011 m. gruodžio 2 d.), Nr. 1KM18061 (2011 m. gruodžio 5 d.) (toliau – sprendimai Nr. 1KM18057–Nr. 1KM18061) dėl skolos muitinei įregistravimo (bendrovė pripažinta skolininke dėl Bendrijos/bendrųjų tranzito procedūrų pagal 2010 m. spalio 6 d. lydinčiuosius dokumentus MRN T1 Nr. 10LTKR100011BADC84, Nr. 10LTKR100011BADE31, Nr. 10LTKR100011BADAF2, Nr. 10LTKR100011BADD24 ir Nr. 10LTKR100011BADDF9, užbaigimo apgaulės būdu), bendrovė mokestinio ginčo dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo ir įregistravimo neinicijavo, t. y. neginčijo ir sutiko su atsiradusia mokestine prievole, o kreipėsi į vietos mokesčių administratorių tik su prašymu atleisti nuo apskaičiuotų ir įregistruotų delspinigių ir skirtų baudų. Kauno TM 2012 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 241 netenkino bendrovės 2012 m. sausio 5 d. prašymo atleisti nuo Kauno TM sprendimais Nr. 1KM18057–Nr. 1KM18061 paskirtų baudų ir delspinigių. Šį sprendimą patvirtino Muitinės departamentas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 1A-70 „Dėl UAB „GHE“ skundo“. Kauno TM 2012 m. balandžio 10 d. gavo (Kauno TM registracijos Nr. 2B-6075) naują pareiškėjos 2012 m. balandžio 3 d. prašymą B/Nr. sumažinti pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį Kauno TM sprendimais Nr. 1KM18057–Nr. 1KM18061 paskirtas baudas (42 980 Lt) iki minimalios 10 proc. mokesčio sumos dydžio. Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 1KP-550 nusprendė laikyti nenagrinėtinu pareiškėjos 2012 m. balandžio 3 d. prašymą. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad pagal MAĮ 141 straipsnio 3 dalį ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1B-484 patvirtintas Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklės (toliau – Taisyklės), prašymas sumažinti baudas turėjo būti teikiamas Taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka, t. y. per 20 dienų nuo galutinio sprendimo dėl mokestinio ginčo įteikimo dienos, o nagrinėjamu atveju – nuo Muitinės departamento 2012 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 1A-70 gavimo dienos. Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma 5 darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Šiuo atveju iš Muitinės departamento 2012 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 1A-70 buvo išsiųstas 2012 m. kovo 8 d., todėl, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, bendrovė prašymą muitinei turėjo pateikti iki 2012 m. balandžio 4 d. Bendrovė prašymą padavė 2012 m. balandžio 10 d., t. y. praleidusi 20 dienų nustatytą terminą, bendrovė neprašė atnaujinti prašymo padavimo termino, todėl, vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 5 dalimi, prašymas pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. Bendrovė 2012 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą Muitinės departamentui dėl Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1KP-550 panaikinimo ir termino atnaujinimo prašymui dėl Kauno TM sprendimais Nr. 1KM18057–1KM18061 paskirtų baudų sumažinimo paduoti ir šio prašymo priėmimo. Muitinės departamentas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1A-198 jo netenkino ir nusprendė patvirtinti Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1KP-550 „Dėl UAB „GHE“ 2012-04-03 prašymo“. Muitinės departamento nuomone, pareiškėja kaip mokesčių mokėtojas neteisingai (klaidingai) suprato mokesčių įstatymus ir pagal juos jam tenkančias mokestines prievoles. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad bendrovės vadovaujantis darbuotojas neturi juridinio išsilavinimo (nekompetentingas), nepateisina apskundimo termino praleidimo ir pripažintina subjektyvia. Be to, situacijoms, kai mokesčio įstatymo pažeidimą padaro juridinio asmens atstovas, taikoma taisyklė, kad juridinio asmens atstovo padaryta neteisėta veika yra nuosava juridinio asmens veika ir už tokią juridinio asmens veiką privalo atsakyti pats juridinis asmuo. Aplinkybė, kad pažeidimą tiesiogiai padarė juridinio asmens atstovas, paprastai nelaikoma pagrindu atleisti nuo baudos pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies ir 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ar ją sumažinti (LVAT 2010 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-864/2010, 2005 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-102/2005). Prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.             

Atsakovė Kauno teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 102-103) prašo skundą atmesti.

Kauno TM atsiliepime į skundą pakartoja tuos pačius argumentus, kaip ir Muitinės departamentas. Pasisako, kad sutinka su Muitinės departamento 2012 m. birželio 4 d. sprendime Nr. 1A-198 išdėstytais argumentais, jog bendrovė jau ankstesniuose prašymuose (2012 m. sausio 5 d., 2012 m. vasario 17 d.) reikalavo atleisti nuo paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių. Atkreipia dėmesį, kad tuose prašymuose bendrovė neginčijo mokesčių administratoriaus paskirtos 50 proc. dydžio baudos ir nekėlė reikalavimo sumažinti tą baudą iki 10 procentų. Nesutikdama su paskirta bauda, bendrovė pirmiausiai turėjo skųsti Kauno TM sprendimus Nr. 1KM18057–1KM18061, kuriais ir buvo paskirtos baudos. Būtent šiuose aktuose mokesčių administratorius sprendė baudos sumažinimo klausimą (MAĮ 139 straipsnis) ir atitinkamai kiekviename sprendime išdėstė motyvus, kodėl bauda nemažinama. Pareiškėja šių Kauno TM sprendimų neskundė dėl to, kad baudos per didelės ir neadekvačios. Todėl nurodyti sprendimai yra įsiteisėję ir privalomi vykdyti. Po to bendrovė pateikė tik prašymą atleisti nuo baudų, todėl muitinė jau nenagrinėjo klausimo dėl paskirtos baudos dydžio teisingumo. Nei teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas negalėjo nagrinėti klausimo dėl baudos sumažinimo, spręsdami prašymą dėl atleidimo nuo baudos, t. y. sprendė, ar yra MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai atleisti nuo baudos. Mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka (MAĮ 145 straipsnio 1 dalis), todėl baudos dydžio (nuo 10 iki 50 proc.) skyrimo teisingumas Muitinės departamento 2012 m. kovo 8 d. sprendime jau negalėjo būti nagrinėjamas. Taip pat pritaria nuomonei, kad prašymo padavimo terminai buvo praleisti dėl subjektyvių priežasčių. Prašo skundą atmesti.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja 2012 m. balandžio 10 d. padavė 2012 m. balandžio 3 d. prašymą dėl Kauno TM sprendimais Nr. 1KM18057–Nr. 1KM18061 paskirtų baudų sumažinimo (b. l. 120-121). Byloje yra duomenų, kad tą patį prašymą pareiškėja siekė paduoti ir 2012 m. balandžio 6 d. (b. l. 125-127), tačiau nepadavė, nes prašymas buvo su trūkumais. Pareiškėja 2012 m. balandžio 3 d. prašyme prašė sumažinti Kauno teritorinės muitinės sprendimais paskirtas baudas (iš viso 42 980 Lt dydžio) iki minimalios 10 proc. dydžio, remdamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi. Prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad paskirta maksimali bauda būtų neadekvati tam tikslui, kurio siekiama, prašė vadovautis teisingumo bei proporcingumo kriterijais, t. y. šis prašymas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjai buvo paskirta bauda, neatitinkanti MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatytų baudos skyrimo taisyklių, išdėstomi visi motyvai ir argumentai, kodėl pareiškėja mano, kad paskirta neteisinga bauda. Būtent dėl to prašoma baudą sumažinti nuo 50 procentų iki 10 procentų.

Skundžiamame Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. 1KP-550 (b. l. 119) nurodyta, kad mokestinis ginčas dėl baudos dydžio yra jau užbaigtas, pareiškėja praleido tokio prašymo padavimo terminą, nes prašymas turėjo būti pateiktas iki 2012 m. balandžio 4 d., o prašymas buvo paduotas 2012 m. balandžio 10 d., t. y. praleidus 20 dienų terminą. Prašymo padavimo terminas skaičiuojamas nuo Muitinės departamento 2012 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 1A-70 (b. l. 130, antra pusė – 132) įteikimo dienos, o įteikimo diena apskaičiuojama pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles. Sprendime daroma išvada, kad paskutinė prašymo padavimo diena buvo 2012 m. balandžio 4 d. Nuspręsta pareiškėjos prašymą laikyti nenagrinėtinu remiantis MAĮ 152 straipsnio 5 dalimi, nes prašymas buvo paduotas praleidus 20 dienų terminą, o bendrovė neprašė jo atnaujinti.

Pareiškėja neginčija, kad paskutinė prašymo padavimo diena buvo 2012 m. balandžio 4 d. Taip pat neginčija to fakto, kad, paduodama prašymą, kartu nepadavė prašymo atnaujinti prašymo atleisti nuo baudos padavimo terminą.

Pareiškėja, gavusi Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2012 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą Kauno TM (b. l. 115-116) ir prašė atnaujinti prašymo dėl baudų sumažinimo padavimo terminą.

Kauno TM 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 1B-18.11/10-7569 (b. l. 114) netenkino šio prašymo.

Tuomet pareiškėja padavė 2012 m. gegužės 14 d. prašymą (atsiųstas paštu 2012 m. gegužės 18 d., b. l. 113) Muitinės departamentui. Prašė panaikinti Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti pareiškėjos prašymą. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, nesiekė vilkinti mokestinio ginčo, pakenkti tyrimui, kad terminą praleido labai nežymiai ir tik todėl, kad bendrovės darbuojas dėl savo nekompetencijos nesuprato prašymo atleisti nuo baudos padavimo nustatytu terminu svarbos, t. y. Muitinės departamentui vėl paduodamas prašymas atnaujinti prašymo atleisti nuo baudos padavimo terminą.

Muitinės departamentas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1A-198 „Dėl UAB „GHE“ skundo“ patvirtino Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1KP-550 „Dėl UAB „GHE“ 2012-04-03 prašymo“.

MAĮ 141 straipsnyje „Atleidimas nuo baudos“ nustatyti ne tik atleidimo nuo baudos pagrindai, bet ir tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, nustato centrinis mokesčių administratorius; 4 dalyje nustatyta, kad atsisakymą atleisti nuo baudų mokesčių mokėtojas gali apskųsti šio Įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas MAĮ nuostatas, patvirtintos Taisyklės, kurių 6 punkte nustatyta, kad prašymas (dėl atleidimo nuo paskirtų baudų) turi būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo dėl baudos paskyrimo gavimo dienos. Taisyklėse nėra sureglamentuotas atvejis, kai mokesčių mokėtojas tokį prašymą paduoda praleidęs Taisyklių 6 punkte nurodytą terminą. Skundų  dėl mokestinio ginčo padavimo terminus reglamentuoja MAĮ 152 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas, 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. Šis straipsnis (152 straipsnis) reglamentuoja terminus, per kuriuos turi būti nagrinėjami mokestiniai ginčai, nustato jų praleidimo pasekmes. Šis ginčas yra dėl prašymo atleisti nuo baudos nagrinėjimo. Tokių prašymų nagrinėjimą reglamentuoja Taisyklės.

Šio ginčo esmė yra tai, kad muitinės įstaigos (mokesčių administratoriai) teigia, jog pareiškėja iš viso negalėjo paduoti tokio pobūdžio prašymo, nes mokestinis ginčas dėl baudos dydžio yra jau užbaigtas, baudos dydis nustatytas remiantis motyvais ir argumentais, kurių pareiškėja reikiama tvarka nenuginčijo, mokestinis ginčas yra pasibaigęs, sprendimai dėl baudos dydžio yra įsiteisėję, todėl turi būti vykdomi. Tik kaip antraeilį motyvą ir vietos, ir centrinis mokesčių administratorius nurodo tai, kad pareiškėja praleido tokio prašymo padavimo terminą ir neįrodė, kad terminas praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti tą terminą. Todėl abu skundžiami sprendimai yra prieštaringi, nes juose nurodoma, kad: 1) toks prašymas ir jo nagrinėjimas iš viso negalimi; 2) pareiškėja praleido prašymo dėl atleidimo nuo paskirtos baudos padavimo terminą (nors pareiškėjos paduoto prašymo ir nelaiko prašymu atleisti nuo baudos dalies).

Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjos 2012 m. balandžio 3 d. datos prašymą priėmė ir jį nagrinėjo, nes dėl jo priėmė sprendimą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės ir jų 6 punktas nenustato, kaip viešojo administravimo institucija turi elgtis, jeigu prašymas atleisti nuo baudos paduotas praleidus 20 dienų terminą. Kauno TM taikė MAĮ 152 straipsnio 5 dalies nuostatas, reiškia, prašymas turėjo būti laikomas nepaduotu (o nenagrinėtinu) ir grąžintas pareiškėjai ir mokestinio ginčo sprendimas neturėjo būti priimtas. Tokiu atveju pareiškėja turėjo būti informuota, kad praleido prašymo padavimo terminą ir gali teikti prašymą iš naujo kartu paduodama prašymą atnaujinti terminą. Pareiškėja apie šią nuostatą sužinojo tik gavusi Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą ir tuomet jau teikė 2012 m. gegužės 2 d. prašymą atnaujinti terminą, tačiau kartu neteikė prašymo atleisti nuo baudos. Jau vien dėl to toks prašymas negalėjo būti nagrinėjamas, tačiau Kauno TM dabar jau paprastu 2012 m. gegužės 11 d. raštu atsisakė atnaujinti prašymo padavimo terminą. Šiame rašte nieko nėra pasakyta apie pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, nenurodyta, kodėl jos atmetamos, tačiau jame tik yra aprašomi ankstesni muitinės įstaigų sprendimai ir tai, kad pareiškėja nepasinaudojo teise juos skųsti, todėl jie turi būti vykdomi.

Minėta, kad atsiliepime teismui Kauno TM iš esmės nurodė visai kitas aplinkybes, kodėl nenagrinėjo šio prašymo – ginčas jau pasibaigęs, baudos dydžio pareiškėja nenuginčijo, jis yra nustatytas įsiteisėjusiais sprendimai, kurie šiuo metu negali būti keičiami jokia tvarka.

Tuomet pareiškėja paduoda 2012 m. gegužės 14 d. prašymą Muitinės departamentui, juo prašo panaikinti Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą, atnaujinti prašymo padavimo terminą ir priimti prašymą atleisti nuo baudos.

Muitinės departamento 2012 m. birželio 4 d. sprendimas daugiausiai yra grindžiamas ne tuo, kad pareiškėja prašo atnaujinti prašymo atleisti nuo baudos padavimo terminą, prašo priimti tokį prašymą ir jį nagrinėti, o tuo, kaip iki Muitinės departamento 2012 m. kovo 8 d. sprendimo priėmimo buvo sprendžiami pareiškėjos prašymai atleisti nuo baudos ir delspinigių – nurodoma, kad iki tol vykęs mokestinis ginčas neapėmė klausimo dėl paskirtos baudos dydžio sumažinimo nuo 50 procentų iki 10 procentų, t. y. pareiškėja neginčijo, kad paskirta bauda yra per didelė, todėl šis klausimas negali būti nagrinėjamas kai mokestinis ginčas jau pasibaigęs, o jo metu ikiteismine tvarka šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Muitinės departamento motyvai reiškia, kad pareiškėja praleido galimybę pasinaudoti ikiteismine tvarka baudos dydžio klausimu. Šią motyvaciją galima suprasti tik taip – pareiškėjos 2012 m. balandžio 3 d. (paduotas 2012 m. balandžio 10 d.) prašymas vis tiek negalės būti nagrinėjamas, nes pareiškėja juo ginčija paskirtos baudos dydį, to neginčijo iki tol vykusio mokestinio ginčo metu, todėl Muitinės departamentas atsisako atnaujinti terminą tokio pobūdžio prašymui paduoti. Iš esmės ta pati motyvacija nurodyta ir Kauno TM 2012 m. gegužės 11 d. rašte, kuriuo atsisakyta atnaujinti parašymo padavimo terminą, nors šiuo raštu turėjo būti iš viso atsisakyta priimti prašymą dėl termino atnaujinimo, nes su juo nepaduotas prašymas, kuriam reikia atnaujinti terminą, o prieš tai buvęs prašymas jau buvo išspręstas.

Muitinės departamentas skundžiamame sprendime pasisako, jog pareiškėjos nurodomi termino praleidimo motyvai yra nepagrįsti, nes juridinis asmuo padaryto įstatymo pažeidimo negali grįsti tuo, jog jo atstovas padarė neteisėtą veiką (nurodo, kad tokiais atvejais neatleidžiama ir nuo baudų pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalį ir 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, remiasi teismų praktika). Teismas daro išvadą, kad ši motyvacija ir nurodoma teismų praktika nagrinėjamam atvejui netinka, nes šiuo atveju kalbama ne apie mokestinių įstatymų pažeidimus, už kurių padarymą priskaičiuojami mokesčiai, baudos ir delspinigiai juridiniam asmeniui, o apie praleidimą termino paduoti prašymą atleisti nuo baudos.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos 2012 m. balandžio 3 d. (gautas 2012 m. balandžio 10 d.) prašymas Kauno TM, taip pat 2012 m. gegužės 2 d. prašymas Kauno TM buvo išnagrinėti netinkamai, tokiu būdu pareiškėja buvo suklaidinta, nes turėjo pagrindo manyti, kad jos 2012 m. balandžio 10 d. prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas. Be to, skundžiamas Kauno TM 2012 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 1KP-550 „Dėl UAB „GHE“ 2012-04-03 prašymo“ yra iš esmės grindžiamas ne tais motyvais, kad praleistas prašymo atleisti nuo baudos padavimo terminas, o tuo, kad tokio pobūdžio prašymas (dėl baudos dydžio nuo 50 iki 10 proc. skyrimo teisingumo) iš viso negali būti nagrinėjamas, nes visi mokestinio ginčo sprendimai jau yra įsiteisėję. Tačiau, kaip minėta, sprendimas yra prieštaringas, nes prašymas laikomas nenagrinėtinu, o kartu pateikiami motyvai, kad toks prašymas iš viso negalimas. Pareiškėjai šiuo sprendimu nepateiktas aiškus atsakymas dėl jos teisių ir pareigų, todėl nėra aišku, ar prašymas laikomas nepaduotu (dėl termino), ar jis nenagrinėjamas dėl to, kad mokestinis ginčas dėl baudos dydžio jau pasibaigė.

Kauno TM sprendimas panaikinamas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nevertina, ar pagrįstai neatnaujintas prašymo padavimo terminas, nes pareiškėja neskundė teismui Kauno TM 2012 m. gegužės 11 d. rašto, tačiau Kauno TM, spręsdama prašymo atleisti nuo baudos priėmimo klausimą iš naujo, kartu turi įvertinti ir vėliau paduotą prašymą atnaujinti terminą, nes pareiškėjos iš karto neinformavo, kad reikia paduoti tokį prašymą. Taip pat Kauno TM privalo aiškiai nurodyti, kodėl ir ar toks prašymas nenagrinėjamas iš viso, arba pasisakyti tik dėl termino. Tai yra dvi skirtingos aplinkybių grupės, dėl kurių prašymas gali būti nenagrinėjamas arba laikomas nepaduotu.

Kadangi Kauno TM sprendimas panaikinamas, kartu panaikinamas ir Muitinės departamento 2012 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas skundžiamas Kauno TM sprendimas.

Kadangi pareiškėja neprašė įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos prašymus, dėl tokio reikalavimo teismas nepasisako. Tačiau, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat MAĮ nuostatomis, teritorinei muitinei pateikti prašymai turi būti išnagrinėti tinkamai.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos UAB „GHE“ skundą tenkinti.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. birželio 4 d. sprendimą „Dėl UAB „GHE“ skundo“ Nr. 1A-198 ir Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1KP-550 „Dėl UAB „GHE“ 2012-04-03 prašymo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Raimondas Blauzdžius

Jūra Marija Strumskienė

Halina Zaikauskaitė