Civilinė byla Nr. e2A-919-896/2025

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00976-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.10; 3.3.1.19.2.

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m.  balandžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių VšĮ „Valdresta“ ir Pakruojo rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-1204/2024 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams VšĮ „Valdresta“, V. K., V. Z., R. S., J. S., M. Š., V. A. N., R. B., O. B., L. J., D. D., H. S., L. S., S. O., B. K., E. Ž., D. D., R. V., M. B., M. K., A. K., L. V., E. V., R. A., K. K., Pakruojo rajono savivaldybei, R. J., D. L., I. K., V. K., V. S., N. K., G. K., V. V., trečiajam asmeniui Pakruojo verslo investicijos centrui dėl renovacijos kaštų perskirstymo. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. V. patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą pakeisti pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą įmokas dalyje, kuria ieškovei nustatyta prievolė mokėti už butą (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos remontui, šildymo apskaitos modernizavimui, šildymo apskaitos modernizavimui ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas, viso už 1981,92 Eur, nustatant, kad ieškovė šios prievolės neturi.

Ieškovė V. V. patikslintame ieškinyje nurodė, kad, siekiant ginti savo materialinius interesus dėl (duomenys neskelbtini), kreipėsi su prašymu įtraukti į posėdžio darbotvarkę ir susirinkimo metu svarstyti pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą paskirstytų įmokų pakeitimo klausimą, nes ieškovei nebuvo suteikta dalis renovacijos darbų, kadangi turi autonominę šildymo sistemą. Ieškovės negauta nauda, kuri nepagrįstai priskirta butui – yra šildymo sistemos remontui – 1742,50 Eur, šildymo apskaitos modernizavimui – 93,09 Eur ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas – 146,33 Eur, viso – 1981,92 Eur. 2022 m. rugsėjo 26 d. vykusio susirinkimo metu nebuvo vertinti ieškovės kelti klausimai – nesusirinko gyventojų kvorumas. Ieškovė prašė iniciuoti pakartotinį susirinkimą, tačiau atsakovas pakartotinio susirinkimo nesušaukė. Ieškovė, siekiant spręsti iškeltą klausimą, kreipėsi į teismą ir buvo iškelta civilinė byla e2-2577-1065/2023. Atsakovas, reaguojant į ieškovės ieškininį reikalavimą, iniciavo susirinkimą 2023 m. vasario 23 d., tačiau ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti. Atsakovui dar renovacijos plano rengimo ir derinimo metu buvo žinoma, jog ieškovės butas (duomenys neskelbtini) yra atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos ir naudoja autonominę sistemą, todėl darbai, kurie buvo pagal pateikiamas sąskaitas nurodyti, kaip privalomi mokėjimai – šildymo sistemos remontui – 1742,50 Eur, šildymo apskaitos modernizavimui – 93,09 Eur ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas – 146,33 Eur, viso – 1981,92 Eur, atsakovui nepagrindus, kad šių darbų dalies naudos gavėju yra ieškovė, privalėjo šiuos kaštus priskirti/derinti jų skirstymą kitiems daugiabučio namo butų savininkams, kurie tokią naudą gavo, nepagrįstai šios naštos neperkeliant ieškovei. Ieškovė dėl kitos jos butui priskirtos bendrų mokėtinų investicijų dalies ginčo nekelia, tačiau mano, kad reikalaujant ieškovę dengti aukščiau paminėtus kaštus, kuriama situacija, kuomet ieškovė įpareigojama mokėti ne tik visiems bendraturčiams bendra daline nuosavybe priklausančio turto pagerinimo kaštus, bet iš esmės ieškovė papildomai turi mokėti už negautą naudą, t. y. mokant už individualius pagerinimus, kuriuos gavo būstai, priklausantys ir turintys centralizuotą šildymo sistemą – vamzdynų, radiatorių bute keitimas ir pan., kas nebuvo vykdoma pas ieškovę, ir tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Atsakovė VšĮ „Valdresta“ prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad ieškovė ne kartą raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu įtraukti į posėdžio darbotvarkę ir susirinkimo metu svarstyti pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą paskirstytų įmokų pakeitimo klausimą. Kreipimasis, ieškovės teigimu, buvo pagrįstas tuo, kad ieškovei naudos dėl dalies renovacijos darbų suteikta nebuvo, atsižvelgiant, kad ji turi autonominę šildymo sistemą. 2017 m. balandžio 12 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkime buvo patvirtintas namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas nurodant pasirinktą variantą ir sprendimui pritarė absoliuti dauguma susirinkimo dalyvių. Patalpų savininkams buvo sudarytos galimybės susipažinti su namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano projektu ir numatytu preliminariu investicijų paskirstymu. Informaciją dėl bendrųjų investicijų paskirstymo namo gyventojai papildomai gavo 2019 m. kovo 28 d. vykusiame butų savininkų susirinkime. 2022 m. balandžio 14 d. vykusio daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta pasiūlyti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko įgaliotam asmeniui kreiptis į VšĮ Pakruojo verslo informacijos centrą dėl individualių investicijų skaičiavimo metodikos ir jo išaiškinimo. 2023 m. vasario 23 d. vykusio daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta nepritarti buto Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų investicijų paskirstymo perskaičiavimui renovacijos metu. Susirinkimo sprendimas priimtas esant gyventojų daugumai (kvorumui), laikomas įvykusiu ir jame priimti sprendimai turi įstatymo galią visiems daugiabučio namo butų savininkams, taigi ir ieškovei. Esant tokiam buto savininkų sprendimui atsakovė kaip namo administratorius neturėjo nei teisinės galios, nei jokio teisinio pagrindo perskaičiuoti investicijų paskirstymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė, kad ieškovė V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), neturi prievolės mokėti pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą jai paskaičiuotos 1981,92 Eur įmokos už bute (duomenys neskelbtini), neatliktą šildymo sistemos remontą, šildymo apskaitos modernizavimą, šildymo apskaitos modernizavimą ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimą, įpareigojo VšĮ „Valdresta“ vykdyti šį sprendimą, priteisė iš atsakovės VšĮ „Valdresta“ ieškovės V. V. naudai 1809 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės VšĮ „Valdresta“ valstybei 301,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) 4 butai yra įsirengę atskirą autonominį dujinį šildymą ir atsijungę nuo centralizuotos pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Atnaujinant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemą, visiems pastate esantiems butams buvo atlikti darbai, numatyti Techniniame darbo projekte, išskyrus butus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtiems butams darbai nebuvo atlikti todėl, kad šie butai yra atsijungę nuo centralizuotos pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, projektavimo metu šie butai neišreiškė noro prisijungti. Tokiu atveju darbai šiuose butuose ir nebuvo suprojektuoti. 2017 m. balandžio 12 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkime buvo patvirtintas namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas nurodant pasirinktą variantą ir sprendimui pritarė absoliuti dauguma susirinkimo dalyvių. Tačiau teismas vertino ir tai, kad 2017 m. sausio 17 d. patvirtintame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane nėra pateikta informacija, kaip ir kokia apimti, atsijungusiems nuo šildymo sistemos butams, bus atliekamas šildymo sistemos remontas, šildymo apskaitos modernizavimas, šildymo apskaitos modernizavimas ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas. Teismo posėdžio metu atsakovės VšĮ „Valdresta“ atstovas V. K. nurodė, kad kiekvienam (duomenys neskelbtini), buto savininkui nebuvo aiškinama, kas konkrečiai bus daroma jų bute, kad visa tai buvo išdėstyta investicijų plane, apie tai, kad kažkuriam gyventojui kažkas neaišku, jokių paklausimų apie tai nebuvo gavęs.

Teismas nurodė, kad iš investicinių sumų paskirstymo daugiabučiam namui, (duomenys neskelbtini), lentelės Nr. 1, matyti, kad buvo numatytos priemonės: 1. Cokolio šiltinimo darbai, 2. Sienų šiltinimas, 3. Stogų atnaujinimas, 4. Langų keitimas, 5. Balkonų stiklinimas, 6. Šildymo sistemos remontas, 7. Ventiliacijos atnaujinimas, 8. Šildymo apskaitos modernizavimas, 9. Karšto vandentiekio sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas, ir tik prie dviejų priemonių, t. y. „Langų keitimas“ ir „Balkonų stiklinimas“ buvo nurodyta, jog tai individualios investicijos. Teismo vertinimu, nesant detalesnio investicinio plano išskaidymo, ieškovė neabejotinai galėjo tikėtis, kad jai bus atliekami tokie pat renovacijos (modernizavimo) darbai, kaip ir likusiems daugiabučio namo gyventojams.

Iš ieškovės teikiamų priedų teismas nustatė, kad ieškovė ne kartą raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu įtraukti į posėdžio darbotvarkę ir susirinkimo metu svarstyti dėl pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą paskirstytų įmokų pakeitimo klausimo. Projekto administratorius Pakruojo verslo informacijos centras siūlė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) organizuoti butų savininkų susirinkimą dėl bendrųjų investicijų paskirstymo butams, kuriuose yra atjungtas centralizuotas šildymas. Butų savininkų susirinkimas organizuotas ne kartą, tačiau investicijų perskaičiavimui (perskirstymui) nepritarta. Ieškovė įsitikusi, kad tokie butų savininkų sprendimai pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, todėl reiškia reikalavimą atleisti ją nuo dalies prievolės mokėjimo.

Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad atsijungę bendrasavininkai išlieka namo bendrosios dalinės nuosavybės - bendros inžinerinės įrangos - dalininkai ir apmoka tiek šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms, tiek ir bendrąsias investicijas už namo šildymo sistemos atnaujinimą. Investicijos už atnaujintą (modernizuotą) šildymo sistemą, kadangi ši priemonė yra priskiriama pastato bendrojo naudojimo objektams, yra apmokamos visų butų ir kitų patalpų savininkų. Nagrinėjamu atveju ieškovė neatsisako įmokų mokėjimo už bendrąsias investicijas visam namui, tačiau susiklostė išskirtinė situacija, kuomet butų savininkai, nepriklausomai nuo to, ar yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos, moka vienodas įmokas, tačiau atliktų darbų apimtis skiriasi, nes autonominį šildymą turintiems butų savininkams jų butuose radiatorių keitimo darbai atlikti nebuvo. Teismo įsitikinimu, toks išlaidų skirstymas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir pažeidžia ieškovės teises ar teisėtus interesus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Valdresta“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, kad VšĮ „Valdresta“ yra tinkama atsakovė šioje byloje, nes į bylą atsakovais yra patraukti ir visi (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai, kuriems ji atstovauja. Įstatymas numato, kad sprendimus, susijusius su daugiabučio namo renovacija, priima išimtinai butų savininkų susirinkimas, o namo administratorius (atsakovė) šiuos sprendimus tik įgyvendina. Todėl šioje byloje atsakovais turi būti daugiabučio namo gyventojai, o atsakovė VšĮ „Valdresta“ turėjo būti traukiama tik suinteresuotu asmeniu.

1.2.       Teismas, ginčijamame sprendime nustatydamas, kad ieškovė V. V. neturi prievolės mokėti pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą jai paskaičiuotos 1981,92 Eur įmokos už bute (duomenys neskelbtini), neatliktą šildymo sistemos remontą, šildymo apskaitos modernizavimą, šildymo apskaitos modernizavimą ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimą ir įpareigodamas atsakovę VšĮ „Valdresta“ vykdyti šį sprendimą, sprendimą priėmė ne tik netinkamos šalies atžvilgiu, bet ir priėmė neįgyvendinamą sprendimą. Teismas nenurodė, kokiu būdu tokį sprendimą reiktų įgyvendinti. Investicinio plano užsakovė yra Pakruojo rajono savivaldybės administracija, o šį planą pagal minėtą užsakymą rengė ir skaičiavimus atliko į šią bylą neįtrauktas kitas juridinis asmuo. Taigi, abu juridiniai asmenys, atsakingi už projekto rengimą, atsakovais į bylą įtraukti nebuvo. Todėl atsakovė VšĮ „Valdresta“, kaip daugiabučio namo gyventojų atstovas, neturi jokių galimybių nei perdaryti investicinį planą, kurį patvirtino gyventojai balsų dauguma, nei perskaičiuoti įmokų. Be to, užsakant naują investicinį planą, vėl reikia už jį sumokėti ir gauti visų gyventojų pritarimą, kas prieštarautų jau galiojančiam gyventojų sprendimui, nes pačių gyventojų daugumos sprendimu 2017 m. kovo 21 d. buvo patvirtintas ir galioja ankstesnis investicinis planas. Renovacija jau pasibaigusi, visi investiciniame plane numatyti darbai atlikti. 50 proc. investicinio plano parengimo kainos apmokėjo visi gyventojai, tame skaičiuje ir ieškovė. Didelė dalis gyventojų jau yra sumokėję renovacijos įmokas ir kai kurie jų jau yra perleidę nuosavybės teises į butus tretiesiems asmenims. Pagal investicinį planą buvo parengtas techninis darbo projektas, kurio sprendiniams gyventojai taip pat pritarė susirinkimo sprendimu ir kurio įgyvendinimą prižiūrėjo įstatymų nustatyta tvarka sertifikuotas techninis prižiūrėtojas. Šiame projekte nebuvo numatytas radiatorių keitimas butams, atsijungusiems nuo centrinės šildymo sistemos, šių butų savininkams pristačius teisėto atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos dokumentus, be kurių nebūtų galima gauti statybos leidimo renovacijos darbams atlikti. Jokių pageidavimų prisijungti atgal prie centrinio šildymo sistemos ir/ar atlikti darbus, susijusius su jų butuose esančia autonomine šildymo sistema, nebuvo gauta. Teismas bylą išnagrinėjo ne tik neįtraukęs reikiamų trečiųjų asmenų, bet ir netinkamo atsakovo VšĮ „Valdresta“ atžvilgiu.

1.3.       Priimdamas ieškinį su tokiu ieškovės reikalavimu, o vėliau ginčijamame sprendime nustatydamas, kad ieškovė neturi prievolės mokėti pagal investicinį planą jai paskaičiuotos įmokos, teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, daugiabučių namų butų savininkų susirinkimo sprendimų privalomumą, apskundimo tvarką. Teismas, gavęs ieškovės ieškinį su netinkamai suformuluotu ieškinio dalyku ar pagrindu, privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovę suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką taip, kad jie atitiktų įstatymų reikalavimus. Teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą taikė, tačiau netinkamai (bylos tomas I, l. 20-21, 36-37). Teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nurodė, kad „Teismui nėra aišku su kokiu konkrečiu juridiniu asmeniu - atsakove viešąja įstaiga „Valdresta“ ar VšĮ Pakruojo verslo informacijos centru, yra sudarytas 2017 m. kovo 21 d. patvirtintas investicinis planas, todėl siūlytina ieškovei byloje tikslinti atsakovą (-us) ir spręsti klausimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų patraukimo byloje trečiaisiais asmenims, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.” (bylos tomas I, l. 36-37). Gavęs namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir matydamas, kad plano rengėjas yra UAB „Pastatų diagnostika ir statyba”, teismas priėmė ieškinį, kurio reikalavimas yra pakeisti investicinį planą, neįtraukdamas į bylą nurodytos įmonės, kaip investicinio plano rengėjos, net suinteresuotu asmeniu.

1.4.       Ieškovė, nesutikdama su daugiabučio namo butų (patalpų) savininkų susirinkime priimtu sprendimu, galėjo jį skųsti tik įstatymų nustatyta tvarka skundžiant patį sprendimą. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 9 dalimi, buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Butų savininkų susirinkimo sprendimas dėl investicinio plano tvirtinimo priimtas 2017 m. balandžio 12 d. Akivaizdu, kad nuo šio sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau kaip šešeri metai ir tokia galimybe ieškovė nepasinaudojo. Teismas, gavęs ieškinį praleidus ieškinio senaties terminą, atsakovei paprašius taikyti ieškinio senatį, privalėjo taikyti CK 4.85 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą ir ieškinį atmesti.

1.5.       Iš prie ieškinio pridedamų ieškovės raštų atsakovei matyti, kad ieškovės lūkestis yra piniginė kompensacija už nepakeistus radiatorius ir visos šilumos sistemos remonto bute neatlikimą. Todėl neaišku kokį reikalavimą teismui iš tiesų reiškia ieškovė. Teismas skundžiamame sprendime (30 punktas) taip pat nurodė, jog „Atsakovė VšĮ „Valdresta“ tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šie paskaičiavimai yra neaiškūs ir netikslūs, tačiau jai atrodančių realių šių darbų kainos, nors ir prašoma, nenurodė, teismo posėdžio metu jų neginčijo“, todėl neaišku, kurį ieškinio reikalavimą teismas nagrinėjo ir kokius įrodymus tyrė: ar dėl atleidimo nuo renovacijos įmokos, ar dėl kompensacijos už radiatorius priteisimo.

1.6.       Apie investicinį planą ieškovė sužinojo, galimybę su juo susipažinti gavo (bylos tomas I, l. 87, III punktas) 2017 m. balandžio 12 d. Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo metu, kuriame pati dalyvavo ir dalyvių sąraše pasirašydama savo ranka įrašė, kad renovacijos nenori (bylos tomas I, l. 91). Nuo šio momento ieškovė, būdama apdairi, sąžininga ir rūpestinga, turėjo susivokti, kad yra pagrindas skųsti gyventojų priimtus sprendimus dėl renovacijos, tačiau po šio susirinkimo daugiau jokiuose Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimuose ieškovė nedalyvavo, renovacija nesidomėjo ir į teismą kreipėsi tik po šešerių metų nuo investicinio plano patvirtinimo ir jau pasibaigus renovacijai. Ieškovė apie renovaciją žinojo, nepalankių jai butų savininkų sprendimų neskundė, žinodama, kad yra atsijungusi nuo centrinio šildymo sistemos prisijungti atgal ir radiatorių pakeisti neprašė, o ieškovės lūkestis, kad jai bus pakeisti radiatoriai grįstas vien prielaidomis. Toks ieškovės abejingumas nelaikytinas sąžiningu, protingu, apdairiu atsakingo žmogaus elgesiu, neatitinka įstatyme nustatytos pareigos veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, o iš nesąžiningo, neprotingo, neapdairaus elgesio kylančios pasekmės yra pačios ieškovės atsakomybė.

1.7.       Ieškovės ginčijama suma susidariusi už bendrąsias investicijas visam namui, o ne už individualias (jos butui, pvz., radiatoriai ir kt.). Taigi ieškovė šiuo atveju neturi galimybės jų nemokėti, nes tokią prievolę numato galiojantys įstatymai, o teismo sprendimas, kuriuo ieškovė nuo šios prievolės atleidžiama, prieštarauja galiojantiems teisės aktams. 2022 m. balandžio 14 d. vykusiame daugiabučio namo susirinkime gyventojai buvo supažindinti su VšĮ Pakruojo verslo informacijos centro 2022 m. kovo 22 d. raštu (šis raštas yra ir minėto susirinkimo protokolo priedas bylos tomas I, l. 101-104, 110, 117), kuriame išaiškinta, jog LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1-297 bei šilumos paskirstymo metodai numato, kad šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms apmoka visi pastato bendrasavininkai, net ir tie, kurių teisėtas atsijungimas nuo bendros namo centralizuotos šildymo sistemos išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre. Atsijungę bendrasavininkai išlieka namo bendrosios dalinės nuosavybės - bendros inžinerinės įrangos - dalininkai ir apmoka tiek šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms, tiek ir bendrąsias investicijas už namo šildymo sistemos atnaujinimą. Investicijos už atnaujintą (modernizuotą) šildymo sistemą, kadangi ši priemonė yra priskiriama pastato bendrojo naudojimo objektams, yra apmokamos visų butų ir kitų patalpų savininkų. Tame pačiame rašte nurodyta, kad rengiant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) butas yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos, todėl šio buto gyventojams nebuvo suprojektuotas šildymo sistemos vamzdynų bei radiatorių keitimas. Minėtame bute šie darbai nebuvo nupirkti, todėl radiatoriai nebuvo pakeisti (atiduoti). Jeigu šie darbai būtų suprojektuoti ir atlikti, bendra statybos rangos darbų kaina būtų buvusi didesnė.

1.8.       Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės VšĮ „Valdresta“. VšĮ „Valdresta“ neturi jokios įtakos butų savininkų sprendimams ir juos tik įgyvendina, todėl, priteisus bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės VšĮ „Valdresta“, toks sprendimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.

Apeliaciniu skundu atsakovė Pakruojo rajono savivaldybė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.9.       Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, daugiabučių namų butų savininkų susirinkimo sprendimų privalomumą, apskundimo tvarką. Ieškovė, nesutikdama su daugiabučio namo butų (patalpų) savininkų susirinkime priimtu sprendimu, galėjo jį skųsti tik įstatymų nustatyta tvarka skundžiant patį sprendimą. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 9 dalimi, buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Butų savininkų susirinkimo sprendimas dėl investicinio plano tvirtinimo priimtas 2017 m. balandžio 12 d. Nuo šio sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau kaip šešeri metai ir tokia galimybe ieškovė nepasinaudojo. Teismas, gavęs ieškinį praleidus ieškinio senaties terminą, atsakovei paprašius taikyti ieškinio senatį, privalėjo ieškinį atmesti.

1.10.       Teismas nepagrįstai sprendimą motyvuoja argumentais, jog 2017 m. sausio 17 d. patvirtintame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane nėra pateikta informacija, kaip ir kokia apimtimi, atsijungusiems nuo šildymo sistemos butams, bus atliekamas šildymo sistemos remontas, šildymo apskaitos modernizavimas, šildymo apskaitos modernizavimas ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas.

1.11.       Ieškovė apie renovaciją žinojo, nepalankių jai butų savininkų sprendimų neskundė, žinodama, kad yra atsijungusi nuo centrinio šildymo sistemos, prisijungti atgal ir radiatorių pakeisti neprašė, o ieškovės lūkestis, kad jai bus pakeisti radiatoriai grįstas vien prielaidomis.

1.12.       Teisės aktai numato, kad daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, šilumos vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nepaisant to, ar ji įrengta bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, ar šie objektai įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu, šie objektai laikytini bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe, tai yra įstatymas nenurodo, kad butuose esantys vamzdžiai bei radiatoriai yra to buto savininko asmeninė nuosavybė. Taip pat teisės aktai numato, kad šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms apmoka visi pastato bendrasavininkai, net ir tie, kurių teisėtas atsijungimas nuo bendros namo centralizuotos šildymo sistemos išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre. Atsijungę bendrasavininkai išlieka namo bendrosios dalinės nuosavybės – bendros inžinerinės įrangos - dalininkai ir apmoka tiek šilumos energijos kiekį bendroms reikmėms, tiek ir bendrąsias investicijas už namo šildymo sistemos atnaujinimą. Investicijos už atnaujintą (modernizuotą) šildymo sistemą, kadangi ši priemonė yra priskiriama pastato bendrojo naudojimo objektams, yra apmokamos visų butų ir kitų patalpų savininkų. 

1.13.       Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalyje: namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano 10 lentelėje nurodyta kokiam butui teks mokėti bendrąją investicijų dalį ir kuriems individualias investicijas. Iš minėtos lentelės matyti, kad individualioms investicijoms priskirtinas tik langų keitimas bei balkonų stiklinimas, o visos kitos investicijos laikytinos bendrosiomis investicijomis. Pagal atnaujinimo (Modernizavimo) investicijų planą, kuriam pritarė (duomenys neskelbtini) gyventojai, investiciniame plane išdėstytos priemonės, nurodytos investicinių sumų paskirstymo (duomenys neskelbtini) butui Nr. (duomenys neskelbtini) 6, 8 ir 9 eilutėse, tai yra, tos investicijos, kurias ginčija ieškovė, laikytinos bendrosiomis investicijomis.

1.14.       Rengiant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) butas yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos, todėl šio buto gyventojams nebuvo suprojektuotas šildymo sistemos vamzdynų bei radiatorių keitimas. Minėtame bute šie darbai nebuvo nupirkti, todėl radiatoriai nebuvo pakeisti (atiduoti). Jeigu šie darbai būtų suprojektuoti ir atlikti, bendra statybos rangos darbų kaina būtų buvusi didesnė.

Atsiliepime į atsakovės VšĮ „Valdresta“ apeliacinį skundą atsakovė Pakruojo rajono savivaldybė prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.15.       Atsakovė sutinka su atsakovės VšĮ „Valdresta“ apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo atsakovo; dėl ieškinio reikalavimo ir netinkamo teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo; dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

1.16.       Ieškovė netinkamai suprato ir teismas padarė neteisingas išvadas kas yra bendrosios ir kas yra individualios investicijos butui. Ieškovės ginčijama suma susidariusi būtent už bendrąsias investicijas visam namui. Ieškovė šiuo atveju neturi galimybės jų nemokėti, nes tokią prievolę numato galiojantys įstatymai, o teismo sprendimas, kuriuo ieškovė nuo šios prievolės atleidžiama, prieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepime į atsakovių VšĮ „Valdresta“ ir Pakruojo rajono savivaldybės apeliacinius skundus ieškovė V. V. prašo apeliantų VšĮ „Valdresta“ ir Pakruojo rajono savivaldybės apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, paliekant galioti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-43-1204/2025, priteisti ieškovei iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.17.       Byloje tinkamai vertinta, kad nesant detalesnio investicinio plano išskaidymo, ieškovė galėjo tikėtis, kad jai bus atliekami tokie pat renovacijos (modernizavimo) darbai, kaip ir likusiems daugiabučio namo gyventojams. Teismas įvertino, kad butų savininkai, nepriklausomai nuo to, ar yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos, moka vienodas įmokas, tačiau atliktų darbų apimtis skiriasi, nes autonominį šildymą turintiems butų savininkams jų butuose radiatorių keitimo darbai atlikti nebuvo, todėl pagrįstai konstatuota, kad toks išlaidų skirstymas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir pažeidžia ieškovės teises ar teisėtus interesus.

1.18.       Pagrindinis subjektas, kuris netinkamai veikė ginčo atveju, buvo VšĮ „Valdresta“, kurios kaip daugiabučio namo administratoriaus, ieškovė ne kartą prašė spręsti ir reguliuoti ginčo klausimą, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad savo veiksmais pareigas vykdė netinkamai - savalaikiai neiniciavo gyventojų susirinkimo, netinkamai vykdė savo pareigą dėl investicinio plano išaiškinimo ieškovei.

1.19.       Ieškovė savo teises pasirinko ginti negautos naudos ir jos naudai neatliktų darbų aspektu, už ką jai buvo paskaičiuotos įmokos papildomai - 1981,92 Eur. Nei vienas apeliantas nepaneigė individualiai butams suteiktos naudos sumos teisingumo, ko negavo ieškovė. Byloje nebuvo pateikta alternatyvių skaičiavimų ar ieškovės pateiktos sąmatos teisingumą paneigiantys duomenys, apeliantai byloje iš esmės šių skaičiavimų net nekvestionavo, remiantis tik bendru faktu, kad visos išlaidos yra bendros ir jas turi atlyginti vienodai visi daugiabučio namo gyventojai, nepriklausomai nuo to ar gauta nauda vienoda ar ne.

1.20.       Tiek apeliantų kaip atsakovų, tiek suinteresuoto asmens net nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą prašyta pateikti duomenis, skaičiavimus, kokia kiekviename bute atliktų darbų dalis - keičiant radiatorius, sudarė kokią kainos dalį, sąnaudas, kokia tų darbų skaičiuota suma. Atsakovai tokių duomenų nepateikė, kas liudija, jog ir patys negalėjo išskirti minėtų sumų ar jų dalių, todėl nelogiška buvo reikalauti, kad ieškovė kaip rūpestingas ir atidus asmuo privalėjo tai padaryti pati.

1.21.       Apeliantai akcentuoja bendrų šildymo sistemų naudojimą, dėl ko ieškovė nekelia ginčo. Tačiau akivaizdu, kad jos bute nesant radiatorių, tai savaime įrodo, pačių daiktų nebuvimo faktą ir darbų nevykdymą jos bute, kas įrodo jų individualumą ir neprivalomumą priklausyti bendrai šildymo sistemai, todėl reikalavimas šia apimtimi ieškovei vykdyti mokėjimus niekaip neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Išvestiniai apelianto argumentai, kad individualias investicijas sudaro buto ar kitų patalpų langų keitimas, balkonų stiklinimas, šių aplinkybių neteikus ir negrindus pirmosios instancijos teisme, negalima laikyti pagrįstais ir sudarančiais pagrindą kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei jo motyvus.

Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovai R. J. ir S. J. sutinka su ieškovės ieškiniu ir 2025 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, kad būtų perskirstytos namo renovacijos investicinės įmokos, kadangi butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra analogiškoje situacijoje. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl renovacijos kaštų perskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė V. V. yra buto, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), savininkė (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 35). Butas atjungtas nuo namo šildymo sistemos, įrengiant atskirą dujinį šildymą ((e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 32-33).

Pakruojo verslo informacijos centras vykdė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo projekto administravimą. Investicinis planas (e. bylos apyrašas, t. 3, b. l. 24-139), Būsto ir energijos taupymo agentūros buvo patvirtintas 2017 m. kovo 21 d. (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 27, 54).

Daugiabučio namo butų savininkai visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2017 m. balandžio 12 d., vardiniu balsavimu pasirinko investicinio plano „A“ (I pirmą) variantą, kuriame statybos rangos darbai sudarė 245560 Eur, projektavimo – 17189 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 27, 87-90).

Pakruojo verslo informacijos centras 2019 m. sausio 22 d. raštu informavo V. V. apie rangovo pateiktus statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus ir kainų pasiskirstymą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 27).

2019 m. kovo 28 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 14 patvirtina, kad, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl investicijų paskirstymo ir skaičiavimo už namo renovaciją ir buvo nepritarta namo bendrųjų investicijų už renovaciją perskaičiavimui (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 93-94).

2022 m. balandžio 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 16 patvirtina, kad, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl investicijų paskaičiavimo ir išaiškinimo pagal priemones, atliktas renovacijos metu ir buvo pasiūlyta buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei kreiptis į VšĮ Pakruojo verslo informacijos centrą dėl individualių investicijų skaičiavimo metodikos ir jo išaiškinimo (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 101-103).

2023 m. vasario 23 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 18 patvirtina, kad, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl investicijų paskirstymo (skaičiavimo) butui Nr. (duomenys neskelbtini) renovacijos metu ir buvo nepritarta buto Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų investicijų paskirstymo perskaičiavimui renovacijos metu (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 112-113).

2023 m. lapkričio 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 19 patvirtina, kad, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl renovacijos kaštų perskirstymo ir buvo nutarta klausimo, susijusio su renovacija ir investicijų paskaičiavimu daugiau nebekelti ir susirinkimuose nebesvarstyti (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 122-123).

Dėl (ne)tinkamo atsakovo ir pasirinkto teisės gynimo būdo

Atsakovė VšĮ „Valdresta“, kuri yra namo administratorius, nurodo, kad ji yra netinkamas atsakovas byloje. Įstatymas numato, kad sprendimus, susijusius su daugiabučio namo renovacija, priima išimtinai butų savininkų susirinkimas, o namo administratorius (atsakovė) šiuos sprendimus tik įgyvendina.

Administratoriaus skyrimas nustatytas CK 4.84 straipsnyje, kuris įtvirtina, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl CK 4.84 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, nustatančio reikalavimus (ribojimus) asmenims, kurie gali teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra nurodęs, jog tokiu reguliavimu yra siekiama užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų interesą, kad su namo priežiūra susijusių paslaugų pirkimai būtų vykdomi ir tokių paslaugų pirkimo sutartys būtų sudaromos jiems palankiomis sąlygomis, būtų tinkamai kontroliuojamas jų vykdymas, taip pat viešąjį interesą užtikrinti, kad daugiabučiai namai būtų tinkamai eksploatuojami ir išsaugomi (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. KT25-N12/2016 konstitucinės justicijos byloje Nr. 36/2014-37/2014 27 punktą). Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas ne kartą kaip itin reikšmingą akcentavo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą veikti tik naudos gavėjų, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų, interesais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pagal užsakovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos užsakymą parengė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą. Šį projektą administravo Pakruojo verslo informacijos centras. Daugiabučio namo butų savininkai visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2017 m. balandžio 12 d., vardiniu balsavimu pasirinko investicinio plano „A“ (I pirmą) variantą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškiniu neginčija investicinio plano duomenų, nereiškia ieškinio dėl žalos atlyginimo neteisingai administruojant projektą ar pan. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą pakeisti pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą įmokas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. spalio 24 d. (teismo posėdžio garso įrašas 10:27:08 - 10:30:53) aiškiai nurodė, kad ieškovės reikalavimas nukreiptas į atsakovą VšĮ „Valdresta“, nes „...būtent namo gyventojai, o tai reiškia ir atsakovas, veikiantis jų vardu, sprendžia dėl įmokų....“. Taigi, reikalavimas kildinamas iš poreikio perskaičiuoti jau pasibaigusio projekto kaštus, tenkančius vienam gyventojui, o, ieškovės supratimu, namo administratorius, veikdamas gyventojų vardu, tokį perskaičiavimą ir turi atlikti.

LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.7 punkte numatyta, kad namo administratorius rengia ir teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo, šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju namo administratorius VšĮ „Valdresta“ neadministravo projekto, nerengė investicinio plano, todėl ir neturėjo pareigos kontroliuoti, kad būtų tinkamai pasiektas bei naudos gavėjams (namo gyventojams) perduotas tinkamas rezultatas, nes ne namo administratorius, o namo gyventojai priėmė sprendimus dėl investicinio projekto patvirtinimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nekildina ieškinio iš atsakovo VšĮ „Valdresta“ pareigos rengti ir teikti patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo, nes projektas jau įvykdytas. Tuo pačiu ieškovė nekildina ieškinio ir iš atsakovo VšĮ „Valdresta“ pareigos šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo). Byloje nekilo ginčas, kad atsakovė tokius susirinkimus šaukė ir jų metu buvo priimti ieškovės lūkesčių neatitinkantys sprendimai. Taigi, ieškovė iš esmės nesutinka su namo gyventojų sprendimu neperskaičiuoti jau pasibaigusio projekto kaštų, tenkančių vienam gyventojui. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimus, susijusius su daugiabučio namo renovacija, priima išimtinai butų savininkų susirinkimas, o namo administratorius (atsakovė) šiuos sprendimus tik įgyvendina. Tuo pačiu namo administratorius, įgyvendindamas namo gyventojų priimtą sprendimą, turėtų pareigą perskaičiuoti jau pasibaigusio projekto kaštus, tenkančius vienam gyventojui, jeigu teismas tokį namo gyventojų sprendimą pripažintų nepagrįstu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad VšĮ „Valdresta“ būtų tinkamas atsakovas, jeigu būtų nagrinėjamas reikalavimas dėl daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo protokolu priimtų sprendimų nuginčijimo.

Šiame kontekste pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą kilo klausimas dėl atsakovo pagal pateiktą reikalavimą tinkamumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė (Sprendimo 21 punktas), kad šiuo atveju ieškovė pasirinko savo teises ginti ne skųsdama 2024 m. vasario 23 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo sprendimą, o prašydama teismo įpareigoti atsakovę (-us) perskaičiuoti ieškovei tenkančią investicijų dalį, kurios, ieškovės įsitikinimu, ji mokėti neturi. Atsakovas teismo proceso metu ne kartą kėlė šį klausimą, prašė, tokiu atveju, jei teismas laikytų, kad reiškiamas reikalavimas dėl daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo protokolu priimtų sprendimų nuginčijimo, taikyti ieškinio senatį. Akivaizdu, kad ieškovė suprato savo reikalavimą ir tokio reikalavimo reiškimo pasekmes. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati ieškovė pasirinko tokį reikalavimą.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių valios suderinimo aspektu įgyvendinant nuosavybės teisės turinį sudarančias teises, bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja, kadangi pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą asmeninės nuosavybės atveju savininkas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises įgyvendina savo nuožiūra, t. y. jų įgyvendinimo neprivalo derinti su kitais asmenimis.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti specialiai skirti CK 4.81–4.85 straipsniai.

CK 4.85 straipsnyje yra reglamentuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015).

Nagrinėjamu atveju būtent atsakovai – namo gyventojai, kurių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu įgyvendina atsakovas VšĮ „Valdresta“ priėmė ieškovės lūkesčių neatitinkantį sprendimą, todėl darytina išvada, kad tokio namo gyventojų sprendimo nenuginčijus, namo administratorius, kuris, kaip jau minėta, tik įgyvendina butų savininkų sprendimus, neturi pareigos perskaičiuoti jau pasibaigusio projekto kaštus, tenkančius vienam gyventojui, nes toks perskaičiavimas turi atitikti butų savininkų valią, o ši nėra ginčijama.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo namo administratoriui prieš butų savininkų valią perskirstyti jau pasibaigusio projekto kaštus, tenkančius vienam gyventojui, patenkinimas, nenuginčijus daugiabučio namo savininkų sprendimų dėl investicinių kaštų paskirstymo, prieštarauja CK 4.85 straipsnyje įtvirtintiems butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo principams ir yra ydingas. Todėl pirmosios instancijos teismas, patenkindamas tokį ieškovės reikalavimą, priėmė neteisingą sprendimą, toks teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad, nenuginčijus daugiabučio namo savininkų sprendimų dėl investicinių kaštų paskirstymo, namo administratorius neturi pareigos perskirstyti su namo renovavimu susijusius kaštus, šalių argumentai dėl 1981,92 Eur sumos pagrįstumo vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovė VšĮ „Valdresta“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1053 Eur (450 Eur (DOK-69594), 225 Eur (DOK-77730), 180 Eur (DOK-15705), 198 Eur (DOK-53053)) bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Atsakovė VšĮ „Valdresta“ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 109 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti bei 720 Eur (DOK-8314) bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos – 301,34 Eur, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1882 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas atsakovo VšĮ „Valdresta“, juridinio asmens kodas 304058598, naudai.

Priteisti iš ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 301,34 Eur (tris šimtus vieną eurą 34 ct) pašto išlaidas valstybei, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                 Tomas Romeika