Pranešėja Erika Misiūnienė                                                    Civilinė byla Nr. e2A-72-524/2016

Teisėja Dalia Zimantienė                                           (Proceso Nr. 2-43-3-00289-2014-8)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.6.5.2.; 2.6.5.2.1.; 3.3.1.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei R. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui R. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto vaikui išlaikymo dydžio padidinimo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimo,

n u s t a t ė :

ieškovas R. J. prašė nustatyti šalių nepilnametės dukters U. J. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. po 44 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susipažino ir artimai bendravo nuo 2010 m., su ja santuokos nebuvo sudaręs. Gyvenant kartu gimė dukra. Pažymėjo, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, linkusi vogti. Pabrėžė, kad su atsakove išsiskyrė 2012 m. dėl pastarosios neištikimybės. Paaiškino, kad dukrą prižiūrėjo jis pats ir jo motina. Atsakovė niekur nedirbo ir dukrai išlaikymo neteikė, ja tinkamai nesirūpino. Pabrėžė, kad ne kartą matė atsakovę su dukra neigiamą reputaciją turinčių asmenų rate. Nurodė, kad gali dukra pasirūpinti tinkamai: nuosavybės teise valdo dalį buto, gauna apie 580 Eur darbo užmokestį, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, nėra teistas, buvo baustas administracine tvarka, nesmurtauja, moka rūpintis šeimos buitimi, gaminti valgį.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, juo prašė šalių nepilnametės dukters U. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-25 įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dukrai U. dydį ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nurodė, kad šalims gyvenant skyrium dukra U. daugiausiai laiko gyveno su ja, o ne su ieškovu. Paaiškino, kad ieškovas dažnai girtauja, vartoja narkotikus, smurtą prieš atsakovę, yra agresyvaus būdo, todėl mano, kad dukters gyvenamoji vieta su ieškovu negali būti nustatyta. Pažymėjo, kad susitikimų  su dukra metu ieškovas nuteikia dukrą prieš ją ir jos šeimą. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-25 įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dukrai nebepakanka, nes jos poreikiai yra išaugę. Dukra auga, jai reikalingos pastovios lėšos maistui, rūbams, avalynei, vaistams, vitaminams, žaislams, lavinimo priemonėms.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. S. paaiškino, kad ši institucija labai neigiamai vertina bylos nagrinėjimo laikotarpiu pačių tėvų vykdytą tyrimą ir darytus įrašus, nes tai labai pakenkė aiškinantis mergaitės nuomonę, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi. 2015-06-22, t. y. prieš atsakovei išvykstant į Jungtinę Karalystę, Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo bendrauta su šalių dukra U. J.. Mergaitė buvo guvi, linksma, tačiau pasilikusi viena be artimųjų, paklausus jos nuomonės, pasidarė pikta, irzli ir pasakė, kad jos daugiau nebeklausinėtų, nes nenorinti kalbėti. Ji tik pasakė, kad nori gyventi su mama, nes tėtis su pagaliu ją daužo per galvą. Mano, kad tokia U. nuomone negalima vadovautis, ji yra pasimetusi. Vaiko teisių apsaugos skyrius galėtų pateikti išvadą, jei būtų gautas užsienio kompetentingų institucijų buities tyrimo aktas dėl atsakovės. Tai, kad  šalių dukra buvo išvežta į užsienio valstybę, pažeidė jos bendravimą su tėvu. Be to, atstovė nurodė, kad ieškovas gyvena kartu su motina, jų bute vaikui yra sudarytos geros sąlygos augti.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-09-18 priėmė sprendimą, juo ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnametės U. J. gyvenamąją vietą su  ieškovu. Priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai U. J. po 44 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki U. J. pilnametystės, išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Skyrė ieškovą dukters U. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovės 999,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisė iš atsakovės 30 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-02 nutartimi, paliko galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, įvertinus kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, mergaitės santykius su kiekvienu iš tėvų, ieškovo ir atsakovės dorovinius bei kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos bei kitas sąlygas, kiekvieno tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, šalių dukters U. J. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškovu R. J.. Toks šalių dukters U. gyvenamosios vietos nustatymas šiuo metu geriausiai atitinka mergaitės interesus, ieškovo gyvenamojoje aplinkoje vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai bus užtikrinti labiausiai. Priimdamas sprendimą teismas geriausių vaiko interesų atitikčiai įvertinti rėmėsi tokiomis nustatytomis aplinkybėmis: faktu, kad motina vaiką buvo palikusi tėvo ir jo motinos globai, vėliau  ne vieną kartą išsivežė gyventi vaiką į užsienį be vaiko tėvo sutikimo, esant priimtai teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones; motinos netinkamu ir vaikui žalingu, amoraliu gyvenimo būdu bei nepakankamu rūpinimusi vaiku, kuomet iki 2013 m. rugsėjo gyveno Lietuvoje, bei pagrįstomis abejonėmis dėl vaiko saugumo jo dabartinės šeimos aplinkoje Jungtinėje Karalystėje; vaiko itin glaudžiu ryšiu su tėvu ir kartu gyvenančia močiute, su kuria artimai bendravo; taip pat vaiko ryšiu su teta (ieškovo seserimi), kuri jam artima ir taip pat svarbi. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina, atsižvelgus į vaiko amžių bei jo sąlygotus poreikius, šalių pajamas ir turtinę padėtį, atsakovės turimą kitą išlaikytinį bei jos galimybę dirbti, konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės 44 Eur suma per mėnesį dukters U. išlaikymui yra pakankama ir atitinka atsakovės galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-18  sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, neišsamiai ir nevisapusiškai nustatė bei išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, tendencingai vertino įrodymus, pažeidė savo pareigą tokio pobūdžio bylose būti aktyviam, vaiko interesų prioritetinio gynimo principu vadovavosi deklaratyviai, nesivadovavo sprendime paties nurodyta tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pažeidė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nepilnametės šalių dukros norą gyventi su motina. Teigia, kad byloje turėjo būti paskirta psichologinė vaiko ekspertizė. Pažymi, kad teismas, vertindamas vaiko ryšį su artimaisiais, rėmėsi tik liudytojų, kurie yra suinteresuoti, paaiškinimais, bet nevertino kitos aplinkybės – būtinybės broliui ir seseriai gyventi kartu. Taip pat pažymi, kad skundžiamame sprendime neanalizuojamos ieškovo gyvenimo sąlygos, išvados dėl turtinės šalių padėties yra nemotyvuotos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvų galimybių suteikti vaikui tinkamas materialines gyvenimo sąlygas vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis dėl jų, įrodymų trūkumą panaudodamas ieškovo naudai ir padaręs įrodymams prieštaraujančias išvadas.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teigia, kad byloje nebuvo nustatytas vaiko noras gyventi su mama (atsakove), todėl nemato pagrindo skirti ekspertizę, juolab kad vaikas dar negali suformuluoti savo tikrosios nuomonės. Pažymi, kad atsakovė veikia priešingai vaiko interesams: nesilaikė jai nustatytų apribojimų išsivežti dukrą į užsienį. Teigia, kad byloje yra nustatytas vaiko ryšys su jos giminaičiais, kuris patvirtina, kad vaikui geriau gyventi su ieškovu. Pažymi, kad atsakovė vaiku susirūpino tik tuomet, kai gimė antras vaikas, ir, jai gyvenant Anglijoje, jai už abu vaikus galėtų būti mokama didesnė pašalpa. Teigia, kad atsakovė klaidina teismą dėl šalių tikrosios turtinės padėties. Laikosi pozicijos, kad gyvenimo sąlygos ieškovo namuose yra geresnės ir palankesnės vaikui. Be to, pabrėžia, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, gauna pakankamo dydžio pajamas, teigiamai charakterizuojamas, neturi neigiamų įpročių. Tuo tarpu atsakovė charakterizuojama neigiamai, yra linkusi vartoti smurtą prieš vaiką. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytas pagrindais ir motyvais nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo įpareigojimu Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-03-01 pateikė išvadą dėl vaiko U. J. gyvenimo sąlygų, Klaipėdos apygardos teismo psichologas 2013-03-04 pateikė nuomonę apie vaiko gebėjimą išreikšti savo nuomonę, jai daromą aplinkinių įtaką, jos prisirišimą prie tėvų ar vieno iš jų.

Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo renkami papildomi įrodymai dėl atsakovės gyvenamosios aplinkos Jungtinėje Karalystėje ir ieškovo darbo pobūdžio.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) išaiškinta teismo precedento taikymo taisyklė ir nurodoma, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šią  bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra išaiškinęs ir suformulavęs taisyklę, jog teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi. Teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas pakartotinai išaiškina CPK 376 str., nustatantį aktyvų teismo vaidmenį bylose, susijusiose su vaikų interesais.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Teismas pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.  CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

                   Aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai svarbūs teismui nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš vaiko tėvų (šios bylos atveju – su ieškovu), todėl tėvai savo procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Klaipėdos apygardos teismo psichologo išvadoje konstatuotas šalių dukros artimas emocinis ryšys tiek su tėčiu, tiek su mama, buvo pastebėtas išreikštas stiprus vaiko noras būti ir bendrauti su abiem tėvais, todėl šalys įpareigotinos pateikti maksimalaus bendravimo su vaiku tvarką su tuo iš tėvų, su kuriuo šalių vaikas negyvens. Todėl nustatant šalių vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų svarbią reikšmę turės ir šalių nurodomos bendravimo tvarkos su  atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų užtikrinimas. Paminėtoje kasacinio teismo nutartyje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. yra šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Šioje byloje nustatyta, jog šalių dukros mama gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl šalys įpareigotinos pateikti savo siūlomas bendravimo tvarkas, kurias pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti  ir užtikrinti paminėtą vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atkreipdamas dėmesį, jog turi būti užtikrinta ir šalių dukros teisė bendrauti su broliu. Jeigu šalys tokios tvarkos per teismo nustatytą laiką nepateiks, pirmosios instancijos teismas privalo tokią tvarką nustatyti savo iniciatyva. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalys turi teisę paduoti apeliacinius skundus, šioje byloje svarbus yra ir vaiko vykimo pas vieną iš tėvų išlaidų klausimas, tėvų darbo režimai, atostogos. Šiuo klausimu būtina rinkti naujus įrodymus bei nepažeisti šalių teisės į apeliaciją dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su vienu iš tėvų, su kuriuo mergaitė negyvens nuolat, todėl byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

              Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta šalių vaiko gyvenamoji vieta su atsakove iki teismo sprendimo priėmimo, uždraudžiant atsakovei išvežti vaiką iš Lietuvos, nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri 2015-04-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo pakeista (civ. byla e2S-608-826/2015). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog mergaitė gyveno Lietuvoje su tėvu, o mamai grįžus į Lietuvą gyveno  su mama nuo 2016-02-22 iki 2016-03-14 ir mamai išvykus buvo perduota mergaitės tėvui. Šias aplinkybes nurodo ieškovas 2016-03-30 paaiškinime, todėl atskirai aptarti paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo, nes šalių dukra nėra išvežta iš Lietuvos ir šalys šią nutartį vykdo.

              Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                  Erika Misiūnienė

Kolegijos teisėjos                                                                                                                Raimonda Andrulienė

Erinija Kazlauskienė