Administracinė byla Nr. eA-1024-624/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02748-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. L. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 4E-4746 atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bitė Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) pažeidimo (toliau – ir Sprendimas); 2) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad į Tarnybą kreipėsi dėl UAB „Bitė Lietuva“ trukdymo pranešimais telefonu, kuriais už papildomą užmokestį yra siūloma pasinaudoti bendrovės paslauga „Automatinis perskambinimas“, kurios jis nenaudoja ir nėra įsigijęs. Bendrovė tokiu savo elgesiu, t. y. siūlydama įsigyti papildomą paslaugą, siekia daryti įtaką jo, kaip vartotojo, ekonominei elgsenai.
3. Pareiškėjas teigė, kad Reklamos įstatymas saugo asmenų privatumą nuo nepagrįsto trukdymo reklama, įskaitant ir telefonu (13 straipsnis). Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas (toliau – ir Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymas) taip pat gina vartotojus nuo klaidinančios komercinės veiklos (4 straipsnis) bei agresyvios komercinės veiklos (8 straipsnis) – vartotojas turi teisę gauti teisingą informaciją apie savo paslaugas, o taip pat neturi būti primygtinai pasikartojančiais pranešimais spaudžiamas rinktis paslaugų, kurių jis nenori naudoti ir apie tai yra informavęs paslaugų teikėją.
4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas reklamą apibrėžia kaip informaciją, skleidžiamą bet kokiomis priemonėmis – taigi, ir telefonu, net jei tai automatinis įrašas, platinamas visiems bendrovės klientams vienodai, naudojant kokį nors sistemos funkcionalumą (galimybę sekti sužinojimą). Pareiškėjas pažymi ir tai, kad bet kokia reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu yra siunčiama naudojantis kokių nors sistemų ar įrenginių funkcionalumu. Kitaip, pareiškėjo nuomone, jos siųsti tiesiog nebūtų įmanoma, todėl manymas, kad paslaugų pasiūlymai siunčiami, nes tą leidžią funkcionalumas, niekaip paslaugų pasiūlymų telefonu, telefaksu, teleksu, elektoriniu paštu nepadaro ne reklama, jei tokie veiksmai neatitinka Reklamos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų.
5. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nepasisakė dėl Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo galimo pažeidimo ir tuo nusižengė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytam išsamumo principui bei pažeidė jo teisę į gerą viešąjį administravimą. Be to, Tarnybos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų, t. y. Tarnybos priimto sprendimo tekste nėra nurodyta sprendimo data ir registracijos numeris.
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė Reklamos įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimus 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarime bylos Nr. 15/02 ir teigė, kad įstatymuose bei suformuotoje teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas – daryti įtaką vartotojo ekonominei elgsenai.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad procedūra dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo detaliai reglamentuojama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-73 „Dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas, procedūra dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo pradedama, kai yra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog ūkio subjekto skleidžiama reklama pažeidžia Reklamos įstatyme įtvirtintas nuostatas.
9. Tarnyba pažymėjo, kad konkrečiu atveju vertinant nurodytas aplinkybes, ar skleidžiama informacija gali būti laikytina reklama, svarbu yra informacijos pateikimo forma, taip pat būtina atsižvelgti, kokiu tikslu vartotojui buvo teikiama informacija, t. y. ar informacija teikiama dėl tarp vartotojo ir komercinės veiklos subjekto įvykusio sandorio, ar dėl siekio teikti vartotojui reklamą apie savo paslaugas, neturint jokių sutartinių santykių.
10. Atsakovas paaiškino, kad vertinant, ar skleidžiama informacija gali būti laikytina reklama, svarbu yra informacijos pateikimo forma, taip pat būtina atsižvelgti, kokiu tikslu vartotojui buvo teikiama informacija, t. y. ar skambutį inicijavo pats vartotojas, ar bendrovė, siekdama vartotojui teikti reklamą apie savo paslaugas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui informacija yra teikiama tik tuomet, kai jis skambina abonementui, kuris yra užimtas, ir po garso signalo, reiškiančio, jog abonementas yra užimtas, įsijungia automatinė balso žinutė. Ši UAB ,,Bitė Lietuva“ paslauga yra aktyvi visiems bendrovės klientams, taigi, informacija apie šią paslaugą nedaro įtakos vartotojų, kurie jau yra bendrovės klientais ir kurie jau naudojasi bendrovės paslaugomis, ekonominiam elgesiui.
11. Atsakovas pažymėjo, jog, nors skambinant užimtam abonementui suteikiama informacija, kaip būtų galima pasinaudoti funkcionalumo paslauga, pati paslauga aktyvuojama tik pačiam vartotojui pageidaujant sužinoti, kada užimtas abonementas atsilaisvins, bei atlikus tam tikrus veiksmus. Taip pat Tarnyba pažymėjo, kad suteikiama UAB „Bitė Lietuva“ informacija vertintina kaip papildoma informacija, neskatinanti įsigyti kitų UAB ,,Bitė Lietuva“ prekių ar paslaugų, ir todėl iš esmės nedaranti įtakos vartotojų, kuriems ji teikiama, ekonominiam elgesiui ir, remiantis aukščiau nurodyta Konstitucinio Teismo praktika, nesant specialaus tikslo – daryti įtaką vartotojo ekonominei elgsenai, negali būti laikoma reklama ir vertinama Reklamos įstatymo 13 straipsnyje keliamų reikalavimų atžvilgiu. Informacija apie automatinio perskambinimo paslaugą teikiama tik sutartis sudariusiems su Bendrove vartotojams, skambinant tame pačiame tinkle, taigi, Tarnybos vertinimu, tokia informacija nebūtų laikoma nepageidaujama reklama pagal Reklamos įstatymo 13 straipsnį.
12. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjęs 2022 m. gegužės 16 d. pateiktą pareiškėjo skundą ir nustatęs, kad UAB „Bitė Lietuva“ suteikiama informacija vertintina kaip papildoma informacija ir negali būti laikoma nepageidaujama reklama pagal Reklamos įstatymo 13 straipsnį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalis nustato, jog šio įstatymo nuostatos taikomos, kai nėra kitų įstatymų, nustatančių nesąžiningos komercinės veiklos ypatumus, todėl, nors pareiškėjas Tarnybai pateiktame skunde paminėjo, jog bendrovės veiksmai (klaidingas vartotojo informavimas) galimai pažeidžia Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo nuostatas, tačiau įvertinus pareiškėjo skundo turinį matyti, kad iš esmės pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi dėl nepageidaujamos reklamos, kurios draudimas yra įtvirtintas Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš esmės į Tarnybą kreipėsi dėl nepageidaujamos reklamos, kurios draudimas yra įtvirtintas Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje bei į tai, kad Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo nuostatos taikomos tik tuomet kai nėra kitų įstatymų, nustatančių nesąžiningos komercinės veiklos ypatumus, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nevertino pareiškėjo skundo pagal Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo argumentai, jog Tarnyba nusižengė VAĮ numatytam išsamumo principui bei pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą, atmestini kaip nepagrįsti.
14. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos sprendimas pasirašytas Tarnybos direktorės kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl duomenys apie elektroninio dokumento registravimą, t. y. elektroninio dokumento data bei registracijos numeris, nurodomi ne elektroninio dokumento turinyje, o elektroninio dokumento metaduomenyse. Aplinkybė, jog sprendimo data bei registracijos numeris nenurodyti sprendimo turinyje nesuponuoja, kad dokumentas (sprendimas) nėra tinkamai užregistruotas, nes sprendimas yra elektroninis dokumentas, o duomenys apie elektroninio dokumento registravimą yra nurodomi elektroninio dokumento metaduomenyse.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo T. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
16. Teismas nustatė, kad:
16.1. Tarnyba 2020 m. gegužės 16 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl UAB „Bitė Lietuva“ teikiamos galimai nepageidaujamos reklamos. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad bendrovė nepaisydama jo prieštaravimo ir toliau vykdo reklamą, siūlydama savo paslaugą „Automatinis perskambinimas“ telefonu. Pareiškėjas pažymėjo, kad paslaugos kainą ir būdą, kaip ja pasinaudoti, išgirsta kaskart, kai nepavyksta prisiskambinti norimam abonentui ir atkreipė dėmesį, jog tuo metu neskambina Bendrovei ir neišreiškė pageidavimo gauti tokį Bendrovės pasiūlymą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Bendrovę su pretenzija bei reikalavimu nevykdyti reklamos, tačiau UAB „Bitė Lietuva“ siekė jį suklaidinti ir pateikė nebegaliojančią 2012 m. rugsėjo 21 d. sutartį Nr. ECOM/0361747/2012, kai tuo metu jau galiojo kita 2018 m. vasario 21 d. sutartis Nr. GSMBP/7586/2018, kurioje paslauga „Automatinis perskambinimas“ nėra numatyta ir nebuvo pratęsta.
16.2. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2022 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 4E-4746 nusprendė atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Bitė Lietuva“ galimo Reklamos įstatymo pažeidimo. Tarnyba pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju UAB „Bitė Lietuva“ visiems savo klientams teikia automatinio balso žinutę, kuomet skambinama užimtam abonementui, kuri yra informacinio pobūdžio.
17. Teismas vadovavosi Reklamos įstatymo nuostatomis, nustatančiomis reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pasisakančia, kad viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų numatytu būdu, tačiau tai nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas turi elgtis taip, kaip prašo besikreipiantis asmuo.
18. Teismas konstatavo, kad UAB „Bitė Lietuva“ funkcija „Automatinis perskambinimas“ yra standartinė UAB „Bitė Lietuva“ paslauga, kuri kaip tinklo funkcionalumas yra aktyvi visiems bendrovės klientams. Šios paslaugos funkcionalumu gali pasinaudoti UAB „Bitė Lietuva“ klientai, skambindami skambučio metu užimtam abonentui, esančiam BITĖS tinkle Lietuvoje. Taigi, minėta funkcija yra teikiama tik tuomet, kai skambinantysis skambina abonementui, kuris yra užimtas, ir po garso signalo, reiškiančio, jog abonementas yra užimtas, įsijungia automatinė balso žinutė. Ši UAB ,,Bitė Lietuva“ paslauga yra aktyvi visiems bendrovės klientams.
19. Teismo įsitikinimu, informacija apie šią paslaugą nedaro įtakos vartotojų, kurie jau yra bendrovės klientais ir kurie jau naudojasi bendrovės paslaugomis, ekonominiam elgesiui. Skambinant užimtam abonementui, suteikiama informacija, kaip būtų galima pasinaudoti funkcionalumo paslauga, pati paslauga aktyvuojama tik pačiam vartotojui pageidaujant sužinoti, kada užimtas abonementas atsilaisvins, bei atlikus tam tikrus veiksmus. Informacija apie automatinio perskambinimo paslaugą teikiama tik sutartis sudariusiems su bendrove vartotojams, skambinant tame pačiame tinkle.
20. Teismas darė išvadą, kad suteikiama UAB „Bitė Lietuva“ informacija apie užimtą abonentą vertintina kaip papildoma informacija, neskatinanti įsigyti kitų UAB ,,Bitė Lietuva“ prekių ar paslaugų ir todėl iš esmės nedaro įtakos vartotojų, kuriems ji teikiama, ekonominiam elgesiui, informacijos pateikimu nesiekiama specialaus tikslo – daryti įtaką vartotojo ekonominei elgsenai, taigi teikiama informacija negali būti laikoma reklama ir vertinama Reklamos įstatymo 13 straipsnyje keliamų reikalavimų atžvilgiu.
21. Teismas pažymėjo, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas taikomas, kai nėra kitų įstatymų, nustatančių nesąžiningos komercinės veiklos ypatumus. Kadangi pareiškėjas iš esmės į Tarnybą kreipėsi dėl nepageidaujamos reklamos, kurios draudimas yra įtvirtintas Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, teismas nagrinėjamu atveju vertino, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo pagal Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo nuostatas.
22. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad skundžiamo Sprendimo tekste nėra nurodyta sprendimo priėmimo data ir registracijos numeris, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Dokumentų rengimo taisyklės) ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybos darbo reglamentas), nuostatomis. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendimas pasirašytas Tarnybos direktorės kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl duomenys apie elektroninio dokumento registravimą, t. y. elektroninio dokumento data bei registracijos numeris, nurodomi ne elektroninio dokumento turinyje, o elektroninio dokumento metaduomenyse. Tai, kad sprendimo data bei registracijos numeris nenurodyti sprendimo turinyje, nelaikytina, kad Sprendimas nėra tinkamai užregistruotas, nes Sprendimas yra elektroninis dokumentas, o duomenys apie elektroninio dokumento registravimą yra nurodomi elektroninio dokumento metaduomenyse. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas dėl Tarnybos Sprendimo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktams, yra nepagrįstas ir atmestinas.
23. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punktu, Tarnyba turi teisę atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą, jeigu pranešime nurodyti faktai neleidžia pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas Reklamos įstatymas, kas ir buvo nustatyta, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, todėl darė išvadą, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo UAB „Bitė Lietuva“ Reklamos įstatymo pažeidimo.
III.
24. Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjas nurodo, kad siekia apsiginti nuo tęstinio trukdymo reklama telefonu Bendrovei siūlant naudotis mokama „Automatinis perskambinimas“ paslauga, nors Bendrovė ne tik neturi pareiškėjo sutikimo reklamai ir tiesioginiai rinkodarai, bet netgi žino pareiškėjo prieštaravimą ir yra susilaukusi sankcijų. Anot pareiškėjo, paslauga „Automatinis perskambinimas“ nėra numatyta sutartyje. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu bandoma užmaskuoti ir apeiti įstatyminius draudimus, nepaisyti asmenų teisių į privatumą. Vien tai, kad paslauga aprašyta Bendrovės tinklalapyje, siūloma visiems Bendrovės klientams, nėra teisėtas pagrindas ją priverstinai siūlyti. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba atmestinai atliko savo darbą nagrinėdama pareiškėjo skundą.
26. Pareiškėjas nurodo, kad asmeniui nepareiškus aiškaus ir laisvo sutikimo dėl reklamos/tiesioginės rinkodaros, o tuo labiau – pareiškus nesutikimą, reklama negali būti teikiama telefonu – tiesioginiu būdu (Reklamos įstatymo 13 str., Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 80 str. 1 d., 81 str.).
27. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad po skundo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, siūlymas pasinaudoti paslauga „Automatinis perskambinimas“ pareiškėjui buvo nutrauktas (prie apeliacinio skundo pridėtas 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. 3R-775 (2.13-1.E). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į šiame sprendime nurodomą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Nr. C-102/20. Pareiškėjas prašo į šį sprendimą atsižvelgti priimant galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.
28. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus visas faktines bylos aplinkybes bei tinkamai išaiškinus ir pritaikius ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, todėl yra pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.
30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia kitos institucijos, t. y. Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 3R-775(2.13-1.E) bei teisės aktais, kurių priežiūra nėra priskirta Tarnybos kompetencijai. Tai, kad ne visų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų priežiūra priskirta Tarnybai, patvirtina ir pats pareiškėjas nurodydamas, jog Tarnyba atlieka Reklamos įstatymo straipsnių priežiūrą, o Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo laikymosi priežiūrą bei Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, priskirtų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijai, laikymosi priežiūrą.
31. Atsakovo nuomone, vien tai, kad kita institucija, veikdama savo kompetencijos srityje, priėmė sprendimą, kuris palankus apeliantu nereiškia, jog Tarnybos sprendimas yra neteisėtas.
32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų priežasčių, kodėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą pateikė tik apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 3 d.).
33. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog Bendrovės suteikiama informacija apie užimtą abonentą vertintina kaip papildoma informacija, neskatinanti įsigyti kitų Bendrovės prekių ar paslaugų ir todėl iš esmės nedaro įtakos vartotojų, kuriems ji teikiama, ekonominiam elgesiui, informacijos pateikimu nesiekiama specialaus tikslo – daryti įtaką vartotojo ekonominei elgsenai, taigi teikiama informacija negali būti laikoma reklama ir vertinama Reklamos įstatymo 13 straipsnyje keliamų reikalavimų atžvilgiu.
34. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą paaiškino, kad Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. 3R-775(2.13-1.E) gali būti skundžiamas per 1 mėn., todėl pateikė teismui, kai įsitikino, kad jis įsiteisėjo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 4E-4746 atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Bitė Lietuva“ galimo Reklamos įstatymo pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, sprendė, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo UAB „Bitė Lietuva“ Reklamos įstatymo pažeidimo.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus nurodytus skunde, be to, nurodo naujus argumentus: ESTT 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Nr. C-102/20 bei jo naudai dėl to pačio ginčo priimtą Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą.
38. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.).
39. Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kaip kompetentingą priežiūros instituciją dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, nurodydamas, jog Bendrovė vykdo reklamą, siūlydama jam savo paslaugą „Automatinis perskambinimas“ telefonu, nurodo kainą ir būdą, kaip ja pasinaudoti. Šios paslaugos siūlymą pareiškėjas išgirsta kaskart, kai nepavyksta prisiskambinti norimam abonentui. Jis tuomet neskambina Bendrovei (tai nėra Bendrovės autoatsakiklis) ir niekaip kitaip savo veiksmais nedemonstruoja, kad pageidauja gauti Bendrovės pasiūlymą telefonu. Šie pasiūlymai teikiami nuolat, taip pat ir po pakartotinio prašymo nutraukti šios paslaugos siūlymą telefonu. Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą vadovaudamasi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas. Atsakovas skundžiamame Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo skambučių metu, jam nebuvo skleidžiama Bendrovės paslaugų reklama ar siūloma nauja paslauga. Skambučio metu, kuomet abonentas yra užimtas, pareiškėjui pateikiama informacinio pobūdžio automatinė balso žinutė, kurioje informuojama apie funkcionalią galimybę konkrečiam pareiškėjo inicijuotam skambučiui. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbi informacijos pateikimo forma, taip pat kokiu tikslu informacija buvo pateikiama, ar skambutį iniciavo pareiškėjas ar Bendrovė, aplinkybės, kad minėta paslauga yra aktyvi visiems Bendrovės klientams.
40. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
41. Reklamos įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarka. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau – pareiškėjai) (2 d.). Priežiūros institucija turi teisę pradėti nagrinėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 8–19 dalių nuostatos (3 d.). Pranešimas (skundas) dėl šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo turi būti pateiktas raštu (4 d.). Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos, kai atsisakoma pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu. Šio straipsnio 9 dalis nustato, kad priežiūros institucijai priėmus nutarimą pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, jos įgalioti pareigūnai priežiūros institucijos nustatyta tvarka atlieka tyrimą dėl pranešimo (skundo) ir surašo tyrimo dokumentą. Tuo atveju, kai tyrimą dėl pranešimo (skundo) atlieka ir tyrimo dokumentą surašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgalioti pareigūnai, tyrimo dokumentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo surašymo perduodamas nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Šio straipsnio 10 dalyje numatyta, kad pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ši procedūra pradėta, pareiškėjas ir priežiūros institucijos sprendimu ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau – pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai).
42. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad procedūros, kurioje priimtas ginčijamas Sprendimas, stadijoje atliekamas ne pažeidimo tyrimas, o tik įsitikinama, ar nėra pagrindų, dėl kurių pažeidimo tyrimas net nepradedamas, todėl nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, svarbu, ar pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą, nurodė faktinius duomenis, leidžiančius pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas Reklamos įstatymo 13 straipsnis.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrįsta: Sprendime nurodyti motyvai nėra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų, kurie būtų pagrindas pradėti pranešimo (skundo) dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys apie pareiškėjui Bendrovės teiktą informaciją apie siūlomą „Automatinio perskambinimo“ paslaugą, tačiau nėra duomenų, kad būtų gautas pareiškėjo sutikimas gauti tokią informaciją, prima face (iš pirmo žvilgsnio) Bendrovės teikta informacija atitinka reklamos apibrėžimą, kuris pateiktas Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas individualus administracinis aktas (Sprendimas) nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis: atsakovas adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės nėra pakankamos pradėti pranešimo (skundo) dėl Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
44. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o Tarnybos Sprendimas panaikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad Sprendimo, kuriuo atsisakyta pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą, panaikinimas savaime suponuoja poreikį procedūroje priimti naują sprendimą.
45. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo T. L. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 4E-4746 atsisakyti pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo.
Priteisti pareiškėjui T. L. iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Rytis Krasauskas
Ernestas Spruogis