Civilinė byla Nr. 2-1092/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 124.2.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Alės Bukavinienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 pagal ieškovo UAB „Parex lizingas“ (dabar „FF lizingas“) ieškinį atsakovui AB „Žeimena“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Parex lizingas“ 2006 m. sausio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl 322 855,39 Lt dydžio skolos, 59 789,34 Lt dydžio delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko AB “Žeimena“. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 19 d. išduoto teismo įsakymo pagrindu AB “Žeimena“ turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemones - uždėtas areštas skolininko AB „Žeimena vardu registruotam nekilnojamam turtui.
2006 m. kovo 7 d. UAB „Parex lizingas“ ir AB „Žeimena“ pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių 2006 m. kovo 7 d. pasirašyta taikos sutartis.
VSDFV Švenčionių skyrius 2008 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą dėl proceso byloje atnaujinimo ir nurodė, kad 2008 m. gegužės 20 d. bankrutuojančios AB „Žeimena“ kreditorių susirinkime sužinojo apie AB „Žeimena“ ir UAB „Parex lizingas“ sudarytą taikos sutartį, jos sukeltas pasekmes. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes, tvirtindamas taikos sutartį, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių bei padarė aiškią teisės taikymo klaidą (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p., 9 p.). Nors VSDFV Švenčionių skyrius nėra proceso šalis, tačiau turi teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes įsiteisėjusi nutartis pažeidžia pareiškėjo įstatymo saugomus interesus. AB „Žeimena“ nutarties priėmimo dieną buvo skolinga pareiškėjui 342 060,00 Lt, o patvirtinus 2006 m. kovo 7 d. taikos sutartį, UAB „Parex lizingas“ nuosavybėn buvo perduoti visi AB „Žeimena“ nuosavybės teise iki tol priklausę nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini). Dėl to AB „Žeimena“, būdama nemoki, neteko viso jai priklausiusio nekilnojamojo turto, tuo apsunkindama kitų kreditorių, o tuo pačiu ir pareiškėjo galimybes patenkinti kreditorinius reikalavimus. UAB „Parex lizingas“, faktiškai sumokėdamas AB „Žeimena“ pagal minėtą taikos sutartį 288 000,00 Lt, užvaldė AB „Žeimena“ turtą, kurio likutinė vertė sudarė 1 408 240,80 Lt, o faktinė vertė sudarė daugiau nei 2 milijonus litų. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte įtvirtintu pagrindu, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, grindė notarinės formos reikalavimų nesilaikymu ginčo šalims 2006 m. kovo 7 d. sudarant taikos sutartį, kuri pagal savo esmę yra nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko ši sutartis yra niekinė ir negalioja. Be to, taikos sutartis buvo patvirtinta negavus žemės sklypo savininko Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sutikimo dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo. Nors ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau taikos sutartis buvo sudaryta būtent dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo ieškovui.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi VSDFV Švenčionių skyriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Šį sprendimą teismas grindė tuo, kad iš VSDFV Švenčionių skyriaus atsiliepimo bankroto byloje Nr. B2-2186-39/2006 matyti, jog pareiškėjui taikos sutartis ir jos turinys jau buvo žinomas 2006 m. rugpjūčio 11 d., nes prie VSDFV Švenčionių skyriaus atsiliepimo dėl UAB „Parex Lizingas“ įtraukimo trečiuoju asmeniu bankroto byloje nurodyta, jog yra pridedama taikos sutarties kopija, o ši aplinkybė lemia tai, kad VSDFV Švenčionių skyrius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo.
2010 m. balandžio 26 d. VSDFV Švenčionių skyrius pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3805-258/2010. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė nepagrįstai remdamasis duomenimis iš civilinės bylos Nr. B2-2186-39/2006. Proceso įstatymai prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino eigos pradžią sieja su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. VSDFV Švenčionių skyrius apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2008 m. gegužės 20 d. BAB „Žeimena“ kreditorių komiteto posėdyje. Ši aplinkybė lemia tai, kad pareiškėjas termino prašymui paduoti nepraleido ir kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas „FF lizingo“ atsiliepimas į VSDFV Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties. „FF lizingas“ nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog apelianto teiginiai neatitinka byloje surinktos medžiagos ir faktinių aplinkybių. Dar daugiau, apeliantas atskirajame skunde nurodytų teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais ir tuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsiliepimu „FF lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, nubausti apeliantą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas BAB „Žeimena“ atsiliepimas į VSDFV Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties. BAB „Žeimena“ atsiliepime nurodė, kad palaiko VSDFV Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą ir jame pateiktus argumentus. Atsiliepimu prašo patenkinti VSDFV Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Dėl CPK 386 str. 1 d. nuostatose nurodyto termino
Kaip minėta, viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
Iš bylos duomenų matyti, kad VSDFV Švenčionių skyrius civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtinta 2006 m. kovo 7 d. taikos sutartis tarp UAB „Parex Lizingas“ ir AB „Žeimena“, nebuvo bylos dalyviu. Ši aplinkybė nulėmė tai, kad VSDFV Švenčionių skyrius neturėjo galimybės susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties turiniu ir jo teisiškai įvertinti. Vien aplinkybė, kad civilinė byla Nr. L2-1131-38/2006 buvo užbaigta teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis nesudarė pagrindo kreditoriui VSDFV Švenčionių skyriui daryti išvadą, jog minėtąja taikos sutartimi buvo galimai pažeistos jo teisės. Vykdant skolos išieškojimą AB „Žeimena“ bankroto byloje AB „Žeimena“ bankroto administratorius susipažino su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi ir ja patvirtintos taikos sutarties turiniu, teisiškai įvertino ir informavo kreditorius apie galimus minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties neigiamus padarinius AB „Žeimena“ kreditoriams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorius VSDFV Švenčionių skyrius, veikdamas kaip bonus pater familias, objektyviai negalėjo sužinoti apie savo pažeidimą anksčiau nei per 2008 m. gegužės 20 d. vykusį AB „Žeimena“ kreditorių komiteto posėdį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog VSDFV Švenčionių skyrius praleido CPK 368 str. 1 d. nurodytą trijų mėnesių terminą, ir nepagrįstai šiuo pagrindu nutarė atmesti VSDFV Švenčionių skyriaus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu
Viena iš proceso atnaujinimo instituto ypatybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šaliai, trečiajam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 straipsniai) (žr. taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-295/2008).
Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs konkretaus asmens į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Nagrinėjamoje byloje kreditorius VSDFV Švenčionių skyrius nurodė, kad 2006 m. kovo 30 d., kai Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį tarp UAB „Parex lizingas“ ir AB „Žeimena“, AB „Žeimena“ finansinė padėtis buvo sunki ir kad AB „Žeimena“ buvo skolinga VSDFV Švenčionių skyriui 342 060,00 Lt. Tai patvirtina byloje esanti AB „Žeimena“ VSD ir SD fondų lėšų 2006 m. I ketvirčio finansinė ataskaita. Patvirtinus 2006 m. kovo 7 d. taikos sutartį UAB „Parex lizingas“ nuosavybės teise buvo perduoti visi AB „Žeimena“ nuosavybės teise priklausę nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) VSDFV Švenčionių skyriaus manymu, tokia taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama, nes prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.74, 6.393 str. 1 d. ir 2 d., CK 6.984 str., CK 1. 93 str. 3 d., 6.394 str.), ir suteikė pirmenybę UAB „Parex lizingas“ prieš kitus AB „Žeimena“ kreditorius, apsunkino galimybę kitiems AB „Žeimena“ kreditoriams patenkinti savo kreditorinius reikalavimus ir tuo pažeidė jo, kaip AB „Žeimena“ kreditoriaus, interesus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, jei VSDFV Švenčionių skyrius būtų įtrauktas į teismo procesą, kuriame buvo sprendžiamas taikos sutarties atitikimo įstatymams ir tvirtinimo klausimas, ir jis būtų išklausytas, teismas būtų galėjęs kitaip aiškinti ir taikyti materialines tesės normas. Iš to, ką nurodė pareiškėjas, matyti, kad pareiškėjui kyla abejonių dėl teismo veiksmų teisėtumo tvirtinant taikos sutartį, o tai yra pagrindas plačiau panagrinėti teismo veiksmus taikos sutarties tvirtinimo atveju bei pačios taikos sutarties, šalių sudaromos civilinėje byloje, esmę, tikslus ir sąlygas. Tik ištyrus bylos faktines aplinkybes galima teisingai nuspręsti, ar iš tiesų teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tinkamai atliko savo pareigas ir įsitikino, jog ši sutartis nepažeidžia viešojo intereso ar teisės imperatyvų, ar joje nėra padaryta kitų akivaizdžių materialiosios teisės normų taikymo klaidų, turinčių esminę reikšmę teismo baigiamojo akto teisėtumui bei pagrįstumui.
Civilinio proceso procedūra skirta konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tačiau proceso šalys gali baigti bylą ir taikos sutartimi (CPK 140 str. 2 d.). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą būti aktyviu ir prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Paprastai teismas neturi duomenų, ar egzistuoja konkretus pagrindas, kuriam esant taikos sutartis gali būti nuginčyta. Tačiau ypatinga teismui priskirta funkcija - tvirtinti sandorį byloje - lemia jam suteiktus platesnius įgalinimus procese. Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. kovo 7 d. taikos sutartimi buvo atnaujintos ir sudarytos naujos lizingo sutartys su UAB „Parex lizingas“, kurių pagrindu UAB „Parex lizingas“ nuosavybes teise buvo perleisti AB „Žeimena“ nuosavybės teise priklausę nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini). Atlikus minėtosios taikos sutarties turinio analizę matyti, kad minėtoji taikos sutartis pagal turinį yra ne taikos sutartis, o pirkimo – pardavimo sutartis, kurios sudarymą reglamentuoja CK 6.392 – 6.399 str. nuostatos. Taigi teismas tvirtindamas 2006 m. kovo 7 d. taikos sutartį nesiaiškino taikos sutarties turinio ir nesiaiškino, ar ji neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nors, kaip minėta, turėjo pareigą tai daryti (CK 6.984 str.). Ši aplinkybė nulėmė tai, kad teismas patvirtino taikos sutartį, galimai prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms.
Iš 2006 m. kovo 7 d. taikos sutarties, kuri savo esme yra pirkimo – pardavimo sutartis, matyti, kad turtas buvo perleistas nesant žemės sklypo, kuriame buvo minėtąja sutartimi perleisti nekilnojamieji daiktai, savininko sutikimo, kai toks sutikimas yra būtinas (CK 6.394 str. 3 d.). Patvirtinant minėtąją taikos sutartį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos, žemės sklypo savininkės teisės ir teisėti interesai. Vilniaus apygardos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, nereikalavo minėtojo leidimo ir nepagrįstai 2006 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino 2006 m. kovo 7 d. taikos sutartį.
Taip pat iš civilinės bylos Nr. L2-1131-38/2006 medžiagos matyti, kad UAB „Parex lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išduoti teismo įsakymą dėl 322 855,39 Lt dydžio skolos išieškojimo iš skolininko AB „Žeimena“. Kaip minėta, taikos sutartis sudaryta dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo UAB „Parex lizingas“. Tai reiškia, kad minėtąja taikos sutartimi buvo išspręsti klausimai, dėl kurių nesikreipta į teismą. Kaip teisingai nurodo VSDFV Švenčionių skyrius, tuo buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 22 d. išvada „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose).
Iš visų nurodytų aplinkybių matyti, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, netinkamai atliko savo pareigas ir neįsitikino, jog ši sutartis nepažeidžia viešojo intereso ar teisės imperatyvų, ar joje nėra padaryta kitų akivaizdžių materialiosios teisės normų taikymo klaidų, turinčių esminę reikšmę teismo baigiamojo akto teisėtumui bei pagrįstumui. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad AB „Žeimena“ finansinė padėtis buvo sunki, kad šios taikos sutarties tvirtinimo metu AB „Žeimena“ buvo įsiskolinusi ir kitiems kreditoriams, tarp jų ir VSDFV Švenčionių skyriui. Tai lemia, kad 2006 m. kovo 7 d. taikos sutartis neturėjo būti tvirtinama ir buvo patvirtinta nepagrįstai bei kad buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė UAB „Parex lizingas“, kaip AB „Žeimena“ kreditoriui, patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, taip pažeidžiant kitų AB „Žeimena“ kreditorių, tarp jų ir VSDFV Švenčionių skyriaus, interesus.
Taigi Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV Švenčionių skyriaus interesai minėtąja taikos sutartimi buvo galimai pažeisti ir kad, teismui įvertinus neįtraukto asmens t. y. VSDFV Švenčionių skyriaus pateiktus įrodymus, yra tikimybė, jog bus panaikintos ar pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi nustatytos teisės ir pareigos, o tai leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis.
Dėl proceso atnaujinimo pagal VSDFV Švenčionių skyriaus prašymą
Kaip minėta, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme yra nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Procesas civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), gali būti atnaujintas tik esant minėtoms sąlygoms. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi buvo suteikta pirmenybė UAB „Parex lizingas“, kaip AB „Žeimena“ kreditoriui, patenkinti savo kreditorinį reikalavimą ir tuo buvo pažeistas VSDFV Švenčionių skyriaus, kaip AB „Žeimena“ kreditoriaus, teisėtas interesas patenkinti savo kreditorinį reikalavimą. Taip pat nustatyta, kad VSDFV Švenčionių skyrius nepraleido CPK 368 str. 1 d. nuostatose numatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 paduoti. Šias aplinkybes pareiškėjas įrodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra visos sąlygos procesui civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 atnaujinti ir kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nutarė atmesti VSDFV Švenčionių skyriaus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006.
Pagal LR CPK 320 straipsnį ir konstitucinę doktriną apeliacinis teismas turi teisę išeiti už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas. Jeigu byloje konstatuojamas viešasis interesas, tai teismas privalo būti aktyvus pagal pareigas (ex officio) ir turi teisę peržengti apeliacinio (atskirojo) skundo ribas.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, o sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimas negaliojančiais yra susijęs su kreditorių interesu ir laikoma, kad tokioje byloje yra ginamas ir viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra ginamas viešasis interesas, kad ši byla yra nagrinėjama teismuose gana ilgai ir kad yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog yra visos sąlygos atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006, Teisėjų kolegija išsprendžia proceso atnaujinimo klausimą iš esmės t. y. atnaujina procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006, nors apeliantas to neprašo.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį pateikti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, Teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti.
Patenkinti kreditoriaus VSDFV Švenčionių skyriaus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006.
Teisėjai: Alė Bukavinienė
Algirdas Gailiūnas
Vytas Milius