Baudžiamoji byla Nr. 2K–188/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.1.2.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistųjų N. L., T. F. ir M. T. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties.
2007 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu N. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ši bausmė subendrinta su 2004 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 90 parų areštu, iš dalies jas sudedant, ir nustatyta subendrinta dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo trejiems metams ir devyniems mėnesiams, pridėta dalis pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis subendrintos neatliktos bausmės ir N. L. nustatyta galutinė subendrinta ketverių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, N. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuotas automobilis ir mobiliojo ryšio telefonas). Iš nuteistojo N. L. solidariai su V. A. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. priteista 1045 Lt žalos atlyginimo. T. F. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir dešimčiai mėnesių. M. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. P., M. K. ir V. A., tačiau jie kasacine tvarka nesiskundžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistųjų N. L., T. F. ir M. T. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
N. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. A., 2004 m. gegužės 5 d., apie 4.00 val., pasikėsino pagrobti svetimą turtą – Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), stovėjusį V. B. priklausantį 19 820 Lt vertės automobilį ,,Volvo S40“ (duomenys neskelbtini) ir jame buvusią 80 Lt vertės vaikišką kėdutę bei 100 Lt vertės automagnetolą „Pioneer“; taip iš viso pasikėsino pagrobti svetimo turto už 20 000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas policijos pareigūnų.
N. L., T. F. ir M. T. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su M. K., R. P. bei asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, nuo 2005 m. balandžio 19 d. 23.45 val. iki balandžio 20 d. 4.00 val., išlaužę plovyklos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pakeliamas duris ir įsibrovę į patalpą, pagrobė joje stovėjusius du automobilius – A. F. priklausantį 2002 m. gamybos 33 000 Lt vertės ,,VW Passat“, kurio prekinis numeris (duomenys neskelbtini), ir K. P. priklausantį 2000 m. gamybos 25 000 Lt vertės ,,VW Golf“ be valstybinių numerių; taip pagrobė didelės vertės svetimą turtą už 58 000 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo pakeisti 2007 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį: nutraukti bylą dėl jo nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į 178 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl pasikėsinimo pavogti automobilį „Volvo S40“ (duomenys neskelbtini) teismai nuteistojo N. L. kaltę grindė prieštaringais liudytojų parodymais, teismo padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes dėl automobilio vagystės teismas kasatoriaus kaltę grindė policijos pareigūnų T. K. ir R. E. nenuosekliais, prieštaringais ir melagingais parodymais. Nei T. K., nei R. E. nežinojo pabėgusio iš automobilio „Volvo S40“ asmens tapatybės, to teigia nežinojęs ir pats nuteistasis N. L. Kasatorius nurodo buvęs įsitikinęs, kad savo automobiliu tempia automobilį, kurį vairuoja savininkas, jam geranoriškai suteikia pagalbą. Kasatorius mano, kad pareigūnai yra prieš jį nusiteikę, nes anksčiau jis buvo teistas už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Teismas kaip vieną iš pagrindinių nuteistojo N. L. kaltę patvirtinančių įrodymų nurodo telefoninių pokalbių išklotines: neva jo ir V. A. turėti mobiliojo ryšio telefonai skirtingu laiku buvo tų pačių ryšio bokštų veikimo teritorijoje. Visi prieštaravimai ir neaiškumai turėjo būti vertinami kasatoriaus naudai, tačiau nuosprendis, anot nuteistojo, grįstas prielaidomis ir spėliojimais.
Dėl automobilių „VW Passat“ ir „VW Golf“ vagystės kasatorius teigia kaltu visiškai prisipažinęs, nuoširdžiai gailisi, tačiau reiškia abejonių dėl nusikaltimo kvalifikacijos. Šie automobiliai buvo iškart parduoti, jų vertė – mažesnė nei 250 MGL, taigi, anot kasatoriaus, veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2, o ne 3 dalį. Nusikaltimo metu esminės žalos automobiliams nepadaryta, todėl jų vertė negalėjo tiek sumažėti.
Kasaciniuose skunduose nuteistieji T. F. ir M. T. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendį ir 2007 m. lapkričio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir bylą jiems nutraukti.
Kasaciniuose skunduose kasatoriai išdėsto analogiškus argumentus: teigia, kad nusikaltimo vietoje nebuvo, jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Nė vienas liudytojas bei kiti nuteistieji byloje nepateikė juos kaltinančių duomenų. Teismas, anot kasatorių, jų kaltę grindė tik operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktos apygardos teismo nutartys, kurių pagrindu buvo slaptai kontroliuojami jų pokalbiai. Taip, anot kasatorių, buvo pažeista jų, kaip teisiamųjų, teisė žinoti visą bylos medžiagą. Fonoskopinės ekspertizės išvadose ekspertai kartais negalėjo kategoriškai teigti, kad pateiktuose pokalbių įrašuose yra kasatorių balsai. Kasatoriai nėra tikri, kad jų balso pavyzdžiai buvo paimti teisingai, nes nežino, kaip buvo fiksuojami pokalbiai, ar techninės sąlygos buvo tos pačios; be to, Valstybės saugumo departamento pažymos, jog garso įrašymo prietaisai nėra sertifikuojami, taip pat kelia abejonių. Manytina, kad teismai abejotinus įrodymus pripažino tinkamais ir leistinais. Nors teismai darė išvadas apie kasatorių dalyvavimą padarant nusikaltimą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas sprendimuose nenurodė, nesukonkretino neva jų padarytų veiksmų. Taip pat teismai, anot kasatorių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nustatydami automobilių vertę – byloje yra duomenų apie turto įgijimo, jo pardavimo kainą. Automobilių prekiautojų manymas, kad automobiliai galėjo kainuoti ir galėjo būti parduoti didesnėmis kainomis, nei surašyta pirkimo–pardavimo dokumentuose, įmonės apskaitos dokumentuose, tėra objektyviais įrodymais neparemti teiginiai.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė atsiliepime į N. L. kasacinį skundą nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Volvo S40“ yra susiję su faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu byloje, tad tai negali būti nagrinėjama kasacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius teisėtais būdais gautus įrodymus, juos vertindamas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu pagrįstai sutiko. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad N. L. veikė bendrininkaudamas su V. A. bendrais, vieningais, suderintais veiksmais siekdami nusikalstamo rezultato, todėl N. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl kasatoriaus argumentų apie automobilių „VW Passat“ ir „VW Golf“ vagystę atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio. Teismai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų A. F. ir K. P. parodymais dėl jiems padarytos žalos. Teismai nustatė, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jie nesuinteresuoti padidinti automobilių vertės, kadangi jie jau parduoti; nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad automobilių vertė sumažėjo būtent dėl to, jog jie buvo vogti. Nukentėjusiųjų įvardytos automobilių vertės nežymiai skiriasi nuo Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų įmonės pažymoje nurodytų automobilių vertės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.313 straipsnio 1 dalį parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Būtent dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų automobilio rinkos kaina krito, nes sukėlė daug nepatogumų užsienio pirkėjams tuos automobilius išvežti iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas šių automobilių vertę pagrįstai nustatė pagal nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią jų rinkos vertę. Tai patvirtina, kad kasatoriaus N. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo N. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties atmesti.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė atsiliepime į nuteistųjų T. F. ir M. T. kasacinius skundus nurodo, kad kasatoriai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo kaltinimo aiškumo, o priešingai – teigė, kad supranta, kuo jie kaltinami; apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, tad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šis skundo argumentas turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas. Tai, kad kasatoriai įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta teismų nustatytomis aplinkybėmis. Teismai išsamiai išanalizavo visus įrodymus, iš jų ir fonoskopinės ekspertizės aktą, be to, pasisakė ir dėl tos akto dalies, dėl kurios išvados yra tikimybinės. Dėl automobilių vertės nustatymo prokurorė pakartoja atsiliepime į nuteistojo N. L. kasacinį skundą pateiktus argumentus.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies inkriminavimo
BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota vagystės sudėtis. Svetimo turto didelės vertės požymis yra būtinasis BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymis, tad jis turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas. Pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-183/2006). Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė, įvertindami byloje esantį dokumentą – nepriklausomos kelių transporto priemonių vertintojos pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad „VW Passat“ automobilio vidutinė rinkos vertė balandžio mėnesį – 37 960 Lt, „VW Golf“ – 26 320 Lt; patikrinę nukentėjusiųjų A. F. ir K. P., įvardijusių automobilių vertes (atitinkamai 33 000 ir 25 000 Lt), parodymus, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštą, kuriame nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ pardavimo kaina Rusijos piliečiui – 14 700 Lt, o pirkimo Amerikoje kaina – 13 338,79 Lt, taip pat valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo viršininko raštą ir priedą, kuriame nurodyta, kad 2005 m. birželio mėnesį automobilis „VW Golf“ parduotas už 4500 Lt, automobilių rinkos kainos kaitos aplinkybes (daužtų automobilių kainos padidėjimą dėl jų eksporto iš Jungtinių Amerikos Valstijų, remonto išlaidų, taip pat jų kainos sumažėjimą dėl įtraukimo į Interpolo vogtų automobilių bazę), nustatė jų rinkos kainą veikos padarymo metu, kuri, pažymėtina, netgi yra mažesnė už nepriklausomos ekspertės pateiktąją. Viena veika buvo pagrobti abu automobiliai, tad ir apskaičiuota jų rinkos vertės suma, kuri turi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui: 58 000 Lt – tai svetimo turto didelė vertė, nes ji viršija 250 MGL dydžio sumą (veikos padarymo metu 1 MGL buvo lygus 125 Lt, nuosprendžio priėmimo metu – 130 Lt, tačiau šio dydžio kitimas BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo šioje byloje nelemia).
Dėl įrodymų vertinimo
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas negali iš naujo tirti bei vertinti įrodymų, nustatinėti faktinių aplinkybių. Nagrinėjant kasacinį skundą, kuriame reiškiamas nesutikimas su žemesnės instancijos teismų vertinant įrodymus padarytomis išvadomis, patikrinama, ar apskųstuose teismų sprendimuose yra remtasi įstatymų nustatyta tvarka surinktais duomenimis, ar tie duomenys tinkamai buvo tiriami teismo posėdžiuose ir ar nuosprendžiuose bei nutartyse pateikiamas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje liudytojų parodymus bei kitus įrodymus žemesnės instancijos teismai tyrė ir vertino nepažeisdami BPK nuostatų.
Žemesnės instancijos teismai pagrįstai vertino tiek tikėtinas, tiek kategoriškas fonoskopinės ekspertizės išvadas ir atskirai, ir su kitais įrodymais byloje (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, įvykių vietos, automobilių apžiūros protokoluose esančiais duomenimis). Pažymėtina, kad lyginamųjų balso pavyzdžių, pateiktų ekspertiniam tyrimui, tinkamumas taip pat nekelia abejonių. Pagal BPK 286 straipsnio 2 dalį kartu su teismo nutartimi skirti ekspertizę ekspertui perduodama arba siunčiama ekspertizei daryti reikalinga medžiaga. Pagal to paties straipsnio 3 dalį ekspertas, manydamas, kad jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti, surašo aktą, jog negalima pateikti išvados. Ekspertas A. Galdikas, atlikdamas fonoskopinę ekspertizę, nepasisakė dėl negalimumo pateikti išvados, nesant tinkamų lyginamųjų balso pavyzdžių. Tai, kad dalis išvadų ekspertizės akte pateikiamos kaip tikėtinos, nereiškia, jog ekspertizei buvo pateikti netinkami lyginamieji balso pavyzdžiai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo sankcijas, tad jos teisėtumu nėra pagrindo abejoti. Apie tai tinkamai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kasatorių argumentai dėl teisės žinoti visą bylos medžiagą nėra pakankamai konkretūs. Be to, kasatoriai T. F. ir M. T. apeliaciniuose skunduose tokių argumentų nenurodė, iš apeliacinės instancijos teismo protokolo matyti, kad apeliacinio proceso metu išreikalauti kokių nors su operatyvinių veiksmų atlikimu susijusių ar kitų dokumentų bei atlikti jų tyrimo neprašė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų procesinės teisės nagrinėjant bylą nebuvo suvaržytos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio proceso metu sprendžiami tik tie klausimai, kurie buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, už kokius veiksmus bendrininkai yra nuteisti, todėl nepagrįstais laikytini ir kasacinių skundų argumentai, kuriais teigiama, kad yra neaišku, už ką kasatoriai yra nuteisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų N. L., T. F. ir M. T. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Benediktas Stakauskas
Gintaras Goda