Administracinė byla Nr. I-420-739/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00150-2017-3

   Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.3.2.; 55.1.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 24d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V.skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas E. V. (toliau –ir pareiškėjas)skundu (b.1 2-3) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės(toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 380Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė), atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. kovo 29 d. atvežtas į Panevėžio AVPK areštinę žodžiu informavo Panevėžio AVPK pareigūną G.M. (toliau - ir pareigūnas), jog jis pageidauja trumpalaikio pasimatymo su savo sužadėtine, kuri atvyks jo aplankyti areštinėje. Tačiau pareigūnas nesutiko suteikti pasimatymo, kadangi nuo paskutiniojo pareiškėjui suteikto trumpalaikio pasimatymo 2017 vasario 15 d. nepraėjo 4 mėnesiai. Pareiškėjas teigia, kad pareigūnui žodžiu aiškino, jog pagal įstatymus jam priklauso trumpalaikis pasimatymas, bet tai pareigūno  nuomonės nepakeitė ir pareiškėjui pasimatymas nebuvo suteiktas. Pareiškėjas skundu kreipėsi Panevėžio AVPK viršininką ir Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, tačiau gautuose atsakymuose buvo patvirtinta, kad pasimatymas pareiškėjui buvo nesuteiktas pagrįstai. Kadangi 2017 m. kovo 31 d.pareiškėjo sužadėtinei atvykus į areštinę, pareiškėjui neteisėtai nebuvo suteiktas pasimatymas su ja, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tai yra neturtinę žalą, kurią pareiškėjas įvertino 380 Eur ir prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34-35).Nurodė, kad pareiškėjas turi nuteistojo statusą ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, jam taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos (toliau – ir BVK). Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2016m. lapkričio 8 d. 12 mėnesių perkeltas į drausmės grupę. Atsakovės atstovas nurodė, jog Panevėžio AVPK areštinėje laikomiems asmenims pasimatymai suteikiami vadovaujantis Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-3 patvirtintomis Panevėžio AVPK areštinės budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Areštinės taisyklės), kuriose numatyta, kad nuteistiesiems laikinai perkeltiems į areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos kitos bylos, pasimatymai suteikiami BVK nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jogdrausminei grupei priskirti nuteistieji turi teisę per 4 mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Kadangi pasimatymai pareiškėjui buvo suteikti Panevėžio AVPK areštinėje 2016 gruodžio 7 d. irAlytaus pataisos namuose 2017 m. vasario 15 d., o nuo paskutinio trumpalaikio pasimatymo nepraėjo 4 mėnesiai, pareigūnas atsisakė pareiškėjui suteikti trumpalaikį pasimatymą2017m. kovo 31d. Panevėžio AVPK teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo sąlygas, turi būti nustatytos  žalos atlyginimui būtinos sąlygos, tai yra neteisėti pareigūnų veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Atsakovės atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų, be to, pareiškėjas nepateikėduomenų, kad atsirado žalingi padariniai jo fizinei ar psichinei sveikatai.Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos veiksmų, nesuteikus pareiškėjui pasimatymo.

Neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Todėl viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jo tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).

Siekiant konstatuoti neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, būtina nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dvylikai mėnesių priskirtas drausmės grupei (b.1. 14).Iš Alytaus pataisos namų Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės įrašų nustatyta, kad pareiškėjui 2017m. vasario 15d. Alytaus pataisos namuose buvo suteiktas trumpalaikis  pasimatymas su A. O.  Iš Panevėžio AVPK 2017m. balandžio 13d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017m. balandžio 18d. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko G.M.ir 2017m. birželio 6d. šio skyriaus vyriausiojo specialisto L.M.tanybinių pranešimų, Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio Aplinkybių patikslinimo pagal 2017m. kovo 29d. E. V. skundą medžiagos duomenų (b.l.7,15-16,21-22, 38)nustatyta, kad pareiškėjui 2016m. gruodžio 7d. Panevėžio AVPK areštinėje buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas su jo motina G. V. 2017m. kovo 29d. pristatytas į areštinę pareiškėjas prašė jam suteikti trumpalaikį pasimatymą su sužadėtine A.O., kuri turėjo atvykti iš Vilniaus 2017m. kovo 31d..Trumpalaikis pasimatymas pareiškėjui nebuvo suteiktas. Panevėžio AVP areštinės pareigūnas neatsižvelgė į žodžiu išdėstytus pareiškėjo motyvus dėl įstatymu numatytos pareiškėjo teisės į trumpalaikį  pasimatymą. Sprendimas nesuteikti pareiškėjui trumpalaikio pasimatymo buvo priimtas, remiantis tuo, kad pareiškėjui 2016m. gruodžio  mėnesį areštinėje ir 2017 m. vasario mėnesį Alytaus pataisos namuose jau buvo suteikti trumpalaikiai pasimatymai. Be to, pareigūnas apie priimtą sprendimą nesuteikti pareiškėjui pasimatymo telefonu pranešė pareiškėjo motinai, kad pastaroji įspėtų iš Vilniaus atvykstančią pareiškėjo sužadėtinę. Pareiškėjas raštu apskundė Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmus Panevėžio AVPK viršininkui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2017m. balandžio 13d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio AVPK viršininkas ir 2017m. balandžio 19d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, remdamiesi BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė, kad pareiškėjo skundai nepagrįsti ir pareiškėjui trumpalaikis pasimatymas buvo nesuteiktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas į areštinę iš bausmės atlikimo įstaigos laikinai buvo perkeltas vykdant Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamos pagal pareiškėjo skundą iškeltos administracinės bylos(b.l.24-25).Pagal panašius santykius reglamentuojančio ir, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, taikytino  teisės akto - Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčiosios pamainos  Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų  Panevėžio AVPK viršininko 2017m. sausio 4d. įsakymu Nr. 50-V-3,  44 punkto nuostatas, nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylos, pasimatymai suteikiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka.

Jau minėta, kad pareiškėjas yra priskirtas nuteistųjų drausminei grupei. Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą,drausmės grupei priskirtas nuteistasis turi teisęper keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Pareiškėjas nuteistųjų drausmės grupei priskirtas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu dvylikai mėnesių. Taigi, iki 2017 m. lapkričio 8 d., paskutinės priskyrimo drausmės grupei termino dienos,pareiškėjas turi teisę gauti 3 trumpalaikius pasimatymus, kurie jam gali būti suteikti kartą per keturių mėnesių laikotarpį. Bylos duomenys patvirtino, kad per keturių mėnesių laikotarpį, tai yra iki 2017m. kovo 8d., pareiškėjui buvo suteikti du trumpalaikiai pasimatymai. Nors pareiškėjui per 4 mėnesius buvo suteikta vienu trumpalaikiu pasimatymu daugiau, negu nustatyta įstatymo, tačiau sprendimus dėl dviejų trumpalaikių pasimatymų suteikimo per keturis mėnesius priėmė pačios įstaigos, kurių sprendimų pareiškėjas negalėjo įtakoti, todėl šią aplinkybę  teismas vertina pareiškėjo naudai bei sprendžia, kad  tai neužkirto pareiškėjui galimybės sekančių 4 mėnesių laikotarpiu gauti kitą trumpalaikį pasimatymą. Be to, įstatymu nėra sureglamentuota, kad tarp drausmės grupei priskirtam nuteistajam suteikiamų trumpalaikių pasimatymų turi būti ne mažesnė kaip 4 mėnesių pertrauka, todėl, 2017m. kovo 29d. atvykęs į Panevėžio AVPK areštinę, pareiškėjas turėjo teisę gauti trumpalaikį pasimatymą jo norimu laiku, tai yra 2017m. kovo 31d., kuomet pasimatyti su pareiškėju ir buvo atvykusi jo sužadėtinė. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dar nebuvo pasinaudojęs galimybe gauti trumpalaikį pasimatymą per sekančius keturis mėnesius, praėjus keturių mėnesių laikotarpiui, per kurį jam jau buvo suteikti pasimatymai, skaičiuojant nuo jo priskyrimo drausmės grupei laikotarpio pradžios. Todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė per keturis mėnesius gauti trumpalaikį pasimatymą.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M.prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nepagrįstu trumpalaikio pasimatymo pareiškėjui nesuteikimu, į pažeistos vertybės ir pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą, intensyvumą.Pareiškėjasnepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklės pablogėjimą, kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neigiamo poveikio didelio masto ir intensyvumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai ir išgyvenimai dėl trumpalaikio pasimatymo nesuteikimo būtent Panevėžio AVPK areštinėje jo norimu laiku buvo trumpalaikiai, vienkartiniai. Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę  nežmoniškai elgtis su pareiškėju, o byloje aptartas trumpalaikio pasimatymo nesuteikimas negali būti vertinamas kaip kankinimas. Priešingai, bylos duomenys patvirtino, kad per pirmuosius keturis mėnesius nuo pareiškėjo priskyrimo drausmės grupei, jam buvo suteikta daugiau pasimatymų, negu numato įstatymas. Todėl iki aptariamo įvykio iš esmės  pareiškėjui jau  buvo suteikti du trumpalaikiai pasimatymai, tai būtent tiek, kiek numato įstatymas per aštuonių mėnesių laikotarpį. Vieną iš šių pasimatymų pareiškėjui suteikė Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai. Be to, byloje yra duomenų, kad neužilgo po nagrinėjamoje byloje aptariamo atvejo, tai yra 2017m. balandžio 21d. santuokos proga pareiškėjui Alytaus pataisos namuose buvo suteiktas ilgalaikis(iki 1 paros) pasimatymas su tuo pačiu asmeniu – A. O.(b.l.15-16). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.Teismas pripažįsta, kad 2017 m. kovo 31 d. Panevėžio AVPK nesuteikus pareiškėjui trumpalaikio pasimatymo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmeta kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas ( per keturis mėnesius gauti trumpalaikį pasimatymą) buvo pažeista, o reikalavimą dėl 380 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja                            Dalia Pranckienė