Civilinė byla Nr. 2S-576-777/2020

                         Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00737-2014-5

  Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.2.3.6.1.2.4.; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei R. P. dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei O. B., atsakovams Z. Š., R. D., S. D., tretieji asmenys A. P., R. M., I. Ž., I. D. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei R. P. dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei O. B., atsakovams Z. Š., R. D., S. D., tretieji asmenys A. P., R. M., I. Ž., I. D. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.

2.       2020 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės R. P. atstovas advokatas D. C. pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus baigtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriuje pradėtas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesas. Nurodė, jog šio proceso baigtis ir rezultatai yra svarbūs nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti servitutą būtent per šiuos atsakovės žemės sklypus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1-1054/2020, iki įsiteisėjusiu administraciniu sprendimu bus baigtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriuje pradėtas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesas.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

4.1.                      Nustatė, kad pagal atsakovės R. P. 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą yra pradėtas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesas. Pažymėjo, kad, kaip informavo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje, šiuo metu atsakovės pateiktam prašymui trūkumų nenustatyta ir atsakovei, kaip žemės sklypų savininkei, įgyvendinant jos teisę, administracinis procesas yra pradėtas, jeigu atsakovės prašymas bus patenkintas, atsakovės žemės ūkio paskirties žemės sklypai bus sujungti į vieną žemės sklypą, procesas gali užtrukti 3–4 mėnesius.

4.2.                      Teigė, kad iš bylos medžiagoje esančių žemės sklypų planų ir ieškovės O. B. 2019 m. lapkričio 8 d. patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovės prašomas nustatyti vienas iš alternatyvių kelio servitutų eina būtent per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir palei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą. Tuo atveju, jeigu bus tenkintas atsakovės R. P. prašymas dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, ieškovės patikslintu ieškiniu prašomas nustatyti vienas iš alternatyvių kelio servitutų eitų per naujai suformuoto atsakovės žemės sklypo vidurį.

4.3.                      Akcentavo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-62-730/2017, kuria buvo panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad byloje turi būti svarstomi visi kelio parinkimo galimi variantai užtikrinant proporcingumo principą ir maksimaliai tenkinant visų ginčo šalių interesus bei svarstoma, ar nėra kitų racionalesnių būdų už kelio servituto nustatymo būdą, kai dalijamas žemės sklypas į dvi dalis per žemės sklypo vidurį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė O. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

6.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad bylos nagrinėjimo sustabdymas prieštarauja proceso koncentruotumo principui. Teigia, jog bylos nagrinėjimas trunka daugiau kaip 5 metus. Bylos nagrinėjimas užsitęsė pirmiausia dėl atsakovės R. P. procesinių veiksmų ir jos nenoro ieškoti kompromiso šioje byloje. Pažymi, jog šiuo metu susidariusi situacija neleidžia ieškovei ilgą laikotarpį naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu normaliomis sąlygomis ir sąnaudomis, atsižvelgiant į ekonomiškumo ir protingumo kriterijus.

6.2.                      Teigia, jog teismo nuoroda, kad sujungus atsakovei priklausančius žemės sklypus, ieškovės siūlomo kelio servituto vieta eis per sujungtų sklypų vidurį ir tai bus galima kliūtimi kelio servituto nustatymui, yra išankstinis nuomonės išreiškimas ir teismo pozicijos šioje byloje atskleidimas.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. P. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1.                      Nurodė, kad šioje byloje jau du kartus sprendimai buvo panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Teigia, jog pati ieškovė, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo antrą kartą, iš karto 2017 m. liepos mėn. inicijavo kitą civilinę bylą (2‑368-1024/2018) dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo, dėl to ši byla dėl servituto buvo sustabdyta pusantrų metų. Mano, jog, esant tokioms aplinkybėms, ieškovė dėl bylinėjimosi trukmės negali kaltinti atsakovės.

8.2.                      Teigia, jog apeliantės nurodyta aplinkybė, neva teismas išreiškė šališkumą, taip pat teisiškai nereikšminga bylos sustabdymo klausimui, nes ieškovė turi teisę pareikšti nušalinimus (CPK 42, 66 straipsniai). Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tik pacitavo apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, motyvus, kad turi būti svarstomi visi kelio parinkimo galimi variantai užtikrinant proporcingumo principą ir maksimaliai tenkinant visų ginčo šalių interesus bei svarstoma, ar nėra kitų racionalesnių būdų už kelio servituto nustatymo būdą, kai dalijamas žemės sklypas į dvi dalis per žemės sklypo vidurį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1-1054/2020, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.

12.       Nagrinėjamu atveju civilinę bylą nutarta sustabdyti remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, t. y. fakultatyviu bylos sustabdymo pagrindu. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Šio pagrindo taikymas priklauso išimtinai teismo diskrecijai. Ši teismo teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis). Taigi teismas savo nuožiūra vertina konkrečioje byloje susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas sustabdyti bylą, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, turi įvertinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais.

13.       Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą fakultatyviuoju pagrindu, iš esmės pažeidžia proceso koncentruotumo principą. Teigia, jog bylos nagrinėjimas dėl atsakovės kaltės trunka daugiau kaip 5 metus, o susidariusi situacija neleidžia ieškovei ilgą laikotarpį naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu normaliomis sąlygomis ir sąnaudomis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai). Tačiau visos bylos nagrinėjimo pagreitinimo priemonės neturėtų atimti iš teisėjo galimybės prireikus įsikišti į bylos nagrinėjimo eigą ir daryti jai įtaką taip, kad būtų sudarytos sąlygos priimti teisingą sprendimą. Kitaip tariant, siekiant bylos nagrinėjimo koncentruotumo tikslo, būtina atsižvelgti į materialiosios tiesos principą, net jeigu kartais dėl to procesas sulėtėtų.

14.       Iš į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. 36SD-4679-(14.36.137) matyti, kad pagal atsakovės R. P. 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą yra pradėtas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesas. Šias aplinkybes patvirtino ir 2020 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Ž. K., kuris, be kita ko, nurodė, kad atsakovės pateiktam prašymui trūkumų nenustatyta ir jeigu atsakovės prašymas bus patenkintas, atsakovės žemės ūkio paskirties žemės sklypai bus sujungti į vieną žemės sklypą.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tuo atveju, jeigu būtų tenkintas atsakovės R. P. prašymas dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo, ieškovės patikslintu ieškiniu prašomas nustatyti vienas iš alternatyvių kelio servitutų eitų per naujai suformuoto atsakovės žemės sklypo vidurį, kadangi ieškovės patikslintu ieškiniu prašomas nustatyti vienas iš alternatyvių kelio servitutų eina būtent per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir palei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios faktinės bylos aplinkybės gali turėti įtakos sprendžiant, kuris iš prašomų kelio servitutų labiausiai atitinka šalių interesus bei mažiausiai varžo jų teises naudotis joms nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog koncentruotumo principo įgyvendinimas turi būti suderintas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, todėl nustačius, kad esant pradėtam, tačiau neužbaigtam žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo procesui bei nesustabdžius šios civilinės bylos nagrinėjimo, gali kilti pavojus teisingam bylos išnagrinėjimui. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

16.       Nors atskiruoju skundu ieškovė teigia, jog teismo nuoroda, kad sujungus atsakovei priklausančius žemės sklypus, ieškovės siūlomo kelio servituto vieta eis per sujungtų sklypų vidurį ir tai bus galima kliūtimi kelio servituto nustatymui, yra išankstinis nuomonės išreiškimas ir teismo pozicijos šioje byloje atskleidimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus apie vykstantį žemės sklypų sujungimo procesą įvertinęs bylos sustabdymo klausimo kontekste, darė išvadą, kad šių žemės sklypų sujungimo proceso rezultatas gali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl kelio servituto nustatymo, kadangi ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti vieną iš kelių alternatyvių kelio servitutų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo argumentavimas negali būti laikomas teismo pozicijos byloje atskleidimu, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

17.       Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui privalu atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ar nutartį , todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-62-730/2017 (kuria buvo panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui) nurodytus išaiškinimus, negali būti laikoma teismo pozicijos atskleidimu ar išankstinės nuomonės suformavimu. 

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

19.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė