Administracinė byla Nr. eA-4116-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04563-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-12955 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Vilniaus TM) Kenos geležinkelio posto vyriausiajam inspektoriui A. P.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiasis inspektorius A. P., dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio Šumsko kelio poste, per postą vykstant jo motinai M. P. su automobiliu N. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal, nesilaikė teisės aktais nustatyto draudimo bei reikalavimo nusišalinti. Tokia veika (veikimu) pareigūnas A. P. piktnaudžiavo tarnyba, nes savo tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais, sudarydamas sąlygas savo motinai M. P. vykti be eilės per muitinės postą. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, 2018 m. kovo 27 d. pareigūnas A. P., sužinojęs, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (pareigūno motina važiavo per postą, kuriame pats pareigūnas dirba), nepapildė pareigūno pateiktos Privačių interesų deklaracijos naujais duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo). Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, A. P. ilgametę tarnybą muitinėje, kaltės formą, nusižengimų daugetą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas A. P. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

3.       Atsižvelgdamas į tai, kad A. P. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tačiau Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

4.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Profesinės sąjungos atsisakymu skirti tarnybinę nuobaudą, nurodė, jog Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnai padarė tarnybinius nusižengimus, o nesutikdama su darbdavio paskirtomis tarnybinėmis nuobaudomis, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas. Be to, Profesinė sąjunga, kaip teigė pareiškėjas, neduodama sutikimo skirti tarnybinės nuobaudos A. P., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai kolektyviniai sutarčiai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga pateikė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, o vien minėto pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

6.       Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime prašė Muitinės departamento 2018 m. gruodžio 27 d. prašymą Nr. (5.20)3B-10609 atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu, nes tai yra plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu.

8.       Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų ,,Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, darė išvadą, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant Profesinės sąjungos 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-12955 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui A. P. motyvais.

9.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą to nemotyvavo ir nepagrindė. Atsakovas nurodė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Atsakovas paaiškino, kad Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1P-10832 motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės principus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.

10.       Atsakovas nurodė, kad turėjo pagrindo teigti, jog nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių persekiojimas. Atsakovas pažymėjo, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti vieną iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų. Atsakovas vertino, kad nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. P., Profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.

11.       Atsakovas darė išvadą, kad darbdavys ketino skirti muitinės pareigūnui A. P., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, išrinktam Profesinės sąjungos renkamojo organo-Ekonominių reikalų komiteto nariui, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 1P-12955 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. P.

13.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 1P-12955 išreiškia nuomonę dėl jos nario padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, todėl nesutiko, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau, teismo vertinimu, šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad A. P. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

14.       Profesinės sąjungos skundžiamame 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 1P-12955 nurodoma, kad Muitinės departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad trečiojo asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad šie atsakovo rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas konstatavo, kad, įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvados dėl posto vyriausiojo inspektoriaus A. P. veiksmų (toliau – ir Išvada) turinį, tarnybinę nuobaudą A. P. nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tarnybinė atsakomybė minėtam pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

15.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Muitinės departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip A. P. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovas, teismo vertinimu, nepateikė ir atsiliepime. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-12955 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. P.

III.

16.       Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Muitinės departamento prašymą.

17.       Atsakovas nurodo, kad Profesinė sąjunga, nesutikdama skirti tarnybinės nuobaudos, nurodė faktus ir aplinkybes dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Taip pat, atsakovo nuomone, Muitinės departamentas ir pirmosios instancijos teismas neįsigilino į aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai.

18.       Muitinės departamentas, atsakovo nuomone, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, jog atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio interesus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad darbdavys atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą argumentus turėjo paneigti, o aplinkybes, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, negali būti pagrindžiama vien įstatymų suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą, būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimuisi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę

19.       Muitinės departamentas, atsakovo nuomone, savo prašyme teismui dėl Profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo, nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Atsakovo teigimu, tai, kad pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kai tuo tarpu Profesinės sąjungos nariai baudžiami už mažareikšmius nusižengimus, laikytini įrodymais dėl persekiojimo už narystę Profesinėje sąjungoje.

20.       Atsakovas taip pat pažymi, jog Muitinės departamento nevienodų standartų taikymo Profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Profesinės sąjungos nariais, yra poveikio priemonės ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, nereikalavo pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentų, taip, atsakovo nuomone, suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą Profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir Profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

21.       Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašo 2019 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

22.       Pareiškėjas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodytu argumentu, kad Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri pagrįstų prielaidą, kad A. P. yra diskriminuojamas dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

23.       Pareiškėjas nesutinka su Profesinės sąjungos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog Muitinės departamentas nepateikė teismui įrodymų, jog ginčijamas raštas pažeidė jo, kaip darbdavio interesus. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtą aplinkybę įvertino ir detaliai pasisakė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. P. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, t. y. trukdo vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir operatyviai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus.

24.       Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinės nuobaudos A. P., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinėje sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinei sutarčiai Nr. 11B-1000/PV3 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis), vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo, pareiškėjo nuomone, viršydama savo kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 1P-12955 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. P., teisėtumas ir pagrįstumas.

26.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ

27.       Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

28.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnų veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

29.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

31.       Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje arba diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

32.       Apeliantas teigia, kad Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau, Muitinės departamentas ir pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo apeliantas, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų. Taip pat nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentų.

33.       Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nustatinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas apeliaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

34.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas aukščiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Atsakovas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat, kad muitinės pareigūnas A. P. laikytųsi vidinių muitinės taisyklių.

37.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai                Ramūnas Gadliauskas

                Ričardas Piličiauskas

                Arūnas Sutkevičius