Civilinė byla Nr. 2A-899/2013 

                                                                                     Proceso Nr. 2-55-3-01080-2011-8

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 87.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2721-345/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui M. T. dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą M. T. nutraukti subdomeno (pagal Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto „.lt domeno“ procedūrinio reglamento 3 punktą subdomenas - antrojo lygio domenas (angl. „domain name“; unikalus internetinis adresas) vardo/žymens silenceagency.com naudojimą, įskaitant naudojimą muzikinėje/prodiuserio veikloje, tuo pačiu įpareigojant atsakovą atsisakyti subdomeno silenceagency.com registracijos; priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 78 – 83, 190 – 198 l.).

Nurodė, kad jis yra populiarus elektroninės muzikos kūrėjas ir atlikėjas, žinomas pseudonimu Vidis, jam priklauso nacionalinis figūrinis prekių ženklas SILENCE fig (reg. Nr. 63117, paraiškos padavimo data 2010-04-15, registracijos data – 2011-02-14), kuris registruotas 9-os ir 41-os klasės prekėms ir paslaugoms; šis ženklas nuo 2009 m. kovo mėn. plačiai naudojamas pramogų industrijoje, turi aukštą reputaciją tarp muzikos gerbėjų, o projektų, koncertų, renginių, pavadinimuose taip pat naudojamas minėtas ženklas („SILENCE NIGHT“, „SILENCE CIRCUS“, „SILENCE DISCO“, „SILENCE B-DAY“). Pažymėjo, kad ieškovo įsteigta bei vadovaujama UAB „SILENCE FAMILY“ savo veikloje bendradarbiauja su kitais įvairaus stiliaus muzikos atlikėjais ir kūrėjais, yra išleidę daug kompaktinių diskų, kurių žymėjimui taip pat panaudotas ieškovui priklausantis ženklas; ieškovas veda laidą SILENCE RADIO radijo stoties „ZIP fm“ eteryje; žymuo SILENCE naudojamas ir ieškovo įsteigtoje UAB „SILENCE FAMILY“ pavadinime, šiai įmonei priklauso ir subdomeno vardas silencefamily.com bei interneto puslapis www.silencefamily.com. Ieškovo teigimu, atsakovas M. T., būdamas muzikos prodiuseriu, muzikinės agentūros UAB „Gyva muzika“ direktoriumi, Internetinėje erdvėje savo veiklą pristato interneto puslapyje www.atlikejai.com, o 2010 m. lapkričio mėnesį užregistravo bei savo veikloje pradėjo naudoti subdomeno vardą silenceagency.com, interneto puslapyje www.silenceagency.com skelbdamas informaciją apie prodiusuojamus muzikos atlikėjus; ši informacija yra analogiška atsakovo puslapyje www.atlikėjai.com esančiai informacijai, o atsakovas subdomeno vardą silenceagency.com naudoja kaip vieną savo muzikinės agentūros indentifikatorių/pavadinimų. Ieškovo manymu, subdomeno vardas silenceagency.com yra klaidinamai panašus į ieškovo registruotą bei naudojamą ženklą SILENCE, abi šalys intensyviai veikia populiarios muzikos srityje, ieškovo veikloje SILENCE žymuo yra specialiai pasirinktas kaip kontrastas muzikai, bei dėl savo prasmės yra lengvai identifikuojamas ir išskirtinis, lyginant su kitais muzikos industrijoje veikiančiais subjektais, tuo tarpu dar vieno žymens su elementu SILENCE pasirodymas toje pačioje rinkoje yra siejamas su ieškovu ir tokiu būdu klaidina vartotojus. Ieškovo nuomone, atsakovas ginčo subdomeno vardą naudoja ne tik, kaip internetinio puslapio adresą, bet ir kaip savo agentūros indentifikatorių, nes tame pačiame interneto puslapyje baltomis raidėmis juodame fone pateikia pavadinimą „silenceagency.com“, tuo sukeldamas papildomą painiavą dėl agentūros priklausomybės. Ieškovo teigimu, jis ir atsakovas yra konkurentai, veikiantys muzikos srityje, o atsakovo veiksmai laikytini nesąžiningais, turintys piktnaudžiavimo teise požymių bei pažeidžiantys Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Paryžiaus konvencijos 10 (bis) straipsnio 2 dalį, 3 dalies 1 punktą ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu, ieškovas  neilgą laiką dirba išskirtinėje muzikos nišoje – su elektroninės muzikos atlikėjais, o atsakovas  nuo 1994 m. veikia išimtinai populiariosios (pop) muzikos srityje, kad veikia naujų barų-klubų atidarymo ir atnaujinimo srityje, todėl šalys nėra tiesioginiai konkurentai ir ieškovo veiklai identifikuoti naudojami žymenys yra naudojami skirtingoje srityje nei atsakovo subdomeno vardas silenceagency.com. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad abiejų žymenų sutampantis žodis „silence“ yra pagrindinis ginčo subdomeno silenceagency.com skiriamasis elementas; žodis „silence“ (anglų k. „tyla“) yra bendrinis tylai nusakyti vartojamas žodis ir savo išskirtinumu niekuo nesiskiria nuo žodžio „agency“. Pasak atsakovo, Europos Sąjungos (toliau – ES) Rinkos harmonizavimo tarnyboje ieškinio pateikimo dieną yra registruoti 76 prekių ženklai, kurie vienu ar kitu būdu sudaryti iš žodžio „silence“, tarp jų ir 9 ir 41 Nicos prekių/paslaugų klasei, todėl silpnam prekės ženklui SILENCE taikytina žemesnio lygio teisinė apsauga ir, remiantis teisėmis į tokį „silpną“ ženklą, negalima nuginčyti subdomeno silenceagency.com registracijos bei naudojimo, o reikia vadovautis bendruoju suvokimo įspūdžiu, kurį sukelia žymenys. Pažymėjo, kad prekių ženklas „SILENCE“ yra figūrinis, jis sudarytas iš piešinėlio ir stilizuotų raidžių jame, tuo tarpu subdomenas silenceagency.com galėtų būti laikomas žodiniu prekių ženklu, todėl žymenims palyginti taikytina bendroji prekių ženklų panašumų nustatymo taisyklė. Nurodė, jog domeno dalis „silence“ yra tiesioginis atsakovo pavardės T. vertimas į anglų kalbą; žodis „silence“ tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra dažnai naudojamas muzikos srityje, todėl laikytinas bendriniu, nesuteikiančiu ieškovui teisės monopolizuoti tokio žodžio vartojimą kitiems asmenims, analogiškai ar panašiai ženklinant savo prekes/paslaugas ar kitaip naudojant, o jo naudojimas su kitais žymenimis negali būti laikomas teisių į prekės ženklą pažeidimu; atsakovo subdomeno pasirodymas siejamas su atsakovo agentūros veikla užsienio rinkose. Nesutiko, kad buvo pažeistos Konkurencijos įstatymo nuostatos, kadangi atsakovas veikia išimtinai populiariosios muzikos srityje daug ilgiau nei ieškovas ir yra užsitarnavęs aukštą reputaciją; silenceagency.com ir ieškovo naudojami žymenys su žodžiu „silence“ yra skirti skirtingoms vartotojų grupėms, todėl negali būti painiojami. Atsakovas nurodė, kad sąžiningai registravo subdomeną silenceagency.com, laikydamasis pagrindinio registravimo principo „kas pirmas laiko atžvilgiu, tas pirmas teisėje“, įtvirtinto priimtame Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto „.lt domeno“ procedūriniame reglamente (I b. t., 171 – 181, 222 – 231 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį (II b. t., 148 – 154 l.).

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Vidinės rinkos harmonizavimo tarnybos (angl. k. Office of Harmonization for the Internal Market (OHIM); toliau – OHIM) duomenimis apie prekių ženklų, kiuriuose naudojamas žodis „silence“, skaičių ir Valstybinio patento biuro (toliau – VPB) 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) 3.1.2 punktu, ieškovo figūrinį prekių ženklą sudarantis žodis „silence“ nėra „stiprus“ ir dominuojantis minėtame prekių ženkle. Nurodė, kad žodis „silence“ yra bendrinis, naudojamas tylai nusakyti, o ieškovas turi teisę į kombinuotą prekių ženklą; aplinkybę, kad žodis „silence“ nėra išskirtinis, patvirtina ir tai, jog ieškovas nepadavė paraiškos įregistruoti žodinį prekių ženklą „silence“.

Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, jog jo prekių ženklas yra plačiai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje (PŽĮ 9 str. 1 d.), o jo figūrinio ženklo „Silence“ apsauga negali būti panaudota neregistruotų žymenų atžvilgiu; be to, ir atsakovas veikia ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje, kur į jį buvo kreipiamasi „Silence“, todėl ieškovas neįrodė tik savo prekių ženklo plataus žinomumo.

Pasak teismo, įvertinus ieškovo pateiktos Lietuvos muzikos srities atstovų apklausos duomenis, jie neįrodo vartotojų suklaidinimo galimybės, kadangi apklausos metu buvo užduodamas menamas klausimas. Sprendė, kad ieškovas neįrodė ginčijamo subdomeno silenceagency.com naudojamo ženklo „silence“ panašumo į ieškovo registruotą figūrinį prekių ženklą „SILENCE“, bei, kad, nesant pagrindo spręsti dėl to, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto įtvirtintą teisės normą, nėra pagrindo spręsti ir dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmus draudžiančių Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo atsakovo atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (II b. t., 164 – 171 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai atliko ginčo žymenų palyginimą, kadangi turėjo lyginti atsakovo subdomeno pavadinimą su dominuojančiu ieškovo figūrinio prekių ženklo žodiniu elementu „SILENCE“. Šis žodinis elementas yra dominuojantis, nes ir atsakovas tvirtina, jog pasirinko šį žodį domeno pavadinimui, kadangi jis identifikuoja jo pavardę anglų kalba; be to, vartotojas paiešką Internete atlieka pagal prekių ženklo žodinį elementą, o ne pagal grafinius elementus;
2. Teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus:
1. Šalių internetinių puslapių palyginimas nėra reikšmingas; esminę reikšmę turi tai, kad vartotojai, ieškodami informacijos apie ieškovą, automatiškai gali būti nukreipti į atsakovo puslapį;
2. Teismas, pasisakydamas apie ieškovo ženklo populiarumą, nelygiaverčiai ir neadekvačiai vertino bylos šalių pateiktus įrodymus, nes pateikta informacija apie ieškovo organizuotus SILENCE  prekių ženklu pažymėtus renginius, kurie vyko jau nuo 2009 m. (ne vien tik 2011 m., kaip nurodo teismas), ir šie renginiai buvo plačiai nušviesti spaudoje ir Internete;
3. Teismas nepagrįstai palaiko atsakovo poziciją, kad SILENCE FAMILY narių populiarumas Facebook socialiniame tinkle gali būti nulemtas  kiekvieno iš narių individualių gerbėjų, draugų, nes tokia argumentacija turėtų būti taikoma ir vertinant M. T. prodiusuojamų atlikėjų bei paties atsakovo populiarumą ir žinomumą; antra vertus, daugiau kaip 46 tūkst. SILENCE „šeimos“ atlikėją J. A. mėgstančių asmenų balsų niekaip negali būti priskiriami atlikėjos pažįstamiems ar draugams, tuo tarpu atsakovo liudytojų parodymai apie tai, kad atsakovas nuo senų laikų žinomas kaip „Silence“, susiję su privačiu atsakovo bendravimu, tačiau ne su plačiai prieinama ir visapusiškai vieša informacija Internete;
4. Teismas nurodė, kad ginčo domenas silenceagency.com buvo populiarinamas Rusijos interento svetainėje vkontakte.ru, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra; byloje atsakovo pateikti elektroniniai laiškai, kuriuose asmenys reiškia susirūpinimą dėl atsakovo puslapio veiklos, gauti 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėnesiais, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta 2011 m. balandžio 18 d., ir ginčo interneto puslapis neveikė nuo 2011 m. gegužės mėn., todėl abejotina, kad atsakovo nurodyti asmenys galėjo pareikšti susirūpinimą, praėjus 3-6 mėnesiams po puslapio veiklos sustabdymo, turint omenyje, kad puslapis veikė iš viso ne daugiau kaip 5 mėnesius;

3.  Ieškovo žymenys, naudojami kartu su prekių ženklo elementu „Silence“, nėra registruoti, tačiau naudojami teisėtai ir atlieka paslaugų atskyrimo ir identifikavimo funkciją, taigi de facto (iš tikrųjų) yra traktuojami, kaip prekių ženklo „šeimos“ dalys.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 174 – 182 l.). Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas veikia akivaizdžiai skirtingose muzikos srityse, todėl jie nelaikytini tiesioginiais konkurentais ir ieškovo veiklai identifikuoti naudojamas figūrinis prekių ženklas „SILENCE“ yra naudojamas skirtingose srityse, nei atsakovo subdomeno vardas silenceagency.com. Teigia, kad būtent visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, lemia išvadas dėl lyginamų prekių ženklų panašumo ir skirtingumo, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, lygindamas ieškovo figūrinį prekių ženklą ir atsakovo subdomeną, pagrįstai lygino visus jų elementus, o ne vien jų sutampantį žodį „silence“. Pažymi, kad ieškovas yra įregistravęs tik figūrinį prekių ženklą SILENCE, kuris gali būti saugomas tik toks, koks yra įregistruotas, jis neturi išimtinių teisių į šiame ženkle naudojamą bendrinį žodį „silence“; be to, ginčo žymenys gali netrukdomai koegzistuoti, nes neklaidina ir ateityje neklaidins visuomenės. Atsakovo teigimu, protingam ir apdairiam vartotojui akivaizdžiai turėtų būti žinoma, kad žodis „silence“ muzikos srityje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra ypatingai plačiai naudojamas, todėl vartotojas žino ir suvokia, kad interneto paieškoje įvedus žodį „silence“, jis gali būti nukreipiamas tiek į informaciją apie kitus 76 prekių ženklus, įregistruotus ES Rinkos harmonizavimo tarnyboje, kuriuose naudojamas žodis „silence“, tiek į internetines svetaines, kurių pavadinime ar turinyje naudojamas šis žodis. Atsakovas pabrėžia, kad jo veiklos tikslinė grupė – muzikos atlikėjai bei šių atlikėjų paslaugas užsakantys profesionalūs subjektai, o ne eiliniai muzikos produkcijos vartotojai, todėl, atlikėjams pasirenkant prodiuserinę kompaniją bei užsakovams pasirenkant atlikėjus, taikytini kitokie atidumo standartai, nei paprastam vartotojui – muzikos klausytojui, vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo manyti egzistuojant tikimybę suklaidinti vidutinį vartotoją. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė, kad vartotojai pasirenka aplankyti atsakovo interneto puslapį, tikėdamiesi ten rasti informacijos apie ieškovą. Atsakovas teigia, kad ieškovo prekių ženklas buvo įregistruotas tik 2011-02-14, taigi PŽĮ apsauga 2009 metais šiam ženklui nebuvo taikoma; ginčo subdomeno pavadinime pavartojo šį daugeliui žinomą kreipinį (Silence), kuris yra jo pavardės (Tyla) tiesioginis vertimas į anglų kalbą, ne savitiksliai ar siekdamas klaidinti vartotoją, o išimtinai dėl to, jog siekė pabrėžti subdomeno bei agentūros ryšį su savo asmeniu, nes į atsakovą jau daugiau nei keletą metų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje kreipiamasi kreipiniu „Silence“. Atsakovo manymu, ieškovo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais remdamasis ieškovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų, pagrindžiančių atsakovo subdomeno paskirtį užsienio rinkai, vertinimą, laikytini nepagrįstais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 b. t., 174 - 182 l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytą apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.; 321 str. 1 d., 322 str.).

Dėl įrodymų vertinimo

CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

Pagal įstatymą ir teismų praktiką, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle; išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismui, įvertinusiam faktinių duomenų visumą, susiformavo įsitikinimas dėl fakto buvimo ar nebuvimo; netiesioginiai įrodymai yra tokie duomenys, kurie tiesiogiai vienareikšmiškai nepatvirtina byloje įrodinėtinų aplinkybių, tačiau jie gali patvirtinti kitokias, su įrodinėjimo dalyku betarpiškai susijusias, aplinkybes, kurių visetas gali leisti teismui daryti išvadas apie įrodinėtinų aplinkybių buvimą arba nebuvimą (CPK 12 str., 178 str., 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013; 2011 m. spalio 18 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų bei kitų civilinio proceso taisyklių, ir tinkamai pritaikęs materialines teisės normas, teisingai išsprendė bylą.

Neturi pagrindo apelianto argumentas, jog teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ar netinkamai palygino ieškovo prekių ženklą ir atsakovo subdomeną.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas savo prekių ženklo platų naudojimą grindė Interneto svetainių išrašais apie jo projektuose dalyvavusius atlikėjus (I  b. t., 202 – 206 l.), o apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad „SILENCE FAMILY“ (anglų k. „SILENCE“ (tyla) šeima; serija) narių populiarumas socialiniame tinkle „Facebook“(www.facebook.com) gali būti nulemtas kiekvieno iš narių individualių gerbėjų, nes pagal byloje esančius Interneto puslapių išrašus, Interneto svetainių lankytojai išreiškia nuomonę ne dėl ieškovo, kuriam priklauso ginčo prekių ženklas, o dėl asmens, kuris dalyvauja jo projektuose; be to, pateikti Interento svetainių išrašai nepatvirtina, jog to asmens populiarumas nulemtas būtent ieškovo prekių ženklo. Pažymėtina, kad atsakovas aplinkybę, jog jis užsienio muzikos atlikėjų aplinkoje buvo žinomas kaip „Silence“, grindė Interneto svetainių išrašais apie atsakovui, o ne jo atlikėjams, priklausantį Interneto puslapį lietuvių ir rusų kalba (I b. t., 30 – 62), bei elektroniniais laiškais, adresuotais, atsakovui apie jo interneto tinklapį www.silenceagency.com (II b. t., 62 – 73 l.). Aplinkybę, kad atsakovo internetinis puslapis www.silenceagency.com buvo reklamuojamas Rusijos interneto svetainėje, patvirtina ieškovo pateikti atsakovo Interneto svetainės išrašai, pridėti prie 2011 m. balandžio 5 d. antstolės R. G. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (I b. t., 57 l.) apie atsakovo Interneto svetainės turinį, kuriame yra nuoroda į svetainę „vkontakte.ru“, bei atsakovo pateikta 2011 m. gegužės 9 d. sąskaita – faktūra ir 2011 m. gegužės 9 d. UAB „Tchnovalis“ darbų aprašymas (I b. t., 239, 240), kurie buvo pateikti pagal apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria atsakovui buvo uždrausta bet kokiu būdu perleisti subdomeną silenceagency.com tretiesiems asmenims, skelbti interneto puslapyje www.silenceagency.com bet kokio turinio informaciją bei atsakovas įpareigotas užtikrinti, kad jam priklausantis subdomeno vardas nebūtų naudojamas muzikinėje/prodiuserio veikloje (I b. t., 71 – 73 l.). Atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodyti darbai, susiję ir su Rusijos svetaine vkontakte.ru., o tai patvirtina apygardos teismo išvadą apie tai, kad atsakovo subdomenas buvo skelbiamas Rusijos internetinėje svetainėje – vokntakte.ru.  Apeliantas nepagrindė savo abejonių dėl to, jog praėjus 5 mėnesiams po atsakovo subdomeno silenceagency.com įregistravimo, bei 3-6 mėnesiams po šiuo subdomenu žymimo puslapio veiklos sustabdymo, atsakovo nurodyti asmenys galėtų reikšti susirūpinimą dėl puslapio veikimo, o pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl šis apeliacinio skundo argumentas neturi pagrindo.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog byloje pateikti muzikos srities atstovų elektroniniai laiškai, kuriuose buvo išreikšta nuomonė dėl interneto puslapio silenceagency.com egzistavimo (II b. t., 2 – 21 l.), patvirtina vartotojų klaidinimo galimybę. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad, siekiant išsiaiškinti nuomonę apie atsakovo subdomeną, nepakanka galimų septyniolikos muzikinę sritį išmanančių asmenų atsakymų, pateiktų į ieškovo 2011 m. lapkričio 30 d. elektroniniame laiške užduotą menamą klausimą (elektroniniame laiške buvo prašoma patvirtinti, kad atsakovo  agentūros vardo „silenceagency“ naudojimas klaidina vartotojus, užsakovus ir kitus muzikos srities profesionalus bei sukuria sąlygas nesąžiningai konkurencijai; I b. t., 238 l.). Juolab kad keliolikos muzikos srities atstovų nuomonė nepatvirtina vartotojų, muzikos klausytojų nuomonės.

Taigi apygardos teismas tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino šalių pateiktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas (CPK 178, 185 str.).

Dėl prekių ženklo ir subdomeno pavadinimo panašumo

Pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Lietuvoje teisės aktai nėra visiškai ir galutinai sureglamentavę teisinių santykių, susijusių su domenų registravimu, naudojimu, ginčų nagrinėjimu, todėl, nesant teisės normų, reglamentuojančių teisinę apsaugą nuo neteisėto domeno vardų naudojimo bei pažeistų teisių gynimo būdus, taikytina įstatymo analogija; domenas kaip ir kiti intelektinės nuosavybės objektai yra nematerialaus pobūdžio objektas, o prekių ženklas apibūdinamas kaip simbolis, padedantis atskirti vienas prekes ar paslaugas nuo kitų, turintis ir reklaminę funkciją; domeno pagalba taip pat identifikuojamas jo vartotojas, todėl šiuo atveju gali būti taikomas panašius intelektinės nuosavybės santykius dėl prekių ženklų reglamentuojantis Prekių ženklų įstatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380/2010; 2012 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 2A-90/2012).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, palygindamas ieškovui priklausantį figūrinį prekių ženklą „SILENCE“ (fig., reg. Nr. 63117) ir atsakovo subdomeno vardą „silenceagency.com“, nepažeidė Prekių ženklų įstatymo ar metodinių nurodymų taisyklių.

Nustatant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo pateiktais išaiškinimais. Metodinių nurodymų 2.2 punktas nustato, kad bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

Pagal Metodinių nurodymų 3.2.3 punktą, tikrinant kombinuotų ženklų (kuris yra įvairių skirtingų elementų - žodinių, vaizdinių, erdvinių derinys), panašumą, šie vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais; jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neišsiskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panašumo.

Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatomis žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas), prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Jeigu ženklai parašyti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu šriftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panašumas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikšmės grafinis užrašymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 punkto b) dalis). Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panašumo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais.

Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo prekių ženklas yra kombinuotas, sudarytas iš žodinio ir vaizdinio elementų – baltos stilizuotos raidės juodame apskritime, šio ženklo vaizdinį elementą sudaro ne tik ryškiai išsiskiriantis juodas apskritimas, tačiau ir žodinio žymens „silence“ stilizuotas šriftas. Toks ieškovo prekių ženklo žodinio elemento atvaizdavimas buvo ir ieškovo pateiktuose renginių skelbimuose, plakatuose, reklamoje (I b. t., 6 – 11, 16, 19, 20 – 24 l.). Be to, žodinis elementas „silence“ neišsiskiria originalumu ir savitumu, nepriklausomai nuo to, kokią prasmę jam suteikė pats ieškovas, kadangi šis žodis, kaip teisingai nustatė apygardos teismas, yra bendrinis ir naudojamas anglų kalboje tylai nusakyti bei plačiai naudojamas muzikos srityje, kurioje veikia abi šalys. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai apie žodžio „silence“ naudojimą muzikos srityje ne tik visame pasaulyje, tačiau ir Lietuvos teritorijoje (II b. t. 29, 31, 35, 38 – 61). Todėl tai leidžia teigti, jog kombinuoto ženklo („SILENCE“, fig., reg. Nr. 63117) vaizdiniai elementai ieškovo prekių ženklo kompozicijoje yra pagrindiniai ir išsiskiriantys, taigi turi įtakos lyginamų ženklų panašumo nustatymui.

Dėl pasakyto apygardos teismas teisingai nurodė, jog lyginami atsakovo subdomeno vardas www.silenceagency.com ir ieškovo prekių ženklas toks, koks jis yra užregistruotas (SILENCE fig; reg. Nr. 63117), t. y. kombinuotas, sudarytas iš žodinio ir vaizdinio elemento, o ne vien žodinis elementas „silence“, o juos palyginęs, teisingai konstatavo, kad pagal prekių ženklų sukuriamą bendrą suvokimo įspūdį ieškovo figūrinis prekių ženklas „SILENCE“ ir atsakovo subdomeno vardas - žodinis žymuo silenceagency.com nėra panašūs.

Atmestinas apelianto argumentas, kad jo kombinuoto prekių ženklo žodinis elementas „silence“ dėl plataus naudojimo įgijo skiriamąjį dominuojantį požymį, kadangi, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, ieškovas neįregistravo atskiro žodinio ženklo „silence“, o jam priklausančio kombinuoto ženklo „SILENCE“, fig, reg. Nr. 63117, žodinis elementas „silence“, atliktas stilizuotu šriftu, turi ir vaizdinio ženklo elementų.

PŽĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris yra arba Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas, arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais.

Pagal PŽĮ 9 straipsnio 3 dalį, ženklas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismo tvarka.

Pagal teismų praktiką, prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu bylos savo procesine prigimtimi yra ginčo bylos; bylos dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu, turi būti nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai kitam asmeniui priklausančio prekių ženklo registracija yra ginčijama dėl tapatumo ar panašumo į kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančius plačiai Lietuvos Respublikoje žinomus ženklus, tokiu atveju ieškovui priklausančių prekių ženklų plataus žinomumo ginčijamojo prekių ženklo paraiškos registruoti VPB padavimo dieną klausimo svarstymas tiesiogiai išplaukia iš pareikšto reikalavimo bei jo pagrindo turinio ir esmės, net jei konkrečios datos ieškovas neįvardija ieškininiame reikalavime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1191).

Be to, pagal Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą (byloje T-194/03 124 p.) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-572/2008, prekių ženklų „šeimą“ („seriją“) gali sudaryti tik įregistruoti prekių ženklai, kuriuose yra pasikartojanti dominuojanti ir esminė ženklo dalis, leidžianti konstatuoti, kad šie prekių ženklai yra kilę iš tos pačios bendrovės.

Pažymėtina, jog iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad su kitais žymenimis (DISCO, NIGHT, B-DAY, SNOW) naudojamas ne žodis „silence“, o ieškovo prekių ženklo dalis, t. y. žodinis – vaizdinis elementas „silence“, atliktas stilizuotomis raidėmis. Be to, šie žymenys („SILENCE NIGHT“, „SILENCE CIRCUS“, „SILENCE DISCO“, „SILENCE B-DAY“) kartu su stilizuotu šriftu atliktu žodžiu „silence“, nėra įregistruoti prekių ženklų registre, taigi jie nesudaro prekių ženklų „šeimos“ (serijos). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad ieškovo prekių ženklo atžvilgiu negali būti taikoma prekių ženklų „šeimos“ (serijos) apsauga.

Ieškovo pateikti įrodymai apie tai, kad spaudoje, reklamoje jo paslaugoms žymėti naudojamas tik žodinis elementas „silence“ (pavaizduotas standartinėmis raidėmis) (I b. t., 12 – 15, 17, 18 l.), nepaneigia to, kad jis turi teisę į tokio prekių ženklo apsaugą, kokį jis yra įregistravęs. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neįregistravo teisių į išimtinai žodinį žymenį „silence“, darytina išvada, jog platus šio žodžio naudojimas, susijęs su jo vykdoma veikla, nesuteikia jam teisės reikalauti iš atsakovo nenaudoti žodžio „silence“ savo subdomeno pavadinime.

PŽĮ 9 straipsnio 3 dalis leidžia teigti, jog subjektui, siekiančiam, kad atitinkamas prekių ženklas būtų pripažintas plačiai žinomu, būtina kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Todėl, nesant reikalavimo dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu, apygardos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti, ar ieškovo prekių ženklas yra toks. Vien tai, kad ieškovas nurodė apie savo prekių ženklo platų naudojimą, tvirtindamas, jog jo prekių ženklas yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje, nesudarė pagrindo nagrinėti klausimo dėl ieškovo prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu. Tačiau tai, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad jo prekių ženklas yra plačiai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje, o ieškovo prekių ženklo dalis - žodinis elementas „SILENCE“ buvo naudojamas ir su kitais neįregistruotais žymenimis reklamoje bei spaudoje, neturi įtakos ieškovo teisių apsaugai; juolab kad apygardos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenusprendė dėl prekių ženklo pripažinimo/nepripažinimo plačiai žinomu.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo (apelianto) atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 3 d., 98 str., 302 str.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydis yra 1200 Lt, tuo tarpu atsakovas prašo priteisti 2800 Lt (II b. t., 188 l.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismas konstatavo, jog nagrinėjama byla yra sudėtinga, tačiau įvertinus ir aplinkybes, reikšmingas bylinėjimosi išlaidų dydžiui apeliacinės instancijos teisme, teisinga, proporcinga ir protinga iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atstovo pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., Rekomendacijų 8.11, 11 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Lt (du tūkstančius Lt) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                           Algirdas Gailiūnas

                                                                                                   Audronė Jarackaitė

                                                                                                   Alvydas Poškus