Teisėja Vitalija Ragauskienė Nr.
1S-457-193/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gegužės 27 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,
sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant pareiškėjui M.
S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo M. S. skundą
dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas M. S. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros
Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2013-03-12
nutarimo, kuriuo paliktas galioti ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo nutarimas
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
n u s t a t ė:
2013-03-27
Anykščių rajono apylinkės teisme gautas M. S. skundas,
kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės
prokuratūros prokurorės R. Č. 2013-03-12 nutarimą, kuriuo
prokurorė paliko galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Anykščių rajono policijos komisariato PKS tyrėjo E. Jevsejevo 2013-02-20
nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir pradėti ikiteisminį tyrimą
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str., kaltus
asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir juos nubausti įstatymo nustatyta
tvarka.
Skundžiama
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi atmestas
pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės
prokuratūros prokurorės R. Č. 2013-03-12 nutarimo, kuriuo
paliktas galioti ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo priimtas nutarimas
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad M. S. pareiškimas dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo
ištirtas išsamiai. Veikos, surašant kelmų matavimo žiniaraščius ir biržės
taksavimo lapą, nėra pagrindo vertinti kaip nusikalstamos.
Skundu
pareiškėjas M. S. prašo panaikinti Anykščių rajono
apylinkės teismo 2013-04-26 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300
ir 228 str. Nurodo, kad su teismo priimta nutartimi kategoriškai nesutinka.
2011-06-16 nutarimu Anykščių rajono apylinkės teismo buvo nubaustas 5000 Lt
bauda už tai, kad galimai 2010-11-29 savo ir savo seseriai bendrosios dalinės
nuosavybės teise turimame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)
kaime, Anykščių rajone, be nustatyta tvarka gauto leidimo, iškirto 15 arų plote
83 vienetus žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vienetus žalių pušų (tūris
7,163 ktm). Šį nutarimą Panevėžio apygardos teismas nutartimi panaikino.
Panaikinus apeliacine tvarka Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą,
Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą
interesą, kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybine miškų
tarnyba pareiškė jam ieškinį dėl nukirstų medžių (5529,78 Lt), kaip padarytos
žalos gamtai atlyginimą. Ieškinys buvo paremtas administracinėje byloje
surinktos medžiagos duomenimis (dviem kelmų matavimo žiniaraščiais ir biržės
taksavimo lapu). Šie trys dokumentai taip pat buvo pateikti ir į civilinę bylą.
Manydamas, kad šie trys dokumentai į administracinę, o vėliau ir į civilinę
bylas buvo pateikti sąmoningai surašyti neteisingai, t. y. juos galimai
suklastojant valstybės tarnautojui – Anykščių aplinkos apsaugos agentūros
specialistui V. Č. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo
pradėjimo, t. y. dėl minimų dokumentų suklastojimo ir žinomai suklastoto
dokumento pateikimo (realizavimo) fakto. Nurodo, kad tiek tyrėjas, tiek ir
prokurorė bei ikiteisminio tyrimo teisėja visiškai nesigilino į jo skundo esmę,
į pareigūnų atliktą tyrimą bei kitus dalykus, nes policijos tyrėjas nutarime
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą klaidingai nurodė, jog jis administracine
tvarka yra nubaustas Anykščių rajono apylinkės teismo (kaip jau minėjo, minėtas
nutarimas buvo panaikintas). Pažymi, kad tiriant administracinę ir civilinę
bylas jose nebuvo objektyviai tinkamai, teisiškai aiškintasi ir išsiaiškinta,
nebuvo nustatyta ir įrodyta tikroji tiesa dėl iškirsto miško. Nebuvo
objektyviai nustatytas (nustatinėjamas) išskirsto miško plotas, t. y. medžių
skaičius. Nurodo, kad administracinėje byloje V. Č. duomenis
dėl iškirsto miško ploto klastojo, surašant biržės taksavimo lapą ir kelmų
matavimo žiniaraščius, todėl mano, kad V. Č., būdamas
valstybės tarnautoju, siekdamas administracinėje byloje padėti nukentėjusiųjų
pusei, galimai už tam tikrą atlygį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo
savo įgaliojimus, galimai siekdamas sau turtinės ar kitokios asmeninės naudos,
todėl V. Č. veiksmuose yra ir nusikalstamos veikos,
numatytos BK 228 str., požymiai. Dėl neteisingai nustatyto iškirsto miško ploto
(suklastojant pareigūnui V. Č. duomenis) ir taip tyčia,
klaidingai pateiktuose dokumentuose apskaičiuojant iškirsto miško plotą
kubiniais metrais, teisme nagrinėjant administracinę bylą jau buvo kilęs
ginčas. Administracinėje byloje nebuvo išsiaiškinta dėl iškirsto miško ploto.
Nes tiek teismui, tiek ir prokurorams bei advokatams iš anksto buvo žinoma, jog
administracinė byla bus nutraukta suėjus senaties terminui. Nurodo, kad
objektyviai tiesai nustatyti administracinėje byloje tyrimas buvo atliktas
atsainiai ir paviršutiniškai, nebuvo paskirtos ekspertizės ir pan. Be to, tik
praėjus pusei metų po įvykio buvo klaidingai nustatyta, jog buvo nukirsti
galimai žali medžiai. Todėl mano, kad šiuo atveju tik pradėjus ikiteisminį
tyrimą būtų galima išsiaiškinti tikrąją tiesą. Tik tokiu būdu galimai būtų
apgintos jo, kaip nukentėjusiojo, pažeistos konstitucinės teisės ir teisėti
interesai bei lūkesčiai. Nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad jo
skunde nėra nurodyta aplinkybių, kurios paneigtų prokuroro ir tyrėjo padarytas
išvadas. Pateikia 2013-04-19 miškininko – specialisto T. V. pažymą,
kurioje nurodyta, kad 2013 m. balandžio mėn. 19 d. Anykščių miškų urėdijoje, (duomenys
neskelbtini) girininkijoje, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini),
sklype Nr. (duomenys neskelbtini) jo prašymu buvo padaryti 15 arų
išskirsto miško nauji matavimai. Matavimų metu buvo rastas 41 kelmas ir
pamatuoti kelmų skersmenys. Vadovaudamasis Medžių tūrio struktūros lentele T. V. nustatė, kad iškirsto miško tūris – 33,57 (kub.
metrai), o ne kaip nurodo V. Č. – 106,342 (kub. metrai).
Pažymi, kad šie dokumentai objektyviai patvirtina, jog specialistas V. Č. suklastojo biržės taksavimo lapą, kelmų matavimo
žiniaraščius Nr. 1 ir Nr. 2, juose neteisingai nurodydamas duomenis ne tik apie
iškirsto miško medienos plotą, jį padidindamas penkiais arais, bet ir
padidindamas išskirsto miško tūrį daugiau kaip 3 kartus. Be to, jis kartu su
pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė 2008 m. jam ir jo seseriai priklausančio žemės sklypo, kuriame buvo išskirsti medžiai, oficialų
taksoraštį. Iš minėto taksoraščio matyti, kad 1 ha plote yra 350 ktm medienos, o visame sklype yra 315 ktm medienos, nes oficialus sklypo plotas
yra 0,9 ha. Pagal oficialius duomenis, skalsumas yra 0,7, kas reiškia, kad
minėtas miškas pagal tankumą yra retas. Taigi atsižvelgiant į šiuos duomenis,
akivaizdu, jog jo iškirstame 15 arų plote yra tik 52,5 ktm, o ne kaip teigiama
– 106,342 ktm medienos. Kaip jau minėjo, pagal pateikiamus miškininko
specialisto T. V. duomenis, nurodytame iškirstame miško
plote iškirsto miško plotas yra 0,1 ha, t. y. 10 arų, o matavimo metu buvo
rastas 41 kelmas ir pamatuoti kelmų skersmenys bei nustatytas iškirstas miško
tūris – 33,57 (kub. metrai). Būtent tokia didelė ir akivaizdi duomenų disproporcija
apie iškirstą mišką leidžia teigti, kad pateikti trys dokumentai (du kelmų
matavimo žiniaraščiai ir biržės taksavimo lapas) yra sąmoningai suklastoti. Be
to, šiuose galimai suklastotuose V. Č. dokumentuose
visiškai nėra nurodyti duomenys, o būtent tai, kokiame tiksliai plote buvo
daryti paskaičiavimai. Nurodo, kad nei teismas, nei prokuroras bei ikiteisminio
tyrimo tyrėjas nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių, kad būtų išaiškintos ir
ištirtos visos galimybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Prokurorė,
priimdama nutarimą atsisakyti panaikinti ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjo
nutarimą, nesigilino, netyrė ir nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl nusikalstamos
veikos padarymo, nelygino jo pateiktų galimai suklastotų dokumentų su tais
dokumentais, kurie buvo atitinkamų pareigūnų pateikti į administracinę ir
civilinę bylas, dėl to, savo priimtame nutarime klaidingai motyvavo ir
konstatavo, jog šie klausimai buvo nagrinėjami tiek Anykščių rajono apylinkės,
tiek ir Panevėžio apygardos teismuose ir nebuvo nustatyta jokių dokumentų
klastojimo faktų. Mano, kad toks ikiteisminio tyrimo teisėjos, prokurorės ir
tyrėjo neteisėtas veikimas, priimant sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį
tyrimą, traktuotinas kaip netinkamas pareigų atlikimas, grubiai pažeidžiant Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytas normas.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrėjas, prokurorė bei ikiteisminio tyrimo
teisėja, priimdami sprendimus, teisiškai neteisingai ir nepagrįstai pritaikė
BPK normas, o būtent, ikiteisminio tyrimo tyrėjas, priimdamas nutarimą,
vadovavosi BPK 3 str. 1 d. 8 p. Teigia, kad jis su pareiškimu kreipėsi dėl to,
kad pirmiausia būtų išsiaiškinta ir nustatyta objektyvi tiesa dėl pateiktų
trijų dokumentų galimo suklastojimo ir jų panaudojimo, kuriuose yra pateikti
akivaizdžiai neteisingi duomenys apie iškirstos medienos kiekį, ir tik po to,
nustačius ir įrodžius duomenų klastojimą, būtų teisėtai ir pagrįstai, įstatymo
nustatyta tvarka ir pagrindais, atstatytas teisingumas civilinėje byloje,
kurioje yra priimtas ir paliktas galioti vienareikšmiškai, manytina,
neteisingas sprendimas dėl jo nubaudimo per didele pinigine bauda.
Teismo
posėdyje pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti.
Skundas
atmetamas.
Išnagrinėjęs
pareiškėjo M. S. skundo argumentus, teismui pateiktą
medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro bei tyrėjo nutarimus, skundą
nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pagrįstai pagal M. S. pareiškimą
nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vadovaujantis
BPK 166 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas gavus
pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar
ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą pradėti galima (ir būtina), kai yra
pranešama apie veiką, kuri turi kokios nors konkrečios nusikalstamos veikos
(nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) požymius. BPK 168 str. 1 d. numato,
kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį
tyrimą, kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti
faktai yra akivaizdžiai neteisingi, arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos
aplinkybės. Baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra
neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės.
Kaip matyti iš skundo Panevėžio apygardos teismui turinio, pareiškėjas M. S. iš esmės neneigia, kad jam ir jo seseriai bendrosios
dalinės nuosavybės teise turimame miško sklype, esančiame (duomenys
neskelbtini) kaime, Anykščių rajone, be nustatyta tvarka gauto leidimo,
buvo iškirsti medžiai, t. y. neneigia paties medžių iškirtimo fakto, tačiau
nesutinka su valstybės tarnautojo - Anykščių aplinkos apsaugos agentūros
specialisto V. Č. suskaičiuotu nukirstos medienos kiekiu (pagal
V. Č. paskaičiavimus, 15 arų plote buvo iškirsta 83
vienetai žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vienetai žalių pušų (tūris 7,163
ktm), iš viso buvo iškirsta 106,342 (kub. metrai) medienos), teigdamas, jog
buvo iškirstas mažesnis medžių kiekis, o minėtus duomenis, surašytus dviejuose
kelmų matavimo žiniaraščiuose bei biržės taksavimo lape V. Č. galimai
suklastojo, taip siekdamas sau turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir šiuos
suklastotus duomenis pateikė į administracinę, o vėliau ir į civilinę bylas,
todėl, mano, kad V. Č. veiksmuose yra nusikalstamų veikų,
t. y. minimų dokumentų suklastojimo ir šių žinomai suklastotų dokumentų
pateikimo (realizavimo) (BK 300 str.) bei piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228
str.), požymių.
Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis
aplinkybėmis, kad V. Č. veiksmuose galimai yra
nusikalstamų veikų, t. y. dokumentų (kelmų matavimo žiniaraščių ir biržės
taksavimo lapo) suklastojimo ir šių žinomai suklastotų dokumentų pateikimo
(realizavimo) bei piktnaudžiavimo tarnyba, požymių. Pažymėtina, kad pareiškėjas
M. S. skunde Panevėžio apygardos teismui kelia tą patį
klausimą, t. y. ginčija taksavimo lape ir kelmų matavimo žiniaraščiuose nurodytus
duomenis apie iškirstos medienos kiekį, kuris iš esmės jau buvo nagrinėjamas Anykščių
rajono apylinkės bei Panevėžio apygardos teismų posėdžiuose administracinėse ir
civilinėse bylose. Šiuo pareiškėjo keliamu klausimu išsamiai jau yra pasisakyta
įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2012-10-04 nutartyje civilinėje
byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (iš informacinės teismų sistemos
LITEKO duomenų), kurioje, įvertinus visus esamus duomenis, įskaitant ir
pareiškėjo skunde minimą taksoraštį, konstatuota, kad nupjautų medžių
kietmetriai buvo suskaičiuoti teisingai, t. y. teismai nenustatė jokių V. Č. pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų apie
iškirstos medienos kiekį suklastojimo požymių. Nors pareiškėjo nuomone, iš taksoraštyje
esančių duomenų akivaizdu, kad negalėjo būti nupjauta tiek medžių, kiek jų suskaičiavo
ir dokumentuose nurodė V. Č., tačiau abejoti Anykščių
rajono apylinkės bei Panevėžio apygardos teismų nustatytu nupjautų medžių
kiekiu skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Panevėžio
apygardos teismo 2012-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys
neskelbtini), civilinė ieškovė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Valstybinė miškų tarnyba savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad miškų
inventorizacijos duomenys, užfiksuoti taksoraštyje, nebūna visiškai tikslūs,
kadangi jie nustatomi vizualizacijos metodu. Pareiškėjo nuomone, tai, kad V. Č. suklastojo biržės taksavimo lapą ir kelmų matavimo
žiniaraščius, juose neteisingai nurodydamas duomenis apie iškirstos medienos
kiekį, patvirtina ir jo pateikti miškininko – specialisto T.
V. iškirstos medienos tūrio paskaičiavimai (pagal miškininko – specialisto T. V. duomenis, nustatytas iškirsto miško tūris – 33,57 (kub.
metrai)). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas šiuos T. V. duomenis apie iškirsto miško tūrį pateikė tik skundą nagrinėjančiam
Panevėžio apygardos teismui. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė nei administracines,
nei civilines bylas nagrinėjusiems teismams, jų nebuvo pateikta ir kartu su pareiškėjo
pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą ar skundais Panevėžio apygardos
prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai bei Anykščių rajono apylinkės
teismui. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įvardijamų kaip miškininko -
specialisto T. V. iškirstos medienos tūrio paskaičiavimų,
jie buvo atlikti pareiškėjo prašymu ir tik 2013-04-19, kai tuo tarpu iškirsto miško
faktas konstatuotas 2010 m. lapkričio 29 d. Iš V. Č. duotų
paaiškinimų administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti,
kad jis miško plote iškirstus medžius apžiūrėjo, išmatavo bei juos suskaičiavo
dalyvaujant iškirsto miško bendrasavininkei A. M.. Tai
patvirtino ir pati A. M.. V. Č. taip
pat parodė, kad apžiūrėti iškirsto miško buvo kviečiamas ir M.
S., jam buvo išsiųsti du šaukimai, tačiau abu šaukimai sugrįžo neįteikti. V. Č. yra aplinkos apsaugos inspektorius, todėl šiuo atveju
skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo abejoti inspektoriaus
kvalifikacija bei žiniomis atliekant nupjautų medžių matavimus ir
apskaičiuojant jų tūrį. Jokių įrodymų, leidžiančių abejoti inspektoriaus
kvalifikacija bei žiniomis atliekant nupjautų medžių matavimus ir apskaičiuojant
jų tūrį, skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė ir pareiškėjas M. S.. Apygardos teismui pateikti įvardijami kaip miškininko -
specialisto T. V. pateikti duomenys apie jo nustatytas
faktines aplinkybes prieštarauja netgi paties pareiškėjo M. S. teiginiams,
o būtent, iš 2012 m. birželio 12 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo
(b. l. 12-14) matyti, kad M. S. pats teismui pripažino, jog
nukirto 60 vienetų eglių, tuo tarpu Panevėžio apygardos teismui pateiktuose
įvardijamuose kaip T. V. matavimuose nurodytas tik 41
rastų eglių kelmų kiekis. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo
pateikti T. V. išskirstų medžių tūrio apskaičiavimai
nepaneigia V. Č. pateiktų duomenų ir teismų padarytų
išvadų apie tai, kad nupjautų medžių kietmetriai buvo suskaičiuoti teisingai. Taigi
iš aptartų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo M.
S. skundas yra nepagrįstas, nes teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių
duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie tai, kad V. Č. galimai suklastojo biržės taksavimo lapą ir kelmų
matavimo žiniaraščius, juose nurodydamas neteisingus duomenis apie iškirstos
medienos kiekį bei šiuos galimai žinomus suklastotus dokumentus realizavo juos
pateikdamas į administracinę, o vėliau ir į civilinę bylas, be to Panevėžio
apygardos teismui yra pateikti pareiškėjo duomenys, prieštaraujantys jo paties
teiginiams. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad V. Č. galimai
netinkamai atliko savo pareigas, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, nes, kaip jau
aptarta, nenustatyta, kad V. Č. būtų suklastojęs duomenis
dėl miško plote iškirstų medžių skaičiaus ar atlikęs kokius nors kitus
neteisėtus veiksmus, susijusius su jo įgaliojimais. Taigi darytina išvada, kad
šiuo atveju yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, t. y.
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl
kurių ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepradėtas
pagrįstai, pareiškėjo teiginiai apie V. Č. galimą
nusikalstamų veiksmų atlikimą yra deklaratyvaus turinio, grindžiami
subjektyviais samprotavimais ir vertintini kaip siekis išvengti teismų
sprendimais priteistos žalos atlyginimo.
Tačiau skundą nagrinėjantis teismas šiuo atveju visiškai sutinka su
pareiškėjo skundo argumentu apie tyrėjo nutarime nurodytą netinkamą atsisakymo
pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindą. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo institucijos
tyrėjo 2013-02-20 nutarimo, juo dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių pradėti
ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatytu pagrindu, t.
y. kai ikiteisminis tyrimas negalimas dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio
arba teismo nutarties. Šiuo atveju įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo
2012-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nedaro
ikiteisminio tyrimo negalimo, nes joje nėra priimtas sprendimas dėl tų pačių
pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju yra
aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, dėl kurių ikiteisminis
tyrimas BPK 168 str. 1 d. numatyta tvarka gali būti nepradedamas. Taigi
darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjas nutarime atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo M. S. nurodytų
aplinkybių, nurodė neteisingą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindą
(BPK 3 str. 1 d. 8 p.), kuris tikslinamas šia nutartimi. Prokuroro nutarime ir skundžiamoje
teismo nutartyje ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagrindas nurodytas teisingai,
t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
(BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal pareiškėjo prašymą panaikinti apylinkės teismo nutartį ar prokuroro bei tyrėjo nutarimus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. ir 228 str., nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
n u t a r
ė:
Atmesti pareiškėjo M. S. skundą ir palikti galioti
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-04-26 nutartį.
Patikslinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Anykščių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo
Ernesto Jevsejevo 2013-02-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą
atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindą, nurodant, kad ikiteisminis
tyrimas atsisakomas pradėti BPK 3 str. 1 d. 1 p., o ne BPK 3 str. 1 d. 8 p.
numatytu pagrindu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas
Ričardas Gilys