Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-457-193-2013].doc
Bylos nr.: 1S-457-193/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)

Pranešėjas Evaldas Vanagas

Teisėja Vitalija Ragauskienė                                                   Nr. 1S-457-193/2013

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.

 (S)

 

                                             

                                                                                                 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

                                                     N U T A R T I S

 

2013 m. gegužės 27  d.

Panevėžys

 

             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant pareiškėjui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo M. S. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas M. S. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2013-03-12 nutarimo, kuriuo paliktas galioti ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

2013-03-27 Anykščių rajono apylinkės teisme gautas M. S. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2013-03-12 nutarimą, kuriuo prokurorė paliko galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato PKS tyrėjo E. Jevsejevo 2013-02-20 nutarimą  atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str., kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi  atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2013-03-12 nutarimo, kuriuo paliktas galioti ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad M. S. pareiškimas dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo ištirtas išsamiai. Veikos, surašant kelmų matavimo žiniaraščius ir biržės taksavimo lapą, nėra pagrindo vertinti kaip nusikalstamos.

Skundu pareiškėjas M. S. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-04-26 nutartį ir  pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 ir 228 str. Nurodo, kad su teismo priimta nutartimi kategoriškai nesutinka. 2011-06-16 nutarimu Anykščių rajono apylinkės teismo buvo nubaustas 5000 Lt bauda už tai, kad galimai 2010-11-29 savo ir savo seseriai bendrosios dalinės nuosavybės teise turimame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone, be nustatyta tvarka gauto leidimo, iškirto 15 arų plote 83 vienetus žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vienetus žalių pušų (tūris 7,163 ktm). Šį nutarimą Panevėžio apygardos teismas nutartimi panaikino. Panaikinus apeliacine tvarka Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą interesą, kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybine miškų tarnyba pareiškė jam ieškinį dėl nukirstų medžių (5529,78 Lt), kaip padarytos žalos gamtai atlyginimą. Ieškinys buvo paremtas administracinėje byloje surinktos medžiagos duomenimis (dviem kelmų matavimo žiniaraščiais ir biržės taksavimo lapu). Šie trys dokumentai taip pat buvo pateikti ir į civilinę bylą. Manydamas, kad šie trys dokumentai į administracinę, o vėliau ir į civilinę bylas buvo pateikti sąmoningai surašyti neteisingai, t. y. juos galimai suklastojant valstybės tarnautojui – Anykščių aplinkos apsaugos agentūros specialistui V. Č. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t. y. dėl minimų dokumentų suklastojimo ir žinomai suklastoto dokumento pateikimo (realizavimo) fakto.  Nurodo, kad tiek tyrėjas, tiek ir prokurorė bei ikiteisminio tyrimo teisėja visiškai nesigilino į jo skundo esmę, į pareigūnų atliktą tyrimą bei kitus dalykus, nes policijos tyrėjas nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą klaidingai nurodė, jog jis administracine tvarka yra nubaustas Anykščių rajono apylinkės teismo (kaip jau minėjo, minėtas nutarimas buvo panaikintas). Pažymi, kad tiriant administracinę ir civilinę bylas jose nebuvo objektyviai tinkamai, teisiškai aiškintasi ir išsiaiškinta, nebuvo nustatyta ir įrodyta tikroji tiesa dėl iškirsto miško. Nebuvo objektyviai nustatytas (nustatinėjamas) išskirsto miško plotas, t. y. medžių skaičius. Nurodo, kad administracinėje byloje V. Č. duomenis dėl iškirsto miško ploto klastojo, surašant biržės taksavimo lapą ir kelmų matavimo žiniaraščius, todėl mano, kad V. Č., būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas administracinėje byloje padėti nukentėjusiųjų pusei, galimai už tam tikrą atlygį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo savo įgaliojimus, galimai siekdamas sau turtinės ar kitokios asmeninės naudos, todėl V. Č. veiksmuose yra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str., požymiai. Dėl neteisingai nustatyto iškirsto miško ploto (suklastojant pareigūnui V. Č. duomenis) ir taip tyčia, klaidingai pateiktuose dokumentuose apskaičiuojant iškirsto miško plotą kubiniais metrais, teisme nagrinėjant administracinę bylą jau buvo kilęs ginčas. Administracinėje byloje nebuvo išsiaiškinta dėl iškirsto miško ploto. Nes tiek teismui, tiek ir prokurorams bei advokatams iš anksto buvo žinoma, jog administracinė byla bus nutraukta suėjus  senaties terminui. Nurodo, kad objektyviai tiesai nustatyti administracinėje byloje tyrimas buvo atliktas atsainiai ir paviršutiniškai, nebuvo paskirtos ekspertizės ir pan. Be to, tik praėjus pusei metų po įvykio buvo klaidingai nustatyta, jog buvo nukirsti galimai žali medžiai. Todėl mano, kad šiuo atveju tik pradėjus ikiteisminį tyrimą  būtų galima išsiaiškinti tikrąją tiesą. Tik tokiu būdu  galimai būtų apgintos jo, kaip nukentėjusiojo, pažeistos konstitucinės teisės ir teisėti interesai bei lūkesčiai. Nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad jo skunde nėra nurodyta aplinkybių, kurios paneigtų prokuroro ir tyrėjo padarytas išvadas. Pateikia 2013-04-19 miškininko – specialisto T. V. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2013 m. balandžio mėn. 19 d. Anykščių miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini) jo prašymu buvo padaryti 15 arų išskirsto miško nauji matavimai. Matavimų metu buvo rastas 41 kelmas ir pamatuoti kelmų skersmenys. Vadovaudamasis Medžių tūrio struktūros lentele T. V. nustatė, kad iškirsto miško tūris – 33,57 (kub. metrai), o ne kaip nurodo V. Č. – 106,342 (kub. metrai). Pažymi, kad šie dokumentai objektyviai patvirtina, jog specialistas V. Č. suklastojo biržės taksavimo lapą, kelmų matavimo žiniaraščius Nr. 1 ir Nr. 2, juose neteisingai nurodydamas duomenis ne tik apie iškirsto miško medienos plotą, jį padidindamas penkiais arais, bet ir padidindamas išskirsto miško tūrį daugiau kaip 3 kartus. Be to, jis kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė 2008 m. jam ir jo seseriai priklausančio žemės sklypo, kuriame buvo išskirsti medžiai, oficialų taksoraštį. Iš minėto taksoraščio matyti, kad 1 ha plote yra 350 ktm medienos, o visame sklype yra 315 ktm medienos, nes oficialus sklypo plotas yra 0,9 ha. Pagal oficialius duomenis, skalsumas yra 0,7, kas reiškia, kad minėtas miškas pagal tankumą yra retas. Taigi atsižvelgiant į šiuos duomenis, akivaizdu, jog jo iškirstame 15 arų plote yra tik 52,5 ktm, o ne kaip teigiama – 106,342 ktm medienos. Kaip jau minėjo, pagal pateikiamus miškininko specialisto T. V. duomenis, nurodytame iškirstame miško plote iškirsto miško plotas yra 0,1 ha, t. y. 10 arų, o matavimo metu buvo rastas 41 kelmas ir pamatuoti kelmų skersmenys bei nustatytas iškirstas miško tūris – 33,57 (kub. metrai). Būtent tokia didelė ir akivaizdi duomenų disproporcija apie iškirstą mišką leidžia teigti, kad pateikti trys dokumentai (du kelmų matavimo žiniaraščiai ir  biržės taksavimo lapas) yra sąmoningai suklastoti. Be to, šiuose galimai suklastotuose V. Č. dokumentuose visiškai nėra nurodyti duomenys, o būtent tai, kokiame tiksliai plote buvo daryti paskaičiavimai. Nurodo, kad nei teismas, nei prokuroras bei ikiteisminio tyrimo tyrėjas nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių, kad būtų išaiškintos ir ištirtos visos galimybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Prokurorė, priimdama nutarimą atsisakyti panaikinti ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjo nutarimą, nesigilino, netyrė ir nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl nusikalstamos veikos padarymo, nelygino jo pateiktų galimai suklastotų dokumentų su tais dokumentais, kurie buvo atitinkamų pareigūnų pateikti į administracinę ir civilinę bylas, dėl to, savo priimtame nutarime klaidingai motyvavo ir konstatavo, jog šie klausimai buvo nagrinėjami tiek Anykščių rajono apylinkės, tiek ir Panevėžio apygardos teismuose  ir nebuvo nustatyta jokių dokumentų klastojimo faktų. Mano, kad toks ikiteisminio tyrimo teisėjos, prokurorės ir tyrėjo neteisėtas veikimas, priimant sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, traktuotinas kaip netinkamas pareigų atlikimas, grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytas normas.  Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrėjas, prokurorė bei ikiteisminio tyrimo teisėja, priimdami sprendimus, teisiškai neteisingai ir nepagrįstai pritaikė BPK  normas, o būtent, ikiteisminio tyrimo tyrėjas, priimdamas nutarimą, vadovavosi BPK 3 str. 1 d. 8 p. Teigia, kad jis su pareiškimu kreipėsi dėl to, kad pirmiausia būtų išsiaiškinta ir nustatyta objektyvi tiesa dėl pateiktų trijų dokumentų galimo suklastojimo ir jų panaudojimo, kuriuose yra pateikti akivaizdžiai neteisingi duomenys apie iškirstos medienos kiekį, ir tik po to, nustačius ir įrodžius duomenų klastojimą, būtų teisėtai ir pagrįstai, įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, atstatytas teisingumas civilinėje byloje, kurioje yra priimtas ir paliktas galioti vienareikšmiškai, manytina, neteisingas sprendimas dėl jo nubaudimo per didele pinigine bauda. 

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti.

            Skundas atmetamas.  

Išnagrinėjęs pareiškėjo M. S. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro bei tyrėjo nutarimus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pagrįstai pagal  M. S. pareiškimą nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.  

Vadovaujantis BPK 166 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas gavus pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą pradėti galima (ir būtina), kai yra pranešama apie veiką, kuri turi kokios nors konkrečios nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) požymius. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi, arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo  žmogaus teisės.

Kaip matyti iš skundo Panevėžio apygardos teismui turinio, pareiškėjas M. S. iš esmės neneigia, kad jam ir jo seseriai bendrosios dalinės nuosavybės teise turimame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone, be nustatyta tvarka gauto leidimo, buvo iškirsti medžiai, t. y. neneigia paties medžių iškirtimo fakto, tačiau nesutinka su valstybės tarnautojo - Anykščių aplinkos apsaugos agentūros specialisto V. Č. suskaičiuotu nukirstos medienos kiekiu (pagal V. Č. paskaičiavimus, 15 arų plote buvo iškirsta 83 vienetai žalių eglių (tūris 99,179 ktm) ir 5 vienetai žalių pušų (tūris 7,163 ktm), iš viso buvo iškirsta 106,342 (kub. metrai) medienos), teigdamas, jog buvo iškirstas mažesnis medžių kiekis, o minėtus duomenis, surašytus dviejuose kelmų matavimo žiniaraščiuose bei biržės taksavimo lape V. Č. galimai suklastojo, taip siekdamas sau turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir šiuos suklastotus duomenis pateikė į administracinę, o vėliau ir į civilinę bylas, todėl, mano, kad V. Č. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, t. y. minimų dokumentų suklastojimo ir šių žinomai suklastotų dokumentų pateikimo (realizavimo) (BK 300 str.) bei piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str.), požymių.  

Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad V. Č. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, t. y. dokumentų (kelmų matavimo žiniaraščių ir biržės taksavimo lapo) suklastojimo ir šių žinomai suklastotų dokumentų pateikimo (realizavimo) bei piktnaudžiavimo tarnyba, požymių. Pažymėtina, kad pareiškėjas M. S. skunde Panevėžio apygardos teismui kelia tą patį klausimą, t. y. ginčija taksavimo lape ir kelmų matavimo žiniaraščiuose nurodytus duomenis apie iškirstos medienos kiekį, kuris iš esmės jau buvo nagrinėjamas Anykščių rajono apylinkės bei Panevėžio apygardos teismų posėdžiuose administracinėse ir civilinėse bylose. Šiuo pareiškėjo keliamu klausimu išsamiai jau yra pasisakyta įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2012-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų), kurioje, įvertinus visus esamus duomenis, įskaitant ir pareiškėjo skunde minimą taksoraštį, konstatuota, kad nupjautų medžių kietmetriai buvo suskaičiuoti teisingai, t. y. teismai nenustatė jokių V. Č. pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų apie iškirstos medienos kiekį suklastojimo požymių. Nors pareiškėjo nuomone, iš taksoraštyje esančių duomenų akivaizdu, kad negalėjo būti nupjauta tiek medžių, kiek jų suskaičiavo ir dokumentuose nurodė V. Č., tačiau abejoti Anykščių rajono apylinkės bei Panevėžio apygardos teismų nustatytu nupjautų medžių kiekiu skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė ieškovė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad miškų inventorizacijos duomenys, užfiksuoti taksoraštyje, nebūna visiškai tikslūs, kadangi jie nustatomi vizualizacijos metodu. Pareiškėjo nuomone, tai, kad V. Č. suklastojo biržės taksavimo lapą ir  kelmų matavimo žiniaraščius, juose neteisingai nurodydamas duomenis apie iškirstos medienos kiekį, patvirtina ir jo pateikti miškininko – specialisto T. V. iškirstos medienos tūrio paskaičiavimai (pagal miškininko – specialisto T. V. duomenis, nustatytas iškirsto miško tūris – 33,57 (kub. metrai)). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas šiuos T. V. duomenis apie iškirsto miško tūrį pateikė tik skundą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė nei administracines, nei civilines bylas nagrinėjusiems teismams, jų nebuvo pateikta ir kartu su pareiškėjo pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą ar skundais Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai bei Anykščių rajono apylinkės teismui. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įvardijamų kaip miškininko - specialisto T. V. iškirstos medienos tūrio paskaičiavimų, jie buvo atlikti pareiškėjo prašymu ir tik 2013-04-19, kai tuo tarpu iškirsto miško faktas konstatuotas 2010 m. lapkričio 29 d. Iš V. Č. duotų paaiškinimų administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis miško plote iškirstus medžius apžiūrėjo, išmatavo bei juos suskaičiavo dalyvaujant iškirsto miško bendrasavininkei A. M.. Tai patvirtino ir pati A. M.. V. Č. taip pat parodė, kad apžiūrėti iškirsto miško buvo kviečiamas ir M. S., jam buvo išsiųsti du šaukimai, tačiau abu šaukimai sugrįžo neįteikti. V. Č. yra aplinkos apsaugos inspektorius, todėl šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo abejoti inspektoriaus kvalifikacija bei žiniomis atliekant nupjautų medžių matavimus ir apskaičiuojant jų tūrį. Jokių įrodymų, leidžiančių abejoti inspektoriaus kvalifikacija bei žiniomis atliekant nupjautų medžių matavimus ir apskaičiuojant jų tūrį, skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė ir  pareiškėjas M. S.. Apygardos teismui pateikti įvardijami kaip miškininko - specialisto T. V. pateikti duomenys apie jo nustatytas faktines aplinkybes prieštarauja netgi paties pareiškėjo M. S. teiginiams, o būtent, iš 2012 m. birželio 12 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo  (b. l. 12-14) matyti, kad M. S. pats teismui pripažino, jog nukirto 60 vienetų eglių, tuo tarpu Panevėžio apygardos teismui pateiktuose įvardijamuose kaip T. V. matavimuose nurodytas tik 41 rastų eglių kelmų kiekis. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pateikti T. V. išskirstų medžių tūrio apskaičiavimai nepaneigia V. Č. pateiktų duomenų ir teismų  padarytų išvadų apie tai, kad nupjautų medžių kietmetriai buvo suskaičiuoti teisingai. Taigi iš aptartų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo M. S. skundas yra nepagrįstas, nes teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie tai, kad V. Č. galimai suklastojo biržės taksavimo lapą ir kelmų matavimo žiniaraščius, juose nurodydamas neteisingus duomenis apie iškirstos medienos kiekį bei šiuos galimai žinomus suklastotus dokumentus realizavo juos pateikdamas į administracinę, o vėliau ir į civilinę bylas, be to Panevėžio apygardos teismui yra pateikti pareiškėjo duomenys, prieštaraujantys jo paties teiginiams. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad V. Č. galimai netinkamai atliko savo pareigas, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, nes, kaip jau aptarta, nenustatyta, kad V. Č. būtų suklastojęs  duomenis dėl miško plote iškirstų medžių skaičiaus ar atlikęs kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, susijusius su jo įgaliojimais. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai, pareiškėjo teiginiai apie V. Č. galimą nusikalstamų veiksmų atlikimą yra deklaratyvaus turinio, grindžiami subjektyviais samprotavimais ir vertintini kaip siekis išvengti teismų sprendimais priteistos žalos atlyginimo.

Tačiau skundą nagrinėjantis teismas šiuo atveju visiškai sutinka su pareiškėjo skundo argumentu apie tyrėjo nutarime nurodytą netinkamą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindą. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo 2013-02-20 nutarimo, juo dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių  pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatytu pagrindu, t. y. kai ikiteisminis tyrimas negalimas dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio arba teismo nutarties. Šiuo atveju įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2012-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nedaro ikiteisminio tyrimo negalimo, nes joje nėra priimtas sprendimas dėl tų pačių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, dėl kurių ikiteisminis tyrimas BPK 168 str. 1 d. numatyta tvarka gali būti nepradedamas. Taigi darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjas nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo M. S. nurodytų aplinkybių, nurodė neteisingą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindą (BPK 3 str. 1 d. 8 p.), kuris tikslinamas šia nutartimi. Prokuroro nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagrindas nurodytas teisingai, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

           Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal pareiškėjo prašymą panaikinti apylinkės teismo nutartį ar prokuroro bei tyrėjo nutarimus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. ir 228 str., nėra jokio pagrindo.
           Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

 

n u t a r ė:

 

Atmesti pareiškėjo M. S. skundą ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-04-26 nutartį.

Patikslinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ernesto Jevsejevo 2013-02-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindą, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas atsisakomas pradėti BPK 3 str. 1 d. 1 p., o ne BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatytu pagrindu.

            Nutartis neskundžiama.

 

 

           Teisėjas                                                                     Ričardas Gilys