ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. gruodžio 21 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-105-1003/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Kestvita“ dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovės mažosios bendrijos „Kestvita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vaivorykštė“ ieškiniu prašė priteisti ieškovei UAB „Vaivorykštė“ iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Kestvita“ 11 251,21 Eur nepanaudotą avansą, 8630,66 Eur kompensaciją už atsakovės naudai ieškovės lėšomis nupirktas bei objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nepanaudotas medžiagas, 151,25 Eur skolą už komunalinius patarnavimus (elektrą, statybinių šiukšlių išvežimą ir biotualetą), 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau tekste – ir Sutartis), 2018 m. vasario 26 d. Sutarties pakeitimą bei vėlesnius 2018 m. gegužės 7 d., birželio 22 d. papildomus susitarimus, kuriais atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis atlikti trijų aukštų komercinės paskirties statinyje su požemine automobilių saugykla, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus elektros įrengimo darbus vėliausiai iki 2018 m. liepos 30 d. imtinai. Atsakovė tinkamai nevykdė Sutarties, neatliko laiku darbų, nesilaikė Sutarties ir papildomų susitarimų sąlygų, ne visas ieškovės sąskaita supirktas medžiagas sunaudojo statybos objekte, todėl ieškovė nutraukė Sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. Nutraukus Sutartį, liko atsakovei sumokėto ir nepanaudoto 11 251,21 Eur avanso dalis, kurią atsakovė turi grąžinti ieškovei. Be to, po atlikto patikrinimo paaiškėjo, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), trūksta už ieškovės lėšas įsigytų medžiagų už 8 630,66 Eur su PVM sumą, todėl atsakovė turi sumokėti ieškovei 8 630,66 Eur kompensaciją už atsakovės naudai ieškovės lėšomis nupirktas bei objekte nepanaudotas medžiagas. Taip pat atsakovė turi sumokėti ieškovei 151,25 Eur skolą už komunalinius patarnavimus (elektrą, statybinių šiukšlių išvežimą ir biotualetą) pagal 2018 m. birželio 22 d. papildomą susitarimą.

3.       Atsakovė MB „Kestvita“ prašė atmesti ieškovės UAB „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovei MB „Kestvita“  ir atsakovei MB „Kestvita“ iš ieškovės UAB „Vaivorykštė“ priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pradėjo darbus Sutartyje numatytu laiku ir negalėjo jų pabaigti, kadangi ieškovė laiku neatsiskaitydavo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus. Ieškovė neapmokėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros KV50, pagal atliktų darbų aktą Nr. 2-1, 4106,50 Eur (be PVM) sumai. Atliktų darbų akte nurodyta, kad pagal šią PVM sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų aktą darbo tiesiogines išlaidas sudarė 2 193,10 Eur (be PVM), medžiagos sudarė 1 913,40 Eur (be PVM). 2018 m. rugpjūčio 28 d. taip pat ieškovė neapmokėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros KV51, atliktų darbų aktas Nr. 5 002,80 Eur (be PVM) sumai. Atliktų darbų akte nurodyta, kad pagal šią PVM sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų aktą darbo tiesiogines išlaidas sudarė 2 903,20 Eur (be PVM), medžiagos sudarė 2 099,60 Eur (be PVM). Iš viso pagal pateiktus atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras KV50 ir KV51 ieškovė yra neatsiskaičiusi bendrai 9109,30 Eur sumą. Ieškovei pareikalavus grąžinti nepanaudotas medžiagas objekte, jos buvo paliktos ieškovei. Iš viso ieškovė atsakovei pagal perduotus atliktų darbų aktus (12 vnt.) bei PVM sąskaitas faktūras Nr. KV26, KV28, KV32, KV34, KV35, KV38, KV37, KV41, KV44, KV47, KV48, KV49 privalėjo sumokėti už atliktus darbus 37 547,12 Eur. Ieškovė atsakovei sumokėjo 37  088,65 Eur. Bendra ieškovės skola atsakovei sudaro 9567,77 Eur. Ieškovė UAB „Vaivorykštė“ prašė ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti ir iš atsakovės ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė MB „Kestvita“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Vaivorykštė“ atsakovei MB „Kestvita“ 9 567,77 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė UAB „Vaivorykštė“ iš MB „Kestvita“ 2 202,88 Eur nepanaudotą avansą, 66,55 Eur skolą už komunalinius patarnavimus, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2269,43 Eur) nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 484,19 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atmetė atsakovės priešieškinį. Priteisė MB „Kestvita“ iš UAB „Vaivorykštė“ 3074,18 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš UAB „Vaivorykštė“ 13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Priteisti valstybei iš MB „Kestvita“ 16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6.       Teismas spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų nustatė, kad ieškovė apmokėjo už medžiagas ir paslaugas jų tiekėjams pagal atsakovės raštu suformuluotus prašymus bendrai 52 103,31 Eur sumai. 2020 m. gruodžio 1 d. pranešime (prašyme) ieškovė patvirtino, kad iš esmės mokėjo avansą tiesiogiai atsakovės tiekėjams papildomai, t. y. didesne nei 30 proc. Sutarties kainos dalimi. Ieškovė, vykdydama su atsakove sudarytus Papildomus susitarimus prie Sutarties, sumokėjo medžiagų tiekėjams pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atitinkamai 1 069,52 Eur, 517,89 Eur, 1267,75 Eur sumas. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad atliko avansinius mokėjimus, įsigydama medžiagas ir paslaugas, bendrai 54 958,47 Eur sumai. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 14.2 punktą, ieškovė įsipareigojo nupirkti medžiagas savo vardu, bet ne daugiau kaip 30 proc. Sutarties kainos, taigi, Sutartimi ieškovė pripažino ir sutiko, jog likusią dalį medžiagų įsipareigoja nupirkti atsakovė.

7.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nupirko medžiagų ir paslaugų už 57 619,59 Eur sumą, įskaitant atliktą 2 661,12 Eur mokėjimą (duomenys neskelbtini) už atliktą darbą, pagal 12 atliktų darbų priėmimo aktų buvo sunaudota medžiagų, panaudota mechanizmų už bendrą 58 345,57 Eur sumą, atsakovė atliko darbų už bendrą 37 547,12 Eur sumą, o ieškovė sumokėjo atsakovei 37 088,65 Eur sumą už atliktus darbus pagal 12 aktų. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisti 2 202,88 Eur avansą (37  088,65 + 2 661,12 – 37 547,12). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus dėl avanso ir kompensacijos už nepanaudotas medžiagas priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ieškovės atlikti avansiniai mokėjimai medžiagoms įsigyti yra mažesni nei panaudota medžiagų pagal 12 aktų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog pirko papildomas medžiagas, atliko kitus avansinius mokėjimus, kuriuos privalo grąžinti ar apmokėti atsakovė.

8.       Teismas vertino, kad šalių 2018 m. birželio 22 d. sudarytas Papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie Sutarties (toliau – 2018 m. birželio 22 d. Papildomas susitarimas) yra ne savarankiškas šalių susitarimas, o kaip papildomas susitarimas prie galiojančios Sutarties, išlaikant šalių sutartinės valios, veiksmų tęstinumą. Tiek Sutartyje, tiek Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė už objekte (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją įsipareigoja sumokėti ieškovei pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Be to, Papildomu susitarimu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti 173,61 Eur sumą (su PVM) už suvartotą elektros energiją, biotualetų nuomą ir statybinio laužo išvežimą pagal 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0006930, šią 173,61 Eur sumą išminusuojant iš ieškovės atliekamo atsakovei pirmojo mokėjimo už pagal Sutartį atliktus ir priimtus darbus. Teismas sprendė, kad esant galiojantiems sutartiniams santykiams, šalių sutartiniams įsipareigojimams, ieškovės reikalavimas už komunalinius patarnavimus priteisti iš atsakovės 66,55 Eur (su PVM) galios dedamosios mokestį pagal 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0007027 yra pagrįstas.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės darbuotojai laikotarpiu nuo Papildomo susitarimo sudarymo iki PVM sąskaitos faktūros Nr. CVA0007027 išrašymo dirbo ginčo objekte ir neabejotinai naudojosi biotualetais ir statybinio laužo konteineriais, atsakovės atstovai neigė, kad minimu laikotarpiu atsakovė dirbo objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neatliko sutartinių darbų, todėl jos darbuotojai neturėjo naudotis nei biotualetais, nei sudaryti statybinį laužą, nurodytus PVM sąskaitoje faktūroje Nr. CVA0007027 ir ieškinį šioje dalyje atmetė.

10.       Teismas spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo įvertinęs liudytojų D. P., J. Š., K. Š. paaiškinimus, padarė išvadą, kad atlikti darbai buvo fiksuojami Žurnale bei atliktų darbų aktuose, kurie buvo pateikiami projekto vadovei J. Š., padaryti darbai apžiūrimi, derinami pagal sąmatą, suderinti darbai įtraukiami į aktus, kurie būdavo pateikiami ieškovės vadovui, jo pasirašomi, vėliau – atliekamas apmokėjimas atsakovei už atliktus darbus. Teismas įvertinęs Žurnale padarytus įrašus, pažymėjo, kad pirmas įrašas padarytas 2017 m. lapkričio 21 d., paskutinis įrašas datuotas 2018 m. balandžio 16 d. Kiekvienas V. N. įrašas Žurnale patvirtintas statybos techninio prižiūrėtojo D. P. parašu. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 7 d., gegužės 17 d., birželio 11 d. pranešimuose dėl Sutarties vykdymo, ieškovė ragino atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir tęsti elektros įrengimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad objekte nedirba nei atsakovės darbuotojai, nei jos pasamdyti subrangovai, be to, ieškovė įspėjo atsakovę dėl sutartinių delspinigių už netinkamą Sutarties vykdymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos reagavimą į ieškovės pranešimus, nesutikimą su jų turiniu. Teismas atsižvelgė, kad šalys sudarė Papildomą susitarimą, kurio 3, 12 punktuose susitarė, jog atsakovė sutinka už laikotarpį nuo darbų pradžios iki šio Papildomo susitarimo sudarymo dienos sumokėti ieškovei 2 000 Eur dydžio delspinigius (netesybas) už laiku neatliktus darbus. Teismas sprendė, kad atsakovė pripažino sustabdžiusi darbų atlikimą ir laiku jų neatlikusi, nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovės darbų atlikimas objekte, adresu (duomenys neskelbtini), sutapo su paskutiniu V. N. įrašu apie atliekamus darbus.

11.       Teismas įvertinęs tai, kad elektros darbus objekte dirbęs V. N. darė įrašus Žurnale apie atliekamus darbus laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. balandžio 16 d., sprendė, kad ieškovė netrukdė objekte atliekamus elektros darbus fiksuoti Žurnale. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliekant objekte elektros darbus po 2018 m. balandžio 16 d., atsakovei, jos subrangovams buvo neleidžiama, daryti įrašus Žurnale apie atliekamus darbus. Teismas atsižvelgęs į STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas“ 1 punkto nuostatas, sutiko su ieškove, kad atsakovė, atlikusi statybos darbus, deklaruojamus dviejuose ginčo aktuose, pirmiausiai turėtų juos fiksuoti Žurnale, kad jų apimtį ir kokybę patikrintų bei parašu patvirtintų statybos techninis prižiūrėtojas, o vėliau darbai būtų teikiami ieškovei aktų pasirašymui.

12.       Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji ėmėsi veiksmų šalinti ieškovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešime nurodytas pastabas, kliūtis, trukdančias pasirašyti ginčo aktus, jog rašė ieškovei pretenzijas dėl jos atsisakymo pasirašyti ginčo aktus. Atsakovė nepaneigė ieškovės teiginių, kad atsakovė neatvyko priduoti darbų pagal du ginčo aktus. Teismas akcentavo, kad nei ieškovė, nei atsakovė nepasinaudojo galimybe ginčą spręsti nepriklausomo eksperto pagalba, o bylos nagrinėjimo metu atsisakė pasiūlymo skirti statybos techninę ekspertizę atliktiems darbams ir jų kiekiams įvertinti.

13.       Teismas dėl atsakovės argumentų, kad dviejuose ginčo aktuose nurodytus darbus atliko ir R. S. pagal 2018 m. liepos 5 d. statybos rangos sutartį ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, pažymėjo, kad atsakovė nepasinaudojo galimybe darbų atlikimą įrodinėti R. S. parodymų pagalba ir sprendė, kad atsakovės pateikti paaiškinimai, jog ieškovė pervedė atsakovei 3 000 Eur avansą, tuo pripažindama, kad atsakovė vykdė elektros įrengimo darbus, nepatvirtina, kad R. S. atliko minimus darbus.

14.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jai buvo trukdoma pildyti Statybos darbų žurnalą, kad jo nepildė dėl objektyvių priežasčių, neįrodė, kad padarė atliktų darbų akte Nr. 2-1 ir 2018 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų priėmimo akte be numerio nurodytus darbus, o ieškovė nepagrįstai atsisakė šiuos aktus pasirašyti ir apmokėti už atliktus darbus, ir atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 9109,30 Eur skolą atmetė kaip neįrodytą byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

15.       Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė atliko darbų už bendrą 37 547,12 Eur sumą, ieškovė jai sumokėjo 37 088,65 Eur sumą už atliktus darbus pagal 12 aktų, atsakovės prašymu ieškovė apmokėjo už atliktus papildomus elektros darbus, adresu (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą KV44, patenkančią į PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už atliktus darbus pagal 12 aktų ir susijusią su 2018 m. balandžio mėnesio aktu Nr. 1, tiesiogiai V. N., sumokėdama šiam asmeniui 2 661,12 Eur sumą, padarė išvadą, kad Vygatsakovei už atliktus darbus buvo sumokėta daugiau nei nurodyta darbų suma pagal 12 atliktų darbų aktų, todėl atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 458,47 Eur skolą atmetė kaip neįrodytą.

16.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad tenkintina 11,33 procentų ieškinio reikalavimo dalis, o atsakovės priešieškinys atmestinas, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovės 261,49 Eur žyminį mokestį ir 2222,70 Eur teisinių paslaugų išlaidas, iš viso 2 484,19 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsižvelgęs, kad priešieškinys atmestinas bei atmestina 88,67 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovei priteisė iš ieškovės 396,35 Eur žyminį mokestį ir 2 677,83 Eur teisinių paslaugų išlaidas, iš viso 3074,18 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vaivorykštė“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas apeliantės ieškinį patenkino tik iš dalies ir iš atsakovės apeliantei priteisė 2 202,88 Eur nepanaudotą avansą, 66,55 Eur skolą už komunalinius patarnavimus, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 269,43 Eur sumos nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti apeliantei iš atsakovės 11 251,21 Eur nepanaudotą avansą, 2 855,16 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei apeliantės lėšomis nupirktas nepanaudotas medžiagas, 66,55 Eur už komunalinius patarnavimus, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo 14 172,92 Eur sumos nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose. Priimti į bylą apeliantės su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus (įrodymus). Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Skundžiamame sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad avansiniais mokėjimais apeliantė mokėjo už jos pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytas medžiagų ir mechanizmų vertes, o bankiniais mokėjimais, po atliktų darbų aktų pasirašymo, apeliantė mokėjo tik už atliktų darbų aktuose nurodytas darbų vertes.

17.2.                      Tarp šalių sudarytos Sutarties 14.2 punkte nustatyta, jog apeliantė sumoka už medžiagas, reikalingas Sutartyje numatytiems darbams atlikti, tiesiogiai medžiagų tiekėjams pagal atsakovės raštišką prašymą, kuriame nurodomas medžiagų tiekėjas, kainos ir kiekiai, nupirkdama šias medžiagas savo vardu, bet ne daugiau kaip 30 procentų Sutarties kainos, o šią sumą proporcingai apeliantė išskaičiuoja iš atsakovei mokamos sumos už atliktus darbus. Taigi, apeliantės avansu sumokėta 52 103,31 Eur suma pasirašius kiekvieną atliktų darbų aktą buvo dengiama po 30 proc. nuo visos atliktų darbų akte nurodytos sumos, o ne nuo pagal akte nurodytų sunaudotų medžiagų kiekio sumos, todėl vien dėl šios priežasties teismas sprendime padarė klaidingas išvadas.

17.3.                      Byloje nebuvo ginčo, kad apeliantė atsakovei: avansu sumokėjo 52 103,31 Eur sumą, iš kurios 40 852,10 Eur (34 804,69 Eur + 6.047,41 Eur) suma buvo sudengta su 12 atsakovės pateiktais atliktų darbų aktais, dengiant po 30 proc. nuo visos mokėtinos sumos; bankiniais pavedimais pagal atsakovės pateiktas 12 sąskaitų sumokėjo dar 37 088,55 Eur sumą; atliekant bankinius pavedimus iš atsakovei mokėtinos sumos buvo išminusuojamos atsakovės apeliantei mokėtinos sumos; pagal šalių sudarytus papildomus susitarimus (2018 m. liepos 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2018 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) apeliantė papildomai sumokėjo už medžiagas tiesiogiai tiekėjams 2 855,16 Eur sumą (atitinkamai 1 069,52 Eur, 517,89 Eur, 1 267,75 Eur).

17.4.                      Teismas nepagrįstai dėl apeliantės atliekamų išskaitymų iš atsakovei mokėtinų sumų pagal 12 sąskaitų rėmėsi tik šalių sudarytuose 2018 m. liepos 19 d., 2018 m. liepos 14 d. ir 2018 m. liepos 31 d. papildomuose susitarimuose nurodytomis sumomis (už medžiagas tiekėjams – 1 069,52 Eur, 517,89 Eur, 1 267,75 Eur) ir padarė neteisingą išvadą, kad apeliantė išskaitė iš atsakovei mokėtinų sumų 2 855,16 Eur sumą, nors net iš atsakovės pateiktų banko išrašų akivaizdžiai matyti, kad pagal šiuos šalių sudarytus papildomus iš apeliantės atsakovei mokėtinos sumos šios sumos net nebuvo išminusuotos. Apeliantė iš atsakovei mokėtinų sumų išsminusavo: a) sumas už komunalinius patarnavimus; b) už dar kitas prekes, imtas iš su apeliante susijusios įmonės UAB „Šiaulių lyra“, juridinio asmens kodas 144609363, visai kitomis sumomis; c) apeliantės pagal šalių susitarimą išrašytus atsakovei 2 000,00 Eur delspinigius.

17.5.                      Pagal atsakovės pateiktas sąskaitas (12 vnt.) už abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų aktus (12 vnt.) apeliantė sumokėjo visą 95 880,89 Eur sumą. Apeliantės atsakovės 12 sąskaitų apmokėjimą sudarė: a) 40 852,10 Eur užskaitytas avansas iš apeliantės viso sumokėtos 52 103,31 Eur avansinės sumos; b) 37 088,55 Eur bankiniai pavedimai; c) sudengtos atsakovės skolos apeliantei 17 940,24 Eur, taigi viso faktiškai piniginėmis lėšomis už 12 sąskaitų sumokėta 95 880,89 Eur suma plius likusi nesudengta 11 251,21 Eur (52 103,31 Eur – 40 852,10 Eur) avansu sumokėta suma, kadangi atsakovė pagal Sutartį likusių darbų nebeatliko ir nutraukus Sutartį apeliantė prarado galimybę šią sumą sudengti su ateityje atsakovės turėtais atlikti darbais.

17.6.                      Sprendime teismo padaryta išvada, jog apeliantė už atliktų darbų aktuose nurodytus darbus bankiniais pavedimais apmokėjo 37 088,55 Eur sumą, neatitinka tikrovės, nes teismas neatsižvelgė elementariai į mokėjimų paskirtyje nurodytus duomenis, pavyzdžiui, kad yra išminusuojamos atsakovės skolos už iš UAB „Šiaulių lyra“ imtas prekes ir atsakovės skolos už komunalinius patarnavimus. Net jei 17 940,24 Eur suma nebūtų buvusi išminusuota iš apeliantės atsakovei mokėtinų sumų už atliktus darbus, atsakovė apeliantei vis dar būtų buvusi skolinga: už komunalinius patarnavimus, už atsakovės iš UAB „Šiaulių lyra“ imtas prekes, už kurias išrašytas sąskaitas atsakovės vardu apmokėjo apeliantė), delspinigius pagal 2018 m. birželio 22 d. papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei už atsakovės subrangovo V. N. darbus. 

17.7.                      Teismas sprendime teisingai nurodė, kad prie apeliantės atliktų mokėjimų atsakovei turėtų būti įskaičiuotos ir pagal šalių sudarytus papildomus susitarimus 2 855,16 Eur suma, tačiau šios sumos, kaip ir likusios nepanaudoto avanso sumos, apeliantė su mokėtinomis sumomis atsakovei už atliekamus darbus nebespėjo sudengti, nes apeliantei atsiskaičius pagal 12 sąskaitų, Sutartis buvo nutraukta.

17.8.                      Viso, apeliantė už darbus pagal Sutartį sumokėjo 109 987,26 Eur (95 880,89 Eur + 11 251,21 Eur + 2 855,16 Eur), kai tuo tarpu atsakovė darbų (su medžiagomis ir mechanizmais) atliko viso tik už 95 880,89 Eur.

17.9.                      Teismas apeliantei iš atsakovės priteisdamas tik 2 202,88 Eur nepanaudoto avanso nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad pagal 2018 m. birželio 22 d. papildomą susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą atsakovė sutiko ir įsipareigojo už laikotarpį nuo darbų pradžios iki šio papildomo susitarimo sudarymo dienos sumokėti apeliantei 2 000,00 Eur dydžio delspinigius (netesybas) už laiku neatliktus darbus pagal Sutarties 15.1 punktą ir šie delspinigiai buvo sudengti su apeliantės atsakovei mokėtina suma. Šio papildomo susitarimo 12 punkte nustatyta, kad iš atsakovei atliekamo antrojo mokėjimo bus išminusuota šio susitarimo 3 punkte nurodyta 2 000,00 Eur netesybų suma. Iš apeliantės atsakovei 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikto pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl 2017 m. lapkričio 7 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)su visais jos pakeitimais ir papildymais nutraukimo” matyti, kad 2 000,00 Eur delspinigiai buvo sudengti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių dokumentų tinkamai neįvertino ir nepagrįstai nepadidino apeliantei iš atsakovės priteistino nepanaudoto avanso papildoma 2 000,00 Eur suma.

17.10.                      Nesutinka su teismo išvada, sprendžiant dėl apeliantės reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją už atsakovei apeliantės lėšomis nupirktas nepanaudotas medžiagas, kad jei ir buvo nepanaudotos medžiagos objekte, apeliantė neįrodė, kad šios medžiagos buvo pirktos už jos lėšas. Apeliantė 2018 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame atsakovei, nurodė, jog trūksta už apeliantės lėšas įgytų medžiagų, todėl prašė arba grąžinti nepanaudotų medžiagų likučius objekte, arba sumokėti piniginę kompensaciją už šias medžiagas (2018 m. birželio 22 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14 punktas). Prie minėto rašto pridėtoje lentelėje „Objekte (duomenys neskelbtini), turėjusių likti MB „Kestvita“ pirktų, bet nepanaudotų medžiagų kiekiai“ nurodyta, kokios konkrečiai medžiagos buvo nupirktos apeliantės lėšomis į statybos objektą, tačiau jame atsakovės nei buvo panaudotos, nei buvo grąžintos apeliantei. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike pripažino, kad liko medžiagų, kurios buvo nupirktos apeliantės lėšomis bei nepanaudotos statybos objekte. Taip pat atsakovė, teismui nurodžius apie pačios atsakovės nepasirašytą  raštą „Perduotas nepanaudotų medžiagų likutis Šiauliai (duomenys neskelbtini)”, atsakovė šiame rašte nurodytus duomenis apie likusias nepanaudotas medžiagas už 4 078,83 Eur statybos objekte patvirtino pasirašydama proceso teisme metu.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė MB „Kestvita“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-105-1003/2022 palikti nepakeistą ir iš apeliantės priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Apeliacinis skundas neatitinka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes apeliantė nenurodė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoto prašymo teisinio pagrindo, o taip pat neįvardino kokios materialinės teisės normos sprendime yra pažeistos, kurių pagrindu turi būti pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

18.2.                      Teismas teisingai nurodė, kad 2020 m. liepos 17 d. pažyma apie MB „Kestvita“ prašymais atliktus avansinius pavedimus, MB „Kestvita“ prašymai, išankstinės PVM sąskaitos faktūros, banko sąskaitos išrašai, Projektavimo darbų sutartis patvirtina, kad ieškovė apmokėjo už medžiagas ir paslaugas jų tiekėjams pagal atsakovės raštu suformuluotus prašymus bendrai 52 103,31 Eur sumai. 2020 m. gruodžio 1 d. pranešime (prašyme) ieškovė patvirtino, kad iš esmės mokėjo avansą tiesiogiai atsakovės tiekėjams papildomai, t. y. didesne nei 30 proc. Sutarties kainos dalimi. Ieškovė, vykdydama su atsakove sudarytus Papildomus susitarimus prie Sutarties, sumokėjo medžiagų tiekėjams pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atitinkamai 1069,52 Eur, 517,89 Eur, 1267,75 Eur sumas. Byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė atliko avansinius mokėjimus, įsigydama medžiagas ir paslaugas, bendrai 54 958,47 Eur sumai, kitų įrodymų apie atliktus papildomus mokėjimus už medžiagas, įrenginius ieškovė nepateikė.

18.3.                      Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. birželio 29 d. pasirašytuose 12 atliktų darbų aktų ir atliktų darbų priėmimo aktuose esančiuose paskaičiavimų matyti, kad šalys pasirašė šiuos aktus patvirtindamos, jog buvo sunaudota medžiagų už bendrą 55  539,69 Eur sumą, panaudota mechanizmų už bendrą 2 805,88 Eur sumą, atsakovės atlikta darbų už bendrą 37 547,12 Eur sumą. Iš atsakovės 2018 m. gegužės 11 d. prašymo, sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė paprašė ieškovės apmokėti už atliktus papildomus elektros darbus, adresu (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą KV44 tiesiogiai V. N., ieškovė atliko prašomą mokėjimą (duomenys neskelbtini) 2 661,12 Eur sumai. Ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei už atliktus vidaus elektros įrengimo darbus patvirtina, kad pagal 12 atliktų darbų, atliktų darbų priėmimo aktų ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovė sumokėjo atsakovei 37 088,65 Eur sumą, šios sumos šalys neginčija. Teismui pateiktuose skaičiavimuose atsakovė nurodė, kad 37 088,65 Eur suma jai išmokėta į mokėtiną sumą neįtraukus PVM sąskaitos faktūros KV44, pagal kurią buvo atliktas mokėjimas V. N..

18.4.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nupirko medžiagų ir paslaugų už 57 619,59 Eur sumą, įskaitant atliktą 2 661,12 Eur mokėjimą (duomenys neskelbtini)už atliktą darbą, pagal 12 atliktų darbų, atliktų darbų priėmimo aktų buvo sunaudota medžiagų, panaudota mechanizmų už bendrą 58 345,57 Eur sumą, atsakovė atliko darbų už bendrą 37 547,12 Eur sumą, o ieškovė sumokėjo atsakovei 37 088,65 Eur sumą už atliktus darbus pagal 12 aktų.

18.5.                      Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai buvo apeliantės dispozicijoje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė neturėjo jokių kliūčių šiuos dokumentus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo priimti apeliantės naujai pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

21.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

22.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0006705; 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0006733; 2018 m. vasario 8 d. banko išrašą; 2018 m. vasario 8 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktus; 2018 m. vasario 28 d. banko išrašą; 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0006798; 2018 m. kovo 19 d. banko išrašą; 2018 m. kovo 19 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0006842, 2018 m. balandžio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktus; 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0006882; 2018 m. gegužės 25 d. banko išrašą; V. N. 2018 m. gegužės 18 d. prašymą dėl statybų mechanizmų nuomos; išankstinę sąskaitą faktūrą SRV Nr. 18.05.23; 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0006930; 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0006976; 2018 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. CVA0007053; 2018 m. lapkričio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą; lentelę „UAB „Vaivorykštė“ atsiskaitymai pagal MB „Kestvita“ 12 sąskaitų.

23.       Apeliantė nurodė, kad dokumentų pateikimo būtinybė kilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme didelis dėmesys buvo skirtas aiškintis apeliantės lėšomis pirktoms prekėms, kurias atsakovė tvirtino sunaudojusi statybos objekte. Teismas sprendime neišanalizavo apeliantės visos sumokėtos atsakovei sumos. Proceso metu atsakovė nereiškė pretenzijų, jog apeliantė neapmokėjo jos 12 sąskaitų, todėl apeliantė neįžvelgė poreikio minimus dokumentus pateikti, nes buvo aišku, jog apeliantė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakove. Apeliantė dar Sutarties vykdymo metu atsakovei įvardindavo, jog yra nepanaudotas avansas, o atsakovė tokių aplinkybių neneigdavo. Be to, apie išskaitomas sumas buvo nurodyta ir į bylą pateiktuose bankiniuose pavedimuose bei atsakovė sutiko su tuo, kad jai iš mokėtinų sumų buvo išskaičiuojamos jos skolos už komunalinius patarnavimus, pirktas prekes ir kt. Pateikiami nauji įrodymai yra būtini, nes jie vienareikšmiškai įrodo, kad teismo išvados dėl nepanaudoto avanso sumos bei apeliantės lėšomis nupirktų, bet statybos objekte nepanaudotų medžiagų, yra neteisingos, neatitinka objektyvios realybės bei leistų visiškai nepagrįstai atsakovei apeliantės sąskaita praturtėti.

24.        Apeliantė teigia, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus pirmiau išvardintus dokumentus atsakovė turės galimybę dėl jų turinio pasisakyti, ir tokiu atveju apeliacinės instancijos teismui nebeturėtų likti abejonių, kad atsakovė apeliantei yra likusi skolinga reikšmingas pinigines sumas (11 251,21 Eur nepanaudoto avanso bei 2 855,16 Eur už atsakovei apeliantės lėšomis nupirktas statybos objekte nepanaudotas medžiagas). Taip būtų tinkamai įvykdytas ir konstitucinis imperatyvas – teisingumas, kas sudaro ir viešąjį interesą.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pirma, apeliantės pateikti įrodymai jau egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme; antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021); trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020); ketvirta, įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus; penkta, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.

26.       Be to pažymėtina, kad šioje byloje 2021 m. kovo 9 d. Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmai buvo priėmęs teismo sprendimą, kurį 2021 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos teismas panaikino nurodydamas, kad jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidė bylos esmės.  Taigi, įvertinus ir šią aplinkybę, ieškovė turėjo galimybę  papildomai pateikti visus įrodymus, jos manymu turinčius reikšmės pareikštų reikalavimų pagrindimui, įrodinėjimui.

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės nurodytos naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui priežastys nelaikytinos objektyviomis. Be to vėlesnis įrodymų pateikimas, tikslu juos įvertinti apeliacinės instancijos teisme,  užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakytina priimti teikiamus naujus įrodymus, o toks apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme atitinka šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką (CPK 314 straipsnis).

 Dėl faktinių bylos aplinkybių

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2017 m. lapkričio 7 d. šalių sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė (užsakovė) užsakė ir pavedė atsakovei (rangovei) atlikti Sutartyje nurodytus darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (t. 1, b. l. 10–19). Atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis atlikti trijų aukštų komercinės paskirties statinyje su požemine automobilių saugykla (duomenys neskelbtini), vidaus elektros įrengimo darbus pagal UAB „City Projects“ parengtą techninį projektą bei perduoti ieškovei darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Sutarties 2.1 punktas). Galutinė darbų kaina 175 000 Eur (Sutarties 14.1 punktas).

29.       2018 m. vasario 26 d. sudarė Sutarties pakeitimą, kuriuo nustatė bendrą lokalinės sąmatos sumą – 166 638,99 Eur (įskaičiavus PVM) (t. 1., b. l. 20–21). 2018 m. gegužės 7 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kurį ieškovė iš atsakovės užsakė papildomų 18 000 Eur be PVM vertės darbų (1 punktas) bei nustatė galutinę darbų kainą – 159 512 Eur (įskaičiavus PVM), taip pat sutarė, kad atsakovė darbus baigia ne vėliau iki 2018 m. gegužės 31 d. (t. 1., b. l. 22). 2018 m. birželio 22 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė įsipareigojo apeliantei pilnai ir tinkamai atlikti visus darbus ir perduoti apeliantei iki 2018 m. liepos 30 d. 2018 m. liepos 19 d. sudarytu Papildomu susitarimu Nr. 2018/07/09, šalys sutarė, kad apeliantė darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikimui pateiks atsakovei medžiagų už 1 069,52 Eur (t. 1, b. l. 23).

30.       2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris pataisytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė pranešė atsakovei, kad nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutraukia Sutartį, įskaitant 2018 m. vasario 26 d. Sutarties pakeitimą ir 2018 m. gegužės 7 d. papildomą susitarimą Nr. 1, ir pareikalavo grąžinti likusią avanso reikalingoms objekte medžiagoms pirkti sumą (11 251,21 Eur Eur) (t. 1, b. l. 82). 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė pareikalavo iki 2018 m. rugsėjo 13 d. grąžinti nepanaudotų medžiagų objekte likučius arba sumokėti 8 630,66 Eur kompensaciją. (t. 1, b. l. 88).

31.       Kaip minėta, ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinys jau kartą buvo nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-165-1042/2021, kurioje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimu buvo ieškinys ir priešieškinys buvo tenkinti iš dalies, kuriuo buvo priteista ieškovei UAB „Vaivorykštė“ iš atsakovės MB „Kestvita“ 11 251,21 Eur nepanaudoto avanso, 8 630,66 Eur kompensaciją už atsakovei ieškovės lėšomis nupirktas nepanaudotas medžiagas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19881,87 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 57,74 Eur bylinėjimosi išlaidas; bei priteista atsakovei MB „Kestvita“ iš ieškovės UAB „Vaivorykštė“ 9 109,30 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 109,30 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-441-569/2021 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

32.       Apeliantė iš esmės nurodo, kad teismo išvados, kad atsakovė apeliantei skolinga tik 2.202,88 Eur nepanaudoto avanso bei neskolinga už atsakovei apeliantės lėšomis nupirktas nepanaudotas medžiagas, yra klaidinga, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus.

33.       Apeliantės vertinimu atsakovė prieš ginčui persikėlus į teismą apeliantei dėl 12 sąskaitų apmokėjimo jokių pretenzijų nekėlė, visi mokėjimai (jų sumos, avansiniai dengimai ir išskaitymai) jai buvo suprantami, tačiau bylą pakartotinai nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ir teismui analizuojant mokėjimus tokia logika kaip apeliantės avansiniai pavedimai už atliktų darbų aktuose nurodytas medžiagas ir mechanizmus, o bankiniai pavedimai už atliktų darbų aktuose nurodytus darbus – atsakovė nusprendė, kad sudėjus šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytas sumas už darbus 37.547,12 Eur ir išminusavus apeliantės atliktuose bankiniuose pavedimuose nurodytą sumą 37.088,65 Eur (net nepaisant fakto, kad pačiuose pavedimuose (didžiąja dalimi) buvo nurodomos papildomos išminusuotinos sumos už atsakovės skolas apeliantei), apeliantė dar liko skolinga atsakovei 458,47 Eur sumą, tik niekaip negalėjo patikslinti nei pagal kurią sąskaitą, nei už kokius darbus ši skola neva yra susidariusi.

34.       Apeliantė skunde nurodo, kad pagal šalių sudarytus papildomus susitarimus ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė papildomai sumokėjo už medžiagas tiesiogiai tiekėjams 2.855,16 Eur sumą (atitinkamai 1.069,52 Eur, 517,89 Eur, 1.267,75 Eur). Tačiau pirmos instancijos teismas dėl apeliantės atliekamų išskaitymų iš atsakovei mokėtinų sumų pagal 12 sąskaitų rėmėsi tik šalių sudarytuose pirmiau minėtuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) papildomuose susitarimuose nurodytomis sumomis (už medžiagas tiekėjams – 1.069,52 Eur, 517,89 Eur, 1.267,75 Eur) ir tokiu būdu padarė išvadą, kad apeliantė neva išskaitė iš atsakovei mokėtinų sumų 2.855,16 Eur (1.069,52 Eur + 517,89 Eur + 1.267,75 Eur) sumą, nors faktiškai net iš atsakovės pateiktų banko išrašų akivaizdžiai matyti, kad pagal šiuos šalių sudarytus papildomus susitarimus ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės atsakovei mokėtinos sumos šios sumos net nebuvo išminusuotos, nes apeliantė iš atsakovei mokėtinų sumų išsminusavo: a) sumas už komunalinius patarnavimus; b) už dar kitas prekes, imtas iš su apeliante susijusios įmonės UAB „Šiaulių lyra“ visai kitomis sumomis; c) apeliantės pagal šalių susitarimą išrašytus atsakovei 2.000,00 Eur dydžio delspinigius ir pan., dėl kurių tarp šalių ginčo nebuvo ir kurių atsakovė neginčijo nei prieš ginčui persikėlus į teismą, nei civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu.

35.       Apeliantė nurodydama, kad ji sumokėjo visą 95.880,89 Eur sumą pagal atsakovės pateiktas   sąskaitas (12 vnt.) už abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų aktus (12 vnt.), apeliaciniame skunde nurodė konkrečias sąskaitas faktūras, mokėjimus, akcentuodama, kad apeliantės atsakovės 12 sąskaitų apmokėjimą sudarė: a) 40.852,10 Eur užskaitytas avansas iš apeliantės viso sumokėtos 52.103,31 Eur avansinės sumos; b) 37.088,55 Eur bankiniai pavedimai; c) sudengtos atsakovės skolos apeliantei 17.940,24 Eur, viso faktiškai piniginėmis lėšomis už 12 sąskaitų sumokėta 95.880,89 Eur suma plius likusi nesudengta 11.251,21 Eur (52.103,31 Eur – 40.852,10 Eur) avansu sumokėta suma, kadangi atsakovė pagal Sutartį likusių darbų nebeatliko ir nutraukus Sutartį apeliantė prarado galimybę šią sumą sudengti su ateityje atsakovės turėtais atlikti darbais.

Dėl 11 251,21 Eur nepanaudoto avanso

36.       Taigi apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantė avansiniais mokėjimais mokėjo už jos pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytas medžiagų ir mechanizmų vertes, o bankiniais mokėjimais, po atliktų darbų aktų pasirašymo, apeliantė mokėjo tik už atliktų darbų aktuose nurodytas darbų vertes. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė apeliantei skolinga tik 2 202,88 Eur nepanaudoto avanso bei neskolinga už atsakovei apeliantės lėšomis nupirktas nepanaudotas medžiagas. Apeliantės avansu sumokėta 52 103,31 Eur suma pasirašius kiekvieną atliktų darbų aktą buvo dengiama po 30 procentų nuo visos atliktų darbų akte nurodytos sumos, o ne nuo pagal akte nurodytų sunaudotų medžiagų kiekio sumos, todėl apeliantės vertinimu teismas sprendime padarė klaidingas išvadas.

37.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).

38.       Sutarties 11.7 šalys susitarė, kad Sutartyje numatyti darbai ieškovei priduodami pagal atliktų darbų aktą Forma Nr. 2. Darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu Forma Nr. 2 ir pažyma Forma Nr. 3 (Sutarties 11.8 punktas). Sutarties 14.2 punkte šalys susitarė, kad ieškovė sumoka už medžiagas, reikalingas Sutartyje numatytiems darbams atlikti, tiesiogiai medžiagų tiekėjams pagal atsakovės raštišką prašymą, kuriame nurodomas medžiagų tiekėjas, kainos ir kiekiai, nupirkdama šias medžiagas savo vardu, bet ne daugiau kaip 30 proc. Sutarties kainos, o šią sumą proporcingai išskaičiuodama iš mokamos sumos už atliktus darbus. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas – sutartimi apeliantė sutiko, jog likusią dalį medžiagų įsipareigoja nupirkti atsakovė.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys dar tris kartus mažino 2018 m. gegužės 7 d. papildomu susitarimu Nr. 1 nustatytą galutinę 159 512 Eur (įskaičiavus PVM) darbų kainą: 2018 m. liepos 19 d. papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad sutarties kaina mažinama perduodamų-priimamų medžiagų suma (1 069,52 Eur be PVM); 2018 m. liepos 24 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties kaina mažinama 517,89 Eur be PVM suma; 2018 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 1267,75 Eur be PVM suma.

40.       Iš byloje esančios 2020 m. liepos 17 d. pažymos apie MB „Kestvita“ prašymais atliktus avansinius pavedimus, MB „Kestvita“ prašymų, išankstinės PVM sąskaitos faktūros, banko sąskaitos išrašų, 2017 m. gruodžio 28 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliantė už medžiagas ir paslaugas jų tiekėjams pagal atsakovės raštu suformuluotus prašymus sumokėjo bendrą 52 103,31 Eur sumą (t. 1, b. l. 37–62). 

41.       Iš ieškovės 2020 m. liepos 20 d. pažymos apie MB „Kestvita“ sumokėto avanso likutį matyti, kad pagal sutarties 14.2 punktą ieškovė užskaitė 34,804,69 Eur avanso dalį (ieškinio priedas Nr. 23), papildomai nurodant, jog 6 047,41 Eur suma buvo užskaityta iš 2018 m. vasario mėnesį mokėtinos sumos.

42.       Apeliantė vykdydama Papildomus susitarimus prie Sutarties medžiagų tiekėjams pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo bendrą 2 855,16 Eur sumą (t. 1, b. l. 23–25, 29–31).

43.       Iš byloje esančių nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. birželio 29 d. 12 atliktų darbų aktų ir atliktų darbų priėmimo aktų (t. 1, b. l. 101–145) matyti, kad šalys pasirašė šiuos aktus patvirtindamos, jog buvo sunaudota medžiagų už bendrą 55 539,69 Eur sumą, panaudota mechanizmų už bendrą 2 805,88 Eur sumą, atsakovė atliko darbų už bendrą 37 547,12 Eur sumą, t. y. aktuose nurodyta bendra suma – 95 892,69 Eur. Ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei už atliktus vidaus elektros įrengimo darbus patvirtina, kad pagal 12 atliktų darbų, atliktų darbų priėmimo aktų ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovė sumokėjo atsakovei bankiniais pavedimais 37 088,65 Eur sumą (t 1., b. l. 184–203; t. 3, b. l. 85–92).

44.       Apeliantės mokėtina suma pagal 12 atsakovės pateiktų, abiejų šalių pasirašytų atliktų darbų aktų (pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. KV26, Nr. KV28, Nr. KV32, Nr. KV34, Nr. KV35, Nr. KV37, Nr. KV38, Nr. KV41, Nr. KV44, Nr. KV47, Nr. KV48 ir Nr. KV49 sudarė 95 880,89 Eur sumą.

45.       Iš atsakovės 2018 m. gegužės 11 d. prašymo, sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė paprašė apeliantės apmokėti už atliktus papildomus elektros darbus (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą KV44 tiesiogiai V. N.. Apeliantė pagal minėtą prašymą sumokėjo (duomenys neskelbtini)2 661,12 Eur sumą (t. 2, b. l. 30, 31). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nupirko medžiagų ir paslaugų už 57 619,59 Eur sumą, įskaitant atliktą 2 661,12 Eur mokėjimą (duomenys neskelbtini)už atliktą darbą, pagal 12 atliktų darbų, atliktų darbų priėmimo aktus buvo sunaudota medžiagų, panaudota mechanizmų už bendrą 58 345,57 Eur sumą (55 539,69 Eur + 2 805,88 Eur), atsakovė atliko darbus už bendrą 37 547,12 Eur sumą, apeliantė sumokėjo atsakovei 37 088,65 Eur sumą už atliktus darbus pagal 12 aktų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės apeliantei 2  202,88 Eur avanso permoką (37088,65 + 2661,12 – 37547,12).

46.       Nors apeliantė skunde nurodė, kad sudengtos atsakovės skolos apeliantei sudaro 17 940,24 Eur, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nebuvo pateikusi įrodymų apie sudengtas atsakovės skolas, kurios susidarė vykdant Sutartį. Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bankiniuose pavedimuose mokėjimo paskirtyje, esančius duomenis, kad minusuojama skola, pvz. UAB „Šiaulių lyra“ už komunalinius patarnavimus, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė šiomis aplinkybėmis nesirėmė. 

47.       Nors apeliantė siekia įrodyti, kad susidarė 11 251,21 Eur avanso permoka, tačiau apeliantės argumentai šios aplinkybės nepatvirtina, byloje esantys duomenys neįrodo, kad apeliantės nurodyta tokia avanso permoka susidarė apeliantei atlikus papildomus mokėjimus už medžiagas ir įrenginius, t. y. byloje pateikti duomenys ir apeliantės nurodyti argumentai nėra pakankamai padaryti neabejotinoms išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės argumentai ir apeliaciniame skunde pateiktas nurodytų konkrečių sąskaitų analizavimas, išskyrus dėl naujai prašytų priimti dokumentų, kuriuos atsisakyta priimti ir jie nevertintini, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.  

48.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal 2018 m. birželio 22 d. papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė sutiko už laikotarpį nuo darbų pradžios iki šio papildomo susitarimo sudarymo dienos sumokėti apeliantei 2  000,00 Eur dydžio delspinigius (netesybas) už laiku neatliktus darbus pagal Sutarties 15.1 punktą ir šie delspinigiai buvo sudengti su apeliantės atsakovei mokėtina suma.

49.       Pagal 2018 m. birželio 22 d. Papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą atsakovė įsipareigojo nuo darbų pradžios iki šio papildomo susitarimo sudarymo dienos sumokėti apeliantei 2 000 Eur delspinigius už laiku neatliktus darbus pagal Sutarties 15.1. punktą. Taip pat šio Papildomo susitarimo 12 punktu sutarė, kad iš atsakovei atliekamo antrojo mokėjimo, bus išminusuota  2 000 Eur netesybų suma. Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. apeliantės pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl 2017-11-07 statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais ir papildymais nutraukimo” matyti, kad apeliantė 2 000,00 Eur delspinigius sudengė. Tačiau, kaip matyti iš šio pranešimo, jog apeliantė pagal Sutartį buvo užlaikiusi 3 000 Eur sumą, todėl atliko priešpriešinį reikalavimo užskaitymą, kuriuo užskaitė atsakovės mokėtinus 2 000 Eur delspinigius  (t. 1, b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atsakovės mokėtinus delspinigius užskaitė iš turimos sulaikytos 3 000 Eur sumos, atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nepanaudotos papildomos 2 000 Eur avanso sumos. 

50.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškinimuose nurodytus argumentus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurio nutartimi sprendimas buvo panaikintas ir gražintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino dėl priteistinos avanso sumos dydžio, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl priteistinos iš atsakovės nepanaudoto avanso sumos. Pažymėtina, kad iš esmės apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pareigos atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, iš esmės kartodamas pirmosios instancijos teismo argumentus bei padarytas išvadas.

Dėl kompensacijos už nupirktas medžiagas

51.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei ir buvo nepanaudotos medžiagos objekte, apeliantė neįrodė, kad šios medžiagos buvo pirktos už jos lėšas. Apeliantė ieškiniu prašytą priteisti 8 630,66 Eur piniginę kompensaciją, apeliaciniame skunde sumažino iki 2 855,16 Eur sumos. 

52.       Šalys 2018 m. birželio 22 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14 punktu (t. 1, b. l. 74–77) susitarė, kad jeigu šio susitarimo ir Sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad kokios tai apeliantės perduotos atsakovei prekės yra dingusios, t. y. nepanaudotos Sutartyje nurodytame objekte ir neaktuojamos, tai tokių prekių/medžiagų kainą atsakovė privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per tris darbo dienas atlyginti, o apeliantė įgyja teisę nepriklausomai nuo kitų šio susitarimo sąlygų, nedelsiant po minėtų aplinkybių paaiškėjimo, trūkstamą medžiagų/prekių vertės sumą išminusuoti iš atsakovei sumokėtinų sumų už darbus sumų ir taikyti atsakovei analogiško dydžio, kaip dingusių prekių/medžiagų vertė, baudą) (minimo papildomo susitarimo 14 punktas).

53.       Apeliantė 2018 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 , b. l. 88, 89) atsakovei, nurodė, jog trūksta už apeliantės lėšas įgytų medžiagų, todėl prašė arba grąžinti nepanaudotų medžiagų likučius objekte, arba sumokėti piniginę kompensaciją už šias medžiagas. Prie šio rašto apeliantė pridėjo lentelę „Objekte (duomenys neskelbtini), turėjusių likti MB „Kestvita“ pirktų, bet nepanaudotų medžiagų kiekiai”, kurioje apeliantė nurodė savo lėšomis statybos objektui nupirktas, tačiau atsakovės likusias nepanaudotas medžiagas už 8 630,66 Eur, kurias atsakovė negrąžino apeliantei.

54.       Atsakovė neneigė, kad objekte paliko nepanaudotų ir apeliantei neperduotų medžiagų, pirktų už apeliantės lėšas. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė „Perduotų nepanaudotų medžiagų likučio (duomenys neskelbtini)“ lentelę, kurioje nurodė, kad liko apeliantės lėšomis apmokėtų ir nepanaudotų statybos objekte medžiagų už 4 078,83 Eur (t. 1 b. l. 182–183). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktos tiek apeliantės, tiek atsakovės lentelės su medžiagų likučių paskaičiavimais nėra pasirašytos. Tai, kad atsakovės atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pasirašė atsakovės pateiktoje lentelėje „Perduotų nepanaudotų medžiagų likučio (duomenys neskelbtini)“, įrodo, kad atsakovė objekte paliko apeliantei šioje lentelėje nurodytas likusias nepanaudotas medžiagas, tačiau pačios apeliantės atstovas sutartu laiku neatvyko šių medžiagų likučio pasiimti, bet neįrodo, kad atsakovė šias medžiagas pasiėmė sau.

55.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

56.       Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis ( CPK 185 straipsnio 2 dalis). Taigi įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, o tai reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

57.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nors ir ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl kompensacijos už likusias nepanaudotas medžiagas priteisimo ir nurodo, kad jos ieškinio reikalavimas šioje dalyje turi būti tenkintinas iš dalies, priteisiant 2 855,16 Eur sumą, tačiau apeliantė nepateikė išsamių argumentų, paaiškinimų dėl jos prašomos priteisti 2 855,16 Eur sumos dokumento, kuriame būtų fiksuotas likusių nepanaudotų ir neperduotų apeliantei medžiagų likutis būtent 2 855,16 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė neįrodė objekte likusio ir už apeliantės lėšas pirkto bei jai atsakovės negrąžinto medžiagų likučio.

58.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kaip minėta šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, taip pat iš esmės sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, todėl mano, kad nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, padarytų išvadų ir pasisakyti dėl kitų apeliantės skunde nurodytų argumentų, nes iš esmės daroma išvada, kad teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

61.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė MB „Kestvita“ patyrė 726 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šio sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl prašomos išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“, juridinio asmens kodas 144050881, atsakovei mažajai bendrijai „Kestvita“, juridinio asmens kodas 304377788, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai          Egidijus Mockevičius                                                                                         

        Birutė Simonaitienė

                Vilija Valantienė