LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Viktoro Kažio, Valdimaro Bavėjano,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam P. M. (P. M. ),

gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. gynėjo Aleksandro Palamarčiuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

P. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 14 d. nuo 02.00 val. iki 05.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, esančiame Vilniuje, Vaikų g. 21-15, asmeninio konflikto su savo motina M. M. metu sudavė jai apie 14 smūgių rankomis į galvos sritį ir keturis smūgius į rankų sritį. Taip jis nukentėjusiajai padarė: dešinio dilbio, abiejų plaštakų poodines kraujosruvas, daugybinius veido srities odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nosies nugarėlės, kairės akies išorinio kampo srityje ir apatinės lūpos gleivinės muštines žaizdas, kraujosruvas galvos bei veido gilesniuose minkštuose audiniuose, t. y. sužalojimus, sukėlusius kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, po ko M. M. mirė. Taip P. M. tyčia nužudė savo motiną M. M. .

Nuteistojo P. M. gynėjas apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti pirmos instancijos nuosprendį ir paskirtį P. M. švelnesnę bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, apeliantas pažymi, kad P. M. ankščiau nebuvo teistas arba trauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad padarytas nusikaltimas buvo ne kas kita kaip neapgalvotas, impulsyvus nuteistojo elgesys. Nuteistajam nebūdingas polinkis imtis tokios kraštutinės prievartos. Pirmos instancijos teismas sutiko su nuostata, kad ir pačios nukentėjusios asocialus gyvenimo būdas sukėlė tokią P. M. reakciją. Kaip paaiškino nuteistasis, jam buvo gėda ir pikta dėl motinos nuolatinio girtavimo, smulkių jo pinigų ir turto vagysčių. Nužudymo dieną jis nesusivaldė ir dėl to sumušė eilinį kartą stipriai pasigėrusią motiną.

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, buvo nustatyta, kad P. M. serga psichikos liga – silpnaprotyste. Dėl savo ligos pagal karo prievolininkų atrankos komisijos sprendimą jis buvo atleistas nuo privalomosios karo tarnybos. Gynėjas skunde mano, kad nusikaltimo padarymo metu dėl sulėtinto mastymo ir kitų intelekto sutrikimų P. M. nevisai aiškiai galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą, todėl prašo teismo atsižvelgti į P. M. turimus intelekto sutrikimus ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad skiriant bausmę, atsižvelgiama į „atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių visumą“. Kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodytas nusikaltimo padarymo metu buvęs P. M. girtumas ir pagal tai paskirta griežtesnė bausmė. Atliekant ikiteisminį tyrimą, nenustatyta ar P. M. konflikto su motina metu dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pats P. M. tvirtino, kad apie tris valandas iki nusikaltimo padarymo išgėrė 4 butelius (2 litrus) 4,5 % stiprumo alaus. Apeliantas mano, kad P. M. iki konflikto su motina turėjo išsiblaivinti. Neturint patikimų duomenų apie P. M. girtumą nusikaltimo padarymo metu, todėl apsvaigimas nuo alkoholio negali būti laikomas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apeliantas mano, kad P. M. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Neįrodytas jo polinkis darytis naujus nusikaltimus, todėl nėra jokio būtinumo izoliuoti P. M. ilgam laikui.

Vertinant nuteistojo asmenybę, darytina išvadą, kad pats teismo procesas, buvimas tardymo izoliatoriuje turėjo pakankamą poveikį P. M. . Jis iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi padaręs sunkų nusikaltimą bei yra tvirtai nusiteikęs ateityje laikytis įstatymų.

Nuteistojo gynėjas mano, kad paskirta bausmė negalės ištaisyti nusikaltimo padarinių. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėję nuo jo padaryto nusikaltimo asmenys, nužudytos vyras ir dukra, tesimo posėdžio metu atleido P. M. ir prašė paskirti jam kuo švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą  patenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą  atmesti.

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo P. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais, ji apeliaciniame skunde ir neginčijama. Nesutinkama tik su bausmės dydžiu ir bausmei reikšmingų aplinkybių vertinimu.

Specialistas psichiatras 2006-09-19 išvadoje Nr. 97 konstatavo, jog nėra duomenų, kad P. M. sirgtų lėtine psichikos liga ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje. P. M. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas neturi žymesnės įtakos sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir jų valdyti. Todėl specialistas išvadoje nurodė, jog P. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (b. l. 145, t. 1). Iš eksperto-psichiatro paaiškinimo pirmosios instancijos teisme matyti, jog nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių kad kaltinamasis įvykio metu ar šiuo metu sirgtų psichinės veiklos sutrikimu. Netikslinga jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 204, t. 1). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, jog nusikaltimo padarymo metu dėl sulėtinto mastymo ir kitų savo intelekto sutrikimų P. M. nevisai aiškiai galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad P. M. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę sunkinančias aplinkybes, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmos instancijos teismas konstatavo nuteistojo apsvaigimą nuo alkoholio remdamasis tik nuteistojo parodymais, kad namo jis grįžo apie 23.00 val. išgėręs apie 2 litrus alaus (b. l. 127, 185, t. 1). Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų šiuos parodymus apie nuteistojo girtumą, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad alų baigė gerti apie 19.00 val., todėl nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog P. M. turėjo išsiblaivinti iki konflikto su motina, nepaneigtas. Be to, Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui reikia nustatyti ne tik apsvaigimą nuo alkoholio, bet ir tokios būsenos įtaką nusikalstamai veikai. Pastaroji aplinkybė nėra nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje nuteistasis neigė, kad išgertas alus turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui. Tokio teiginio bylos duomenys nepaneigia. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pašalinama iš nuosprendžio ir nuteistajam skiriama švelnesnė bausmė. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas). Mažinti bausmę kitais apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais - dėl to, kad nuteistasis nebuvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn, kad nenustatytas nuteistojo polinkis nusikalsti ir kt., nėra pagrindo, nes šios aplinkybės skiriant bausmę pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra įvertintos ir į jas atsižvelgta. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad P. M. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą P. M. paskirtą bausmę sumažinti iki 9 metų laisvės atėmimo.

              Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.