Civilinė byla Nr. e2-1617-996/2022

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25427-2021-4

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

    2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.1

          (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 22 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ atstovei teisininkei Giedrei Krapavickaitei, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei  „Varonis“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“ (toliau – ieškovė, UAB „Rasų valda“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–2) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Varonis“ (toliau – atsakovė, UAB „Varonis“), prašydama priteisti jai iš atsakovės 6 630,72 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad ji teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste; UAB „Varonis“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios administracinės patalpos: 1) unikalus Nr. 4400-0317-6403:1602, 144,12 kv. m. bendro ploto ir 2) unikalus Nr. 1098-2007-4017:0002, 561,28 kv. m. bendro ploto, esančios daugiabučiame gyvenamajame name adresu Kauno g. 1A, Vilniuje; UAB „Rasų valda“ yra namo, esančio adresu Kauno g. 1A, Vilniuje bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas, veikdama 2019 m. liepos 31 d. sudarytos administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-086 pagrindu. Nurodė, kad atsakovė už jos teikiamas paslaugas nemokėjo, todėl už patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-0317-6403:1602, nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 30 d. susidarė 5 119,60 Eur skola, o už patalpas, kurių unikalus Nr. 1098-2007-4017:0002, nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 1 511,12 Eur skola, iš viso atsakovės skola jai sudaro 6 630,72 Eur, mokėjimo terminas yra suėjęs 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 59–61). 

Atsakovė paaiškino, kad su ieškove nėra sudariusios nei ieškovės nurodomos 2019 m. liepos 31 d. administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-086, nei jokios kitos sutarties. Pažymėjo ir tai, kad prie ieškinio ieškovės pridėta administravimo ir priežiūros sutartis Nr. ADM086 yra sudaryta 2019 m. liepos 31 d., tačiau ieškinyje yra teigiama, jog skola yra susidariusi nuo 2019 m. liepos mėnesio. Atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties 6 priede nurodyta, jog mokesčiai skaičiuojami pagal naudingą plotą, tuo tarpu sąskaitoje nurodytas bendras plotas bei papildomai prie jo pridėtas bendrojo naudojimo plotas; sutartyje ir 1 priede įkainiai taip pat nurodyti pagal naudingą plotą, kuris yra 2869,97 kv. m., tuo tarpu bendras pastato plotas yra 3096,92 kv. m. (sutarties 1.2.4 punktas); taip pat nėra aišku, kaip nustatyti įkainiai – su ieškiniu pateiktose sąskaitose administravimo įkainis neatitinka ieškovės sutartyje nurodyto įkainio ir yra 0,04 (su PVM), kai sutartyje numatytas 0,038 (su PVM); ieškovės sutartyje nurodyti kiti įkainiai (valymo, liftų techninė priežiūra, šildymo sistemų priežiūra ir kt.) taip pat neatitinka su ieškiniu pateiktose sąskaitose nurodytų įkainių; taipogi ieškovė prašo priteisti skolą ne tik pagal sutartį, bet ir už PVM sąskaitose faktūrose nurodytus papildomus darbus, tuo tarpu ji (atsakovė) apskritai nėra sudariusi su ieškove jokios paslaugų teikimo sutarties bei neužsakinėjo jokių, tame tarpe papildomų paslaugų/darbų. Papildomai nurodė ir, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų laikytasi Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašu, patvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961, nustatytos Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos. Teigė, jog vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų bendram daiktui (turtui) išlaikyti, kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalis), tokia pat nuostata nurodyta ir ieškovės pateiktos sutarties 4 skirsnyje. Teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo kilusi būtinybė atlikti papildomus darbus ir jog darbai apskritai buvo atlikti. 

Ieškovė dublike (el. b. t. I, b. l. 69–71) nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. administravimo ir priežiūros sutartis Nr. ADM-086 buvo pateikta ir atsakovei; UAB „Rasų valda“, kaip namo administratorė, tinkamai atlieka savo pareigą ir suteikia kokybiškas paslaugas, atlieka savalaikius privalomus darbus; atsakovė naudojasi teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas neatsiskaito, ieškinio padavimo dienai įsiskolinimas yra 6 630,72 Eur, mokėjimo terminas yra suėjęs 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio buvo atlikti privalomieji statinių naudojimui ir priežiūrai užtikrinti darbai, todėl gyventojų pritarimo nereikėjo. Teigė, kad išlaidos, susijusios su objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, yra priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas. Nurodė, kad teisės aktai įpareigoja mokesčius skaičiuoti ir paskirstyti proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje; nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtys, taip pat naudojimosi dažnumas, intensyvumas ir pan.

Atsakovė triplike (el. b. t. I, b. l. 191–193) pažymėjo, kad neturi duomenų, jog administravimo ir priežiūros sutartis jai būtų siųsta (nors vien siuntimas taip pat nepatvirtina sutarties sudarymo fakto), o ieškovė tokių duomenų nepateikė. Nurodė, kad ieškovė taip ir nepaaiškino, kaip už 2021 m. rugsėjo mėnesio suteiktas paslaugas apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pozicija yra prieštaringa, nes, viena vertus, ji teigia, kad sudaryta sutartis, tačiau, kita vertus, teikia duomenis, kad sutartis buvo vienašališkai keičiama (dėl tarifų), kai sutartyje numatyta, jog ji yra keičiama rašytiniu šalių susitarimu. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė nepateikė pozicijos, kodėl sutartis buvo sudaryta 2019 m. liepos 31 d., o skola pradėta skaičiuoti nuo 2019 m. liepos mėnesio; ieškovė taip pat nepaaiškino dėl ploto skaičiavimo, nes mokesčiai skaičiuojami pagal naudingą plotą, tačiau sąskaitoje nurodytas bendras plotas bei papildomai prie jo pridėtas bendrojo naudojimo plotas. Atsakovė nurodė, kad nors dublike teigiama, jog darbai, kurie buvo atlikti nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio buvo privalomieji statinių naudojimui ir priežiūrai užtikrinti ir dėl to gyventojų pritarimo nereikėjo, tačiau visose sąskaitose nurodytos apsaugos paslaugos ir jos niekaip nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros užtikrinimo darbais, ji (atsakovė) nei tokių paslaugų užsakinėjo, nei yra davusi sutikimą dėl tokių paslaugų teikimo; byloje nėra įrodymų, kad buvo kilusi būtinybė atlikti papildomus darbus bei teikti apsaugos paslaugas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose buvo padaryta apsirikimo klaida dėl atsakovės skolos laikotarpio – skolos laikotarpis yra nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., o ne iki 2021 m. rugsėjo 31 d.; pastatas yra komercinės paskirties, atsakovės patalpos yra antrame jo aukšte, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji deda indėlį į patalpų priežiūrą, pvz. turi ar samdo savo valytoją ar pan.; atsakovė nepasirašinėjo sutarties, nors su ja stengtasi komunikuoti, daugumos patalpų savininkų iniciatyva sutartis buvo sudaryta, jos įsigaliojimas yra nuo 2019 m. liepos 1 d.; skaičiuojant mokesčius imtas realus plotas, kuris yra 3096,92 kv. m., sutartyje buvo nurodytas naudingas plotas (2869,97 kv. m.); tarifai buvo didinti nuo 2021 m. sausio mėn., tai daryta vadovaujantis sutarties 5.6 punkto nuostatomis; pastate atskirą įėjimą turi uždaroji akcinė bendrovė „Palink“, jai mokesčiai neskaičiuojami.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad namas, esantis adresu Kauno g. 1A, Vilniuje, unikalus Nr. 1098-2007-4017, yra administracinės paskirties, pastato bendras plotas – 3096,92 kv. m., negyvenamųjų patalpų skaičius – 8, gyvenamųjų patalpų (butų) skaičius – 0 (el. b. t. I, b. l. 33); atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios administracinės patalpos: 1) unikalus Nr. 4400-0317-6403:1602, 144,12 kv. m. bendro ploto ir 2) unikalus Nr. 1098-2007-4017:0002, 561,28 kv. m. bendro ploto (el. b. t. I, b. l. 3–6); ieškovė teikia namo, esančio Kauno g. 1A, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas pagal 2019 m. liepos 31 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-086 (el. b. t. I, b. l. 7–19). Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės už patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-0317-6403:1602, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. susidariusią 5 119,60 Eur skolą (el. b. t. I, b. l. 38), o už patalpas, kurių unikalus Nr. 1098-2007-4017:0002, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. – 1 511,12 Eur skolą (el. b. t. I, b. l. 39), iš viso 6 630,72 Eur skolą. Iš į bylą pateiktų apyvartos žiniaraščių matyti, kad ieškovė atsakovei mokesčius skaičiavo už šias paslaugas – administravimą, eksploataciją, techninę priežiūrą, avarijas, papildomus darbus, šildymo sistemos priežiūrą, bendrų patalpų valymą, lifto techninę priežiūrą, anteną, laidinį telefoną ir kitas paslaugas (el. b. t. I, b. l. 34–37) bei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kitas paslaugas (el. b. t. I, b. l. 72–133).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą. CK 4.82–4.85 straipsniuose nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklės.

Teismų praktikoje pažymima, kad analizuojant CK 4.75, 4.76 straipsniuose įtvirtintas nuostatas ir 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas, konstatuotina, kad pastarosios daiktinės teisės normos yra specialiosios normos CK 4.75–4.76 straipsniuose įtvirtintų normų, kurios laikytinos bendrosiomis normomis, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-482-1075/2017). Bendrosios normos taikomos tada, kai nėra specialiųjų normų arba pastarosios negali būti taikomos, nes jomis nereglamentuoti teisiniai santykiai. Pagal teismų praktiką, CK 4.82–4.85 straipsniai taikomi daugiabučiams namams, kurie yra gyvenamieji namai. Juose gali būti taip pat ir negyvenamųjų patalpų, bet daugiabutis namas turi išlikti gyvenamosios paskirties, t. y. jame turi būti ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto – gyvenamosios paskirties patalpų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-686-854/2022).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytam bendraturčių susitarimui įforminti ir nurodytoms bendrosios nuosavybės teisėms įgyvendinti teisės aktuose nustatytos trys galimybės (kurios priklauso ir nuo pastato paskirties): arba gali būti sudaroma jungtinės veiklos sutartis, arba gali būti steigiama savininkų bendrija, arba, jei tai daugiabutis – gali būti paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Įtvirtinami atskiri bendrosios nuosavybės valdymo institutai. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

Ginčo byloje nustatyta, kad pastatas, esantis Kauno g. 1A, Vilniuje, kurio administravimą vykdo ieškovė, ir kuriame yra atsakovės patalpos, yra administracinis pastatas, turintis 3096,92 kv. m. bendro ploto, iš kurio 705,70 kv. m. nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tai sąlygoja išvadą, kad pastato, esančio Kauno g. 1A, Vilniuje, patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei įgyvendinti turi būti taikomos CK 4.75 straipsnio nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tačiau šiuo atveju atsakovė tokio sutikimo nedavė, 2019 m. liepos 31 d. administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-086 nepasirašė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės išrašytų ir atsiųstų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas atsakovė nepriimdavo ir grąžindavo ieškovei atgal (el. b. t. II, b. l. 42, 47–49, 52, 54–62).

Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad buvo atlikti privalomieji statinio naudojimui ir priežiūrai užtikrinti darbai, todėl gyventojų pritarimo nereikėjo. Teismas pažymi, kad nors pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016), tačiau nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad dalis darbų, už kuriuos prašoma atsiskaityti, būtų susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintą statybos techninį reglamentą), dėl ko atsakovei tokia pareiga būtų galėjusi kilti nepriklausomai nuo to, kad ji nedavė bendraturčiams sutikimo atlikti šiuos darbus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Be to, dėl išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais atlyginimo susiklostę teisiniai santykiai sieja būtent bendraturčius jų vidiniuose santykiuose, nulemtuose bendrosios dalinės nuosavybės objekto turėjimo, todėl tik jie (nesant įstatymo reikalavimus atitinkančio reikalavimo perleidimo kitam subjektui) galėtų reikšti reikalavimą teismine tvarka atsakovei atlyginti išlaidas, patirtas dėl darbų, atliktų įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad į bylą pateikta 2019 m. liepos 31 d. administravimo ir priežiūros sutartis Nr. ADM-086 nesukelia atsakovei jokių teisių ir pareigų ginčo atveju, nes pastaroji nėra sutarties šalis, kadangi jos nepasirašė, nebuvo kokiu nors būdu išreikšta jos valia dėl administracinės paskirties pastato bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, šalių nesaisto jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovė, neturėdama atsakovės sutikimo, neturėjo teisinio pagrindo administruoti atsakovei tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastato dalies. Tuo labiau, atsakovė yra pateikusi į bylą įrodymus, kad turi tiek valytoją, dirbančią darbo sutarties pagrindu, tiek yra pasirašiusi valymo paslaugų teikimo sutartį, taip pat ji pati tiekia elektros energiją liftui, laiptinės apšvietimui objekte (el. b. t. II, b. l. 108–134).

Aukščiau padarytos teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-686-854/2022).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 5,58 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 6 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ (į. k. 121475275) 6 Eur (šešių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė