Pirmosios instancijos teismo                                                              Civilinė byla Nr. 2S-878-544/2018 

teisėja Virginija Breskienė                                            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00882-2018-2

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                    3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1  

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2018 m. gruodžio 12 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. O. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9599-452/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., R. O. D., bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) „Ūkio bankas“ dėl antstolio veiksmų ir  

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Gelvora“ prašė panaikinti antstolio A. B. 2017 m. gruodžio 29 d. patvarkymą „Dėl 2017 m. gruodžio 22 d. skundo“ vykdomojoje byloje Nr. 0025/17/02683. Netenkinus prašymo dėl nurodyto patvarkymo panaikinimo, prašė pakeisti pradinę kreditorę (išieškotoją) BAB „Ūkio bankas“ naująja kreditore (išieškotoja) UAB „Gelvora“ pagal 2010 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 151.

2. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas nepagrįstas bei neteisėtas, nes grindžiamas tuo, kad vykdomąjį įrašą vykdymui pateikė subjektas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 650 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, o 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese priimtas tuo metu, kai vykdymo procesas nevyko. Antstolis nenurodė konkrečių argumentų, pagrindžiančių ginčijamo patvarkymo priėmimą, taip pat nenurodė, kokiu būdu (kokius veiksmus atliekant) turi būti pakeistas išieškotojas ir pradėtas vykdymo procesas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl išieškotojos pakeitimo tenkino ir pakeitė išieškotoją BAB „Ūkio bankas“ į naują išieškotoją UAB „Gelvora“ pagal 2010 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 151.

4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gelvora“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų tenkino ir panaikino antstolio 2017 m. gruodžio 29 d. priimtą patvarkymą „Dėl 2017 m. gruodžio 22 d. skundo“ Nr. 0025/17/02683.

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį, atmetė UAB „Gelvora“ prašymą panaikinti antstolio A. B. 2017 m. gruodžio 29 d. patvarkymą „Dėl 2017 m. gruodžio 22 d. skundo“ Nr. 0025/17/02683 ir klausimą dėl pradinės kreditorės (išieškotojos) BAB „Ūkio bankas“ pakeitimo naująja kreditore (išieškotoja) UAB „Gelvora“ pagal 2010 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 151 perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Nustatė, kad BAB „Ūkio bankas“ su UAB „Gelvora“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, kuria BAB „Ūkio bankas“ perleido, o UAB „Gelvora“ iš jos įgijo reikalavimo teises į BAB „Ūkio bankas“ skolingą asmenį – R. O. D. pagal 2010 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 151. Apie reikalavimo perleidimą skolininkui buvo pranešta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdomasis įrašas išduotas nevykdant AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Kolesta“ 2007 m. kovo 20 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 07/03-054, kurios 1.10 punkte sutarties šalys susitarė, kad prievolės įvykdymas užtikrinamas pateikiamu UAB „Kolesta“ paprastuoju vekseliu bei laiduotojo R. O. D. laidavimu.

6. Teismas pažymėjo, kad  laiduotojas pagal kredito sutartį R. O. D. neginčija kredito sutarties Nr. 07/03-054 sudarymo fakto ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties. Pareiškėjos reikalavimo teisė yra patvirtinta Panevėžio 5-ojo notarų biuro notaro atliktu vykdomuoju įrašu, jos galiojimo nustatinėti nereikia. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymas dėl išieškotojos pakeitimo yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. O. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl išieškotojos pakeitimo palikti nenagrinėtą, o bylą nutraukti.

8. Nurodo, kad UAB „Gelvora” savo skunde dėl antstolio veiksmų nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su reikalavimo teisių perleidimu bei jo informavimu apie šių teisių perleidimą. UAB „Gelvora” savo prašymą grindė teisingumo, protingumo, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, t. y. nurodė teisinį, o ne faktinį prašymo pagrindą. Tačiau teismas skundžiamą nutartį priėmė atsižvelgdamas į sutartį, kaip faktinę aplinkybę, pagrindžiančią prašymą. Tokiu būdu, teismas pakeitė pareiškėjos skunde nurodytą pagrindą ir tuo pažeidė CPK 13 straipsnį (dispozityvumo principą), 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

9. Teigia, jog teismas nutartimi išnagrinėjo UAB „Gelvora“ prašymą, kuris jau buvo teiktas ir  to paties teismo išnagrinėtas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-5563-400/2017. Abiejose bylose sutampa prašymo dalykas – vykdomajame įraše Nr. 151 nurodytą išieškotoją AB „Ūkio bankas“ pakeisti į UAB „Gelvora“, taip pat sutampa dalyviai bei pagrindas. Tokia nutartis suformuoja teisinio neapibrėžtumo ir nestabilumo situaciją, nes dėl to paties klausimo, tas pats teismas, vadovaudamasis tais pačiais teisiniais ir faktiniais pagrindais, priėmė du skirtingus sprendimus. Todėl, apelianto nuomone, teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-9599-452/2018 nepagrįstai netaikė CPK 293 straipsnio 3 punkto ir bylos pagal UAB „Gelvora“ prašymą nenutraukė. Tuo pačiu daro išvadą, kad 2017 m. birželio 14 d. nutartis yra privaloma visiems proceso dalyviams, įskaitant ir UAB „Gelvora“. Tačiau teismas, priimdamas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, ignoravo apylinkės teismo jau priimta nutartimi nustatytus ginčui aktualius teisinius santykius, kas sąlygojo CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą.

10. Pažymi, jog priverstinio vykdymo procesas vykdomas bei vykdymo metu iškilę klausimai sprendžiami vadovaujantis procesinėmis, o ne materialiosiomis normomis. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tačiau procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Iš bylos medžiagos matyti, kad vekselio, išduoto užtikrinant kredito sutarties Nr. 07/03-054 vykdymą, turėtojo reikalavimai buvo tenkinami ne ginčo tvarka, t. y. ne teisme ir ne civilinio proceso tvarka civilinėje byloje. Be to, sutartis, kurią UAB „Gelvora“ nurodo kaip pagrindą perimti BAB „Ūkio bankas“ procesines teises, buvo sudaryta nevykstant jokiems teisiniams ginčams. Kadangi sprendžiamas klausimas yra susijęs su išieškojimu pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, tokio įrašo keitimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nusprendė, kad, vadovaujantis CPK 48 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas vykdomajame dokumente Nr. 151 pakeisti išieškotoją BAB „Ūkio bankas“ į UAB „Gelvora“.

11. Teigia, jog jis 2018 m. vasario 27 d. atsiliepime nurodė aukštesnės instancijos bylą (Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-260-343/2014), kurioje buvo sprendžiama analogiška situacija, tačiau teismas į ją neatsižvelgė, priimdamas nutartį nukrypo nuo precedento analogiškoje byloje ir tokio savo sprendimo motyvų nutartyje nenurodė.

12. Mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gelvora“ skundas paduotas CPK 510 straipsnio pagrindu, UAB „Gelvora“ prašymas keisti išieškotoją negalėjo būti svarstomas CPK nustatyta tvarka, skirta nagrinėti skundus dėl antstolių veiksmų. UAB „Gelvora“ pažeistos teisės turėjo būti ginamos ne paduodant skundą ypatingosios teisenos, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį.

13. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. O. D. atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Gelvora“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis yra teisinga ir pagrįsta, teismas, spręsdamas išieškotojo pakeitimo klausimą, padarė tinkamas išvadas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir atmetė UAB „Gelvora“ prašymą panaikinti antstolio A. B. 2017 m. gruodžio 29 d. patvarkymą „Dėl 2017 m. gruodžio 22 d. skundo“ Nr. 0025/17/02683, klausimą dėl pradinės kreditorės (išieškotojos) BAB „Ūkio bankas“ pakeitimo naująja kreditore (išieškotoja) UAB „Gelvora“ pagal 2010 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 151 perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, jog vykdomasis dokumentas buvo išduotas išieškotojai BAB “Ūkio bankas“, tačiau nepateikta duomenų, jog iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti teismas CPK 48 straipsnio tvarka būtų pakeitęs pirminį išieškotoją į UAB „Gelvora“; pastaroji, pateikiant antstoliui vykdomąjį dokumentą, neveikė kaip BAB „Ūkio bankas“ atstovė, kas reiškia, jog antstolis negalėjo priimti ir pradėti vykdyti UAB „Gelvora“ pateiktą vykdomąjį dokumentą, išduotą kitam asmeniui; tai, jog antstolis 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymu pakeitė išieškotoją BAB „Ūkio bankas“ į išieškotoją UAB „Gelvora“, tik patvirtina, jog ir pats antstolis suvokė, priėmęs vykdomąjį dokumentą iš neturinčio teisės jį pateikti asmens; toks antstolio patvarkymas formaliai atitinka CPK 596 straipsnyje nustatytai procedūrai, bet teisinių pasekmių negali sukelti, kadangi jis priimtas prieš tai be teisinio pagrindo pradėjus vykdymo veiksmus; kadangi neteisėtai pradėtas pats vykdymo procesas, tokio proceso metu priimti patvarkymai, atlikti veiksmai ir pan. negali būti laikomi teisėtais.

18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje konstatuotus faktus (17 nutarties punktas), nėra pagrindo teigti, kad vykdomojoje byloje įvyko išieškotojos procesinių teisių perėmimas (keisti išieškotoją pagal CPK 596 straipsnį pagrindo nėra). Taigi, priešingai apelianto teiginiams, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog, 2017 m. gruodžio 29 d. patvarkymu antstoliui A. B. užbaigus vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0025/17/02683, vykdymo procesas laikytinas pasibaigusiu, todėl kreditorės (išieškotojos) BAB „Ūkio bankas“ pakeitimo naująja kreditore (išieškotoja) UAB „Gelvora“ sprendžiamas pagal CPK 48 straipsnio nuostatas.

19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas yra priėmęs tapačias pagal dalyką, pagrindą ir tarp tų pačių šalių teismo nutartis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Gelvora“ pareikštas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir civilinėje byloje Nr. e2VP-5563-400/2017 pareikštas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo negali būti laikomi tapačiais, kadangi jie buvo pateikti esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms ir teisinėms situacijoms. Kaip matyti, 2017 m. birželio 14 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5563-400/2017 pagrindinis argumentas dėl prašymo atmetimo buvo tas, jog UAB „Gelvora“ nepateikė įrodymų apie tai, kad notarės 2010 m. sausio 8 d. išduotas vykdomasis įrašas yra pateiktas vykdyti antstoliui ar pagal jį yra užvesta vykdomoji byla, t. y. vykdymo procesas yra pradėtas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju vykdymo procesas buvo pradėtas 2017 m. gruodžio 1 d. antstolio A. B. patvarkymu.

20. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, BAB „Ūkio bankas“ pati tiesiogiai arba įgaliodama UAB „Gelvora“ neturi teisės kreiptis į antstolį dėl vykdymo proceso inicijavimo, kadangi BAB „Ūkio bankas“ visas reikalavimo teises R. O. D. atžvilgiu yra perleidusi UAB „Gelvora“ pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį ir nebėra  R. O. D. kreditoriumi. Šios sutarties ir/ar jos sąlygų apeliantas neginčijo.

21. Kartu dar kartą atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik klausimą dėl pradinės kreditorės (išieškotojos) BAB „Ūkio bankas“ pakeitimo naująja kreditore (išieškotoja) UAB „Gelvora“ pagal 2010 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 151. Nutartis yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Todėl teismas, spręsdamas pareiškėjos skundą, privalėjo vadovautis apygardos teismo nutarties nurodymais ir iš naujo nagrinėti tą bylos dalį, kuri pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti iš naujo. Apygardos teismo nutarties nurodymus pirmosios instancijos teismas įvykdė pakeisdamas išieškotoją BAB „Ūkio bankas“ į naują išieškotoją UAB „Gelvora“. Be to, tai, kad UAB „Gelvora“ skundas paduotas kitu pagrindu, nei reikalauja įstatymas ginčo atveju, teisinės reikšmės neturi, kadangi teismo pareiga yra atskleisti bylos esmę, tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikuoti teisinius santykius.

22. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas ignoravo apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-5563-400/2017 nustatytas ginčui aktualias aplinkybes ir teisinius santykius, nes nutartimi nebuvo nustatyti jokie faktai, šiai bylai turintys prejudicinę galią. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Panevėžio apygardos teismas minėta 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nagrinėti iš naujo perdavė tik klausimą dėl pradinės kreditorės pakeitimo naująja kreditore, o kitą nutarties dalį pripažino neteisėta ir nepagrįsta, ją panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą atmesti UAB „Gelvora“ prašymą panaikinti ginčijamą antstolio patvarkymą. Todėl neįsiteisėjusios ir aukštesnės instancijos teismo panaikintos teismo nutarties argumentais vadovautis nėra pagrindo.

23. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

24. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                            Ramunė Čeknienė