Civilinė byla Nr. 2S-954-555/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00691-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.5.1.1;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4245-894/2016 pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys B. J., R. J., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, akcinė bendrovė DNB bankas,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolio R. S. 2015 m. lapkričio 27 d. Patvarkymą „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstu ir neteisėtu, tai pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas, be to, pareikštas skundas (jo reikalavimai) atitinka prima facie sąlygas, kadangi išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistos turto įkainojimo taisyklės. Tuo tarpu nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, iškiltų grėsmė, jog bus sukeltos kitos neteisėtos pasekmės, t. y. galimai neteisėtai nustatytos Turto vertės pagrindu įvykdytų varžytynių pagrindu būtų atliekami kiti veiksmai, kuriuos nuginčijant taip pat kiltų būtinybė inicijuoti visą eilę papildomų teisminių procesų, o tokios aplinkybės papildomai iš esmės apsunkintų galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o taip pat, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama pareiškėjos padėtis, nes skundo reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, o antstolis ir AB DNB bankas atsidurtų iš esmės geresnėje padėtyje, nes galėtų atlikti vykdomuosius veiksmus, susijusius su turtu, nors turto įkainojimas galimai buvo atliktas itin grubiai pažeidžiant turto įkainojimo taisykles.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartį pareiškėjos L. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja nenurodė, jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus kokiu nors būdu pažeistos pareiškėjos teisės, tuo tarpu prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas formaliais procedūriniais argumentais. Teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad antstolis nustatė didesnę turto vertę nei tą, kurią pagrįsta laiko pareiškėja, gali nulemti nesėkmingą varžytynių eigą, t. y. kad turtas nebus parduotas iki skundo išnagrinėjimo. Tuo tarpu jeigu varžytynės bus organizuojamos ir baigsis turto pardavimu už didesnę kainą, teismas pasisakė, kad tai atitiktų visų vykdymo proceso dalyvių interesus, todėl dėl šių aplinkybių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vertino kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingai, visos faktinės aplinkybės, kurių nesiėmus bus pažeistos jos teisės, yra išsamiai išdėstytos skunde dėl antstolio veiksmų.
2) skundas dėl antstolių veiksmų yra prima facie pagrįstas, tai patvirtina jame išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos turto įkainojimo taisyklės.
3) pardavus ginčo turtą už nepagrįstai antstolio nustatytą turto rinkos vertę, kiltų grėsmė dėl ateityje inicijuojamų papildomų teisminių procesų, o tai iš esmės apsunkintų galimai palankaus skundo dėl antstolio veiksmų atžvilgiu teismo procesinio sprendimo įvykdymą.
4) nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pabloginama jos padėtis, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai būtų visiškai neužtikrinti, o antstolis ir išieškotojas AB DNB bankas atsidurtų iš esmės geresnėje padėtyje, nes galėtų atlikti vykdomuosius veiksmus, susijusius su ginčo turtu, nors šio turto įkainojimas galimai buvo atliktas, pažeidžiant turto įkainojimo taisykles.
5) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį. Nurodo, kad preliminariai įvertinus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų matyti, kad jis yra nepagrįstas ir nebus teismo patenkintas, t. y. pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų teiginiai akivaizdžiai prieštarauja CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatoms dėl areštuoto turto įkainojimo tvarkos – areštuotas turtas įkainotas pagal UAB „OBER-HAUS“ atliktą ekspertizę ir parengtą ekspertizės aktą Nr. 1743 EKZ 2015 SUM KAUN, be to, areštuotą turtą antstolis turi įkainoti rinkos kainomis, bet ne vidutinėmis rinkos kainomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jos teisės. Taip pat nurodo, kad pareiškėja yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-11300-451/201, buvo konstatuota, kad pareiškėja nuo pat pradžių šios vykdomosios bylos užvedimo pradžios nuolat teikia prieštaravimus dėl antstolio veiksmų, taip vilkindama vykdymo procesą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė-išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 17 str., 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015 ir kt.).
Pažymėtina, jog sprendžiant ieškinio (skundo) reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio (skundo) reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-15580-657/2011 dėl 8 507 832,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų L. B., B. J., R. J., V. B. ir UAB „Žalias ratas“ išieškotojo AB DNB bankas naudai. Pareiškėja L. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, siekiant, kad vykdomojoje byloje būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismui pateiktas skundo egzempliorius su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (b. l. 3-7). Skundu prašoma pripažinti antstolio R. S. 2015 m. lapkričio 27 d. Patvarkymą „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstu ir neteisėtu, kuriuo nustatyta nekilnojamo turto – 0,0136 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 0,0494 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpos – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), įkainojimas 273 000 Eur, pagal UAB „OBER-HAUS“ atliktą ekspertizę Nr. 1743 EKZ_2015 SUM KAUN.
Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės, nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
Pareiškėja ginčija antstolio veiksmus, susijusius su varžytynių procedūros vykdymu, t. y. nesutinka su parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymu, nurodydama, kad antstolis nustatė nepagrįstai didelę areštuoto turto vertę, todėl, siekiant užtikrinti jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties grindžia iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais ir pateiktais pirmosios instancijos teismui, prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pažymėtina, kad apeliantė nėra pateikusi jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia tiek jos, tiek kitų skolininkų interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininkų teises ir teisėtus interesus. Taigi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, be to, tokių aplinkybių apeliantė nėra nurodžiusi ir atskirajame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas turėtų būti suinteresuoti turtą parduoti kuo brangiau. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nesutinka su antstolio 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkymu, kuriuo nustatyta viso turto vertė – 273 000 Eur, motyvuodama tuo, kad parduodamą turtą antstolis įkainojo per didele kaina. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Todėl, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikytini proporcingumo ir interesų derinimo principai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo turto mažesnės kainos nustatymas galimai pažeistų skolininko interesus, kadangi mažesnės turto kainos nustatymas reiškia, kad mažesne dalimi bus patenkinti ir išieškotojo interesai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu varžytynės bus organizuojamos ir baigsis turto pardavimu už didesnę kainą, tai atitiks visų vykdymo proceso dalyvių interesus. Be to, ginčo turto nepardavus varžytynėse už antstolio skundžiamu patvarkymu nustatytą turto kainą, tikėtina, kad ginčo turtas nebus parduotas iki skundo išnagrinėjimo, todėl ir tokiu atveju pareiškėjos interesai nebus pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad sąžininga skolininkė nagrinėjamu atveju turėtų elgtis priešingai ir siekti, kad įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę, o ne mažesnę kainą. Pareiškėjos elgesys, siekiant sumažinti nustatytą turto pardavimo kainą, vertintinas kaip turintis nesąžiningo elgesio vykdomajame procese požymių, o vien deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininkės teises ir teisėtus interesus.
Apibendrinant tai, kad nurodyta, darytina išvada, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias pasaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas