Civilinė byla Nr. e2-202-732/2019
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00567-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.7.;
(S)
2.1.6.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 1 d.
Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Sigitai Saugūnienei ir Onai Pumputienei,
dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Vygantui Barkauskui
atsakovės A. R. atstovui advokatui Viktorui Lavrinovičiui,
trečiajam asmeniui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. R. dėl teisės be atsakovės sutikimo statyti gyvenamąjį namą nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas patikslintu ieškiniu, prašė pripažinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą: 2,75 m (dviejų metrų septyniasdešimt penkių centimetrų) atstumu nuo namo sienos iki atsakovės žemės sklypo ribos; 2,17 m (dviejų metrų septyniolikos centimetrų) atstumu nuo stogo krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos ir 1,14 m (vieno metro keturiolikos centimetrų) atstumu nuo namo laiptų krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos.
Nurodė, kad 2011-08-31 Molėtų rajono savivaldybės administracija jam išdavė leidimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai. Statybos darbus atliko pats. Statomo namo pamatus išliejo prisilaikant atstumo nuo ribos, tačiau neįvertino, jog sienos bus šildomos. Namą apšildžius, aptinkavus ir uždengus stogą, vietoj reikalaujamo 3 m. atstumo iki kaimyno sklypo ribos atstumas nuo namo sienos sumažėjo iki 2,75 m., nuo stogo krašto sumažėjo iki 2,17 m, o nuo namo katilinės laiptų atstumas iki kaimynės sklypo ribos sumažėjo iki 1,14 m. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsisakė tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pastatui neišlaikant privalomojo atstumo iki sklypo ribos. Šį pažeidimą pagal Statybos techninį reglamentą galima pašalinti gavus gretimo sklypo savininkės A. R. rašytinį sutikimą, kad ji neprieštarauja dėl 2,75 m., 2,17 m ir 1,14 atstumų, tačiau atsakovė, nesutinka, nors ieškovas jai siūlė kelių šimtų eurų kompensaciją. Atsakovės žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jo plotas 2,1654 ha, jame nėra pastatų ar statinių ir pan., taigi aplinkybė, kad ieškovo gyvenamojo namo dalys (konstrukcijos) pastatytos arčiau kaip 3 m iki atsakovės žemės sklypo ribos, objektyviai negali sukelti neigiamų pasekmių atsakovei, kaip nors neigiamai įtakoti jos galimybę pagal paskirtį naudotis savo žemės sklypu ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovo gyvenamasis namas yra prie šiaurinės atsakovės žemės sklypo ribos, todėl negali mesti šešėlio į Atsakovės žemės sklypą.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. R. prašė vadovaujantis CPK 293 str. 1 p. civilinę bylą nutraukti dėl to, kad byla pagal ieškovo pareikštą reikalavimą nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, ir priteisti iš ieškovo atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, arba vadovaujantis CPK 138 str. nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti - tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą), atitinkant) teisės normų reikalavimus, nurodant, kokias teisines pasekmes ir kokiu teisiniu pagrindu jam sukels tokio reikalavimo patenkinimas (CPK 5 str.), bei sumokėti žymini mokesti, o tokių trūkumų nepašalinus, ieškinį laikyti nepaduotą ir grąžinti ieškovui, ir priteisti iš ieškovo atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; arba vadovaujantis CPK 45 str. pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkama atsakovą (atsakove) tinkamu atsakovu, o to nepadarius, atmesti atsakovei pareikštą ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, bei priteisti iš ieškovo atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas labai painiai ir neaiškiai suformulavo patikslinto ieškinio dalyką (reikalavimą), dėl ko neįmanoma tiksliai nustatyti, ko siekia ieškovas pareikštu ieškiniu ir kokias ieškovo teises ar įstatymų saugomus interesus prašo apginti (CPK 5 str. 1 d.). Iš patikslinto ieškinio turinio atrodytų, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia įteisinti gyvenamojo namo, pastatyto be atsakovės rašytinio sutikimo mažesniu kaip 3 m atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos, statybas. Tačiau ieškovas neprašo teismo leisti (pripažinti teise) statyti gyvenamą namą tam tikru atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos ir nenurodo konkretaus atstumo, kuriuo prašo leisti statyti gyvenamai i namą. Ieškovas prašo leisti statyti namą tam tikru atstumu ne nuo namo, o nuo atskirų namo dalių - namo sienos, stogo krašto, laiptų krašto. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. Dl-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" (toliau -Reglamentas) 7 priedo 4 punkte nustatyta, jog besiribojančiu žemės sklypu (teritorijų) savininku ar valdvtoiu rašytinis sutikimas privalomas statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusiu konstrukcijų). Taigi pagal Reglamentą teisine reikšme turi tik atstumas iki pastato, o ne iki tam tikru atskirų pastato dalių. Reglamente nustatyta, kad atstumas iki pastato skaičiuojamas kaip atstumas iki labiausiai išsikišusių pastato ar jo priklausinių ar inžinerinių tinklų konstrukcijų. Todėl atstumai iki tam tikru pastato daliu (sienos, stogo, laiptų ir pan.) gali turėti reikšme tik nustatant atstumą iki pastato (iki labiausiai išsikišančių konstrukcijų), bet jokios savarankiškos teisinės reikšmės tokie atstumai neturi. Namo siena, stogas ir laiptai yra sudėtinės pastato dalys, todėl jų negalima vertinti atskirai nuo pastato. Turi būti vertinamas visas pastatas, o ne atskiros jo dalys. Tik vienos arba tik kelių pastato dalių statybos įteisinimas, jeigu toks iš viso būtų įmanomas, savaime nereikštų viso pastato statybos įteisinimo. Net jeigu teismas leistų Ieškovui statyti namo sieną - 2,75 m atstumu, namo stogą - 2,17 m atstumu, o namo laiptus - 1,14 m atstumu, iki atsakovės žemės sklypo ribos, byloje nebūtu atsakyta i klausima, kokiu gi atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos teismas leido Ieškovui statyti gyvenamąjį namą, taigi byla ir vėl būtų išnagrinėta netinkamai, neatskleidus bylos esmės (Panevėžio apygardos teismo 2018-09-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-437-278/2018 (T. UI b.l. 69-75) 30punktą).
Be to, ieškovo vartojamos sąvokos, kurias jis siūlo įrašyti į teismo sprendimo rezoliucine dali - „namo siena", „stogo kraštas" ir „laiptų kraštas" - nėra niekaip apibrėžtos jokiame teisės akte ir netgi negali būti laikomi savarankiškais civilinių teisių objektais (CK 1.97 str.).
Atsakovės nuomone, siekdamas įteisinti namo statybą, ieškovas turėjo formuluoti teismui reikalavimą leisti (arba pripažinti teisę) statyti gyvenamąjį namą, o ne atskiras jo dalis, bei nurodyti būtent pastatyto namo, o ne atskiru jo dalių, atstumą iki atsakovės žemės sklypo ribos. Pažymėtina, kad būtent taip ieškovas formulavo savo pradinį 2017-10-18 ieškinį, tačiau tuo metu nenurodė konkretaus atstumo, kuriuo prašo leisti statyti namą, o tai jau vieną kartą sutrukdė teismui priimti byloje teisinga sprendimą. Dabar ieškovas jau nurodo konkrečius atstumus, tačiau juos nurodo ne iki pastato, o iki atskirų pastato dalių. Toks neapibrėžtas ir daug klausimų keliantis ieškovo reikalavimas ir vėl gali sutrukdyti Teismui teisingai išnagrinėti byla bei priimti byloje teisinga sprendimą, nes esant tokiam neaiškiam reikalavimui neįmanoma nei tiksliai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nei atsakovei parengti motyvuoto atsiliepimo i ieškovo patikslintą ieškinį. Be to, toks abstraktus ir neapibrėžtas ieškovo reikalavimas sudaro sąlygas ieškovui vėliau (teismo posėdyje, apeliaciniame skunde) manipuliuoti savo pozicija, aiškinant, kad jis iš tikrųjų turėjo omenyje kitą reikalavimą, arba tą reikalavimą keisti, aiškinant, kad keičia ne ieškinio dalyką, o tik dalyko apimtį, tikslina, o ne keičia ieškinio dalyką ir pan. Tokios manipuliacijos ieškinio dalyku neabejotinai gali trukdyti tiek teismui, tiek atsakovui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės, o taipogi gali užvilkinti šios bylos nagrinėjimą. Taip pat atsakovė nurodo, jog pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei jokie reikalavimai nėra reiškiami. Ieškovas neprašo įpareigoti atsakovę atlikti kokius nors veiksmus, pvz., duoti rašytinį sutikimą, neprašo priteisti iš atsakovės nuostolius dėl tokio sutikimo nedavimo ir pan. Todėl atsakovė yra netinkama atsakovė šioje byloje.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - inspekcija) prašė sprendimą priimti savo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau -Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose.
Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema: 1) statybos techniniai reglamentai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles; 2) statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės - ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų dokumentai, kuriuose nurodomi statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdai ir metodai; ...6) šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai.
Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodyti teisės aktai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas.
Ieškovas kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą IS „Infostatyba" pateikė individualios Narušio įmonės parengtą projektą „Ūkininko sodybos kūrimo (duomenys neskelbtini) 2011 m., Molėtai" (toliau - Projektas). Projekto sudėtyje yra visi privalomi dokumentai, reikalingi vykdyti statybos darbus. Vienas jų - projektavimo sąlygų sąvadas (iki 2010-10-01, nuo 2010-10-01 pradėti išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai). 2009-07-13 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-115 architektūrinių planinių reikalavimų 1.3 punkte yra nustatytas žemės sklypo užstatymas pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendinius. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinyje yra apibrėžta ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų teritorija - 3 m atstumas iki pietinės žemės sklypo ribos (projekto 17 lapas).
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" (toliau - Reglamentas) 7 priede. Jame nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:
4. Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
Remiantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovas, teikdamas Inspekcijai tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kartu su kitais dokumentais privalėjo pateikti Reglamento 93.7 punkte nurodytą besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Vadovaujantis Reglamento 95 punkto nuostatomis, Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas, nustatęs, kad Reglamento 94 (94.3 p. - su prašymu patvirtinti deklaraciją nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai) punkto reikalavimai nėra įvykdyti, ieškovo teiktą deklaraciją atmetė, nurodydamas prašymo patvirtinti deklaraciją nepriėmimo priežastis ir tai, kad šis prašymas toliau nebus nagrinėjamas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, trečiasis asmuo mano, kad statytojas, t. y. ieškovas, būdamas rūpestingas ir apdairus, privalėjo vadovautis projekto sprendiniais bei įvertinti atstumo iki žemės sklypo ribos sumažėjimą šiltinant sienas iš išorės (Projekto 85 puslapyje „Detalė Nr. 1, Detalė Nr. 2" aiškiai nurodytos pamatų ir sienų šiltinimo darbų apimtys, naudotinos statybinės medžiagos ir jų matmenys) arba gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą statyti neišlaikant norminių atstumų iki žemės sklypo ribos.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad žinojo, jog turi būti išlaikytas 3 metrų atstumas iki gretimo sklypo ir statydamas namą bandė išlaikyti net didesnį atstumą (maždaug 3,80 m.), tačiau namą apšiltinus, 3 metrų neliko, namas paplatėjo 25 centimetrais, o faktiškai atstumas nuo namo sienos iki kaimynės sklypo beliko 2,75 m., nuo stogo krašto iki kaimynės sklypo- 2,17 m, nuo laiptų krašto iki kaimynės sklypo 1,14 m. Namą statė pats, orientuodamasis pagal jo ir atsakovės sklypus skiriantį kuoliuką (jį pats ieškovas įkalė ženklinant sklypą). Šis, matyt, atsakovės buvo nuverstas ir perkeltas (jau po žemės sklypo matavimų ir namo projekto padarymo), dėl to galėjo gautis mažesnis atstumas iki atsakovės sklypo, nei planuota. Statybą pradėjo 2012 metais, kadastrinius matavimus atliko 2 metai iki statybų pradžios, apšiltino 2016 metais, atstumų pažeidimus sužinojo 2017 metais, į atsakovę dėl sutikimo kreipėsi 2017 m. spalį. Teismo posėdžio metu siūlė 1000 Eur kompensaciją atsakovei už rašytinį sutikimą įteisinti statybas.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atstumas nuo atsakovės sklypo iki ieškovo pastato turi būti matuojamas ne iki sienos, bet iki labiausiai išsikišusios namo dalies, t.y. iki laiptų krašto. Taigi ieškovas pažeidžia atsakovės teisę į 3 metrų atstumą nuo jos sklypo iki ieškovo pastato. Tai nėra vien formalus pažeidimas. Jei atsakovė ketintų savo sklype statyti statinį, jos galimybės statyti būtų apribotos, nes ji turėtų rinktis didesnį atstumą nuo savo pastato iki sklypų ribos jau vien dėl priešgaisrinių reikalavimų, saugos.
Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pats, veikdamas atsakovės, t.y. savo motinos, interesais bandė susitarti su ieškovu dėl rašytinio sutikimo už kompensaciją, tačiau ieškovo siūloma kelių šimtų eurų kompensacija aiškiai per maža, todėl net nesvarstytina. Mano, kad adekvati būtų 10 000 Eur kompensacija už sutikimą įteisinti statybas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) o atsakovei - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypai ribojasi. Viešo registro duomenimis atsakovės sklype pastatų nėra, sklypo paskirtis – žemės ūkio. Kaip matyti iš pastato padėties žemės sklype nustatymo plano, 2016-11-07 parengto UAB „Aristoma“, ieškovo žemės sklype yra pastatas, kurio siena 2,75 m. atstumu nutolusi nuo gretimo sklypo, namo stogo kraštas iki atsakovės žemės sklypo ribos nutolęs 2,17 m, namo laiptų kraštas iki atsakovės žemės sklypo ribos nutolęs 1,14 m. Šiam pastatui statyti Molėtų rajono savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 31 d. išdavė leidimą. Leidimas išduotas pagal Narušio IĮ „Fasadas“ parengtą statinio projektą „Ūkininko sodybos kūrimas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) Sprendinių brėžinyje sodybos vietai parinkti apibrėžta ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų teritorija – 3 m. atstumu iki pietinės žemės sklypo ribos (projekto 17 lapas) Projekto 85 puslapyje „Detalė Nr. 1, Detalė Nr. 2“ nurodytos pamatų ir sienų šiltinimo darbų apimtys, naudotinos statybinės medžiagos ir jų matmenys. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-26 sprendimo elektroninėje sistemoje „Info statyba“ matyti, kad A. B. prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą atmestas, nurodžius, kad statinio geodezinėje nuotraukoje matyti, kad pietinėje pusėje pastatas neišlaiko privalomojo atstumo iki sklypo ribos, todėl reikalingas kaimyninio sklypo savininkų rašytinis sutikimas, kuris nepateiktas.
LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte numatyta, kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinierius statinius arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), privalomas besiribojančio sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas. 3 metrų atstumas iki gretimo sklypo ribos numatytas ir paties ieškovo užsakymu parengtame projekte „Ūkininko sodybos kūrimo (duomenys neskelbtini) 2011., Molėtai“, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Įstatymų nustatytas reikalavimas laikytis statybos patvirtinto pastato statybos projekto reiškia, kad draudžiama nukrypti nuo jo. Nukrypimas nuo statinio projekto traktuotinas kaip imperatyviosios teisės normos pažeidimas. Taigi ieškovas, statydamas namą, privalėjo išlaikyti 3 metrų atstumą iki gretimo (atsakovės) sklypo, įskaitant sienų šiltinimą ar kitokį namo paplatėjimą dėl jo apdailos ar kitų darbų.
Teismo posėdžio metu ieškovas neginčijo, kad nuo jo ir atsakovės sklypo ribos iki jo pastato sienos atstumas yra 2,75 m, nuo stogo krašto iki sklypo ribos 2,17 m, o nuo laiptų krašto iki sklypo ribos 1,14 m. Tai matyti ir iš pastato padėties žemės sklype nustatymo plano, 2016-11-07 parengto UAB „Aristoma“. Ieškovas teigia, kad šie atstumų pažeidimai galėjo atsirasti dėl to, kad jis pats ūkio būdu statė namą. Toks ieškovo paaiškinimas nepaneigia jo kaltės dėl susidariusių nukrypimų nuo projekto. Ieškovas pats rūpinosi namo projektu, su juo buvo susipažinęs, todėl turėjo būti atidus atlikdamas namo apšiltinimo darbus ir objektyviai įvertinti namo išplatėjimą.
Konstatuotina, kad ieškovas nesilaikė teisės aktuose numatyto reikalavimo išlaikyti 3 metrų atstumą iki gretimo sklypo ir kvalifikuojama tai kaip atsakovės teisės pažeidimą.
Teismas nesutinka su atsakovės iškeltu klausimu, jog ji neturi būti šios bylos šalimi. Anaiptol, pažeidus atstumą iki sklypo ribos pagal Reglamento 93.7 punktą reikalinga gauti besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Šiuo nagrinėjamu atveju tokį sutikimą galima buvo gauti, jeigu šalys būtų susitarusios dėl kompensacijos. Todėl atsakovės, kaip šalies procese yra būtinas, nes ginčo teisenoje yra privaloma taikinimo procedūra (CPK 231 str.).
Pažeidus reikalavimą statyti pastatą ne mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo, statytojas šį pažeidimą gali pašalinti, kaip numatyta STR, gavęs gretimo sklypo savininko sutikimą. Ieškovas tokio sutikimo iš atsakovės negavo, nors teismo posėdžio metu buvo pasiūlęs 1000 Eur kompensaciją.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, nurodė, jog STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.
Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 nurodė, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas, statydamas namą, nukrypo nuo imperatyvaus reikalavimo statyti namą ne arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos.
Atsakovės atstovas paaiškino, jog nukrypimas nuo 3 m atstumo reikalavimo gali ateityje sukelti nepatogumus atsakovei, kai ji norės statyti gyvenamąjį namą šiame sklype.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei priklausančio sklypo paskirtis yra žemės ūkio ir jame tik galima veikla, susijusi su žemės ūkio veikla. Šiame sklype jokia statyba negalima. Beje, pats trečiasis asmuo A. K. paaiškino, jog šiame sklype ganosi atsakovės kaimyno avys, o pati atsakovė gyvena kitoje vietoje. Todėl argumentas, jog su ieškovo sklypu besiribojančiame atsakovės sklype atsakovė galimai statys gyvenamąjį namą, yra nelogiškas.
Ieškovas prašė be atsakovės sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą: 2,75 m (dviejų metrų septyniasdešimt penkių centimetrų) atstumu nuo namo sienos iki atsakovės žemės sklypo ribos; 2,17 m (dviejų metrų septyniolikos centimetrų) atstumu nuo stogo krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos ir 1,14 m (vieno metro keturiolikos centimetrų) atstumu nuo namo laiptų krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos.
Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime keltinu klausimu dėl nurodytų trijų atstumų iki jos sklypo ribos. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punktą statant pastatus ar stogą turinčius inžinierius statinius arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), privalomas besiribojančio sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas. Taigi, Reglamentas nenumato kelių atstumų iki besiribojančio sklypo ribos, o nurodo, jog atstumas iki besiribojančio sklypo ribos skaičiuojamas pagal labiausiai išsikišusią konstrukciją. Ieškovo namas yra vientisas statinys, todėl jame gali būti tik vieną labiausiai išsikišusi namo dalis, arba kelios, bet tik vienodu atstumu išsikišusios dalys. Nagrinėjamu atveju labiausiai išsikišusi namo dalis yra laiptai, kurių atstumas iki atsakovės sklypo ribos yra 1,14 m. Todėl spręstinas klausimas dėl laiptų sumažinimo iki atstumo, dėl kurio galima būtų svarstyti paklaidą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pats ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad laiptus galima sumažinti ir tai nepakenks namo vientisumui ir saugumui.
Nagrinėjamu atveju sumažinus laiptus iki stogo krašto išsikišimo ribos, turi būti svarstomas klausimas dėl likusios labiausiai išsikišusios namo konstrukcijos. Šiuo atveju labiausiai išsikišusi namo konstrukcija yra namo stogo kraštas. Teismas pažymi, kad 0,83 m. nuokrypis nuo projekto kaimo teritorijoje, kuri nėra intensyviai apgyvendinta, gretimas sklypas yra žemės ūkio paskirties sklypas, palyginus su viso privalomo atstumo dydžiu (3 m.), nėra didelis. Atsakovės sklype negalima statyti jokių pastatų, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla. Atsakovė nepateikė duomenų, kad planuotų pakeisti žemės sklypo paskirtį ir ten kažką statyti. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų, kuriems atsakovės atstovas neprieštaravo, matyti, kad atsakovės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jame tėra šienaujama žolė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad 0,83 m. atstumas yra toks, kuris darytų esminę neigiamą įtaką atsakovės sklypo naudojimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad 0,83 m. atstumo nuokrypį atsakovė būti pastebėjus anksčiau, nors namas buvo statomas nuo 2012 m., ir kreipusis į valstybės institucijas dėl jos teisių pažeidimo. Teismas pažymi, kad ieškovui perkelti namo neįmanoma, o perstatyti 2,17 m. atstumu iki atsakovės sklypo esantį namą 0,83 m. atstumui sudėtingas ir atsakovės teisių pažeidimui neproporcingas procesas. Ieškovas nurodė, jog pats statydamas ūkio būdu namą, netyčia pažeidė atstumą iki gretimo sklypo. Atsakovė neįrodė ieškovo tyčios statyti namą arčiau nei 3 m atstumu iki jos sklypo ribos. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad 2,13 m. atstumas nuo ieškovo namo stogo iki atsakovės žemės sklypo nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, ir, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįstamas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Apibendrinant teismas daro išvadą, jog ieškinys tenkintinas toje dalyje, kur atstumas iki atsakovės ribų sudaro 2,17 m, tai yra iki namo stogo krašto ribos. Dalis laiptų nugriautina iki vieningo atstumo, tai yra iki 2,17 m skaičiuojant nuo namo stogo krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos. Reikalavimą dėl atstumo nuo namo sienos iki sklypo ribos, tai yra ieškovo teisių įgyvendinimą statyti namą atstumu 2,75 m nuo namo sienos iki sklypo ribos teismas netenkina, nes atstumas nuo statinio iki sklypo ribos matuojamas pagal labiausiai išsikišusią statinio konstrukciją. Šiuo atveju, dalinai nugriovus laiptus, labiausiai išsikišusi konstrukcija lieka namo stogo kraštas.
Teismas nesutinka su atsakovės mintimi, jog ieškinys yra nesuprantamas, nes ieškovas prašo pripažinti teisę be atsakovės įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą. Formaliai pagal galiojančias normas statinys nėra laikomas pastatytu, kol nustatyta tvarka nebus įforminta statybos pabaiga. Šiuo atveju ieškovas ir kreipėsi į teismą, kad teismas pripažintų teisę be atsakovės sutikimo, kai pažeistas atstumas iki sklypo ribos, įteisinti ieškinyje minimo namo statybą.
Ieškovo A. B. ieškinys patenkintas iš dalies, tai yra 33%, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų- 759 Eur dalis priteistina iš atsakovės. Šiuo atveju tai sudaro 250,47 Eur.
Patenkinus ieškinį iš dalies, tai yra 33 %, atsakovės atstovavimo išlaidos atlyginamos 66% suma. A. R. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 2293,60 Eur, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1513,78 Eur suma.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 18,88 Eur. Tenkinus ieškinį iš dalies jos priteisiamos iš ieškovo ir atsakovės valstybei proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 376 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Leisti ieškovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) be atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo įgyvendinti teisę statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2,17 m. atstumu iki atsakovės žemės sklypo ribos.
Įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dalį laiptų iki 2,17 m skaičiuojant atstumą nuo iš dalies nugriautų laiptų krašto iki atsakovės žemės sklypo ribos.
Priteisti ieškovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 250,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1513,78 Eur bylinėjimosi išlaidų
Priteisti iš ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,65 Eur pašto išlaidų valstybei, o iš atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,23 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį įrodymą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Teisėjas Liudvikas Myško