Administracinė byla Nr. eA-1342-756/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04257-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas C. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S32334 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1379 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, pareiškėjas prašė atsakovo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.
3. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, jam gali grėsti pavojus gyvybei ir sveikatai, bijo grįžti į savo kilmės šalį. Atsakovas net nepateikė jokių duomenų apie policijos (duomenys neskelbtini) Y. J. iš (duomenys neskelbtini) miesto, ar jis yra žinomas, ar įtakingas savo šalyje, ar su juo susiję kokie nors nusikalstami veiksmai, kaip šiuo atveju, žemės pasisavinimai. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, ar (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra aktualus žemės nusavinimas iš pasiturinčių asmenų. Neturėdamas tokios informacijos, atsakovas objektyviai negali įvertinti pareiškėjui jo kilmės šalyje gresiančio pavojaus.
4. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė, nors visos aplinkybės dar net nebuvo ištirtos. Atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pats atsakovas nurodo, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą pareiškėjo kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta, juo labiau, kai pareiškėjo šeima jau yra nukentėjusi nuo minėto policijos (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie kilmės šalį. Tuo metu atsakovas tinkamai neišnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.
5. Pažymėjo, kad Departamento Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų jį persekioti bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Taip pat nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmeniui nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
8. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Departamentas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės valstybėje, kad nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie pareiškėjo kilmės šalį. Ginčijamame sprendime konstatuota, jog tyrimo metu nerasta duomenų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pareiškėjas gyveno iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar laisvei. Pareiškėjas šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo sąlygų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
9. Atsakovo nuomone, ginčijamu sprendimu nebuvo nustatyta, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą. Todėl pareiškėjo deklaruojama baimė ateityje būti persekiojamam dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, nelaikytina visiškai pagrįsta.
10. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jo skundas Departamento komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
11. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.
12. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog jį kilmės valstybėje tariamai persekioja (duomenys neskelbtini) Y. J., kuris nori atimti pareiškėjui priklausančias žemes. Tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pareiškėjas nepateikė jokių specifinių detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo: tyrimo metu nerasta tokios kilmės valstybės informacijos, kuri pagrįstų pareiškėjo teiginius, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Be to, pareiškėjas teikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių (pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu asmeniu, tačiau atlikus amžiaus nustatymo tyrimą buvo gauti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra pilnametis) bei nuo 2019 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas neatskleidė tikrųjų savo atvykimo į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungą) tikslų. Todėl Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimo veiksmais kilmės valstybėje negali būti laikoma visiškai pagrįsta.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, prisistatė kaip nepilnametis asmuo, gimęs 2004 m. kovo 6 d., asmens amžių patvirtinančių dokumentų jis nepateikė, teigdamas, kad dokumentus iš jo paėmė (duomenys neskelbtini), universitete, kuriame studijavo. Todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 123 straipsniu bei Tvarkos aprašo 146 punktu, jei yra pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus, pasiūlė jam atlikti amžiaus nustatymo tyrimą. Įvertinus prieglobsčio prašytojo rentgenogramas, 2021 m. spalio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog biologinis pareiškėjo amžius yra apie (duomenys neskelbtini) metų, todėl atsižvelgus į ekspertų pateiktas išvadas, prieglobsčio prašytojo prašymas buvo nagrinėjamas kaip pilnamečio asmens.
16. Departamente 2021 m. spalio 13 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos. Iš savo kilmės šalies išvyko 2019 metų gruodžio mėn. į (duomenys neskelbtini) mokytis. Iš kilmės šalies išvyko dėl persekiojimo, nes jo visai šeimai buvo grasinama nužudyti. Jo teigimu, jis kilęs iš turtingos šeimos, jo senelis buvo (duomenys neskelbtini) vadas, turėjo daug žemės. Mirus seneliui, žemes paveldėjo jo tėvas. 2017-2018 metais, šių žemių pradėjo reikalauti policijos (duomenys neskelbtini) Y. J. iš (duomenys neskelbtini) miesto rytų (duomenys neskelbtini), pateikė pasiūlymą nupirkti žemę už 3 milijonus dolerių, bet tėvas nesutiko, nes pagal tradicijas, žemė gali būti tik paveldima, jei ji priklauso vienai (duomenys neskelbtini), ji negali būti perleista ar parduota kitai genčiai ar kam nors, kas nėra tos (duomenys neskelbtini) narys. Tėvui buvo pradėta grasinti, jei nesutiks savo žemių parduoti, visas kaimas bus išžudytas, sulygintas su žeme, jo vietoje bus pastatytas futbolo stadionas. Tėvas negalėjo kreiptis į teisėsaugą, nes (duomenys neskelbtini) Y. J. yra labai įtakingas, pats įtakingiausias saugumo institucijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste ir turi daug ryšių visame (duomenys neskelbtini). Todėl net (duomenys neskelbtini) vyriausybė negali jų apsaugoti, nors žino, kad žemė teisėtai priklauso jų šeimai, nes (duomenys neskelbtini) turi ryšių ir ten. Jų šeimos žemėje (duomenys neskelbtini) su investuotojais iš Ispanijos planavo statyti gamyklą, nes per (duomenys neskelbtini) provinciją eina kelias į (duomenys neskelbtini) vandenyną, o netoliese esančiose vandenyno teritorijose yra išgaunama nafta. Šalia buvo planuojama statyti viešbučius ir kviesti (duomenys neskelbtini) žmones, nes ten iš naftos turėjo būti uždirbami dideli pinigai. Pareiškėjas ir jo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), bet tėvas nuolat važinėjo tarp kaimo ir sostinės tvarkyti visų reikalų, susijusių su ta žeme. Tėvui vis nesutinkant, grasinimai kartojosi ne tik jų šeimai, bet ir kitiems kaimo žmonėms, šeimoje buvo ir nužudytų (keli tėvo broliai, pusbroliai). Vieną dieną 2019 m. gegužės mėn. dingo tėvas ir (duomenys neskelbtini) atėjo į jų namus reikalauti žemės dokumentų, jiems buvo liepta palikti šalį. Mama atsisakė atiduoti dokumentus, kol į namus nebus sugrąžintas tėvas. Lemiamas įvykis atsitiko naktį tarp 2019 m. spalio 11 ir 12 dienos. Pareiškėjas ir jo šeima buvo namuose (jie nuomojosi namą prestižiniame (duomenys neskelbtini) rajone, jų kaimynai buvo politikai, ministrai, generolai ir kiti žinomi žmonės ((duomenys neskelbtini)), kai apie vidurnaktį atėjo kareiviai. Jie išgirdo beldimą į duris, bet pasakė sargybiniams nieko neįleisti, nes nesijautė saugūs (tokiuose rajonuose namai paprastai turi tvorą ir sargybą). Apsauga klausinėjo, kas stovi už vartų, bet nesulaukė jokio atsakymo. Kariškiai perlipo tvorą, sušaudė sargybinius ir juos puolusius šunis (šeima namuose laikė aviganius), bei įėję į namus pareikalavo dokumentų. Mama nesutiko jų atiduoti, todėl kariai apieškojo namus, viską išvertė ir išdaužė. Radę dokumentus, kariai tėvų miegamajame juos tvarkė ir nuolat kažkam skambinėjo. Jiems buvo pasakyta, kad jie išsineša dokumentus su savimi, o šeima arba paliks šalį arba bus nužudyta. Kariai pasiėmė tėvo džipą, sumetė ten šunų ir sargybinių kūnus, jų telefonus, dokumentus bei visus galimus įkalčius ir išvažiavo. Prieglobsčio prašytojui keista, kad niekas iš kaimynų nereagavo į šaudymus jų kieme, nes įprastai tokiais atvejais reaguojama labai greitai. Vos 10 metrų nuo jų namų gyveno (duomenys neskelbtini) labai gerai žinomas (duomenys neskelbtini) P. Y., šalia buvusioje avenju – (duomenys neskelbtini) M. M., buvę ministrai ir kariuomenės atstovai, bet niekas į tai neatkreipė dėmesio. Šeima suprato, kad žemės reikalaujantis (duomenys neskelbtini) Y. J. turi ryšius ir visame jų rajone, visa tai buvo bendras jų reikalas. Po šio nutikimo, prieglobsčio prašytojas pabėgo į kalnuotą, sunkiai pasiekiamą vietovę (duomenys neskelbtini), kur nėra net elektros. Tuo tarpu likusi šeima (mama, du broliai ir sesuo), su katalikų vienuolių pagalba pabėgo ir pasiprašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas nebėgo kartu su jais į (duomenys neskelbtini), nes jis yra pilnametis ir vyriausias vaikas, o jo broliai ir sesuo yra nepilnamečiai, todėl jie galėjo keliauti kartu su mama. Jiems buvo pavojinga likti kartu, o asmens prioritetas buvo – jo šeimos saugumas. Vienas tėvo draugas padėjo prieglobsčio prašytojui slapta pabėgti į (duomenys neskelbtini), nes kitų galimybių pasilikti (duomenys neskelbtini) neturėjo. 2019 m. gruodžio 4 d. jis atvyko į (duomenys neskelbtini). Kartą, jau būnant (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio, jam buvo pasakyta, kad į (duomenys neskelbtini) bus atsiųsti pinigai už žemę ir žemės dokumentai, kuriuos jis turės pasirašyti, nes jei nebėra tėvo, jis yra teisėtas paveldėtojas. Pareiškėjas suprato, kad jam skambino (duomenys neskelbtini) Y. J.. Asmuo nežino, kur yra jo tėvas, bet sulaukęs (duomenys neskelbtini) skambučio, suprato, kad (duomenys neskelbtini) žino, jog jis yra (duomenys neskelbtini), todėl pasijautė nesaugus. Pasitaręs su (duomenys neskelbtini) esančia sužadėtine, norėjo legaliai keliauti į Europos Sąjungą. Jau tvarkė dokumentus, kad galėtų prašyti vizos ir legaliai iš (duomenys neskelbtini) keliauti į (duomenys neskelbtini), bet kai apie tai sužinojo jo universiteto (duomenys neskelbtini) atstovai, jie atėmė visus dokumentus, pasakė, kad jam išvykti negalima ir perdavė juos (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybai. Jis reikalavo juos grąžinti, bet migracijos tarnyba pasakė, kad jis neturi teisės išvykti ir jei toliau reikalaus dokumentų, bus iškviesta policija ir jis bus suimtas. Po šio įvykio pareiškėjas nusprendė bėgti į Lietuvą.
17. Departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 21S33532 nusprendė: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką; uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste) gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia aukšto lygio, nėra duomenų, pagrindžiančių faktą, kad (duomenys neskelbtini) mieste vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
18. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 6K-1379 atmetė jo skundą, argumentuodama, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą, o jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Kilmės valstybėje pareiškėjui negresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyti veiksmai.
19. Pareiškėjo teigimu, kilmės šalyje jis yra persekiojamas dėl priverstinio šeimos turimo žemės nusavinimo iš policijos (duomenys neskelbtini) Y. J. pusės, todėl kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, visi jo nurodyti faktai, pateikti dokumentai yra tikri, turi būti patikrinti su gauta kilmės šalies informacija, jo paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Departamento komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, argumentuojant, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika.
20. Teismas rėmėsi Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Tvarkos aprašo, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nuostatomis.
21. Pažymėjo, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu turi pareigą pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
22. Pareiškėjas apklausos metu išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastimi nurodė tai, kad kilmės šalyje yra persekiojamas policijos (duomenys neskelbtini) Y. J. dėl priverstinio šeimos turimos žemės nusavinimo, todėl bijo grįžti į kilmės šalį, gali kilti reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.
23. Teismas nurodė, kad iš Departamento pateiktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) Respubliką matyti, jog kariniai konfliktai šalyje tęsiasi jau daugiau nei du dešimtmečius. Įvardijamos tokios pagrindinės konfliktų priežastys kaip prasta šalies ekonominė ir socialinė-ekonominė situacija (žemas pragyvenimo lygis, nedarbas ir kt.), nevykęs svarbių ir gausių gamtinių išteklių valdymas, taip pat politinės priežastys, kaip kad prastas institucijų veikimas, ne iki galo įvykdyta liberalizacija ir kt., etniniai nesutarimai, kaip svarbi konflikto priežastis įvardijamas ir 1994 m. (duomenys neskelbtini) bei tuo metu kilusi pabėgėlių krizė, dėl kurio daug hutų tautos žmonių pabėgo į rytinę (duomenys neskelbtini) Respublikos dalį ir suformavo ginkluotas grupuotes, kovojančias prieš (duomenys neskelbtini) tautos žmones bei kitas sukilėlių grupuotes. (duomenys neskelbtini) miestas yra didžiausias (duomenys neskelbtini) Respublikos miestas ir kartu šalies sostinė, vienas didžiausių ir labiausiai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) miestas. Nėra duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) mieste vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. 2020/21 m. ataskaitoje Amnesty International praneša, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) Respublikos rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), šių konfliktų metu žuvo šimtai žmonių. Remiantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi išlieka (duomenys neskelbtini) provincijos. Konfliktas (duomenys neskelbtini) provincijose buvo itin aktyvus 2017–2019 m., šiuo laikotarpiu buvo užfiksuotos 1 897 civilių mirtys, siejamos su konfliktu. 2018 m. duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) provincijose buvo nuo 120 iki 140 aktyvių ginkluotų grupuočių, kurių dauguma vykdė žmogaus teisių pažeidimus bei kėlė grėsmę vietiniams gyventojams. Daugelis grupuočių kovoja prieš (duomenys neskelbtini) Respublikos ginkluotąsias pajėgas (FARDC) ir JT stabilizavimo misiją (MONUSCO), puola civilius gyventojus. (duomenys neskelbtini) provincijoje intensyviausia situacija tęsėsi (duomenys neskelbtini) teritorijose, kas lėmė didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, be to, daug vietinių gyventojų buvo priversti persikelti į kitas, saugesnes šalies vietas.
24. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, jo teiginius apie šeimos žemės pasisavinimą iš policijos (duomenys neskelbtini) Y. J. pusės, išvykimą mokytis į (duomenys neskelbtini), dokumentų paėmimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirtęs Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) sieną, nors (duomenys neskelbtini) mokėsi nuo 2019 metų, su savimi neturėjo asmens tapatybę ir/ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, nenori grįžti į kilmės šalį dėl baimės būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) Y. J., kuris nori atimti pareiškėjui priklausančias žemes, tačiau tyrimo metu neįvardino, kas jam tiesiogiai grasino, argumentuodamas, kad būdamas (duomenys neskelbtini) sulaukė skambučio dėl žemės dokumentų, taip jis suprato, jog jam skambino (duomenys neskelbtini) Y. J.. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, kad pagrįstų savo pasakojimą, paaiškindamas, kad telefoną yra pametęs kertant Lietuvos valstybinę sieną, jame buvo informacija apie tariamai turimą paveldėtą žemę ir (duomenys neskelbtini) skambutį.
25. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Departamentas tyrimo metu įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo paaiškinimai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, jis nepateikė jokių specifinių detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo pateiktų faktų. Be to, pareiškėjas teikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių (pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu asmeniu, tačiau atlikus amžiaus nustatymo tyrimą gauti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra pilnametis) bei nuo 2019 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas neatskleidė tikrųjų savo atvykimo į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungą) tikslų. Todėl Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimo veiksmais kilmės valstybėje negali būti laikoma visiškai pagrįsta. Teismas vertino, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindžia pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
26. Teismas dėl papildomos apsaugos pažymėjo, kad Konvencija ir Įstatymas nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Todėl pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime lemia atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Departamentas surinko informaciją apie kilmės valstybę, todėl įvertinus surinktą informaciją, pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsižvelgus į asmens individualias savybes ir į tai, kad tyrimo metu nebuvo rasta patikimos informacijos, pagrindžiančios pareiškėjo teiginius, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad asmeniui grįžus į kilmės valstybę grėstų pavojus gyvybei. Pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio mėn. gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini), jautėsi saugus, o baimė neva prarasti paveldėtas žemes privertė išvykti iš kilmės valstybės, tačiau nei ši aplinkybė, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
27. Teismas sprendė, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas, nes nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, asmens pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, nes dėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas teigė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, pasiturinčių asmenų kvartale, kurį saugojo sargybiniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) miestas yra didžiausias (duomenys neskelbtini) Respublikos miestas, šalies sostinė, vienas didžiausių ir labiausiai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) miestas. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) mieste vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
28. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Komisija nepagrįstai skundo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, dėl to nebuvo užtikrintas pareiškėjo teisė būti išklausytam principo taikymas ir teisingas skundo nagrinėjimas, teismas pažymėjo, jog Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio, apskundimas ikiteisminėje stadijoje vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pareiškėjas buvo apklaustas, savo paaiškinimus galėjo teikti apklausos metu, taip pat teismo posėdyje, todėl jo argumentus dėl teisės būti išklausytam principo pažeidimo teismas atmetė.
29. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Todėl, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo argumentai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Taip pat svarbu, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, melavo migracijos pareigūnams apie savo amžių, neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
30. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, sprendė, kad ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
31. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra pagrindo. Netenkinus šio reikalavimo, netenkintinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
III.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
33. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jo prieglobsčio prašymą. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.
34. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. 2019 m. (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas naujas (duomenys neskelbtini). Ankstesnis (duomenys neskelbtini) J. K. K. K. valdė beveik 20 metų. (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Pareiškėjas nurodė išsamias ir detalias aplinkybes, kodėl bijo grįžti į savo kilmės šalį.
35. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Atsakovas net nepateikė jokių duomenų apie policijos (duomenys neskelbtini) Y. J. iš (duomenys neskelbtini) miesto, ar jis yra žinomas, ar įtakingas savo šalyje, ar su juo susiję, kokie nors nusikalstami veiksmai, kaip šiuo atveju, žemės pasisavinimai. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, ar (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra aktualus žemės nusavinimas iš pasiturinčių asmenų. Neturėdamas tokios informacijos, atsakovas objektyviai negali įvertinti Pareiškėjui jo kilmės šalyje gresiančio pavojaus. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai, pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė, nors visos aplinkybės dar net nėra ištirtos.
36. Atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pats atsakovas nurodo, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą pareiškėjo kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta, juo labiau, kai pareiškėjo šeima jau yra nukentėjusi nuo minėto policijos (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį. Tai atlikti įpareigoja Tvarkos aprašas, kuriame įtvirtinta atsakovo pareiga surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.
37. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir (duomenys neskelbtini) tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Vadovas) 62–63 punkte numatyta, kad migrantas yra asmuo, kuris dėl kitų priežasčių, išskyrus apibrėžime nurodytas, savanoriškai palieka savo šalį, norėdamas apsigyventi kitur. Jį gali jaudinti permainų ar nuotykių troškimas, šeima ar kitos asmeninio pobūdžio priežastys. Jei jis juda tik ekonominiais sumetimais, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis. Tačiau skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Pažymi, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, tokiu būdu netinkamai taikydamas Vadovo 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.
38. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
39. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
40. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
41. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, kadangi jie ne tik neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybės.
42. Pažymi, kad tam, jog asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore (visos kartu), nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažino, kad nenori grįžti į kilmės šalį dėl baimės būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) Y. J., kuris nori atimti prieglobsčio prašytojui priklausančias žemes. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, kad pagrįstų savo pasakojimą, nurodė, jog telefoną yra pametęs kertant Lietuvos valstybinę sieną, jame buvo informacija apie tariamai turimą paveldėtą žemę ir (duomenys neskelbtini) skambutį. Atlikto tyrimo metu nebuvo neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pažymi, kad Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (toliau – JTPA) parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – JTPA vadovas) nurodoma, kad pabėgėlio statuso suteikimą nulemia visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. JTPA vadove aiškinama, jog apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Šiuo atveju taip pat svarbu paminėti, kad vertinant tarptautinės apsaugos poreikį svarbu identifikuoti prieglobsčio prašytojo persekiotoją, nustatyti jo tikslus ir motyvus, kadangi tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo, tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojus ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.
43. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Departamentas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės valstybėje, taip pat nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę. Departamento sprendime konstatuota, jog tyrimo metu nerasta duomenų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pareiškėjas gyveno iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar laisvei. Pareiškėjas šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo sąlygų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
44. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjo apklausų metu nurodytos aplinkybės, nei Departamento surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Tyrimo metu taip pat nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, o tokie skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Departamento Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Pažymi, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.
45. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Departamentas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Vadovo 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Pažymi, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą tarptautinės apsaugos būtinumui nustatyti, griežtai laikosi teisės aktų įtvirtintų nuostatų bei objektyviai, individualiai ir nešališkai vertina tyrimo metu surinkta informaciją. Remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Šiuo atveju, įvertinus faktinių aplinkybių visumą bei aktualią kilmės valstybės informaciją, pagrįstai buvo padaryta išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjui dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei bei politinių įsitikinimų) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Be to, Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu turi pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, t. y. įrodyti, tarptautinės apsaugos būtinumą ir jo atsiradimo aplinkybes iš esmės turi prieglobsčio prašytojas, o jau įstaiga kuri atlieka tyrimą – patvirtina arba paneigia šias aplinkybes, tačiau apklausos metu pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus, kas ir leido pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nei Įstatymo, nei Tvarkos aprašo nustatyta tvarka Departamentas neprivalo įrodinėti aplinkybių, kuriomis prieglobsčio prašytojas negrindžia savo prieglobsčio prašymo.
46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog jį kilmės valstybėje tariamai persekioja (duomenys neskelbtini) Y. J., kuris nori atimti pareiškėjui priklausančias žemes. Tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pareiškėjas nepateikė jokių specifinių detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo: tyrimo metu nerasta tokios kilmės valstybės informacijos, kuri pagrįstų pareiškėjo teiginius, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas teikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių (pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu asmeniu, tačiau atlikus amžiaus nustatymo tyrimą gauti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra pilnametis) bei nuo 2019 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas neatskleidė tikrųjų savo atvykimo į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungą) tikslų.
47. Pažymi, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir jam pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
48. Dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti atsakovas nurodo, kad skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Nurodo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
49. Atsakovo vertinimu, tiek teismas, tiek Departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
50. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
51. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
52. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
V.
53. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
54. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, draudimo atvykti laikotarpis nustatytas pagrįstai atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, melavo migracijos pareigūnams apie savo amžių, neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
56. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
57. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
58. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
59. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).
61. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
62. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) Y. J. dėl priverstinio šeimos turimo žemės nusavinimo, ir dėl to kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.
63. Vertinant pareiškėjo pateiktą informaciją apie įvykius, paskatinusius, jo teigimu, išvykti iš kilmės šalies, pastebėtina, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 4 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką kaip studentas ir joje gyveno. Pareiškėjo teigimu, gyvenant (duomenys neskelbtini), jis sulaukė, kaip suprato, (duomenys neskelbtini) Y. J. skambučio, todėl pasijautė nesaugus. Pasitaręs su sužadėtine, gyvenančia (duomenys neskelbtini), nusprendė legaliai keliauti į Europos Sąjungą ir tvarkė dokumentus vykti į (duomenys neskelbtini). Tačiau universiteto (duomenys neskelbtini) atstovai, sužinoję jo ketinimus, atėmė iš jo dokumentus, ir uždraudė išvykti iš šalies. Kadangi jo reikalavimu dokumentai nebuvo grąžinti, universiteto atstovai žadėjo iškviesti policiją ir pareiškėją suimti, jis nutarė bėgti į Lietuvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina kilmės valstybėje pareiškėjui realiai gresiančio individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atlikęs pareiškėjo situacijos tyrimą, įvertinęs kilmės valstybės informaciją apie padėtį šalyje, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarytos pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės šios bylos kontekste nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės.
64. Duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl jo nurodytų aplinkybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra tik hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Pareiškėjas nenurodė ir jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo.
65. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kad galėtų vertinti, ar pareiškėjui gali kilti reali smurto grėsmė. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad aplinkybė, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, kaip tarptautinės apsaugos poreikio sąlygai, vertinama tik tuo atveju, kai nustatoma, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų taikymo kontekste. Nagrinėjamu atveju Departamentas pagal surinktus duomenis nenustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), galintys kelti grėsmę asmens gyvybei.
66. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
67. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Pareiškėjas, o ne Departamentas turi pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Šiuo atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, jog atsidūrė blogoje ekonominėje padėtyje dėl to, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar prieš jį naudoja neteisėtas ekonominio poveikio priemones.
68. Apeliaciniame skunde argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta nagrinėjant bylą nesustatyti.
69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo C. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė