Administracinė byla Nr. eA-2054-463/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09667-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. (E. T.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo pagal pareiškėjo E. T. (E. T.) skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl išvados panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) 2023 m. spalio 30 d. Išvadą dėl skundo Nr. 15B-7761 (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą (toliau – ir Keleivio skundas) iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. 12-702-1066/2022 pagal pareiškėjo skundą dėl LTSA 2021 m. balandžio 20 d. Išvados dėl skundo panaikinimo Nr. 15B-3952 (toliau – ir pirminė Išvada), skundą tenkino ir įpareigojo LTSA jo 2021 m. vasario 25 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. LTSA, vykdydamas teismo sprendimą, priėmė naują Išvadą, kuri neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. LTSA, pagal įsiteisėjusį teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir galiojančius teisės aktus, privalėjo, be kita ko, raštu kreiptis į skrydį vykdžiusį oro vežėją Air Baltic (toliau – ir Oro vežėjas), nurodydamas 30 darbo dienų terminą atsakymui pateikti, tačiau į Oro vežėją nesikreipė. Pareiškėjas darė prielaidą, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė LTSA direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2BE-27 patvirtinto Skundų ir prašymų dėl oro transporto keleivių teisių galimo pažeidimo nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 26 punktą.
2.2. Pareiškėjas pateikė LTSA įrodymus, kad Oro vežėjui atšaukus numatytą skrydį, į kurį jis turėjo galiojantį kelionės bilietą, pareiškėjas rinkosi vieną iš 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. Nr. 261/2004) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų galimybių, tačiau Oro vežėjas atsisakė jo pasirinkimą tenkinti. LTSA laikėsi pozicijos, kad nagrinėjant 2021 m. vasario 25 d. skundą iš naujo, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, tačiau LVAT nagrinėdamas LTSA apeliacinį skundą nutartyje pasisakė, kad pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą turėtų būti išnagrinėtos papildomos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmą kartą bei atliktas visų aplinkybių vertinimas.
2.3. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl to, kad Oro vežėjas nepasiūlė jam skrydžio bilieto jo pageidaujama data, o LTSA nepasisakė dėl aplinkybės, ar Oro vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, todėl LTSA, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir siekdamas apginti galimai pažeistas pareiškėjo teises, veikė nepakankamai aktyviai, nesilaikė gero administravimo principo ir neatliko teisės aktuose jam nustatytų pareigų. Išvadoje LTSA nevertino aplinkybės, ar tuo metu, kai jis kreipėsi į Oro vežėją, buvo bilietų į pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku, o tai byloja, kad Išvada gali būti neobjektyvi, neišsami nesuderinama su VAĮ nuostatomis. Atsakovo nesikreipimą į Oro vežėją dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimui aktualios informacijos ir administracinės procedūros vykdymą sąmoningai ir akivaizdžiai ignoruojant teismo išvadas, pareiškėjas vertino kaip viešojo administravimo subjekto neveikimą ir neatsakingumą.
2.4. Pareiškėjas nesutiko su LTSA teiginiu, kad keleivio pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikytinas kelione panašiomis sąlygomis, dėl to, kad kelionės laikas prailgėja iki 13 valandų 18 minučių (vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių kelionės), nes Išvadoje nepateikti šio teiginio įrodymai ir motyvai, tokie argumentai nepagrįsti galiojančiomis teisės normomis, plačiai nepaaiškinti. LTSA nepaisė taisyklės, jog fizinis asmuo, kurio teisės po skrydžio atšaukimo galimai buvo pažeistos, yra silpnesnioji pusė, kad Oro vežėjas demonstravo akivaizdų nenorą pakeisti jam bilietą į naują pageidaujamą skrydį. Ginčo Išvadą neteisėta ir nepagrįsta, pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
3. Atsakovas LTSA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Pareiškėjas turėjo įsigijęs bilietus tiesioginiam skrydžiui iš Vilniaus į Berlyną, tačiau Oro vežėjas skrydį atšaukė ir pasiūlė alternatyvias skrydžio datas. Pareiškėjas prašė pakeisti skrydžio bilietą kitu bilietu skrydžiui iš Vilniaus į Berlyną 2021 m. vasario 2 d., tačiau Oro vežėjas atsisakė tenkinti tokį prašymą ir pasiūlė tik skrydį 2021 m. vasario 3 d., kuris pareiškėjui netiko. Oro vežėjas atmetė ir kitus pareiškėjo prašomus variantus, t. y. bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Rygą, iš Rygos į Frankfurtą (per Amsterdamą), kai kelionę iš Frankfurto į Berlyną pareiškėjas apmokėtų savo lėšomis. Pareiškėjas kreipėsi į LTSA prašydamas tarpininkauti, siekiant atgauti sumokėtas lėšas už alternatyviąją kelionę iš Vilniaus į Berlyną – 678,88 EUR. LTSA kreipėsi į Oro vežėją dėl pareiškėjo papildomai patirtų išlaidų už naujai įsigytus kelionės bilietus (2021 m. vasario 2 d. skrydžio bilietai maršrutu Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas, traukinio bilietas Frankfurtas–Berlynas) kompensavimo. Oro vežėjas LTSA pateikė paaiškinimą apie pareiškėjui siūlytus įvairius kompensavimo variantus, tarp jų ir už atšaukto skrydžio bilietą sumokėtų pinigų grąžinimą, bilieto kainos ir papildomai pridėtų 20,00 Eur dydžio dovanų kuponą (Oro vežėjo skrydžiams), skrydžio pakeitimą vėlesniam laikui, taip pat informavo pareiškėją apie galimus skrydžių variantus, tačiau pareiškėjas visų siūlomų variantų atsisakė, išreikšdamas pageidavimą tik 2021 m. vasario 2 d. skrydžiui. Oro vežėjas pareiškėjo prašymo netenkino ir pažymėjo, kad gali pasiūlyti nukreipimus tik tuo pačiu maršrutu, bei pakartotinai pažymėjo, jog yra galimybė susigrąžinti pinigus už atšauktą kelionę dovanų kupono pavidalu arba bankiniu pavedimu.
4.2. Atsakovas akcentavo, kad ginčą tarp pareiškėjo ir LTSA pirmą kartą nagrinėjant teisme jis LVAT nutartimi nebuvo įpareigotas pakartotinai rinkti įrodymus, kreiptis į Oro vežėją (nes jau buvo kreiptasi du kartus), todėl ginčo Išvada priimta turimų 2021 m. vasario 25 d. skundo įrodymų ribose, o pareiškėjo motyvai, kad LTSA privalėjo iš naujo kreiptis į Oro vežėją, iš naujo rinkti įrodymus yra nepagrįsti.
4.3. Nagrinėjant 2021 m. vasario 25 d. skundą buvo nustatyta, kad pareiškėjas prašė atšauktą kelionę pakeisti į kelionę jungtiniais skrydžiais 2021 m. vasario 2 d. (Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas) ir LH186 (Frankfurtas–Berlynas), nurodydamas, kad Oro vežėjui nepavykus suteikti skrydžio LH186, jį įsigis pats, tačiau skrydis LH186 2021 m. vasario mėnesį nebuvo vykdomas (pradėtas vykdyti tik nuo 2021 m. kovo mėnesio). Atmetęs visus Oro vežėjo alternatyvius pasiūlymus, pareiškėjas 2021 m. vasario 1 d. įsigijo kelionę BT350 Vilnius–Ryga (rezervacijos Nr. U29ZCR; bilieto klasė Green), BT617 Ryga–Amsterdamas ir KL1765 Amsterdamas–Frankfurtas (rezervacijos Nr. U3S5ET; bilieto klasė Green classic), taip pat traukinio bilietą Frankfurtas–Berlynas (rezervacijos Nr. TOCQV4), kurios kainą (678,88 EUR) prašė kompensuoti.
4.4. LTSA patikrino viešai prieinamą informaciją ir nustatė, kad 2021 m. vasario mėnesį Oro vežėjas tiesiogiai organizavo skrydžius Vilnius–Berlynas tik 4 dienas, t. y. 2021 m vasario 3 d., 8 d., 15 d. ir 22 d., o 2021 m. vasario 2 d. tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi nebuvo. Artimiausias pareiškėjo pageidaujamai datai tiesioginis skrydis Vilnius–Berlynas vyko 2021 m vasario 3 d. ir toks skrydis pareiškėjui buvo pasiūlytas. 2021 m. vasario mėnesį tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Berlyno nevykdė ir kitos skrydžių bendrovės.
4.5. Pagal Oro vežėjo pateiktą bilietų rezervavimo sistemos Amadeus išrašą buvo nustatyta, kad skrydžiai iš Vilniaus į Berlyną, išvykstant iš Vilniaus 2021 m. vasario 2 d., buvo galimi su persėdimais bei su atvykimu į Berlyną 2021 m. vasario 3 d., tačiau tai neatitinka „panašių kelionės sąlygų“ kriterijų. Pareiškėjas Oro vežėjo prašė iš esmės pakeisti kelionės maršrutą, t. y. originaliai įsigytą kelionę 2020 m. birželio 4 d. tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Berlyną, pakeisti 2021 m. sausio 26 d. kelione (skrydis Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas, traukinys Frankfurtas–Berlynas), tačiau toks pageidavimas taip pat neatitinka „panašių kelionės sąlygų“, nes atsiranda 2 papildomi persėdimai bei kelionė kita transporto rūšimi, taip pat gerokai pailgėja kelionės laikas – vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių kelionės pageidaujama kelionė prailgėja iki 13 valandų 18 minučių.
4.6. LTSA padarė išvadas, kad pareiškėjo pasirinkta kelionė nelaikytina kelione panašiomis sąlygomis, lyginant su atšauktąja kelione, Oro vežėjas įvykdė prievolę pasiūlyti kelionės bilietus kitu maršrutu, panašiomis kelionės sąlygomis, kaip galima greičiau, tačiau pareiškėjas jų atsisakė. Pareiškėjo pasirinktos alternatyvios kelionės iš Vilniaus į Berlyną 2021 m. vasario 2 d. negalima laikyti nuoseklia kelione, nes kelionės skrydžiai nebuvo jungiamieji skrydžiai, pareiškėjas įsigijo tris skirtingus bilietus (Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas), o ne vieną bilietą nuo pradinio iki galutinio kelionės punkto. Todėl Oro vežėjas neprivalo atlyginti paties pareiškėjo pasirinktos ir savarankiškai įsigytos kelionės bilietų kainos.
4.7. Atsakovo nuomone, pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundas pakartotinai išnagrinėtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tiek pareiškėjo, tiek oro vežėjo pateikta informacija įvertinta nešališkai ir objektyviai, Išvados motyvai pagrįsti teisiniu reglamentavimu, gero administravimo principas nebuvo pažeistas.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui LTSA pateikė 2021 m. vasario 25 d. skundą, prašydamas tarpininkauti, siekiant atgauti iš Oro vežėjo 678,88 Eur lėšas už alternatyvią kelionę iš Vilniaus į Berlyną, kai skrydis, į kurį pareiškėjas buvo įgijęs bilietą, buvo atšauktas, o Oro vežėjas nepasiūlė jam skrydžio bilieto jo pageidauta data (2021 m. vasario 2 d.). LTSA įvertinusi pareiškėjo, Oro vežėjo ir internete prieinamą informaciją, priėmė pirminę Išvadą, kurioje nurodė, kad Oro vežėjas neprivalo atlyginti paties pareiškėjo įsigytų naujų bilietų kainos. Minėtą pirminę Išvadą pareiškėjas apskundė teismui, kuris 2022 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-702-1066/2022 pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo LTSA pareiškėjo E. T. 2021 m. vasario 25 d. skundą išnagrinėti iš naujo. LVAT, išnagrinėjęs LTSA apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 11 d. nutartimi teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. LTSA, išnagrinėjęs iš naujo pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą ir surinktą informaciją priėmė Išvadą.
7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas su Išvada nesutiko, jos neteisėtumą ir nepagrįstumą grindė argumentais, kad: nagrinėjant 2021 m. vasario 25 d. skundą pakartotinai LTSA pažeidė Aprašo 26 punktą; Išvadoje nepasisakyta dėl aplinkybių, ar Oro vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, ar tuo metu, kai jis kreipėsi į Oro vežėją, buvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku; Išvadoje nepateikti teiginio, kad keleivio pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikytinas kelione panašiomis sąlygomis, dėl to, kad kelionės laikas prailgėja iki 13 valandų 18 minučių (vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių), pagrindas, įrodymai ir motyvai; Išvada neatitinka VAĮ reikalavimų, gero administravimo principo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pakartotinai nagrinėdamas 2021 m. vasario 25 d. skundą nesikreipė į skrydį vykdžiusį Oro vežėją ir tokį nesikreipimą vertino atsakovo neveikimu, Aprašo 26 punkto pažeidimu. Atsakovas teigė, kad teismo sprendimu ir LVAT nutartimi jis nebuvo įpareigotas pakartotinai rinkti įrodymus, kreiptis į Oro vežėją (nes jau buvo kreipęsis du kartus), todėl Išvadą priėmė turimų 2021 m. vasario 25 d. skundo bei su juo susijusių dokumentų vertinimo ribose.
8. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 28 punkto (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., 26 p.) ir 31 punkto analizė leido padaryti išvadą, kad kreipimosi į Oro vežėją sąlyga atsakovui nėra imperatyvi, nes pagal Aprašo 31 punktą, skundą nagrinėjantis darbuotojas gali nesikreipti, jei skundui išnagrinėti pakanka objektyvių įrodymų ir jais vadovaujantis galima priimti pagrįstą išvadą.
9. Teismas akcentavo, kad Išvada priimta iš esmės dėl to, jog pareiškėjo pasirinkta savarankiška kelionė nelaikytina kelione panašiomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad iš pareiškėjo skundo turinio nebuvo galimybės nustatyti, kokius papildomus duomenis turėjo surinkti atsakovas, papildomai kreipdamasis į Oro vežėją, kurie galėjo lemti kitokio pobūdžio Išvadą (pvz., patvirtintų, kad prašoma kompensacija yra už kelionę, kuri vyko panašiomis sąlygomis), teismas pareiškėjo argumentus, kad, nesikreipdamas į Oro vežėją dar kartą, kai pakartotinai nagrinėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą, atsakovas pažeidė Aprašo 28 punktą (redakcijos, galiojusios iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., 26 p.), atmetė kaip nepagrįstus.
10. Teismas nustatė, kad Išvadoje atsakovas pateikė motyvus dėl papildomo nesikreipimo į Oro vežėją priežasčių, nurodydamas, kad LTSA 2021 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Oro vežėją, prašydamas pateikti bilietų rezervavimo sistemos Amadeus išrašą, kuriame būtų matoma, kiek laisvų vietų buvo pareiškėjo pageidaujamos dienos, t. y. 2021 m. vasario 2 d., skrydyje. Oro vežėjas pateikė Amadeus rezervavimo sistemos išrašą bei papildomą paaiškinimą, kad Oro vežėjas negalėjo pasiūlyti 2021 m. vasario 2 d. nukreipimų pageidaujamu keleivio maršrutu iš Vilniaus į Berlyną, nes galimi nukreipimai iš Vilniaus į Berlyną, išvykstant iš Vilniaus 2021 m. vasario 2 d., būtų su persėdimais bei su atvykimu į Berlyną 2021 m. vasario 3 d., o tai neatitinka „panašių kelionės sąlygų“ kriterijų. Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Berlyną, pareiškėjo pageidaujamą dieną (2021 m. vasario 2 d.) nebuvo. LTSA Išvadoje taip pat pažymėjo, kad iš pateikto bilietų rezervavimo sistemos Amadeus išrašo, nebuvo galimybės nustatyti, kada jis suformuotas (nebuvo žinoma data), taip pat yra neaiški užklausa, pagal kurią suformuotas išrašas, t. y. ar jo rezultatai parodo 2021 vasario 2 d. kelionės pasiūlymus, buvusius būtent pareiškėjo, kreipimosi į Oro vežėją dieną, t. y. 2021 m. sausio 23 d. Nesant minėtų duomenų, LTSA minėtu išrašu kaip įrodymu nesivadovavo. Įvertinęs, minėtus Išvados motyvus, teismas darė išvadą, kad jie aiškūs ir pakankami nesikreipimo į Oro vežėją aplinkybei pagrįsti.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Išvados neteisėtumą grindė tuo, kad joje nepasisakyta dėl aplinkybių, ar Oro vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, ar tuo metu, kai jis kreipėsi į Oro vežėją, buvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku. Pareiškėjas neginčijo, kad 2020 m. balandžio 5 d. jis buvo informuotas apie skrydžio, kuris turėjo vykti 2020 m. birželio 4 d., atšaukimą ir jam Oro vežėjas pasiūlė 3 kompensavimo variantus: už skrydžio bilietą sumokėtų pinigų grąžinimą (1); bilieto kainos ir papildomai pridėtų 20 Eur dydžio dovanų kuponą (to paties Oro vežėjo skrydžiams) (2); skrydžio pakeitimą vėlesniam laikui (3). Pareiškėjas neginčija ir Išvadoje nurodytų aplinkybių, kad jį Oro vežėjas informavo apie kitus nukreipimus, pavyzdžiui pasiūlė 2021 m. vasario 1 d. arba 2021 m. vasario 3 d. nukreipimą skrydžiu BT243 Ryga–Frankfuitas, taip pat 2021 m. sausio 31 d. nukreipimą skrydžiais BT350 Vilnius–Ryga, BT211 Ryga–Berlynas arba 2021 m. vasario 3 d. skrydžiui BT215 Vilnius–Berlynas, tačiau visų pasiūlymų jis atsisakė, pareiškęs pageidavimą skristi tik 2021 m. vasario 2 d. Papildomai susirašinėjant, Oro vežėjas paaiškino, kad gali pasiūlyti nukreipimus tik tuo pačiu maršrutu, bei pakartotinai pažymėjo, jog yra galimybė susigrąžinti pinigus už atšauktą kelionę dovanų kupono pavidalu arba bankiniu pavedimu.
12. Teismas nustatė, kad Išvadoje atsakovas, be kita ko, nurodė, jog patikrino viešai prieinamą informaciją ir nustatė, kad 2021 m. vasario mėnesį Oro vežėjas tiesiogiai organizavo skrydžius Vilnius–Berlynas tik 4 dienas, t. y. 2021 m vasario 3 d., 8 d., 15 d. ir 22 d. 2021 m. vasario 2 d. tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi nebuvo. Artimiausias šiai datai tiesioginis skrydis Vilnius–Berlynas vyko 2021 m vasario 3 d. ir toks skrydis buvo pasiūlytas pareiškėjui. Kiti oro vežėjai, visą 2021 m. vasario mėn. tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Berlyno nevykdė. Pareiškėjas jokiais savo paties viešai prieinamais duomenimis nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl teismas vertino, kad Išvadoje į pareiškėjo klausimą, ar Oro vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, ar tuo metu, kai jis kreipėsi į Oro vežėją, buvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku, yra atsakyta.
13. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Išvadoje nepateikti teiginio, kad keleivio pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikytinas kelione panašiomis sąlygomis, dėl to, kad kelionės laikas prailgėja iki 13 valandų 18 minučių (vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių), pagrindas, įrodymai ir motyvai.
14. Teismas nustatė, kad atsakovas Išvadoje, be kita ko, nurodė, jog pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punktą, kai daroma nuoroda į šį straipsnį, vienas iš keleiviui siūlomų pasirinkimų yra nukreipimas kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų. Taip pat atsakovas Išvadoje paaiškino, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002, aiškinamųjų gairių (2016/C 214/04) (toliau – ir Aiškinamosios gairės) 4.2 punktą, nukreipiant keleivius kitu maršrutu reikėtų dėti pagrįstas pastangas, kad būtų išvengta papildomų jungiamųjų skrydžių, taip pat sudarant galimybę kelionės atkarpą, kurios nepavyko nuskristi suplanuotu būdu, įveikti naudojantis kito oro vežėjo paslaugomis ar kitos rūšies transportu, bendra kelionės trukmė turėtų būti kuo panašesnė į tvarkaraštyje numatytą pirminės kelionės trukmę ir kelionė turėtų būti ta pačia ar prireikus aukštesne klase.
15. Teismas sprendė, kad LTSA Išvadoje vertino, kad pareiškėjo išreikštas pageidavimas iš esmės pakeisti kelionės maršrutą, t. y. originaliai įsigytą kelionę 2020 m. birželio 4 d. tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Berlyną kompensuoti 2021 m. sausio 26 d. kelione (skrydis Vilnius–Ryga, skrydis Ryga–Amsterdamas, skrydis Amsterdamas–Frankfurtas, traukinys Frankfurtas–Berlynas), neatitinka „panašių kelionės sąlygų“, kurios nurodomos Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkte bei Aiškinamųjų gairių 4.2 papunktyje, nes atsiranda 2 papildomi persėdimai bei kelionė kita transporto rūšimi. Dėl šios priežasties gerokai pailgėja kelionės laikas – vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių kelionės pageidaujama kelionė prailgėja iki 13 valandų 18 minučių. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė Oro vežėjo kompensuoti 8,4 kartus ilgesnės trukmės kelionę, vykdytą ne su vienu persėdimu ir ne viena transporto priemone, todėl, teismo teigimu, akivaizdu, kad tokia pareiškėjo įsigyta kelionė neatitinka Aiškinamųjų gairių 4.2 punkto. Teismas vertino, kad Išvados teiginys, jog pareiškėjo pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikomas kelione panašiomis sąlygomis, yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, bylos duomenimis ir yra pakankamai motyvuotas.
16. Pareiškėjas teigė, kad priimant Išvadą nebuvo laikomasi gero administravimo principo, ji neatitinka VAĮ nuostatų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas LTSA yra paskirtas atsakingu už Reglamento vykdymą (Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.). Atliekant šią funkciją, jis nagrinėja oro transporto keleivių skundus dėl jų teisių galimo pažeidimo, vadovaudamasis Reglamentu, Aprašu bei atsižvelgdamas į Aiškinamąsias gaires. LTSA yra viešojo administravimo subjektas (VAĮ 2 straipsnio 18, 20 p.), todėl jo priimamiems sprendimams taikytinos ir VAĮ nuostatos. Apžvelgęs VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus ir teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad LTSA Išvadoje išsamiai ir aiškiai nurodė reikšmingas faktines aplinkybes, konkrečias taikytinas teisės normas. Teismo vertinimu, Išvada atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat buvo matyti, jog atsakovas įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, tiek teisiniai, tiek faktiniai Išvados motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutiko su Išvadoje pateiktu situacijos teisiniu vertinimu ir ją vertina kitaip savaime nereiškė, kad Išvada yra neteisėta ar nepagrįsta.
17. Teismas įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog prieš priimant Išvadą pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam, jo pateikti duomenys Išvadoje vertinti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, du kartus kreipdamasis į teismą, turėjo galimybę teikti papildomus argumentus bei įrodymus, todėl pareiškėjo teisė būti išklausytam, tiek priimant Išvadą, tiek ginčus nagrinėjant teisme, pažeista nebuvo.
18. Pareiškėjas pateikė LVAT praktiką, suformuotą 2016 m. liepos 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-13-520/2016), kurios motyvuose pasisakoma, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu; gero administravimo principas pažeidžiamas atsakovui neveikiant pakankamai aktyviai.
19. Teismas atkreipė dėmesį, kad prieš priimdamas pirminę Išvadą, kurią pareiškėjas ginčijo administracinėje byloje Nr. I2-702-1066/2022, atsakovas ne kartą kreipėsi į Oro vežėją paaiškinimo ir prašė pateikti įrodymus, dėl nesančių vietų skrydžiui 2021 m. vasario 2 d. Vilnius–Berlynas. Išvadoje pateikiama informacija iš viešai prieinamo šaltinio (https://www.flightera.net/en/flight/Air+Baltic/BT215/Feb-2021#flight list), kad 2021 m. vasario 2 d. tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina Oro vežėjo atsakovui teikti atsakymai, kad aviakompanija negalėjo pakeisti maršruto į 2021 m. vasario 2 d. Pareiškėjas šių aplinkybių savo turimais viešai prieinamais šaltiniais nepaneigė, nors planuodamas kelionę ir ieškodamas 2021 m. vasario 2 d. skrydžiui bilietų ir tokius bilietus radęs, turėjo galimybę pageidaujamo skrydžio egzistavimą pagrįsti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo savo paties argumentų dėl galimo skrydžio 2021 m. vasario 2 d. nepagrindimas galimais, savo turimais ar viešai prieinamais duomenimis, nelėmė išvados, kad atsakovas, prieš priimdamas Išvadą veikė neaktyviai ir tokiu būdu galėjo pažeisti gero administravimo principą. Apibendrintai teismas konstatavo, kad Išvada atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
20. Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Išvados panaikinimo, nebuvo pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo LTSA pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą nagrinėti iš naujo. Papildomai teismas akcentavo, kad LTSA Išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio (Aprašo 37.5 p.), todėl nebuvo privaloma nei pareiškėjui, nei Oro vežėjui. Pareiškėjas savo pažeistas teises galėjo ginti kreipdamasis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Aprašo 37.6 p.).
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) įpareigoti LTSA kreiptis į oro vežėją AS Air Baltic Corporation dėl rašytinių įrodymų, atitinkančių teismo procesinių dokumentų reikalavimus, –dokumento (dokumentų) patvirtinančio ar paneigiančio faktą, kad nuo 2021 m. sausio 26 d., t. y. nuo to laiko, kai pareiškėjas kreipėsi į oro vežėją Air Baltic dėl alternatyvaus skrydžio 2021 m. vasario 2 d. iš Vilniaus į Berlyną (jungtiniu skrydžiu arba atskirais skrydžiais Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas, Frankfurtas–Berlynas (arba Amsterdamas–Berlynas) vietoj atšaukto 2020 m. birželio 6 d. reiso (rezervacijos Nr. JDGIOX, bilieto Nr. 657-2413958456), nebuvo nei vienos laisvos vietos (bilieto, įsigytino ta pačia (ekonomine) arba aukštesne (verslo) klase), išreikalavimo; 3) įpareigoti LTSA pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pagrindinius pareiškėjo argumentus apsiribojo formalia proceso logika, nesilaikydamas aktyvaus tiesos ir teisėtumo paieškos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir plėtojamo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Ginčijamame teismo sprendime pastebimas formalaus vertinimo dominavimas, kai esminiai bylos aspektai liko visiškai neanalizuoti, t. y. teismas dėl jų nepasisakė, o procesinis sprendimas pagrįstas siaurai aiškinamomis normomis. Pirmosios instancijos teismas padarė esminių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002, aiškinamąsias gaires (toliau – ir Reglamento Nr. 261/2004 aiškinamosios gairės), nesivadovaudamas aiškinimo metodais taikomais teismų praktikoje ir neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą jurisprudenciją, nesivadovavo sisteminiu teisės aiškinimu taikytinu keleivių teisių apsaugos bylose. Tokiu būdu galimai buvo pažeisti teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat neatitinka proporcingumo, objektyvumo ir efektyvumo principų, kurie kyla tiek iš nacionalinės teisės, tiek iš Europos Sąjungos teisės bendrųjų principų, ir kurių turi būti laikomasi sprendžiant administracinius ginčus.
22.2. Europos Komisija 2011 m. gruodžio 19 d. paskelbė komunikatą Nr. KOM(2011) 898 „Europos keleivių teisių vizija. Komunikatas dėl visų rūšių transporto keleivių teisių“ (toliau – ir Komunikatas Nr. 898). Nors Europos Komisijos komunikatai neturi privalomos teisinės galios, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį, jie vis dėlto laikytini oficialiais Europos Sąjungos institucijų dokumentais, kurie atspindi Europos Komisijos poziciją dėl teisės aktų taikymo, aiškinimo ar tam tikros politikos krypties. Pareiškėjas teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl keleivio teisių saugomų pagal Reglamentą Nr. 261/2004, privalo neapsiriboti vien formalistiniu teisės normų aiškinimu, bet vadovautis Europos Sąjungos teisėje įtvirtintu veiksmingumo principu (effet utile) reikalaujančiu, kad teisės būtų taikomos taip, kad būtų realiai įgyvendinamos praktikoje, o ne vien deklaruojamos teoriškai. Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta oro vežėjo pareiga pasiūlyti alternatyvųjį skrydį „panašiomis kelionės sąlygomis“ yra adresuota pirmiausia pačiam vežėjui, siekiant apsaugoti keleivį nuo mažesnės vertės paslaugų. Ši nuostata negali būti interpretuojama kaip ribojanti keleivio diskreciją pasirinkti alternatyvų maršrutą, net jei jis objektyviai neatitinka trumpiausio ar tiesioginio susisiekimo kriterijaus, ypač kai toks pasirinkimas yra paremtas keleivio informuotu, savarankišku apsisprendimu ir nėra priešingas kitoms jo teisėms. Reglamento Nr. 261/2004 14 straipsnis įpareigoja oro vežėją pateikti keleiviui rašytinę informaciją apie jo teises. Tai suponuoja, kad keleivio pasirinkimas turi būti vertinamas ne abstrakčiai, bet kaip individualizuotas, pagrįstas objektyviai suteikta informacija, todėl vežėjo atsisakymas įvykdyti keleivio aiškiai išreikštą pageidavimą dėl alternatyvaus, bet sąmoningai pasirinkto maršruto – vien dėl to, kad jis neatitinka griežtai suprantamų „panašių kelionės sąlygų“ kriterijų reikštų nepagrįstą keleivio valios paneigimą. Toks atsisakymas nebūtų suderinamas su reglamentavimo tikslu – užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir galėtų būti vertinamas, kaip teisės į realią, o ne vien formalią apsaugą pažeidimas. Pareiškėjo nuomone, keleivio pasirinkimas dėl ilgesnio ar sudėtingesnio maršruto, kai jis yra aiškiai informuotas apie jam prieinamas alternatyvas ir tokį pasirinkimą priima savo valia, turi būti laikomas galiojančiu ir privalomu vežėjui sprendimu, net jeigu jis objektyviai neatitinka tipiškai taikomų optimalių kelionės sąlygų. Priešingu atveju tai galėtų pažeisti Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą keleivio autonomijos principą ir neatitikti veiksmingo minėto reglamento nuostatų taikymo reikalavimų.
22.3. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai (bylos nagrinėjimo metu – Vilniaus apygardos administracinis teismas) LTSA pirminę Išvadą panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Tokiu būdu LTSA atsirado galimybė priimti išvadą, kuri atitiktų VAĮ ir kitų norminių aktų, be kita ko, Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, be kita ko, konstatavo, jog neįvertinus ir nenustačius, kad keleivio prašomame 2021 m. vasario 2 d. reise buvo ar nebuvo laisvų vietų, neįmanoma nustatyti, ar keleivio teisės, apibrėžtos Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnyje, buvo pažeistos, ir priimti teisingo sprendimo. Taigi, LTSA turėjo kreiptis į Air Baltic, kad oro vežėjas pateiktų rašytinį įrodymą dėl laisvų bilietų pareiškėjo prašomame 2021 m. vasario 2 d. reise (arba reisuose, kuriuos tądien oro vežėjas Air Baltic vykdė pats, kartu su partneriais arba vykdė kitas vežėjas, iš kurio Air Baltic galėjo įsigyti skrydžio bilietą) buvimo. LTSA nepasinaudojo galimybe nuodugniai ištirti pareiškėjo skundą, kad objektyviai nustatyti faktą dėl laisvų vietų 2021 m. vasario 2 d. skrydyje (skrydžiuose).
22.4. LTSA teiginys, kad pareiškėjo pasirinkta kelionė nelaikytina kelione panašiomis sąlygomis lyginant ją su atšauktu reisu, todėl Air Baltic neturi pareigos atlyginti patirtų papildomų išlaidų, Išvadoje nebuvo pagrįstas objektyviais ir verifikuojamais duomenimis ir (arba) teismų praktika, kuri galėtų patvirtinti tokio vertinimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamios šio LTSA teiginio analizės ir jo nesusiejo su Reglamento Nr. 261/2004 tikslais, turiniu ir aiškinimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.
22.5. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies aiškinant inter alia Aprašo atskirus punktus. Teismas tinkamai neįvertino fakto, kad Lietuvos transporto saugos administracija turėjo Amadeus Global Distribution System išrašą, kuriuo, kaip pati teigė ginčijamojoje Išvadoje, nesivadovavo kaip įrodymu. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Išvada buvo priimta nevertinant įrodymų, gautų iš avialinijų. Nors minėtas norminis aktas buvo priimtas nukrypstant nuo VAĮ ir kitų taikytinų teisės aktų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas šio pažeidimo nevertino kaip reikšmingo ir sprendimą paliko galioti, taip iš esmės ignoruodamas teisės viršenybės, objektyvumo ir pagrįstumo principus. Be įrodymų, t. y. raštiško oro vežėjo Air Baltic patvirtinimo, kad tą dieną (tuo metu), kai pareiškėjas kreipėsi į avialinijas dėl alternatyvaus skrydžio 2021 m. vasario 2 d., nei vežėjo Air Baltic, nei kitų civilinės aviacijos skrydžių bendrovių, iš kurių Air Baltic galėjo įsigyti bilietą, nebuvo laisvos vietos tiesioginiam arba jungtiniam skrydžiui iš Vilniaus į Berlyną, neįmanoma nustatyti, ar keleivio teisės, numatytos inter alia Reglamente Nr. 261/2004, buvo pažeistos ar ne. Minėtas faktas buvo žinomas LTSA, nes Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai apie tai pasisakė administracinėje byloje Nr. 12-702-1066/2022, 2022 m. kovo 31 d. sprendime. Be to, tai viena iš aplinkybių, kurių teismas priėmęs skundžiamą sprendimą tinkamai nevertino.
22.6. LTSA pirminė Išvada buvo priimta 2021 m. balandžio 20 d., o į avialinijas Air Baltic LTSA kreipėsi tik 2021 m. balandžio 26 d., taigi pirmosios instancijos teismo motyvas, neva LTSA Išvada buvo priimta turimų 2021 m. vasario 25 d. skundo įrodymų ribose, paneigtinas. Priimant pirminę Išvadą LTSA neturėjo reikiamos informacijos iš oro vežėjo (administracinė procedūra buvo baigta 2021 m. balandžio 20 d.), o (antrojoje) LTSA Išvadoje iš vėžėjo gauta informacija nebuvo vertinama kaip įrodymas. Pirmosios instancijos teismas negalėjo šio fakto neįžvelgti, nes jis jau buvo aptartas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. 12-702-1066/2022, byla buvo pateikta pirmosios instancijos teismui.
22.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Išvados teisinį pobūdį ir jos reikšmę nagrinėjamam ginčui, taip pat neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, susijusias su LTSA pozicijos kintamumu ir aiškiai deklaruotu pareigos, kuri inter alia kyla iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-514-789/2023 (38–39 punktai), nevykdymu kaip viešojo administravimo subjektas. LTSA žinodama, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą turėtų kreiptis į Oro vežėją dėl pozicijos ir įrodymų pateikimo, pasirinko tokio veiksmo nesiimti, remdamasi formaliu argumentu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas to aiškiai neįpareigojo (bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nesikreipė į teismą su tokiu prašymu, nes laikė, kad tam nėra poreikio, kadangi viešojo administravimo subjektas turėtų veikti sąžiningai, vadovaudamasis teisės aktais). Šis veiksmas (tiksliau neveikimas) turi būti vertinamas kaip atsisakymas vykdyti administracinės procedūros principus, įtvirtintus VAĮ (šio neveikimo pirmosios instancijos teismas irgi tinkamai neįvertino).
22.8. Pagal Europos Sąjungos teismų praktiką ir vadovaujantis teisės į veiksmingą teisių gynimą principais, pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje turėjo aktyviai įvertinti vartotojo statusą, galimą teisių pažeidimą ir LTSA veiksmų tinkamumą Europos Sąjungos teisės kontekste, nagrinėjant individualaus administracinio akto teisėtumo klausimą.
23. Atsakovas LTSA pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.
24. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, nurodo:
24.1. Pareiškėjas daugelį savo argumentų dėl tariamo teismo sprendimo neteisėtumo grindžia Komunikatu Nr. 898, nors ir nurodydamas, kad Europos Sąjungos komunikatai neturi privalomos teisinės galios. Vertinant pareiškėjo išdėstytus argumentus ir remiantis pareiškėjo logika būtų galima teigti, kad Komunikatas Nr. 898 (apskritai neturintis privalomosios teisinės galios) turi aukštesnę teisinę galią nei tiesioginio taikymo Reglamentas (turinčio privalomąją teisinę galią) ir Aiškinamosios gairės, o šiems dokumentams prieštaraujant vienas kitam neva turėtų būti remiamasi Komunikatu Nr. 898 (tokiu būdu viršenybę suteikiant neprivalomai taikytinam teisės aktui). Tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų sistemai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad „pareiškėjas prašo Oro vežėjo kompensuoti 8,4 kartus ilgesnės trukmės kelionę, vykdytą ne su vienu persėdimu ir ne viena transporto priemone, todėl akivaizdu, kad tokia pareiškėjo įsigyta kelionė neatitinka Aiškinamųjų gairių 4.2 punkto. Teismas vertina, kad Ginčo Išvados teiginys, jog pareiškėjo pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikomas kelione panašiomis sąlygomis, yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, bylos duomenimis ir yra pakankamai motyvuotas.“ Atsakovo teigimu, kad teismas, pasisakydamas dėl keleivio teisių, saugomų pagal Reglamentą, neapsiribojo vien formalistiniu teisės normų aiškinimu, bet vadovavosi Europos Sąjungos teisėje įtvirtintu veiksmingumo principu (pranc. effet utile) reikalaujančiu, kad teisės būtų taikomos taip, kad būtų realiai įgyvendinamos praktikoje, o ne vien deklaruojamos teoriškai, todėl kartu su Reglamentu taikė Aiškinamąsias gaires. Pareiškėjo apeliacinio skundo esmės / pagrindo ydingumas: pareiškėjas nepagrįstai prisidengdamas vien tik savo kaip keleivio neribota diskrecija bei nurodomais keleivių reikalavimų privalumais, nurodytais Komunikate Nr. 898 (privalumais / papildomomis naudomis, o ne objektyviu poreikiu), siekia įrodyti savo pasirinkimo keliauti 8,4 kartus ilgesnės trukmės kelionę teisėtumą. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo motyvų bei argumentų teisėtumo ir pagrįstumo.
24.2. Nagrinėjant pareiškėjo pirminį skundą buvo laikytasi gero administravimo principo, skundas išnagrinėtas vadovaujantis teisės aktais. Administracija gautą tiek pareiškėjo, tiek Oro vežėjo informaciją įvertino nešališkai ir objektyviai bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą (Išvadą), kurį motyvavo argumentais, juos susiejant su teisiniu reguliavimu. Visa tai patvirtina ir teismo sprendimas, kuriame pagrįstai nurodyta, kad „nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad prieš priimant ginčo Išvadą pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam, jo pateikti duomenys ginčo Išvadoje vertinti. Akcentuotina, kad pareiškėjas, du kartus kreipdamasis į teismą, turėjo galimybę teikti papildomus argumentus bei įrodymus. Todėl pareiškėjo teisė būti išklausytam, tiek priimant ginčo Išvadą, tiek ginčus nagrinėjant teisme, pažeista nebuvo.“ Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad apeliaciniame skunde nebegali būti keliamas objektyvių įrodymų pakankamumo ir vertinimo klausimas.
24.3. Priimdamas pirminę Išvadą ir Išvadą LTSA nenukrypo nei nuo Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudencijos, nei nuo Aiškinamųjų gairių nuostatų. Atsakovas priėmė pareiškėjo pirminį skundą, jį išnagrinėjo pateikiant argumentus ir teisinį reglamentavimą, taip pat nurodė apskundimo tvarką bei kitus galimai pažeistų oro transporto keleivių teisių gynimo būdus. Tai, kad Išvadoje buvo nurodyti papildomi argumentai, nereiškia, kad LTSA veiksmai stokoja nuoseklumo ir yra siekiama eliminuoti bet kokią atsakomybę. Taip pat pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad pareiškėjo pirminio skundo nagrinėjimas vyko keliais etapais (t. y. LTSA priėmė pirminę Išvadą, vėliau Išvadą), vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. teismas vertino įrodymų visetą ir priimant sprendimą nesirėmė vien tik pareiškėjo aptariamomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Byloje ginčas kilo dėl LTSA 2023 m. spalio 30 d. Išvados dėl skundo Nr. 15B-7761 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Išvada atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, sprendė, jog nėra pagrindo ją naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje turėjo aktyviai įvertinti vartotojo statusą, galimą teisių pažeidimą ir LTSA veiksmų tinkamumą Europos Sąjungos teisės kontekste, nagrinėjant individualaus administracinio akto teisėtumo klausimą.
28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo įsigijęs skrydžio bilietą 2020 m. birželio 4 d. maršrutu Vilnius–Berlynas, kuris buvo atšauktas. Pareiškėjas prašė pakeisti turimą bilietą į 2021 m. vasario 2 d. skrydžio bilietą maršrutu Vilnius–Berlynas, tačiau, Oro vežėjui nepasiūlius skrydžio tą pačią dieną bei nesutikus pakeisti skrydžio į 2021 m. vasario 2 d. skrydį maršrutu Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas ir Amsterdamas–Frankfurtas, pareiškėjas savo lėšomis įsigijo skrydžių bilietus Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas ir Amsterdamas–Frankfurtas bei traukinio bilietą Frankfurtas–Berlynas ir prašė oro vežėjo kompensuoti papildomai jo patirtas 678,88 Eur išlaidas bei kitas papildomas susijusias išlaidas. Oro vežėjui atsisakius kompensuoti pareiškėjo išlaidas, 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas pateikė LTSA skundą dėl keleivių teisių, apibrėžtų Reglamente, galimo pažeidimo.
30. LTSA įvertinęs pareiškėjo, Oro vežėjo ir internete prieinamą informaciją, priėmė pirminę Išvadą, kurioje nurodė, kad Oro vežėjas neprivalo atlyginti paties pareiškėjo įsigytų naujų bilietų kainos. Minėtą pirminę Išvadą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-702-1066/2022 pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo LTSA pareiškėjo E. T. 2021 m. vasario 25 d. skundą išnagrinėti iš naujo. LVAT, išnagrinėjęs LTSA apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-514-789/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
31. LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartyje, įvertinęs pirminės Išvados turinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog atsakovas LTSA pirminėje Išvadoje nepasisakė dėl aplinkybės, ar Oro vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamu 2021 m. vasario 2 d. maršrutu Vilniaus–Berlynas, o po pirminės Išvados priėmimo gavęs pareiškėjo papildomą prašymą bei gavęs Oro vežėjo informaciją (išrašą) iš užsakymų sistemos, neatliko savarankiško šio išrašo vertinimo, taip pat neišsiaiškino, ar yra duomenų, kad pareiškėjo kreipimosi į oro vežėją dieną (2021 m. sausio 26 d.) nebuvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį (2021 m. vasario 2 d. Vilnius–Berlynas), nors šios aplinkybės yra svarbios Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo požiūriu. Taigi LTSA pirminėje Išvadoje išsamiai neatsakė į keleivio skunde keliamą klausimą dėl galimybės vykti jo pageidaujamą dieną ir kt. LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog LTSA, priimdama pirminę Išvadą, nebuvo pakankami aktyvi, nesilaikė gero administravimo principo, neatliko iš Reglamento 16 straipsnio 1 dalies, VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, Aprašo 34 punkto jai kylančių pareigų, todėl, priimdamas Išvadą, kad atsakovas pažeidė taisykles, užtikrinančias objektyvų ir išsamų pareiškėjo skundo išnagrinėjimą. LVAT įvertino, kad pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo skundą, turėtų būti išnagrinėtos papildomos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmą kartą, bei atliktas visų aplinkybių vertinimas.
32. LTSA iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą, vadovaudamasis Reglamento 8 straipsnio 1 dalimi bei Aiškinamųjų gairių 4.2 papunkčiu, taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Air Baltic įvykdė prievolę pasiūlyti pareiškėjui „nukreipimus kitu maršrutu panašiomis kelionės sąlygomis tiek kaip galima greičiau, tiek kitu laiku, kuriose buvo vietų pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl to Air Baltic neturi pareigos atlyginti papildomas“ pareiškėjo kelionės išlaidas. LTSA vertinimu, pareiškėjo pasirinkta kelionė nelaikytina panašiomis sąlygomis ją lyginant su atšauktąja kelione, todėl Air Baltic neturi pareigos atlyginti pareiškėjo pasirinktos ir savarankiškai įsigytos kelionės išlaidų.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių bylos aspektų, o procesinį sprendimą grindė siaurai aiškinamomis normomis dėl Reglamento.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; kt.).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Išvados teisėtumą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad LTSA yra paskirta atsakinga įstaiga už Reglamento Nr. 261/2004 vykdymą ir atsakovas LTSA atlikdamas šią jam pavestą funkciją nagrinėja oro transporto keleivių skundus dėl jų teisių galimo pažeidimo. LTSA nagrinėdamas šiuos skundus vadovaujasi Reglamentu, Aiškinamosiomis gairėmis bei Aprašu. Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus dėl Komunikato Nr. 898 taikymo ginčo atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, Europos Sąjungos komunikatai neturi privalomosios teisinės galios. Taigi, Komunikato Nr. 898, kurio paskirtis yra informuoti, neturi aukštesnės teisinės galios nei tiesioginio taikymo Reglamentas (turinčio privalomąją teisinę galią) ir Aiškinamosios gairės, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad turėtų būti remiamasi Komunikatu Nr. 898, atmetami kaip prieštaraujantys Europos Sąjungos teisės aktų sistemai.
37. Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta oro vežėjo pareiga atšaukus skrydį atitinkamiems keleiviams teikti pagalbą pagal Reglamento 8 straipsnį. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis: a) per septynias dienas 7 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą, už neįvykusios kelionės dalį arba dalis sumokėtą sumą ir už jau įvykusią kelionės dalį ar dalis sumokėtą sumą, jei pagal keleivio numatytą kelionės planą skrydis nebeteko prasmės, taip pat tam tikrais atvejais – kaip galima greičiau skrydį į pirmąją išvykimo vietą; b) kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis; c) nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų.
38. Aiškinamųjų gairių 4.2 papunktyje nurodoma, jog nukreipiant keleivius kitu maršrutu reikėtų dėti pagrįstas pastangas, kad būtų išvengta papildomų jungiamųjų skrydžių, taip pat sudarant galimybę kelionės atkarpą, kurios nepavyko nuskristi suplanuotu būdu, įveikti naudojantis kito oro vežėjo paslaugomis ar kitos rūšies transportu, bendra kelionės trukmė turėtų būti kuo panašesnė į tvarkaraštyje numatytą pirminės kelionės trukmę ir kelionė turėtų būti ta pačia ar prireikus aukštesne klase. Taigi, vertinant, ar atšaukta ir prašoma suteikti kelionės yra panašiomis sąlygomis, be kita ko, atsižvelgiama į jungiamųjų skrydžių skaičių, bendrą kelionės trukmę ir kitą.
39. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo informuotas apie skrydžio, kuris turėjo vykti 2020 m. birželio 4 d., atšaukimą ir jam Oro vežėjas pasiūlė 3 kompensavimo variantus: už skrydžio bilietą sumokėtų pinigų grąžinimą (1); bilieto kainos ir papildomai pridėtų 20 Eur dydžio dovanų kuponą (to paties Oro vežėjo skrydžiams) (2); skrydžio pakeitimą vėlesniam laikui (3). Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo Oro vežėjas informavo apie kitus nukreipimus, pavyzdžiui pasiūlė 2021 m. vasario 1 d. arba 2021 m. vasario 3 d. nukreipimą skrydžiu BT243 Ryga–Frankfurtas, taip pat 2021 m. sausio 31 d. nukreipimą skrydžiais BT350 Vilnius–Ryga, BT211 Ryga–Berlynas arba 2021 m. vasario 3 d. skrydžiui BT215 Vilnius–Berlynas, tačiau visų pasiūlymų jis atsisakė, pareiškęs pageidavimą skristi tik 2021 m. vasario 2 d. Papildomai susirašinėjant, Oro vežėjas paaiškino, kad gali pasiūlyti nukreipimus tik tuo pačiu maršrutu, bei pakartotinai pažymėjo, jog yra galimybė susigrąžinti pinigus už atšauktą kelionę dovanų kupono pavidalu arba bankiniu pavedimu. Išvadoje atsakovas, be kita ko, nurodė, jog patikrino viešai prieinamą informaciją ir nustatė, kad 2021 m. vasario mėnesį Oro vežėjas tiesiogiai organizavo skrydžius Vilnius–Berlynas tik 4 dienas, t. y. 2021 m vasario 3 d., 8 d., 15 d. ir 22 d. 2021 m. vasario 2 d. tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi nebuvo. Artimiausias šiai datai tiesioginis skrydis Vilnius–Berlynas vyko 2021 m vasario 3 d. ir toks skrydis buvo pasiūlytas pareiškėjui. Kiti oro vežėjai, visą 2021 m. vasario mėn. tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Berlyno nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, matyti, jog Išvadoje yra išnagrinėtos aplinkybės dėl Oro vežėjo galimybių pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, bei įvertinta jog pareiškėjo kreipimosi į Oro vežėją metu, nebuvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku (2021 m. vasario 2 d.).
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismui panaikinus pirminę Išvadą, LTSA turėjo kreiptis į Air Baltic, kad Oro vežėjas pateiktų rašytinį įrodymą dėl laisvų bilietų pareiškėjo prašomame 2021 m. vasario 2 d. reise (arba reisuose, kuriuos tądien oro vežėjas Air Baltic vykdė pats, kartu su partneriais arba vykdė kitas vežėjas, iš kurio Air Baltic galėjo įsigyti skrydžio bilietą) buvimo. LTSA nepasinaudojo galimybe nuodugniai ištirti pareiškėjo skundą, kad objektyviai nustatyti faktą dėl laisvų vietų 2021 m. vasario 2 d. skrydyje (skrydžiuose).
41. Administracijos įgaliojimai, nagrinėjant oro transporto keleivių skundus, yra reglamentuoti Skundų ir prašymų dėl oro transporto keleivių teisių galimo pažeidimo nagrinėjimo tvarkos apraše (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 30 d.), kurio 1 punkte nurodyta, jog šis aprašas reglamentuoja oro transporto keleivių skundų ir prašymų nagrinėjimą Lietuvos transporto saugos administracijoje dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, įtvirtintų pareiškėjo teisių galimo pažeidimo, kai vykstama, be kita ko, iš Lietuvos Respublikos oro uosto į bet kurią šalį (1.1 p.).
42. Oro transporto keleivių skundų nagrinėjimo procedūros apibrėžtos Aprašo 19–33 punktuose. Pagal Aprašo 28 punktą, LTSA Civilinės aviacijos skyriaus (CAS) darbuotojas, gavęs visus būtinus skundui ar prašymui nagrinėti dokumentus, per 3 darbo dienas raštu kreipiasi į skrydį vykdžiusį oro vežėją, su kuriuo susijęs skundas ar prašymas. Rašte nurodomas 30 darbo dienų terminas pateikti atsakymui; jei oro vežėjas nepateikia atsakymo per Aprašo 28 punkte nustatytą terminą, jam išsiunčiamas papildomas priminimas nurodant papildomą 10 darbo dienų terminą atsakymui pateikti (Aprašo 29 p.); CAS darbuotojas, nagrinėdamas skundą ar prašymą, papildomai turi teisę kreiptis į kitas kompetentingas institucijas, kurios galėtų padėti išnagrinėti skundą ar prašymą, suteikti susijusios informacijos (Aprašo 30 p.); CAS darbuotojas, nagrinėdamas skundą ar prašymą, turi teisę nesikreipti į skrydį vykdžiusį oro vežėją ar kitas kompetentingas institucijas, jeigu skundui ar prašymui išnagrinėti jis turi pakankamus objektyvius įrodymus ir jais vadovaudamasis gali priimti pagrįstą išvadą (Aprašo 31 p.).
43. LTSA Išvadoje nurodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. pakartotinai el. paštu kreipėsi į Oro vežėją su prašymu pateikti bilietų rezervavimo sistemos Amadeus išrašą, kuriame būtų matoma, kiek laisvų vietų buvo pareiškėjo pageidaujamos dienos, t. y. 2021 m. vasario 2 d., skrydyje. Oro vežėjas 2021 m. balandžio 28 d. el. paštu pateikė Amadeus rezervavimo sistemos išrašą bei papildomą paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog Oro vežėjas negalėjo pasiūlyti 2021 m. vasario 2 d. nukreipimų pageidaujamu keleivio maršrutu iš Vilniaus į Berlyną, nei tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Berlyną. Papildomai Air Baltic pažymėjo, kad galimi nukreipimai iš Vilniaus į Berlyną išvykstant iš Vilniaus 2021 m. vasario 2 d. būtų su persėdimais bei su atvykimu į Berlyną 2021 m. vasario 3 d. Ši informacija atsispindi Amadeus rezervavimo sistemos išraše. LTSA pažymėjo, kad Oro vežėjo nurodyti nukreipimai neatitinka „panašių kelionės sąlygų“ kriterijų, bei atkreipia dėmesį, kad Amadeus skrydžių paieškos sistema pateikia paieškos rezultatus tik į Oro vežėjo skrydžius, į kuriuos yra laisvų vietų keleiviams keliauti. Amadeus paieškos sistema rezultatų dėl skrydžių, kuriuose nėra vietų, arba dėl skrydžių, kuriuose Oro vežėjui nėra / nebėra suteiktų vietų keleiviams išpirkti, nerodo. Be to, LTSA pažymėjo, kad iš pateikto Amadeus rezervavimo sistemos išrašo, nėra galimybės nustatyti, kada jis suformuotas (nėra žinoma data), taip pat yra neaiški užklausa, pagal kurią suformuotas išrašas, t. y. ar jo rezultatai parodo 2021 vasario 2 d. kelionės pasiūlymus, buvusius būtent pareiškėjo, kreipimosi į Oro vežėją dieną, t. y. 2021 m. sausio 23 d. Nesant minėtų išrašo duomenų, LTSA juo nesivadovavo kaip įrodymu.
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Išvadoje nurodytus argumentus, kodėl nebuvo vadovaujamasi pateikta Oro vežėjo informacija, sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog minėti Išvados motyvai, aiškūs ir pakankami LTSA nesikreipimo į Oro vežėją aplinkybei pagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad Išvadoje aiškiai yra nurodyta, jog Amadeus skrydžių paieškos sistema pateikia paieškos rezultatus tik į Oro vežėjo skrydžius, į kuriuos yra laisvų vietų keleiviams keliauti, o dėl skrydžių, kuriuose nėra vietų, arba dėl skrydžių, kuriuose Oro vežėjui nėra / nebėra suteiktų vietų keleiviams išpirkti, nerodo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš priimdamas pirminę Išvadą, atsakovas ne kartą kreipėsi į Oro vežėją paaiškinimo ir prašė pateikti įrodymus, dėl nesančių vietų skrydžiui 2021 m. vasario 2 d. Vilnius–Berlynas. Išvadoje pateikiama informacija iš viešai prieinamo šaltinio (https://www.flightera.net/en/flight/Air+Baltic/BT215/Feb-2021#flight list), kad 2021 m. vasario 2 d. tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno nebuvo vykdomi. Šią aplinkybę patvirtina Oro vežėjo atsakovui teikti atsakymai, kad aviakompanija negalėjo pakeisti maršruto į 2021 m. vasario 2 d. Kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šių aplinkybių savo turimais viešai prieinamais šaltiniais nepaneigė, nors planuodamas kelionę ir ieškodamas 2021 m. vasario 2 d. skrydžiui bilietų ir tokius bilietus radęs, turėjo galimybę pageidaujamo skrydžio egzistavimą pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, prieš priimant Išvadą pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam, jo pateikti duomenys Išvadoje vertinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai akcentavo ir tai, kad pareiškėjas, du kartus kreipdamasis į teismą, turėjo galimybę teikti papildomus argumentus bei įrodymus. Todėl pareiškėjo teisė būti išklausytam, tiek priimant Išvadą, tiek ginčus nagrinėjant teisme, pažeista nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas neteikė jokių papildomų duomenų dėl buvusių laisvų bilietų pareiškėjo pageidaujamuose reisuose 2021 m. vasario 2 d., o LTSA surinko iš Oro vežėjo visą tuo metų turimą ir viešai prieinamą informaciją, nesant galimybės šios informacijos gauti kitais būdais, pagrįstai prieš priimdamas Išvadą pakartotinai nesikreipė į Oro vežėją.
45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad LTSA teiginys, jog pareiškėjo pasirinkta kelionė nelaikytina kelione panašiomis sąlygomis lyginant ją su atšauktu reisu, Išvadoje nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir (arba) teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamios šio LTSA teiginio analizės ir jo nesusiejo su Reglamento Nr. 261/2004 tikslais, turiniu ir aiškinimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.
46. Atsakovas Išvadoje, vadovaudamasis Reglamento ir Aiškinamųjų gairių nuostatomis įvertino, kad pareiškėjas Oro vežėjo prašė iš esmės pakeisti kelionės maršrutą, t. y. palyginus originaliai įsigytą kelionę 2020 m. birželio 4 d. tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Berlyną su 2021 m. sausio 26 d. prašoma kelione (skrydis Vilnius–Ryga, skrydis Ryga–Amsterdamas, skrydis Amsterdamas–Frankfurtas, traukinys Frankfurtas–Berlynas), pareiškėjo išreikštas pageidavimas, LTSA vertinimu, neatitinka „panašių kelionės sąlygų“, kurios nurodomos Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkte bei Aiškinamųjų gairių 4.2. papunktyje, nes atsiranda 2 papildomi persėdimai bei kelionė kita transporto rūšimi; dėl šios priežasties gerokai pailgėja kelionės laikas – vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių kelionės pageidaujama kelionė prailgėja iki 13 valandų 18 minučių. LTSA Išvadoje nustatė, kad Oro vežėjas Reglamento nuostatų dėl nukreipimo skristi kitu maršrutu nepažeidė: jis pateikė kelis alternatyvius skrydžių pasiūlymus panašiomis kelionės sąlygomis. Pareiškėjo pasirinktą kelionę LTSA laikė neatitinkančia panašių sąlygų, lyginant su atšaukta kelione, kadangi įsigyta kelionė neatitiko panašių sąlygų.
47. Įvertinusi atsakovo Išvados ir pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jų atliktą vertinimą, jog tai, kad atsirado 2 papildomi persėdimai ir kelionei kita transporto rūšimi neatitinka „panašių kelionės sąlygų“. Kaip jau minėta, Aiškinamųjų gairių 4.2 papunktyje tik rekomenduojama, nukreipiant keleivius kitu maršrutu dėti pagrįstas pastangas, kad būtų išvengta papildomų jungiamųjų skrydžių, tačiau taip pat leidžiama sudarant galimybę kelionės atkarpą, kurios nepavyko nuskristi suplanuotu būdu, įveikti naudojantis kito oro vežėjo paslaugomis ar kitos rūšies transportu. Šiuo atveju pareiškėjas galėjo pasirinkti jam tinkamą ir patogų maršrutą pageidaujamu laiku, tačiau turėjo atsižvelgti ir į kitus jo pasirinkimo kriterijus, t. y. į tai, kad bendra kelionės trukmė turėtų būti kuo panašesnė į tvarkaraštyje numatytą pirminės kelionės trukmę. Atšauktos ir prašomos suteikti kelionės trukmės panašumas yra gana subjektyvus vertinimas, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašoma kompensuoti kelionė yra 8,4 kartus ilgesnė už pirminę kelionę, todėl atsižvelgiant į įveiktą atstumą (Vilnius–Berlynas), šiuo atveju pasirinkta kelionė vertintina, kaip neatitinkanti Aiškinamųjų gairių 4.2 punkte nurodyto bendros kelionės trukmės panašumo į pirminės kelionės trukmę reikalavimo.
48. Kaip matyti iš Išvados turinio, ja pareiškėjui nenustatomos jokios pareigos ir (arba) teisės, aiškiai nurodyta, kad Išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tarp šalių nėra ginčo, kad keleivio skundo nagrinėjimas LTSA nėra privalomas, t. y. keleivis gali rinktis, ar savo pažeistas teises ginti kreipiantis su skundu į LTSA, ar tiesiai į teismą bendra civilinio proceso tvarka. LTSA išvada nėra privaloma nei keleiviui, nei oro vežėjui. Nesutikdamas su LTSA išvada ar oro vežėjui nevykdant keleivio atžvilgiu teigiamos išvados, keleivis savo teises toliau gali ginti kreipdamasis į teismą bendra tvarka. Aiškinamųjų gairių 7 punkte ir Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje pasisakyta, kad pagal reglamentą nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos imtis priemonių pagal tokius skundus neprivalo, kad kiekvienu atskiru atveju būtų užtikrintos individualios keleivių teisės (ESTT 2016 m. kovo 17 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-145/15 ir C-146/15 32, 36 ir 38 punktai.). ESTT pasisakė, kad tai neatleidžia nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų nuo prievolės, laikantis gero administravimo principų skundų pateikėjams duoti išsamų atsakymą. Europos Komisija mano, kad pagal gerąją patirtį reikėtų informuoti keleivius apie apeliacijos galimybes arba kitus veiksmus, kurių jie gali imtis, jei nesutinka su jų atvejo vertinimu. Taigi, LTSA nepriima įpareigojančių sprendimų, o ginčus dėl individualių keleivio subjektinių teisių pažeidimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Kaip tinkamai papildomai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti kreipdamasis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Aprašo 37.6 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai vertino tik tai, ar LTSA atliko visas pareigas ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.
49. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2452-442/2024).
50. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Išvada atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, o netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Išvados panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo LTSA pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjo skundą.
51. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. T. (E. T.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė