Civilinė byla Nr. 2A-229-516/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00595-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.;

2.5.18.2.; 3.2.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-746-460/2015 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Quali tech ir Antanina“ dėl vartojimo rangos sutarties nutraukimo, sumokėto avanso ir baudos priteisimo (išvadą duodanti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba), ir atsakovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Quali tech ir Antanina“ priešieškinį ieškovui R. B. dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Quali tech ir Antanina“ 2011 m. sausio 17 d. sudarytą sutartį Nr. 03/011 dėl laivo „Bayliner“ N27–13 korpuso remonto (toliau – ir Sutartis); 2) priteisti ieškovui 4 000 Lt sumokėto avanso iš atsakovės; 3) priteisti ieškovui 155 359,43 Lt baudą iš atsakovės; 4) priteisti ieškovui 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė Sutartyje nustatytu laiku nesutvarkė laivo korpuso, o į raginimus užbaigti darbus nereagavo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, prašydama priteisti atsakovei iš ieškovo: 1) 3 647 Lt už atliktus remonto darbus ir 8 282 Lt už laivo saugojimą; 2) 3 procentus netesybų nuo 7 647 Lt sumos už uždelstą laikotarpį nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2014 m. liepos 30 d., tai sudaro 4 358 Lt; 3) 5 procentų metines palūkanas už 3 647 Lt sumą nuo 2014 m. liepos 10 d. ir už 8 282 Lt sumą nuo 2014 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad darbai laiku nebuvo atliekami dėl to, jog ieškovas laiku nepateikė baldų, variklio. Darbai buvo baigti 2014 m. liepos 3 d., tačiau ieškovas darbų perdavimo akto nepasirašė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 1 056,24 Eur (3 647 Lt) už atliktus remonto darbus, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovas buvo nerūpestingas sutartinių santykių dalyvis, kadangi rangos sutartis buvo pasirašyta dar 2011 m. sausio 17 d., o avansas atsakovei buvo sumokėtas tik 2011 m. spalio 28 d. Teismas pažymėjo, kad tai reiškia, jog atsakovė tik nuo 2011 m. spalio 28 d turėjo teisę pradėti darbus, nes šalys sutartyje konkrečiai nustatė darbų pradžią – nuo avanso patekimo į atsakovės sąskaitą. Teismas pastebėjo, kad liudytojai nuosekliai paaiškino, jog dėl ieškovo neveikimo – baldų nepristatymo ir ieškovo noro pakeisti laivo variklį, darbai negalėjo būti atliekami laiku. Teismo įsitikinimu, vien faktas, kad ieškovas 2011 m. sausio 17 d. pasirašęs laivo remonto sutartį, savo iniciatyva inicijavęs variklio pakeitimą, jį nusipirko tik 2013 m. liepos 30 d., įrodo ieškovo aplaidų Sutarties vykdymą. Teismas pastebėjo ir tai, kad ieškovas pats nurodė, jog baldus atsakovei pristatė tik 2014 metais, o senąjį laivo variklį išėmė 2013 metais. Teismas pažymėjo, kad naują variklį reikėjo dar įstatyti, pajungti įvairius komponentus, visa tai buvo atlikta 2013 metų rugsėjo mėnesį ir, teismo vertinimu, atsakovė laiku atlikti darbų neturėjo jokių praktinių galimybių.

Teismas nurodė ir tai, kad antstolis tik fiksuoja patį faktą, šiuo atveju, jog laivo korpuse matomi įvairūs patamsėjimai, įbrėžimai, skylės, tačiau konstatuoti nustatytų aplinkybių konkrečias priežastis nėra jo kompetencijos dalykas, jis negali nustatyti, ar laivas gali būti eksploatuojamas, ar ne, todėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad atsakovė darbus atliko nekokybiškai, ar juos atliko ne iki galo.

Įvertinęs priešieškinio argumentus, teismas pažymėjo, kad nors dėl ieškovo neveikimo atsakovė negalėjo laiku atlikti darbų, atsakovė vis dėlto darbus užbaigė, darbų pradžią ir jų pabaigą fiksavo fotonuotraukose. Teismas akcentavo, kad ieškovas 2014 m. liepos 4 d. perdavimo akto nepasirašė, tačiau pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, be to, beveik vienerius metus disponuodamas laivu, taip pat nepareiškė atsakovei jokių rašytinių pretenzijų dėl ne iki galo atliktų darbų arba kokybės reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškinyje ieškovas nedetalizuoja, kokių konkrečiai darbų atsakovė neatliko, o atsakovė akte atliktus laivo remonto darbus aiškiai įvardijo. Teismo nuomone, hipotetinė prielaida, kad darbai nebuvo atlikti visa apimtimi, neeliminuoja atsakovės teisės gauti atlygį už faktiškai atliktus darbus. Kadangi ieškovas sumokėjo 4 000 Lt avansą, atsakovei iš ieškovo priteistina likusi darbų suma – 1 056,24 Eur (3 647 Lt).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Ieškovas sutinka su tuo, kad avansas buvo pervestas tik 2011 m. spalio 28 d., tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog Sutarties 2.3 punkte sutarta, kad darbų pradžia laikoma diena, kai ieškovo pervestas avansas atsiranda atsakovės sąskaitoje, o reikalaujama iš atsakovės priteisti bauda pradėta skaičiuoti tik nuo 2012 m. vasario 12 d., t. y. nuo dienos, kai pagal Sutarties nuostatas turėjo būti atlikti laivo remonto darbai. Taigi teismas nepagrįstai pripažino ieškovą nesąžiningu santykių dalyviu.
2. Iš pateikto 2014 m. liepos 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, kad laivo korpusas, priešingai nei nurodė atsakovė ir teismas, nebuvo suremontuotas. Faktinės aplinkybės buvo konstatuotos apžiūrint laivą atsakovės teritorijoje – konstatuota, kad ant katerio korpuso matomi įvairūs patamsėjimai, įbrėžimai, skylės. Taigi nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė darbus užbaigė. Net neturint specialių žinių aišku, kad suremontavus laivo korpusą, skylių jame neturi būti. Teismas sureikšmino atsakovės pateiktas nuotraukas, o ieškovo pateiktam faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui suteikė mažesnę įrodomąją reikšmę.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo sutarties šalies, pažeidžiamumas pasireiškia ir tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse, negu tam tikra veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovės darbuotojų paaiškinimus dėl negalėjimo atlikti darbų laiku, nes nebuvo pristatytas laivo variklis. Ieškovas nebuvo informuotas, kad ir laivo išorinės korpuso dalys nebus remontuojamos tol, kol nebus pristatytas variklis. Ieškovas iš atsakovės nėra gavęs pranešimo apie darbų eigos sustabdymą.
4. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 1 056, 24 Eur už darbus. Pirma, atsakovės sudarytas 2014 m. liepos 4 d. perdavimo aktas ieškovui nebuvo pateiktas pasirašyti, su juo jis nebuvo supažindintas ir atsakovė nepateikė įrodymų, kad kvietė ieškovą priimti baigtus darbus. Antra, atsakovė 2014 m. liepos 4 d. išrašydama išankstinio apmokėjimo sąskaitas (o ne PVM sąskaitas faktūras), pati pripažino, kad remonto darbai dar neatlikti. Trečia, ieškovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio aiškiai matyti, kokie būtent darbai neatlikti atsakovės – neužtaisytos skylės, įbrėžimai, patamsėjimai. Galiausiai, teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, nes byloje esantys duomenys paneigia teismo išvadą, kad ieškovas jokių rašytinių pretenzijų dėl ne iki galo atliktų darbų ar kokybės reikalavimų atsakovei nereiškė.

Atsakovė Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Sutartyje nėra nurodyta data, kada ieškovas turi sumokėti avansą ir nėra apibrėžto termino, per kiek laiko atsakovė privalo atlikti darbus po avanso sumokėjimo, todėl Sutarties pasirašymo dieną šalys suprato, kad avansas bus sumokėtas tą pačią dieną, o atsakovė, įvertindama savo darbines galimybes, laikotarpio užimtumą ir kitas aplinkybes, darbų atlikimo pabaigos data įrašė 2011 m. gegužės 3 d. Ieškovui sumokėjus avansą jau po 2011 m. gegužės 3 d., atsakovė Sutartimi neįpareigota atlikti darbus per 106 kalendorines dienas, todėl baudos apskaičiavimas ir reikalavimas ją priteisti iš atsakovės visiškai nepagrįstas. Be to, ieškovas, jau 2011 metais žinodamas, kad bus reikalingas variklio keitimas ir tai turės įtakos darbų atlikimo terminui, variklį įsigijo tik 2013 m. liepos 30 d., o laivo baldus pristatė tik 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Dėl baldų nebuvimo atsakovė negalėjo užbaigti apdailos darbų. Taigi ieškovo elgesys turi būti vertinamas, kaip nesąžiningas, nerūpestingas ir aplaidus.
2. Laivo fotonuotraukos labai akivaizdžiai ir išsamiai parodo laivo būseną iki remonto ir po jo. Nuotraukos neatsiejamai papildo kitus byloje esančius įrodymus ir sudaro jų visumos dalį. Ieškovas bando suklaidinti teismą, teigdamas, kad antstolio nustatytos „skylės“ yra neužbaigto atsakovės darbo pasekmė. Šios ertmės, kurias ieškovas vadina skylėmis, yra skirtos elektronikos, radijo ir navigacijos prietaisams įrengti. Ieškovas įsipareigojo pats sutvarkyti techninę ir elektroninę laivo dalį, todėl atsakovė paliko ertmes įrangai įmontuoti. Laive užfiksuoti keli įbrėžimai ir patamsėjimai buvo sutvarkyti po faktinių aplinkybių konstatavimo, tačiau to užfiksuoti nebepavyko, nes ieškovas savavališkai išsigabeno laivą iš atsakovės teritorijos liepos 29–30 dienomis. Norėdamas pagrįsti teiginį, kad laivo remontas buvo atliktas nekokybiškai, ieškovas turėjo pateikti kompetentingo eksperto ar specialisto išvadą (aktą), bet tokių įrodymų nepateikė.
3. 2011 m. kovo mėnesį atsakovė informavo ieškovą, kad pastarasis turi įvykdyti savo įsipareigojimus – pristatyti laivo variklį ir jį įstatyti (pajungti), o 2011 m. balandžio mėnesį ieškovas pats buvo atvykęs su K. D. apžiūrėti laivo variklio ir buvo nuspręsta sustabdyti remonto darbus, kol ieškovas pristatys variklį. Šių priešieškinyje nurodytų aplinkybių ieškovas nei atsiliepime į priešieškinį, nei teisminio nagrinėjimo metu neginčijo.
4. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad laivo remonto darbai buvo atlikti pilnai ir tinkamai. Tai, kad ieškovas pats atsisakė pasirašyti 2014 m. liepos 4 d. priėmimo–perdavimo aktą, o sąskaitos pavadinimas yra išankstinė apmokėjimo sąskaita, nepaneigia fakto, jog laivas yra suremontuotas ir tinkamas naudoti. Ieškovo 2014 m. liepos 7 d. reikalavimas nepagrįstas, surašytas raliai neapžiūrėjus laivo, atsakovei nedalyvavus. 2014 m. liepos 29 d. pranešime ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. pretenzijoje ieškovo apskritai nėra detalizuota, kokie darbai neatlikti ar atlikti nekokybiškai. Visi šie ieškovo dokumentai buvo sukurti po to, kai ieškovas buvo supažindintas su 2014 m. liepos 4 d. sąskaita ir perdavimo aktu, taigi šiuos raštus ieškovas naudoja, kaip priemonę išvengti savo prievolės atsakovei. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip ir nedetalizavo, kokie remonto darbai nebuvo atlikti ar atlikti netinkamai.
5. Ieškovas išleidęs laivui bendrai 1 955 Eur (kartu su remontu), po remonto gavo 9 040 Eur vertės daiktą, bet ieškiniu dar papildomai reikalauja 46 153 Eur priteisimo. Toks reikalavimas yra bandymas pasipelnyti atsakovės sąskaita.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai pripažino ieškovą nesąžiningu, nerūpestingu vartojimo rangos teisinių santykių dalyviu ir neatsižvelgė į tai, kad rangos darbai (laivo korpuso remontas) ne tik nebuvo atlikti laiku, bet ir atlikti nekokybiškai, neužbaigti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, inter alia ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į skundą argumentus, vadovaudamasi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, neturi teisinio ar faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 17 d. ieškovas su atsakove sudarė sutartį dėl ieškovo laivo „Bayliner“ N2713 korpuso remonto. Atsakovė įsipareigojo, naudodama savo darbo jėgą ir įrenginius, atlikti laivo „Bayliner“ korpuso remonto darbus (Sutarties 1.1 punktas), o ieškovas sumokėti už atsakovės atliktus darbus. Sutartyje numatyta apytikrė darbų vertė – 5 747,50 Lt (Sutarties 1.21 punktas). Sutarties 2.2 punkte šalys sulygo, kad prieš darbų pradžią užsakovas (ieškovas) turi sumokėti nuo bendros sumos 65 procentų dydžio avansą, o pagal tos pačios Sutarties 2.3 punkto nuostatas darbų pradžia laikoma ta diena, kai užsakovo pervestas avansas atsiranda rangovo (t. y. atsakovės) sąskaitoje. Sutarties 2.1 punkto a) dalyje rangovas įsipareigojo atlikti remonto darbus iki 2011 m. gegužės 3 d.

Apeliantas pripažįsta, kad nepaisant to, jog Sutartis buvo pasirašyta dar 2011 m. sausio 17 d., Sutartyje sutartas avansas atsakovei buvo sumokėtas tik 2011 m. spalio 28 d., tačiau, apelianto įsitikinimu, tai nereiškia, kad ieškovas yra nerūpestingas ir nesąžiningas santykių dalyvis, o atsižvelgiant į avanso sumokėjimo laiką, atsakovė turėjo atlikti darbus iki 2012 m. vasario 12 d. ir būtent nuo šios dienos, atsakovei neatlikus remonto darbų, rangovas privalo mokėti užsakovui 3 proc. baudą už kiekvieną uždelstą dieną.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – ir CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį pirmiausia turi būti vertinami tikrieji šalių ketinimai. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sudarymo aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, įpareigojančio aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvus sutarties aiškinimo metodas), taikymą lemia reikalavimas, kad kiekviena sutartis būtų aiškinama sąžiningai. Dėl to aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgtina ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčo Sutarties sąlygas bei kitus byloje esančius įrodymus (be kita ko liudytojų paaiškinimus), atskleidžiančius šalių tarpusavio bendravimo specifiką, aplinkybes buvusias iki Sutarties sudarymo ir po jos sudarymo), nesutiktina su apelianto pozicija, kad atsakovė, ieškovui pervedus avansą tik 2011 m. spalio 28 d., turėjo atlikti ir užbaigti laivo korpuso remonto darbus per 106 kalendorines dienas nuo tokio sumokėjimo, t. y. iki 2012 m. vasario 12 d. Ta aplinkybė, kad atsakovė nurodė konkrečią darbų atlikimo pabaigos datą, t. y. 2011 m. gegužės 3 d., o Sutartyje buvo nustatyta, jog darbų pradžia laikoma būtent avanso sumokėjimo diena, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad šalys laikė ir sutarė, jog avansas bus sumokamas iš karto, nedelsiant (akivaizdžiai ne po nurodyto darbų atlikimo termino pabaigos), o atsakovė, įsivertinusi tuo metu savo turimus pajėgumus, užimtumą ir atliktinų darbų pobūdį bei kiekį, būtent šių aplinkybių visumoje sutarė su ieškovu, kad darbai bus užbaigti iki 2011 m. gegužės 3 d. Jokios Sutarties nuostatos bei šalių veiksmai neleidžia teigti, kad buvo sutarta ne dėl konkrečios darbų įvykdymo datos, o dėl kalendorinių dienų kiekio nuo avanso sumokėjimo. Todėl, skirtingai nei mano ieškovas, jo paties nepakankamai rūpestingas, aplaidus net vidutiniam vartotojui, elgesys – savo turto palikimas pas atsakovę ir juo nesirūpinimas bei avanso nemokėjimas iki pat 2011 m. spalio 28 d. (10 mėnesių), negali sukelti neigiamas pasekmes atsakovei, skaičiuojant nuo ieškovo nurodomos 2012 m. vasario 12 dienos atsakovės mokėtiną baudą.

Pastebėtina, kad ieškovas, teigdamas, jog darbai turėjo būti užbaigti dar 2012 m. vasario 12 d. ir nuo šios datos mokėtina bauda, nepateikė jokių įrodymų, kad reiškė raginimus ar pretenzijas atsakovei dėl laiku neatliktų darbų 2012 ar 2013 metais. Pirmą pretenziją ieškovas pateikė tik 2014 m. liepos 9 d. (t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo ieškovo nurodomos baudos skaičiavimo datos), o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad ieškovas pats buvo nerūpestingas santykių subjektas, bet netiesiogiai pagrindžia aplinkybę, jog iš tikrųjų pats ieškovas suvokė, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti darbus iki 2012 m. vasario 12 d. Be to, toks ieškovo elgesys, kai jis nuo 2010 metų liepos mėnesio palikęs savo laivą pas atsakovę, sutartį pasirašęs 2011 m. sausio 17 d., avansą sumokėjęs 2011 m. spalio 28 d., reikšti pretenzijas dėl neva neatliktų darbų pradėjo tik 2014 m. liepos mėnesį, įvertinus liudytojų duotus parodymus, kad korpuso remonto darbai nebuvo ilgą laiką užbaigiami dėl to, jog nebuvo įstatytas variklis ir nepateikti baldai (ką prisiėmė atlikti pats ieškovas), teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia pripažinti labiau tikėtina atsakovės išsakytą poziciją, kad iš tikrųjų įvairius raštus (pretenzijas) ieškovas pradėjo rengti jau po to, kai 2014 m. liepos 4 d. atsisakė pasirašyti darbų perdavimo aktą, nenorėdamas atsiskaityti už atliktus darbus. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nei viename iš jo akcentuojamų raštų (2014 m. liepos 7 d., 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštai) aiškiai neįvardijo, kokie konkrečiai remonto darbai nebuvo atlikti, kokius konkrečiai trūkumus atsakovė turėtų ištaisyti.

Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija to fakto, kad buvo įsipareigojęs pats nupirkti ir pakeisti laivo variklį ir, nors pagal liudytojų parodymus, apie variklio keitimo būtinumą ieškovui buvo žinoma jau nuo 2011 metų, jį nupirko tik 2013 m. liepos 30 d. Tačiau ieškovas skunde nurodo, kad jam, kaip vartotojui, taigi silpnesniajai rangos teisinių santykių šaliai, nebuvo paaiškinta, jog variklio nepristatymas trukdys atsakovės atliekamų darbų vykdymui, ir ieškovas nebuvo informuotas, kad remonto darbai bus sustabdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pareiškimus, kad jis nesuprato, jog kol nebus įstatytas variklis nebus atliekami kiti atsakovės prisiimti atlikti darbai, paneigia ne tik liudytojų parodymai apie vykusio remonto eigą ir atsakovės santykius su ieškovu, bet ir tai, kad iki pat 2014 metų liepos mėnesio ieškovas nereiškė reikalavimo perimti atliktų darbų rezultatą. Jeigu ieškovas manė, kad variklio neįstatymas niekaip netrukdo atsakovei iki galo atlikti jos prisiimtus korpuso remonto darbus, ieškovas, remiantis elementariais logikos dėsniais, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), turėjo reikalauti sutvarkyto laivo jam sugrąžinimo dar iki variklio nusipirkimo (2012–2013 metais), tačiau, kaip minėta, tokių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visi liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad visų korpuso remonto darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, iki galo, neįstačius variklio, įvykdyti nebuvo įmanoma. Kaip minėta, variklis buvo nupirktas tik 2013 m. liepos 30 d. (1 t., 99 b. l.), o baldai reikalingi remonto ir apdailos darbams užbaigti, pagal paties ieškovo posėdyje duotus paaiškinimus pateikti tik 2014 metais, todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, kad ieškovas pats iš esmės praleido terminą avansui sumokėti, atsakovė neįsipareigojo atlikti darbus per 106 kalendorines dienas nuo avanso sumokėjimo, o darbų atlikimo terminas taip pat priklausė nuo ieškovo atitinkamų veiksmų  atlikimo, dėl kurių pavėluoto vykdymo atsakovė buvo priversta stabdyti savo darbus (CK 6.661 straipsnis), sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė laiku atlikti darbų neturėjo jokių objektyvių galimybių, todėl nelaikytina, jog remonto atlikimo terminas užsitęsė dėl atsakovės kaltės ir jai dėl to turėtų kilti atsakomybė.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovės pateiktas laivo nuotraukas ir nesuteikė pakankamos įrodomosios reikšmės ieškovo pateiktam 2014 m. liepos 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Nagrinėjamo klausimo kontekste visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Kasacinio teismo suformuota praktika, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Visų pirma pažymėtina, kad atsakovės pateiktos laivo būsenos iki remonto ir po remonto nuotraukos yra viena iš šioje byloje pateiktų, leistinų įrodinėjimo priemonių (CPK 220 straipsnis), kurių autentiškumo ieškovas neginčijo, neneigė, jog nuotraukose užfiksuotas būtent ieškovo laivas ir jo būsena skirtingais laikotarpiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančias nuotraukos atskirai bei visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pastebėtina, kad sulyginus atsakovės pateiktas nuotraukas, parodančias laivo būklę iki remonto, ne tik su atsakovės nuotraukomis, parodančiomis laivo būklę po remonto, bet ir su ieškovo akcentuojamame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiomis nuotraukomis, akivaizdu, kad laivo būklė prieš remontą buvo itin bloga, o remonto darbai, net jeigu ir ne visi, akivaizdžiai buvo atlikti, todėl vien dėl šios priežasties ieškovas privalo sumokėti atsakovui už faktiškai atliktus pastarojo darbus (CK 6.671, 6.673 straipsniai), o atsakovės nurodytų ir pirmosios instancijos teismo patvirtintų darbų kainos proporcingumo, pagrįstumo ieškovas apeliaciniame skunde neginčijo.

Savo ruožtu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais, kad vien tik ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra savaime pakankamas ieškovo teiginiui, jog atsakovė atliko darbus nekokybiškai ar ne iki galo, patvirtinti (ir tuo labiau, kaip nurodyta pirmiau, atleisti ieškovą apskritai nuo mokėjimo už remonto darbus). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis konstatavo tik tai, kad ant laivo korpuso jam matomi patamsėjimai, įbrėžimai, skylės, tačiau nėra nurodęs nei šių patamsėjimų, skylių buvimo priežasčių, nei konstatavo jų nesuderinamumą su atsakovės prisiimtais pagal ginčo Sutartį įsipareigojimais, kadangi nėra įgaliotas tai daryti ir neturi tam specialių žinių. Tuo tarpu jokių specialias specifines žinias turinčių asmenų išvadų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, kad minėtų skylučių buvimas nulemtas būtent atsakovės nekokybiško darbo, o ne, pavyzdžiui, būtinumo palikti galimybę atlikti kitus darbus laive, ieškovas nepateikė, be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovas nei viename iš savo raštų, teigdamas, kad atsakovė neva neatliko visų remonto darbų, konkrečiai neatliktų darbų neįvardino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas K. D. teismo posėdyje be kita ko paaiškino, kad jau 2014 m. vasarą visi darbai buvo atlikti ir jis su ieškovu plaukiojo laivu, o ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės atitinka atsakovės dėstomą versiją, kad faktiškai visi darbai buvo atlikti iki 2014 m. liepos 4 d., kai buvo sudarytas darbų perdavimo aktas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė 2014 m. liepos 4 d. surašė ir pateikė ne PVM sąskaitą faktūrą, o išankstinio apmokėjimo sąskaitą už laivo remonto darbus, niekaip nepagrindžia, jog atsakovė iki nurodytos sąskaitos išrašymo momento iš tikrųjų nebuvo atlikusi korpuso remonto darbų. Pastebėtina, kad 2014 m. liepos 4 d. sąskaita už laivo saugojimą taip pat buvo pavadinta išankstine, tačiau pagal joje nurodytą sumą ir jau apskaičiuotų laivo saugojimo dienų skaičių, akivaizdu, jog sąskaita išrašyta už jau faktiškai suteiktas saugojimo paslaugas, todėl atsakovės buhalterijos tvarkymo ypatumai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neįrodo, kad darbai iki 2014 m. liepos 4 d. nebuvo atlikti.

Apibendrinusi tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad atsakovei įrodžius darbų atlikimo faktą, ieškovui neįrodžius jų nekokybiškumo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo laivo remonto darbų atlikimo kainą. Sutiktina, kad darbų perdavimo akto nepasirašymas savaime neatleidžia ieškovo nuo pareigos apmokėti faktiškai rangovo atliktus darbus, tuo labiau, jog laivas ieškovo iš atsakovės atsiimtas dar 2014 m. liepos pabaigoje, jo naudotas, o atsakovės nurodytos darbų vertės proporcingumo ieškovas nenuginčijo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatei 390 Eur sumą. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, nustatančiu, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, konstatuoja, jog atsakovei iš ieškovo priteistina visa 390 Eur suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Quali tech ir Antanina“ (j. a. k. 210430080) iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                          Rasa Gudžiūnienė

Kazys Kailiūnas

Egidija Tamošiūnienė