Civilinė byla Nr. e2YT-4849-786/2022
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00660-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 6 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. A. ir R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K. po savo sutuoktinės L. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Kaip matyti iš pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas P. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 6 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro patvirtintu oficialiu testamentu P. K. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, paliko pareiškėjui J. K.. Pareiškėjas po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Pradėjus rinkti dokumentus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paaiškėjo, kad dalis turto yra įgyta tėvų santuokoje ir nėra duomenų apie palikimo priėmimą po pareiškėjo motinos L. K. mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina L. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos L. K. mirties liko turtas – santuokoje įgytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/8 dalis gyvenamojo namo su 1/8 dalimi ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/8 dalis žemės sklypo, 0,68 ha bendro ploto sklype, esančio (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/8 dalis žemės sklypo, 0,17 ha bendro ploto sklype, esančio (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas P. K. liko gyventi jų abiejų įsigytame gyvenamajame name. Kartu su tėvais visą laiką gyveno ir pareiškėjas. Po motinos mirties tėvas P. K., padedamas pareiškėjo ir jo šeimos narių, prižiūrėjo namą ir ūkio pastatus, palaikė juos tinkamoje būklėje, mokėjo mokesčius, naudojosi sutuoktinei priklausiusias asmeninio naudojimo daiktais, bendrai įsigytais namų apyvokos daiktais, baldais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, priėmė. Nors niekas iš įpėdinių po L. K. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau P. K. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes po sutuoktinės mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu, turtą prižiūrėjo ir tvarkė.
Suinteresuoti asmenys L. A. ir R. K. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kur nurodo, kad su pareiškimu sutinka, pretenzijų į palikimą nereiškia, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas P. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 6 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro patvirtintu oficialiu testamentu P. K. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, paliko pareiškėjui J. K.. Pareiškėjas po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Pradėjus rinkti dokumentus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paaiškėjo, kad dalis turto yra įgyta tėvų santuokoje ir nėra duomenų apie palikimo priėmimą po pareiškėjo motinos L. K. mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina L. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos L. K. mirties liko turtas – santuokoje įgytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/8 dalis gyvenamojo namo su 1/8 dalimi ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/8 dalis žemės sklypo, 0,68 ha bendro ploto sklype, esančio (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/8 dalis žemės sklypo, 0,17 ha bendro ploto sklype, esančio (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas P. K. liko gyventi jų abiejų įsigytame gyvenamajame name. Kartu su tėvais visą laiką gyveno ir pareiškėjas su šeima. Po motinos mirties tėvas P. K., padedamas pareiškėjo ir jo šeimos narių, prižiūrėjo namą ir ūkio pastatus, palaikė juos tinkamoje būklėje, mokėjo mokesčius, naudojosi sutuoktinei priklausiusias asmeninio naudojimo daiktais, bendrai įsigytais namų apyvokos daiktais, baldais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, priėmė. Nors niekas iš įpėdinių po L. K. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau P. K. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes po sutuoktinės mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu, turtą prižiūrėjo ir tvarkė, tačiau praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės mirties.
Konstatuotina, jog P. K. priėmė palikimą po sutuoktinės L. K. mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Teisėja Vitalija Ragauskienė