Civilinė byla Nr. e2A-1653-910/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29537-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.7; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1521-631/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovei M. K. dėl darbo ginčo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Plieninis skydas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimu Nr. DGKS-4584, prašydama: 1) už pavėluotą atsiskaitymą atleidus iš darbo atsakovei apskaičiuotą 2965,92 Eur netesybų sumą sumažinti iki 500 Eur; 2) pripažinti, kad ieškovė iš atsakovei mokėtino darbo užmokesčio teisėtai išskaičiavo 180 Eur sumą žalai atlyginti, bei šiuo pagrindu atleisti nuo mokėtinų 232,47 Eur dydžio netesybų; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis bei visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nuo 2017 m lapkričio 6 d. atsakovė dirbo UAB „Plieninis skydas“ projektavimo skyriaus vadove. Jos darbo užmokestis su mokamu priedu buvo 1630 Eur (atskaičius mokesčius – 1206,20 Eur) per mėnesį. 2018 m. gegužės 4 d. atsakovė pateikė prašymą nutraukti darbo santykius nuo 2018 m. gegužės 17 d. 2018 m. gegužės 10 d. buvo priimtas įsakymas nutraukti darbo sutartį su atsakove. Ieškovės teigimu, darbo santykių nutraukimas įmonei buvo netikėtas, tačiau atsakovė žinojo, jog įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, dėl to dažnai būdavo vėluojama išmokėti darbo užmokestį, todėl atsakovė sutiko, kad su ja būtų atsiskaityta ne atleidimo iš darbo dieną, bet dalimis. Pasak ieškovės, tokio susitarimo buvimą patvirtina tai, kad atsakovė per visą atsiskaitymo dalimis laikotarpį nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl jai laiku nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovė ieškovei pareiškė tik vieną pretenziją – 2018 m. liepos 23 ir 25 d. laiškais dėl likusios neišmokėtos 175 Eur sumos. Be to, atsakovė laiške nurodė, kad ieškovei atsiskaityti suteikia dar tris papildomas dienas. Ieškovės teigimu, iš laiško turinio aiškiai matyti, kad atsakovė sutinka su atsiskaitymo būdu, nereiškia pretenzijų dėl to, jog ieškovė pavėluotai mokėjo lėšas, nes pretenzijas reiškė tik dėl 175 Eur. Atsakovės atleidimo iš darbo dieną ieškovė privalėjo sumokėti atsakovei: 3999,59 Eur (1630 Eur darbo užmokesčio už balandžio mėn.; 889,09 Eur darbo užmokesčio už gegužės mėn. 17 darbo dienų; 2885,76 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (sumos po mokesčių). Vykdydama šalių susitarimą, ieškovė sumokėjo: 2018 m. gegužės 25 d. – 800 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. – 1200 Eur, 2018 m. birželio 14 d. – 500 Eur, 2018 m. liepos 12 d. – 1319,59 Eur, išskaitęs iš atsakovei mokėtinos sumos 180 Eur nuostolių, paaiškėjusių po atsakovės atleidimo iš darbo: atsakovė gamybos skyriui pateikė brėžinį ne pagal kliento nurodytus matmenis, klientas, pastebėjęs trūkumą, pašalino jį savo asmeninėmis lėšomis ir paprašė ieškovės išskaičiuoti trūkumų šalinimo išlaidas; ieškovė, suteikusi nuolaidą klientui, dėl netinkamo užsakymo įvykdymo patyrė 360 Eur nuostolių, kurių 1/2 dalis išskaičiuota iš atsakovei mokėtinos sumos. Pasak ieškovės, galutinis žalos dydis paaiškėjo tik 2018 m. liepos 10 d., iki tol vyko ieškovės ir kliento susirašinėjimas dėl nuostolių dydžio; susitarus su klientu dėl galutinės kainos, ieškovė 2018 m. liepos 10 d. išrašė sąskaitą–faktūrą, o 2018 m. liepos 12 d. atsakovei atliktas paskutinis mokėjimas, išskaičiavus nuostolių dalies sumą. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos apskaičiuotų netesybų dydžiu, nes atsakovei priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų suma yra 3999,59 Eur, o netesybų bendra suma – 3198,39 Eur, tokia netesybų suma laikytina nesąžininga, neprotinga, neatitinkančia proporcingumo principo. Ieškovė prašė atsakovei priteistinų netesybų sumą sumažinti iki 500 Eur, nes įmonė nevengė savo įsipareigojimų, laikėsi susitarimo ir tik dėl sunkios finansinės padėties negalėjo laiku sumokėti visų su darbo santykiais susijusių išmokų.
3. Atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną – 2018 m. gegužės 17 d. – ieškovė atsakovei turėjo sumokėti 3999,59 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius), tačiau atleidimo iš darbo dieną ieškovė neatsiskaitė. Atsakovės teigimu, nei iki darbo sutarties nutraukimo, nei vėliau šalys nesudarė jokių susitarimų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo dalimis ar skolos išdėstymo, ieškovas nepateikė jokių tokio susitarimo įrodymų. Atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės vadovą R. G., buhalteriją bei gamybos vadovą V. B., primindama, kad su ja galutinai neatsiskaityta. Į šį atsakovės elektroninį laišką neatsakyta, bet sumokėta dalis sumos. Atsakovė nurodė, kad ji nebuvo informuota apie jokią neva padarytą žalą ir išskaičiuotą jos atlyginimą. Su darbo santykiais susijusią išmokų sumą, kuri turėjo būti išmokėta atsakovės atleidimo iš darbo dieną, ieškovė mokėjo savo nuožiūra, dalimis nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. liepos 12 d. Be to, atsakovei liko nesumokėta 180 Eur. Ji 2018 m. liepos 23 d. elektroniniu laišku dar kartą kreipėsi į ieškovės vadovą bei buhalteriją, nurodydama, kad ieškovė liko skolinga, tačiau likusios sumos ieškovė taip ir nesumokėjo. Ieškovė 2018 m. liepos 24 d. elektroniniame laiške atsisakė sumokėti likusią sumą, remdamasi jau po atsakovės atleidimo iš darbo priimtu ieškovės 2018 m. liepos 10 d. įsakymu išskaičiuoti iš atsakovės 180 Eur sumą nuostoliams, neva patirtiems dėl atsakovės kaltės, pagaminus apvadus ne pagal kliento brėžinį, atlyginti. Pagal DK 150 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią išskaitas iš darbo užmokesčio, DK 156 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią žalos atlyginimą, išskaitos gali būti atliktos tik iš darbuotojo, o ne iš buvusio darbuotojo. Nagrinėjamu atveju ginčo išskaitos atlikimo metu atsakovė jau nebuvo UAB „Plieninis skydas“ darbuotoja, išskaita iš atsakovei priklausančių sumų, kurios turėjo būti sumokėtos darbo sutarties nutraukimo dieną, bet nesumokėtos, negalėjo būti atlikta. Be to, ieškovė neįrodė, kad patyrė 180 Eur žalos dėl atsakovės kaltės, nesudarė galimybės jai apsiginti nuo tokio reikalavimo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimas sumažinti netesybas už vėlavimą atsiskaityti iki 500 Eur yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė tinkamai ir laiku neįvykdė DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos visiškai atsiskaityti su darbo santykius nutraukusia atsakove. Atsakovei nesumokėta su darbo santykiais susijusių išmokų suma viršijo jos vidutinį darbo užmokestį, atsiskaityti uždelsta nuo atleidimo dienos 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. liepos 12 d. Darbo ginčų komisijos apskaičiuota netesybų suma – 2965,92 Eur, byloje nėra ginčo dėl netesybų apskaičiavimo pagrįstumo. Ieškovė negali būti atleista nuo 232,47 Eur netesybų, ieškovei nesumokėjus 180 Eur darbo užmokesčio skolos. Atsakovės teigimu, nei lėšų neturėjimas, nei pareiga mokėti darbo užmokestį kitiems darbuotojams neatleidžia ieškovės nuo pareigos sumokėti darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas atleidžiamam darbuotojui DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, o uždelsus atsiskaityti – sumokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Plieninis skydas“ atsakovės naudai: 180 Eur neišmokėto darbo užmokesčio; 580 Eur netesybų už šios darbo užmokesčio sumos neišmokėjimą; 3926,40 Eur netesybų už pavėluotą atsiskaitymą, atsakovei nutraukus darbo sutartį; 1276,31 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad pagal 2013 m. balandžio 15 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 698 atsakovė buvo priimta dirbti UAB „Plieninis skydas“ projektuotoja; nuo 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovė paskirta projektavimo skyriaus vadove. Atsakovė 2018 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Plieninis skydas“ 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 42 atsakovė atleista iš darbo pagal DK 55 straipsnį. Ieškovė (darbdavė) atleidimo iš darbo dieną su atsakove (darbuotoja) neatsiskaitė – neišmokėjo jai priklausiusio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Po darbo sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei atliko keturis mokėjimus: 2018 m. gegužės 25 d. pervedė 800 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. – 1200 Eur, 2018 m. birželio 14 d. – 500 Eur, 2018 m. liepos 12 d. – 1319,59 Eur. Atsakovė 2018 m. liepos 30 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-4584 atsakovės naudai išieškojo 180 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotos atostogas, 2965,92 Eur ir 232,47 Eur netesybų.
6. Teismas nurodė, kad pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, kai nutraukiama darbo sutartis, visos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Ieškovė neatsiskaitymą su atsakove jos atleidimo dieną grindžia tuo, kad tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, vyko akcininkų ginčai, todėl ieškovė ir atsakovė susitarė dėl atsiskaitymo dalimis. Liudytojas V. B. (UAB „Plieninis skydas“ gamybos direktorius) teismo posėdžio metu paaiškino, kad atleidimo dieną su atsakove buvo žodžiu sutarta, jog dėl sunkios įmonės finansinės padėties įmonė su ja atsiskaitys dalimis. Atsakovė teismo posėdyje neigė tokio susitarimo buvimą, nurodė, kad ji niekada nesutiko, jog su ja būtų atsiskaityta vėliau arba dalimis.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų (įsakymo, rašto ar kt.) apie ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl vėlesnio galutinio atsiskaitymo ar mokėjimo dalimis. Atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę klausdama, kada su ja bus atsiskaityta. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, UAB „Plieninis skydas“ atsakovė dirbo nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., kitoje įmonėje įsidarbino nuo 2018 m. liepos 9 d. Iš ieškovės pažymos „Dėl atsiskaitymų su darbuotojais, kurie nutraukė darbo sutartis 2018 metais“ matyti, kad 2018 m. ieškovas atleido 12 darbuotojų, su kuriais, išskyrus atsakovę ir R. M., buvo atsiskaityta atleidimo dieną arba kelios dienos po atleidimo dienos.
8. Įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės atstovės, atsakovės paaiškinimus, liudytojo parodymus, nustatęs pozicijų dėl žodinio susitarimo prieštaravimus, teismas priėjo prie išvados, kad nebuvo sudaryto šalių susitarimo dėl vėlesnio ar dalinio atsiskaitymo, atleidus atsakovę iš darbo, ji ragino ieškovę atsiskaityti (tai patvirtina elektroniniai laiškai). Vadovaujantis DK nuostatomis, net ir esant šalių susitarimui dėl vėlesnės visiško atsiskaitymo dienos, toks atsiskaitymas turi būti atliktas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po atleidimo (DK 146 straipsnio 2 dalis). Ieškovė atsakovei paskutinę 1319,59 Eur sumą pervedė tik 2018 m. liepos 12 d., nuo atleidimo dienos praėjus beveik dviem mėnesiams.
9. Teismas taip pat nurodė, kad, atlikusi atsakovei paskutinį pavedimą, ieškovė liko skolinga 180 Eur. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad liepos mėnesį gavusi pavedimą iš buvusios darbdavės manė, jog su ja galutinai atsiskaityta, tačiau, perskaičiavusi pervestus pinigus, suprato, kad UAB „Plieninis skydas“ nesumokėjo apie 180 Eur. Atsakovė 2018 m. liepos 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės generalinį direktorių bei buhalteriją, nurodydama, kad jai pervesta ne visa pinigų suma. 2018 m. liepos 24 d. raštu ieškovas informavo atsakovę, kad ji, atlikdama darbo funkcijas, dėl netinkamai pagamintų apvadų padarė įmonei žalos, pridėjo įsakymą bei sąskaitą faktūrą.
10. Teismas nustatė, kad UAB „Plieninis skydas“ generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 10 d. įsakymu nurodyta išskaityti iš atsakovei priskaičiuoto galutinio atsiskaitymo (3999,59 Eur) 180 Eur žalos atlyginimo ir išmokėti atsakovei 3819,59 Eur, taip pat pateikta kreditinė PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta „nuolaida už apvadų perdarymą 360 Eur“, tačiau nenurodyta, jog atlyginama pirkėjui padaryta žala, taip pat nenurodytas pirkėjas. Teismo posėdyje metu atsakovė nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie galimai padarytą žalą, įmonėje nebuvo tokios praktikos iš darbuotojui mokėtino užmokesčio išskaičiuoti kokias nors sumas dėl darbo metu padarytų netikslumų, atsakovei išeinant iš darbo apie tai nebuvo jokios kalbos, po darbo sutarties nutraukimo jai niekas neskambino, neprašė atlyginti žalos.
11. Teismas pažymėjo, kad nesiremia ieškovės pateikta su atsakove sudaryta materialinės atsakomybės sutartimi, nes, įsigaliojus naujajam DK, nuo 2017 m. liepos 1 d. sudarytos materialinės atsakomybės sutartys neteko galios. Išskaitų iš darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja DK 150 straipsnis. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų išskaitos iš atsakovei priklausančių darbo užmokesčio sumų teisėtumą bei pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamos jokios aplinkybės dėl žalos padarymo ir atsakomybės taikymo (DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovė išskaitą iš galutinio atsiskaitymo su atsakove padarė vienašališku 2018 m. liepos 10 d. direktoriaus įsakymu, nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo (DK 156 straipsnis). Teismas priėjo prie išvados, kad išskaita iš galutinio atsiskaitymo su atsakove sumos, atlikta praėjus keliems mėnesiams po darbuotojos atleidimo iš darbo, nesant susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo atleidus iš darbo ar kitų sąlygų, yra neteisėta, todėl yra ieškovės 180 Eur dydžio galutinio atsiskaitymo su atsakove skola, kuri priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.
12. Pasisakydamas dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, teismas nurodė, kad DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
13. Teismo vertinimu, byloje objektyviais įrodymais nustatyta, kad ieškovė uždelsė atsiskaityti su atsakove, paskutinė atsakovei priklausančio galutinio atsiskaitymo suma pervesta 2018 m. liepos 12 d., nebuvo jokio susitarimo dėl galutinio atsiskaitymo dalimis ar vėlesnio atsiskaitymo, todėl yra pagrindas priteisti netesybas, skaičiuojant jas už pradelstą 38 darbo dienų laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gegužės 18 d. (kita diena po atleidimo iš darbo dienos) iki 2018 m. liepos 11 d. (paskutinio mokėjimo diena). Teismas pažymėjo, kad po 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, o darbdavys moka tik pensijų, ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336) iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, 2018 metų ar 2018 metų ketvirčių šalies vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto. Atsižvelgdamas į tai, teismas perskaičiavo Darbo ginčų komisijos 2018 metais priimtu sprendimu atsakovės naudai išieškotą 2965,92 Eur netesybų sumą perskaičiavo (kadangi mokėjimai persikelia į 2019 metus), vidutinį darbo dienos užmokestį padaugindamas iš 1,289. Bylos duomenimis, atsakovės vidutinis darbo dienos užmokestis – 80,16 Eur (4890 Eur : 61 d. d.). Perskaičiavus pagal pirmiau aptartus teisės aktų pakeitimus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 3926,40 Eur ((80,16 x 1,289) x 38 d. d.) netesybų (neatskaičius mokesčių).
14. Pripažinęs, kad ieškovė liko skolinga atsakovei 180 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, nenustatęs darbuotojos kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo, teismas priėjo prie išvados, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo neišmokėtos 180 Eur (atskaičius mokesčius) sumos (DK 147 straipsnio 2 dalyje) numatytas. Atsižvelgdamas į tai, kad ši neišmokėta suma yra mažesnė už atsakovės gautą vidutinį darbo užmokestį, teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteisė atsakovei netesybas, apskaičiuotas pagal pradelstos sumos dydį (180 Eur) už maksimalų šešių mėnesių laikotarpį, iš viso – 1080 Eur (180 Eur x 6 mėn.). Įvertinęs aplinkybę, kad darbdavė 2018 m. spalio 12 d. pavedimu sumokėjo atsakovei 500 Eur netesybų, teismas iš priteistinos 1080 Eur sumos atėmė 500 Eur ir galutinai priteisė 580 Eur, atskaičius mokesčius, netesybų sumą.
15. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma – 2401,82 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nesudėtinga, nedidelės apimties, teismas sprendė, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1276,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalį dėl priteistų 3926,40 Eur ir 580 Eur netesybų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „Plieninis skydas“ reikalavimą sumažinti netesybas iki 500 Eur. Teismui netenkinus reikalavimo sumažinti netesybas, išdėstyti priteistos netesybų sumos sumokėjimą ne didesnėmis kaip 200 Eur įmokomis kas mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė atsakovei jai priklausantį darbo užmokestį sumokės dalimis. Nors atsakovė šias aplinkybes neigia, susitarimo egzistavimą įrodo aplinkybės, kurių visumos pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė (atsakovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik po to, kai iš jos buvo išskaityta suma už žalos padarymą bendrovei; pati atsakovė, kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, savo 2018 m. liepos 30 d. prašyme nurodė, kad „pagal žodinį susitarimą nuo 2017 m. gruodžio mėnesio man buvo mokamas priedas prie atlyginimo ir bendra suma sudarė 1206 Eur atskaičius mokesčius“; ieškovas tarėsi su atsakove dėl piniginių lėšų išmokėjimo dalimis dėl sudėtingos finansinės situacijos, o ne dėl to, kad sąmoningai vengė laiku įvykdyti mokėjimus; į bylos žodinį nagrinėjimą buvo kviečiamas ir apklaustas liudytojas, kuris buvo tiesioginis atsakovės vadovas, ir būtent jis informavo atsakovę apie atsiskaitymą dalimis).
16.2. Pati atsakovė, kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, nurodė, kad žodinio susitarimo pagrindu jai buvo mokamas didesnis atlyginimas, pripažino egzistavusius žodinius susitarimus bendrovėje, tačiau, gavusi Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo jai buvo priteistos 2965,92 Eur dydžio netesybos, ir ieškovei kreipusis į teismą dėl netesybų mažinimo, pradėjo viską neigti.
16.3. Tai, kad ieškovė yra sąžininga ir tikrai sudarė tokį susitarimą, įrodo ir faktas, kad ieškovė, siekdama taikaus ginčų sprendimo būdo, siekė su atsakove susitarti taikiai. Atsakovei nesutikus, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, tačiau, net nesulaukusi teismo sprendimo, savo iniciatyva sumokėjo atsakovei 500 Eur, ir ši suma, ieškovės manymu, yra pakankama. Be to, atsakovės išėjimo iš darbo metu, ieškovę slėgė nors ir trumpalaikė, bet sunki finansinė padėtis.
16.4. Ieškovė ieškiniu teismo prašė mažinti netesybas, tačiau teismas skundžiamame sprendime šio klausimo net nesprendė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl šio prašymo netenkino.
16.5. Ieškovei priteistų netesybų bendra suma – 4506,40 Eur, o tai yra didesnė suma, negu dalimis išmokėtas darbo užmokestis – 3999,59 Eur. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai pats ieškovas reiškia nepagrįstai didelius reikalavimus dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, į šį faktą būtina atsižvelgti sprendžiant dėl už pavėluotą atsiskaitymą priteisiamos sumos. Šiuo atveju atsakovė reikalauja nepagristai didelių išmokų, nors buvo žodinis susitarimas ir ieškovė išmokėjo pinigines lėšas ne po pusantro mėnesio, bet periodiškai, be to, didelėmis sumomis.
16.6. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.
16.7. Šioje byloje yra daug aplinkybių, leidžiančių mažinti netesybas: žodinio susitarimo egzistavimas; ieškovės siūlymas taikiai tartis; net nesibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, atsakovei geranoriškai sumokėti 500 Eur; atsakovei išmokant pingines lėšas periodiškai, ji nebuvo palikta be piniginių lėšų.
16.8. Ieškovė atsakovei iš beveik 4000 Eur liko nesumokėjusi tik 180 Eur. Ši suma atsakovės padėties niekaip negalėjo pabloginti, tuo tarpu priteisus netesybas pablogėtų kitų darbovietėje dirbančių darbuotojų padėtis, jei dėl to darbdavys laikinai taptų nemokus.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Ieškovė darbo santykių nutraukimo metu neteisėtai nesumokėjo atsakovei jai priklausančio darbo užmokesčio ir jį po darbo santykių pasibaigimo sumokėti vėlavo. Privalėdama atsiskaityti darbo santykių pasibaigimo dieną 2018 m. gegužės 17 d., ieškovė vėlavo sumokėti ieškovei darbo užmokestį iki 2018 m. liepos 12 d., t. y. 2 mėnesius, o 180 Eur darbo užmokesčio dalį vėlavo sumokėti net 9 mėnesius.
17.2. Jokio susitarimo (nei rašytinio, nei žodinio), kuris suteiktų ieškovei teisę atsiskaityti su atsakove per ilgesnį laiką po ieškovės atleidimo, šalys niekada nesudarė. Ieškovė tokio susitarimo buvimo neįrodė.
17.3. Ieškovė privalo mokėti netesybas už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį ir šios netesybos negali būti mažinamos. Ieškovė daugiau kaip vieno vidutinio darbo užmokesčio dydį vėlavo mokėti 2 mėnesius, o 180 Eur darbo užmokesčio dalį vėlavo sumokėti 9 mėnesius. Nemokėdama darbo užmokesčio laiku ir pagal DK 147 straipsnio 2 dalį be išlygų privalėdama mokėti netesybas, ieškovė pati prisiėmė netesybų atsiradimo riziką.
17.4. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatyminių netesybų dydis už maksimalų 6 mėnesių terminą jau yra minimalus dydis ir jis negali būti mažinamas. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė reikalauja per didelių išmokų, yra nepagrįsti, nes atsakovė reikalauja tik to, ką minimaliai numato DK.
17.5. Nei piniginių lėšų neturėjimas, nei pareiga mokėti darbo užmokestį kitiems darbuotojams neatleidžia ieškovės nuo pareigos sumokėti darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas atleidžiamam darbuotojui DK 146 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu atleidimo dieną, o juos uždelsus – sumokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį.
17.6. Ieškovė neturi teisės apeliaciniu skundu reikšti naujų, pirmos instancijos teismui nereikštų reikalavimų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti reiškiamas pirmosios instancijos teismui, tačiau ieškovė tokio prašymo nereiškė. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra naujas reikalavimas CPK 312 straipsnio prasme, o CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Pagal 2013 m. balandžio 15 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 698 atsakovė dirbo ieškovės įmonėje projektuotoja. Nuo 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovė ėjo projektavimo skyriaus vadovės pareigas (t. 1, b. l. 14-15). Atsakovė 2018 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį jos iniciatyva nuo 2018 m. gegužės 17 d. (t. 1, b. l. 18). UAB „Plieninis skydas“ generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 42 atsakovės prašymas patenkintas, šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. gegužės 17 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (t. 1, b. l. 19).
21. Atleidimo iš darbo dieną atsakovei turėjo būti išmokėta 3999,59 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (atskaičius mokesčius): 1206,20 Eur darbo užmokesčio už balandžio mėnesį (ši suma pagal darbo sutarties 3.2 punktą turėjo būti sumokėta iki 2018 m. balandžio 15 d.); 657,93 Eur darbo užmokesčio už gegužės mėnesį dirbtą laiką; 2135,46 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 22). 2018 m. gegužės 17 d. su atsakove nebuvo atsiskaityta.
22. Atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Plieninis skydas“ generalinį direktorių, buhalteriją, gamybos vadovą, nurodydama, kad po atleidimo iš darbo su ja nėra galutinai atsiskaityta (t. 1, b. l. 88). Į šį atsakovės kreipimąsi neatsakyta.
23. Po darbo sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei atliko keturis mokėjimus: 2018 m. gegužės 25 d. pervedė 800 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. – 1200 Eur, 2018 m. birželio 14 d. – 500 Eur, 2018 m. liepos 12 d. – 1319,59 Eur (t. 1, b. l. 23-26), iš viso – 3819,59 Eur iš turėtos išmokėti 3999,59 Eur sumos, t. y. 180 Eur mažiau.
24. Atsakovė 2018 m. liepos 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Plieninis skydas“, nurodydama, kad galutinio atsiskaitymo suma – 3995 Eur, ji yra gavusi 3819,59 Eur, taigi likusi 175 Eur skola, galutinai atsiskaityti prašo per tris darbo dienas (t. 1, b. l. 91).
25. UAB „Plieninis skydas“ 2018 m. liepos 24 d. elektroniniu laišku atsiuntė 2018 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 85a ir 2018 m. liepos 24 d. atsakymą, kuriuose nurodyta, kad, vykdydama darbo funkcijas, atsakovė netinkamai suprojektavo brėžinį, pagal kurį buvo pagaminti netinkami apvadai, dėl to patirta 360 Eur žala, kurios dalis – 180 Eur – išskaičiuota iš atsakovei mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl 180 Eur suma jai nebus sumokėta (t. 1, b. l. 21, 28-31).
26. Atsakovė 2018 m. liepos 30 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei netesybų už pavėluotai sumokėtas ir vėluojamas sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas išieškojimo (t. 1, b. l. 43-44). Darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-4584 atsakovės naudai išieškojo 180 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotos atostogas, 2965,92 Eur ir 232,47 Eur netesybų (t. 1, b. l. 77-79).
27. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė UAB „Plieninis skydas“ 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išspręsti darbo ginčą.
28. Ieškovė UAB „Plieninis skydas“ 2018 m. spalio 12 d. geranoriškai pervedė atsakovei 500 Eur netesybų (t. 1, b. l. 93).
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei 180 Eur neišmokėto darbo užmokesčio; 580 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už šios darbo užmokesčio sumos neišmokėjimą; 3926,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už pavėluotą atsiskaitymą, atsakovei nutraukus darbo sutartį; 1276,31 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
30. Ieškovė UAB „Plieninis skydas“ 2019 m. vasario 28 d. pervedė atsakovei 180 Eur nesumokėto darbo užmokesčio.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, sprendžiant apie ginčo šalių susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su darbo santykius nutraukusiu darbuotoju buvimą
31. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, kai nutraukiama darbo sutartis, visos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) pripažįsta, kad atsakovės atleidimo iš darbo dieną – 2018 m. gegužės 17 d. – neišmokėjo atsakovei 3999,59 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Apeliantė taip pat pripažįsta, kad po darbo sutarties nutraukimo atsiskaitinėjo su atsakove dalimis: 2018 m. gegužės 25 d. sumokėjo 800 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. – 1200 Eur, 2018 m. birželio 14 d. – 500 Eur, 2018 m. liepos 12 d. – 1319,59 Eur, iš viso – 3819,59 Eur. Tačiau apeliantė teigia, kad su atsakove buvo žodžiu susitarta, jog, atsižvelgiant į sudėtingą UAB „Plieninis skydas“ finansinę padėtį, galutinis atsiskaitymas bus sumokėtas dalimis, taip ir buvo padaryta, su atsakove atsiskaityta per pusantro mėnesio.
33. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistų netesybų, apeliantė nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog nebuvo šalių susitarimo dėl atsakovei priklausančių išmokų sumokėjimo dalimis. Apeliantės teigimu, ieškovės ir atsakovės žodinio susitarimo dėl atsiskaitymo dalimis buvimą pagrindžia tokios aplinkybės: 1) atsakovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi praėjus beveik pusantro mėnesio po darbo sutarties nutraukimo, tik po to, kai iš jai mokėtinos sumos buvo išskaityta 180 Eur už žalos įmonei padarymą; 2) pati atsakovė 2018 m. liepos 30 d. prašyme Darbo ginčų komisijai pripažino žodinių susitarimų įmonėje buvimą (nurodė, kad pagal žodinį susitarimą nuo 2017 m. gruodžio mėn. jai buvo mokamas atlyginimo priedas; 3) ieškovė tarėsi su atsakove dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo dalimis tik dėl to, kad įmonėje dėl vidinio akcininkų konflikto susiklostė sudėtinga finansinė situacija, bet ne dėl to, jog sąmoningai vengė laiku atsiskaityti su darbo santykius nutraukusia atsakove; 4) teismo proceso metu apklaustas kaip liudytojas buvęs atsakovės tiesioginis vadovas parodė, jog būtent jis informavo atsakovę apie atsiskaitymą dalimis.
34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
35. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
36. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo specifikos darbo bylose, yra nurodęs, kad spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011).
37. Teisėjų kolegija, analizuodama apeliantės argumentus dėl duomenų, kurie, apeliantės įsitikinimu, įrodo jos ir atsakovės žodinio susitarimo dėl atsiskaitymo dalimis buvimą, pažymi, kad ta aplinkybė, jog į Darbo ginčų komisiją atsakovė kreipėsi praėjus beveik pusantro mėnesio po darbo sutarties nutraukimo, savaime nelaikytina patvirtinančia apeliantės įrodinėjamą susitarimą dėl atsiskaitymo dalimis, juolab tokiomis dalimis ir tokiu periodiškumu, kaip atsiskaitinėjo apeliantė.
38. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, praėjus dviem savaitėms po darbo sutarties nutraukimo, 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB Plieninis skydas“, nurodydama, jog 2018 m. gegužės 17 d. buvo paskutinė jos darbo diena, tačiau iki šiol su ja galutinai neatsiskaityta (t. 1, b. l. 88). Apeliantė nepateikė atsakymo į šį atsakovės laišką, nors, jeigu buvo įrodinėjamas susitarimas dėl atsiskaitymo dalimis, atsakovei galėjo būti priminta apie tokį susitarimą, paaiškinant, kodėl iki 2018 m. gegužės 31 d. su ja galutinai neatsiskaityta. Apeliantė, neatsakiusi į 2018 m. gegužės 31 d. atsakovės laišką dėl galutinio atsiskaitymo, tą pačią dieną pervedė jai priklausančių išmokų dalį – 1200 Eur (t. 1, b. l. 24). Vien šios aplinkybės, vertinant jas kitų byloje esačių duomenų visumos kontekste, paneigia apeliantės įrodinėjamą susitarimą su atsakove dėl atsiskaitymo dalimis, juolab per kelis mėnesius (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
39. Apeliantės įvardytas faktas, kad atsakovė pareiškime Darbo ginčų komisijai rėmėsi žodiniu susitarimu dėl jai mokėto atlyginimo priedo, taip pat neįrodo apeliantės bei atsakovės žodinio susitarimo dėl atsiskaitymo su darbo santykius nutraukusia atsakove dalimis. Apeliantė turėjo pateikti konkrečių duomenų, kurie galėtų patvirtinti žodinio susitarimo būtent dėl atsiskaitymo dalimis buvimą (CPK 12, 178 straipsniai).
40. Apeliantė taip pat remiasi teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo buvusio tiesioginio atsakovės vadovo parodymais ir teigia, kad „būtent jis informavo atsakovę apie atsiskaitymą dalimis“. Pažymėtina, kad informavimas apie atsiskaitymą dalimis yra pranešimas apie jau priimtą vienašališką sprendimą atsiskaityti su atleista darbuotoja dalimis, bet neįrodo šalių susitarimo dėl atsiskaitymo dalimis. Be to, liudytojo, kuris darbo santykiais susijęs su apeliante, parodymai nagrinėjamo ginčo atveju nelaikytini patikima įrodinėjimo priemone, juolab kai jų nepatvirtina kitų byloje esančių duomenų analizė (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
41. Apeliantės įvardytos aplinkybės, kad atsakovės išėjimo iš darbo metu UAB „Plieninis skydas“ finansinė padėtis buvo sudėtinga, nes tuo laikotarpiu darbo sutartis nutraukė net 12 darbuotojų, su kuriais taip pat reikėjo atsiskaityti, nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. spalio 12 d. įmonės būtinųjų išlaidų suma buvo net 570 986,53 Eur, neįrodo susitarimo su atsakove dėl atsiskaitymo dalimis buvimo. Šios aplinkybės patvirtina neabejotiną apeliantės interesą nukelti galutinio atsiskaitymo su darbo santykius nutraukusia atsakove terminą, atsiskaitant dalimis, tačiau niekaip nepatvirtina, jog atsakovė sutiko, kad su ja būtų atsiskaitoma per kelis mėnesius.
42. Byloje nėra tokių duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė sutiko, kad jos gautinos nutraukus darbo sutartį išmokos būtų jai sumokėtos dalimis, be to, kokiomis konkrečiomis dalimis ir per kokį konkretų laikotarpį. Priešingai, atsakovės elgesys, 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku raginant UAB „Plieninis skydas“ su ja galutinai atsiskaityti, apeliantės atsakymo į šį laišką nebuvimas teikia pagrindą pripažinti įrodyta atsakovės poziciją, kad nebuvo šalių susitarimo dėl atsiskaitymo dalimis, atsakovė siekė, kad su ja būtų atsiskaityta pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
43. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas įrodymus įvertino tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino apeliantės įvardytų bylos duomenų bei pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
44. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė, jog su atsakove buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl vėlesnio nei darbo santykių pasibaigimo dieną atsiskaitymo, sumokant priklausančias sumas dalimis (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl netesybų už pavėluotą atsiskaitymą darbo sutarties nutraukimo atveju mažinimo
45. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
46. Taigi pagal darbo teisės normų įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojas, kuriam darbo santykių pasibaigimo dieną nesumokėtos visos priklausančios išmokos, turi teisę reikalauti netesybų, kurių dydis, skaičiavimo tvarka nustatyti įstatyme.
47. Nagrinėjamu atveju apeliantė darbo sutarties su atsakove pasibaigimo dieną – 2018 m. gegužės 17 d. – su ja neatsiskaitė, priklausančią išmokėti 3999,59 Eur sumą mokėjo dalimis nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. liepos 12 d., uždelsta suma buvo didesnė už atsakovės vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, kuris – 1206 Eur (t. 1, b. l. 22).
48. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, UAB „Plieninis skydas“ neįrodžius, jog su atsakove buvo susitarta dėl atsiskaitymo ne atleidimo iš darbo dieną, atsiskaitymo dalimis, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbdavė privalo mokėti netesybas, kurių dydis – atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismas netesybas apskaičiavo už laikotarpį nuo atsakovės atleidimo 2018 m. gegužės 17 d. iki apeliantės atliktos paskutinės išmokos 2018 m. liepos 12 d., t. y. už pradelstas atsiskaityti 38 darbo dienas.
49. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos apskaičiuotų netesybų sumos, tačiau teigia, kad teismas nepagrįstai nesprendė netesybų mažinimo klausimo. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė reikalauja per didelės netesybų sumos, nesumažinus netesybų, būtų pažeistas proporcingumo principas.
50. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad darbdavio, pažeidusio įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (DK 146 straipsnio 2 dalis), mokėtinų netesybų dydis nustatytas įstatymo: darbdavys privalo mokėti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio arba, kai uždelsta suma yra mažesnė už darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, – faktiškai uždelstos sumos dydžio (DK 147 straipsnio 2 dalis). Be to, įstatymų leidėjo įtvirtintas darbdavio atsakomybės už vėlavimą atsiskaityti ribojimas, nustatant, jog netesybos skaičiuojamos ne daugiau kaip už šešis mėnesius (DK 147 straipsnio 2 dalis). Šis ribojimas įtvirtintas darbdavio interesų apsaugai, sankcijos proporcingumo principui įgyvendinti.
51. Apeliantės teisingai nurodyta, kad kasacinio teismo, pasisakant dėl iki 2017 m. liepos 1d. galiojusio DK normų, reglamentavusių atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, išaiškinta, jog pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; kt.).
52. Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).
53. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).
54. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės įmonėje buvo dirbusi pakankamai ilgą laiką – penkerius metus. Atsakovei darbo santykių pasibaigimo dieną (2018 m. gegužės 17 d.) nebuvo išmokėta nė dalis priklausančios 3999,59 Eur dydžio sumos, pažeidžiant DK 146 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką. Be to, atsakovei nesumokėtas ne tik darbo užmokestis už 2018 m. gegužės mėnesį dirbtas dienas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet ir darbo užmokestis už 2018 m. balandžio mėnesį. Apeliantė su atsakove atsiskaitinėjo savo nuožiūra, jos vienašališkai pasirinktomis dalimis ir terminais, neatsakydama į atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. elektroninį laišką dėl galutinio atsiskaitymo, neinformuodama jos, kokiomis dalimis ir per kiek laiko ketina visiškai atsiskaityti. 3926,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma apskaičiuota pagal uždelstas atsiskaityti darbo dienas, t. y. už 38 darbo dienas.
55. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad su atsakove darbo sutarties pasibaigimo dieną neatsiskaityta dėl susiklosčiusios sudėtingos įmonės finansinės situacijos, kurią lėmė vidiniai akcininkų nesutarimai, būtinybė atsiskaityti su 12 darbuotojų, išėjusių iš darbo beveik vienu metu, negali būti pripažintos pateisinančiomis įstatyme imperatyviai įtvirtintos darbdavio pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo darbo santykių pasibaigimo dieną, jeigu šalys nesusitaria kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis), pažeidimą.
56. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, nusprendusi nutraukti darbo santykius apeliantės įmonėje, pranešė apie prieš keturiolika dienų, ir per šį laiką apeliantė galėjo ieškoti būdų, kaip atsiskaityti su atsakove jos atleidimo iš darbo dieną, arba siekti susitarimo su darbuotoja dėl vėlesnio atsiskaitymo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų dėjusi tokias pastangas, netgi duomenų, kad būtų teikusi atsakovei informaciją apie atsiskaitymo terminus ir mokėtinas dalis. Minėta, kad apeliantė neatsakė į atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. elektroninį laišką, atsiskaitymą dalimis vykdė savo nuožiūra, t. y. mokėdama vienašališkai pasirenkamais terminais ir sumomis.
57. Įvertinusi aptartas šio konkretaus darbo ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei už uždelstą atsiskaityti laiką priteista 3926,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma nepažeidžia proporcingumo padarytam pažeidimui principo, apeliantei, kaip darbdavei, pritaikyta sankcija nelaikytina neadekvačia, neatitinkančia bendrojo teisingumo principo.
58. Dėl netesybų už nesumokėtą 180 Eur sumą apeliantė nurodė, kad nuo atsakovės darbo santykių UAB „Plieninis skydas“ pabaigos iki paskutinio lėšų išmokėjimo atsakovei buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės įmonei padarytos žalos, tik 2018 m. liepos 10 d. paaiškėjo galutinis žalos dydis, iš atsakovei likusios sumokėti sumos išskaityta mažiausia įmanoma suma nuostoliams padengti.
59. Pažymėtina tai, kad apeliantės atliktą 180 Eur išskaitą iš atsakovei po darbo sutarties nutraukimo mokėtinos su darbo santykiais susijusių išmokų sumos pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėta ir konstatavo 180 Eur dydžio skolą atsakovei. Apeliantė nurodė, kad iki apeliacinio skundo padavimo sumokėjo atsakovei teismo priteistą sumą ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia, tačiau kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria už 180 Eur sumos pavėluotą išmokėjimą apskaičiuota 1080 Eur netesybų ir, atsižvelgus į 2018 m. spalio 12 d. UAB „Plieninis skydas“ sumokėtą atsakovei 500 Eur netesybų sumą, priteista 580 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų.
60. Jau pasisakyta, kad apeliantė su atsakove turėjo visiškai atsiskaityti darbo sutarties pasibaigimo dieną, t. y. 2018 m. gegužės 17 d., sumokėdama visą jai priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų sumą (DK 146 straipsnio 2 dalis), taip pat ir 180 Eur, kuriuos neteisėtai išskaitė kaip darbuotojos darbdavei padarytos žalos atlyginimą, ir nepagrįstai nesumokėjo su paskutine 2018 m. liepos 12 d. atlikta išmoka.
61. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas tuo atveju, jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
62. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad už 180 Eur dydžio išmokos nesumokėjimą laiku (šią sumą uždelsta sumokėti 9 mėnesius) atsakovė turi teisę reikalauti netesybų, apskaičiuotų nuo neišmokėtos sumos, kuri mažesnė už atsakovės vidutinį darbo užmokestį, tik ne daugiau kaip už šešis mėnesius, t. y. 1080 Eur (180 Eur x 6 mėn.) (DK 147 straipsnio 2 dalis).
63. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą mažinti atsakovės naudai priteistinas netesybas, apskaičiuotas vadovaujantis įstatyme nustatytais dydžiais ir tvarka (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl ieškovės inicijuoto apeliacinio proceso, atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1193 Eur advokato pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidų.
66. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
67. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
68. Atsakovės prašomos atlyginti išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto dydžio. Atsiliepimas į apeliacinį skundą pagrįstas išsamia šalių ginčo faktinių aplinkybių analize, kvalifikuotais teisiniais argumentais. Kartu pažymėtina tai, kad šis procesinis dokumentas parengtas advokato, atstovavusio atsakovei ir pirmosios instancijos teisme, jame išdėstyti argumentai jau buvo nurodyti procesiniuose dokumentuose, teiktuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Darytina išvada, kad atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų.
69. Apibendrinant nurodytus motyvus, pagrįsta ir atlyginti pripažintina 700 Eur dydžio atsakovės patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).
Dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą
70. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo sumažinti netesybas, tai reiškiamas prašymas išdėstyti priteistos netesybų sumos sumokėjimą ne didesnėmis kaip 200 Eur įmokomis kas mėnesį.
71. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovės (apeliantės) nurodytas prašymas savo esme yra prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 284 straipsnis). Toks prašymas turėtų būti teikiamas pirmosios instancijos teismui ir nagrinėjamas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Išnagrinėjus tokį prašymą apeliacinės instancijos teisme, šaliai, nesutinkančiai su teismo procesiniu sprendimu dėl vykdymo išdėstymo, būtų atimta teisė į apeliaciją (CPK 284 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas paliekamas nenagrinėtas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 331 straipsniu,
n u ta r i a :
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (juridinio asmens kodas 126053826) atsakovei M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Teisėjos Asta Pikelienė
Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė