Civilinė byla Nr. e2VP-11638-375/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07227-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2; 3.2.7.3.; 3.5.1.1; 3.5.1.17.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininkės R. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., R. K., antstolis V. K., ir

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Gelvora“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti suinteresuoto asmens (skolininkės) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto dalį lygią pusei (vienai antrajai) sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamos periodinės piniginės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

Prašyme nurodė, kad antstolis V. K. vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. K., išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Gelvora“ gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

            Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Byloje nustatyta, kad antstolis V. K. pagal Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro 2011-03-30 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) vykdo skolos išieškojimą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iš skolininkės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834 naudai. Skolininkė nuo 1984-10-19 susituokusi su A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2014-02-01 gauna periodines pinigines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio. Minėtų išmokų dalis 2016-03-30 buvo antstolio areštuota. Antstolis   priėmė siūlymą (įpareigojimą) kreditorei UAB „Gelvora“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

              CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 d., 4 d.). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad skolininkės R. K. sutuoktinis A. K. gauna periodines pinigines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybe yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Kadangi suinteresuoti asmenys R. K. ir A. K. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta, tai jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 str.). Duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininkės sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.).

Pagal CK 3.117 straipsnį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkei R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso pusė (viena antroji) dalis jos sutuoktinio A. K. periodinių piniginių išmokų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio.

              Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 str., teismas

n u t a r i a :

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinio A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinių piniginių išmokų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Irena Poderienė