Baudžiamosios bylos Nr. 1-196-1021/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46115-2016-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6.; 1.1.3.2.; 1.2.19.3.; 2.1.10.1.; 2.1.8.;

2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.; 2.4.1.

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,

kaltinimą palaikant prokurorui R. M.,

dalyvaujant kaltinamajam A. Ą., jo gynėjui advokatui V. A.,

laiduotojui D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Ą., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šakių r.sav., neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d..

Teismas

n u s t a t ė :

A. Ą. 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 11.20 val., prie Birutės 1, Vilkaviškis, esančioje gatvėje, tikslu papirkti valstybės tarnautojus vykdančius kelių eismo priežiūros funkcijas, t.y. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 2-ojo būrio patrulius M. R. ir M. L., tarnybiniame automobilyje „Š. O.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėdamas ant automobilio registracijos dokumento, davė 25 eurų kyšį, už pageidaujamą valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad išvengtų administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (duomenys neskelbtini)1) str. 8 d. ir 134 str. 1 d., t.y. dėl automobilio vairavimo neužsisegus įrengto saugos diržo ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikimo, bei tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str.4 d..

Kaltinamasis A. Ą. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, bei parodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 11:30 val. dienos  vienas  atvažiavęs su Audi 80 iš namų pasitaisyti pjūklą į Vilkaviškį. Atvažiavus į Vilkaviškį, jį sustabdė pareigūnai prie centrinės sankryžos, prie naujos Maxima, kur laukęs užsukti į kairę. Pamatė, kad be diržo, sustabdė, pasikvietė prie mašinos rašyti protokolą. Labai skubėjęs, kad iki pietų priduoti pjūklą, pasiūlęs draugiškai susitarti, padėjęs 25 eurus pareigūnui prie dokumentų. Jie sakė eiti į mašiną palaukti, paskui sakė važiuoti paskui, nuvažiavę į komisariatą. Pinigus davęs pareigūnui ant dokumentų padėjęs automobilyje. Jis lauke stovėjęs, pareigūnas buvo prie vairo. Dokumentai jau buvo pas juos. Davęs kupiūromis po 20 ir 5 eurus. Iš pradžių neperspėjo, pasakęs, kad susitariam vieną sykį.  Pasakė, kad negalima taip daryti, sakęs, kad  supranta, tačiau pinigų nepaėmęs. Kai jau  buvo pinigai padėti, policijos pareigūnai siūlė pasiimti. Jis 34 hektarus dirbantis, nuomuojasi, nuosavos 10 hektarų turintis. Tik šitas vienas darbas, išlaikytiniai žmona ir du nepilnamečiai vaikai. Pajamų užtenka. Seniai jį buvo už diržą nubaudę 100 litų bauda. Labai gailisi, stengiasi dorai gyventi, paslydęs per tą skubėjimą,  anksčiau nebuvo davęs. Vieną kartą administracine tvarka baustas. Laikosi taisyklių, taip išėjo. Labai atsiprašantis, kad taip pasielgęs. Prašąs pasigailėti. Prašantis jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo draugo D. D. laidavimą be užstato BK 40 str. pagrindu nustatant laidavimo terminą vieniems metams, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Laiduotoju prašomas pripažinti D. D., gim. (duomenys neskelbtini) , paaiškino, kad sutinkantis būti laiduotoju. Jis pats yra neteistas, administracine tvarka nebaustas. Įtaką darysiąs. Geri  tarpusavio santykiai, kartu ūkininkaujantys, padedantis vienas kitam. 10 metų  amžiaus skirtumas  yra tarp jų. Gyvenantys tam pačiam kaime, 300 metrų vienas nuo kito. Dirbantys kartu, bendraujantys, kiekvieną dieną po kelis kartus susitinka, padeda vienas kitam. Teigiamą įtaką jam darysią, kalsiąs kiekvieną dieną, kad daugiau nebūtų tokių nesąmonių. Kaltinamasis klauso patarimų, pasiklausia, jis pats žemės ūkyje patirties daugiau turintis. Jis manantis, kad jis klausys. Su žmona moka elgtis, negirdėjęs jo šeimoje problemų jokių. Sutiktų iki 1000 eurų užstatą sumokėti.

Kaltinamajam A. Ą. visiškai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam, gynėjui bei prokurorui sutinkant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo A. Ą. prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo  metu surinktais ir teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

Liudytojo M. L. parodymais, kad 2016-09-29 jam būnant savo darbe, nustatytame maršrute Vilkaviškio mieste su tarnybiniu automobiliu Š. O. v/n (duomenys neskelbtini) kartu su kolega Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. R., važiuodami Birutės gatve, pastebėję, jog kryptimi nuo Pilviškių miestelio atvažiuoja lengvasis automobilis AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nėra užsisegęs įrengto saugos diržo. Tuo metu minėtą automobilį sustabdė jo kolega M. R., po kurio laiko jam sėdint tarnybiniame automobilyje į jį sugrįžo savo rankose turėdamas minėto automobilio vairuotojo dokumentus. Jo kolegai pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad vairuotojas nebuvo prisisegęs įrengto saugos diržo bei neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo, minėtas transporto priemonės vairuotojas stovėdamas šalia tarnybinio automobilio, iš vairuotojo pusės, prašė jo kolegos, jog šis nerašytų protokolo sakydamas, kad "nerašykite to protokolo, aš čia vietoje atsiskaitau ir išsiskirstome". Išgirdęs tokius žodžius, jo kolega įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės minėtą pilietį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. Ą., tačiau jis vis tiek siūlė nerašyti protokolo bei po kurio laiko paklausęs, ar pas juos automobilyje yra įrašinėjama, o jiems atsakius, kad ne, minėtas pilietis pro atvirą vairuotojo pusės langą į automobilio vidų, jo kolegai M. R. ant kelių, numetė dvi kupiūras: 1 vnt. 20 eurų bei 1 vnt. 5 eurų kupiūrą. Tuo metu jo kolega liepė A. Ą. eiti į savo automobilį, ką jis ir padarė, o jis asmeniniu mobilaus ryšio telefonu apie tai informavęs Marijampolės apskr. VPK budėtoją. Pabaigus rašyti protokolą, A. Ą. jį pasirašė, su pažeidimu sutiko (b.b. 15-16 l.);

Liudytojo  M. R. parodymais, kad 2016-09-29 jam būnant savo darbe, nustatytame maršrute Vilkaviškio mieste su tarnybiniu automobiliu Š. O., v/n (duomenys neskelbtini) kartu su kolega Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. L., Birutės gatvėje, pastebėję, jog kryptimi nuo Pilviškių miestelio Pilviškių gatve atvažiuoja lengvasis automobilis AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs įrengto saugos diržo. Jam sustabdžius automobilį, vairuotojas pateikė tik automobilio registracijos dokumentą, o vairuotojo pažymėjimo neturėjo, sakė jog pamiršo pasiimti. Jam nuėjus į tarnybinį automobilį rašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, automobilio vairuotojas atėjo kartu su juo prie tarnybinio automobilio. Tarnybiniame automobilyje sėdėjo jo  kolega M. L.. Kolegai pradėjus rašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą už padarytą teisės pažeidimą, minėtas transporto priemonės vairuotojas stovėdamas šalia tarnybinio automobilio, iš vairuotojo pusės, prašė, jog nerašytų to protokolo, žadėjo vietoje susimokėti. Jis  pilietį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. Ą., įspėjęs dėl tokių jo veiksmų, tačiau jis vis tiek siūlė nerašyti. A. Ą. pasiteiravo, ar pas juos automobilyje yra įrašinėjama, o atsakius, kad ne, jis pro atvirą vairuotojo pusės  langą į automobilio vidų, jam ant kelių, ant automobilio registracijos dokumento numetė dvi kupiūras: 1 vnt. 20 eurų bei 1 vnt. 5 eurų kupiūrą. Tada jis liepęs A. Ą. eiti į savo automobilį, o jo kolega M. L. asmeniniu mobilaus ryšio telefonu apie tai informavo Marijampolės apskrities budėtoją bei A. Ą. pristatę į Vilkaviškio r. P. P. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. Ą. jį pasirašė ir sutiko su pažeidimu, dėl jo gailėjosi (b.b.18-19 l.);

Apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas automobilis Š. O., v/nr (duomenys neskelbtini) baltos spalvos su žaliomis juostomis šonuose, ir apžiūros metu nustatyta, kad automobilyje ant vairuotojo kairio kelio yra automobilio registracijos dokumentas, ant jo padėta 20 eurų kupiūra, kurios Nr.P35835108409, bei 5 eurų kupiūra, kurios Nr.SF4007541492 (b.b. 5-9 l.);

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamąją bylą tirti ir nagrinėti, 20 eurų kupiūra, kurios Nr.P35835108409, bei 5 eurų kupiūra, kurios Nr.SF4007541492, kurios įneštos į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą (b.b.9-11 l.).

Pagal BK 227 str. 4 d. atsako tas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto ar  neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, jei duodamo kyšio vertė neviršija 1 MGL (37,66 Eur). Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 str., esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas (pvz., pinigai, kitos turtinės vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. BK 227 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K–260/2014, 2K-176/2014).

Šioje baudžiamojoje pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 str.) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimą valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį). Būtent turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus.

Kaltinamasis A. Ą. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad  policijos pareigūnams jį sustabdžius ir pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už automobilio vairavimą nesegint saugos diržų, jis skubėdamas,  jiems padėjo ant automobilio registracijos liudijimo 25 eurus, prašydamas, kad jam nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Be kaltinamojo prisipažinimo padarius BK 227 str. 4 d. nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia rašytine medžiaga: liudytojų  M. L.,               M. R. parodymais, automobilio apžiūros protokolu. Esant šių įrodymų visumai, kaltinamojo A. Ą. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 str. 4 d. ir yra visiškai įrodyta.

Dėl laidavimo.

Teisiamojo posėdžio metu A. Ą. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo draugą D. D., kuris teismui pateikė prašymą ir sutikimą būti laiduotoju. Teismo posėdžio metu apklaustas D. D. sutiko būti kaltinamojo A. Ą. laiduotoju.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti A. Ą. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau neteistas , kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p..

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. D. anksčiau neteistas. Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (b.b.60 l.) Tiek kaltinamasis, tiek laiduotojas parodė, kad juos sieja artimi draugiški ryšiai, todėl tikėtina, kad ateityje D. D. kaip artimas kaltinamojo A. Ą. draugas bei kaimynas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismo nuomone D. D.. gali būti kaltinamojo laiduotoju.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog A. Ą. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos  BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d.,  todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo D. D. atsakomybėn  be užstato, baudžiamoji byla A. Ą. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl išlaidų už advokato dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos  tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-18 pažyma Nr. NTP-7-12526 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos paskirtas advokatas V. A. gynė kaltinamąjį A. Ą., dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 124,98 EUR.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. Ą., vadovaujantis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ą. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 20 eurų kupiūra Nr.P35835108409, bei 5 eurų kupiūra Nr.SF4007541492,  kurios įneštos į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos valstybės naudai (BK 72 str. 1 d., 2 d., 3 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis virš paminėtu  bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 6 d., 307 str. 5-7 d.,  308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a :

A. Ą., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso  40 straipsniu, perduodant jį laiduotojo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šakių r.sav. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą A. Ą. atžvilgiu nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 20 eurų kupiūrą, kurios Nr.P35835108409, bei 5 eurų kupiūrą, kurios Nr.SF4007541492, perduotas saugoti į Marijampolės apskrities VPK kasą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti valstybės naudai.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Jonas Abraitis