(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, J. S., T. F., Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė A. A..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       pareiškėja E. L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą – 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti.  

2.       Pareiškime nurodo, pareiškėjos tėvas A. S., būdamas santuokoje su pareiškėjos motina J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyjo butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Buto pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėja nurodyta J. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nuosavybės teisė į butą registruota taip pat J. S. vardu, tačiau pagal bendrą taisyklę laikytina, kad minėtas butas yra bendroji nekilnojamoji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi šis butas buvo įgytas santuokoje. Remiantis sutuoktinių lygių dalių bendrajame turte principu laikytina, kad A. S. ir J. S. priklauso po 54 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mirė būdamas santuokoje su pareiškėjos motina J. S.. Testamentų registre nebuvo įregistravęs jokių sudarytų testamentų. A. S. ir J. S. santuokoje susilaukė dviejų vaikų — E. S. (santuokoje – L.), gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pareiškėja, ir T. S. (santuokoje – F.), gim. (duomenys neskelbtini), kuri į bylą įtraukta kaip suinteresuotas asmuo, kartu su su J. S.. Mirus A. S., nei dukros, nei anona nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Mirusiojo žmona J. S. buvo įsitikinusi, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreiptis jai nereikia, nes visas butas yra įregistruotas jos vardu, be to, A. S. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kitu adresu - (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties. Po A. S. mirties jo žmona J. S. trumpai gyveno kartu su pareiškėja bute adresu (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-10-19 deklaravo ten savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jau daug metų. Savo gyvenamąją vietą šiuo adresu pareiškėja yra deklaravusi nuo 2007-04-19, nors ten gyveno dar anksčiau. Visus tuos metus E. L. apmokėdavo ir iki šiol apmoka komunalinius mokesčius, rūpinasi butu kaip nuosavu - prižiūri jį, esant reikalui remontuoja ir kt. Šiuo metu pareiškėja pilnai apmoka komunalinius mokesčius, kartu apmokėdama ir motinos dalį. Apmokėjimus patvirtina atsiskaitymo knygelės užpildytos E. k. vardu bei apmokėjimo kvitai. Taip pat pareiškėja pateikia paslaugų tiekėjų raštus, patvirtinančius, kad už minėtą butą nėra skolų. Nagrinėjamu atveju, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą į A. S. turtą yra jo dukros - E. L. ir T. F.. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo po A. S. mirties, palikimo atsiradimo vietos notarui paduotas nebuvo, o A. S. dukra T. F. bei sutuoktinė J. S. nepretenduoja į mirusiajam priklausiančią 1/2 buto dalį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja E. L. laikytina A. S. palikimą priėmusią įpėdine, nes būtent ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad mirus tėvui A. S., pareiškėja rūpinosi mirusiojo turtu kaip savo, toliau gyveno ir naudojosi butu, jį valdo ir prižiūri, reguliariai mokėjo ir moka mokesčius, kreipėsi į teismą. Pareiškėjos elgesys atitinka rūpestingo, tikrojo paveldėto turto savininko elgesio standartą. Siekdama tinkamai sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinė reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti turtą - nustatymo. Kitokį nei teismo tvarka patvirtintą palikimo priėmimo faktą įstatymai nenumato.

3.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė A. A. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.

4.       Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Patvirtina, kad pareiškėja bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ilgus metus, o mirus A. S. nuo 2012 metų iš savo asmeninių lėšų moka už butą, atliko buto remontą. Mirus A. S. į notarų biurą nesikreipė, kadangi manė, jog pati pareiškėja sutvarkys tuos dalykus. Teigia, kad į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepretenduoja.  

5.       Suinteresuotas asmuo T. F. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Patvirtina, kad pareiškėja bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ilgus metus, o mirus A. S. nuo 2012 metų iš savo asmeninių lėšų moka už butą, atliko buto remontą. Mirus A. S. į notarų biurą nesikreipė, kadangi manė, jog pati pareiškėja sutvarkys tuos dalykus. Teigia, kad į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepretenduoja.  

6.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjo palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytą terminą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

7.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

K o n s t a t u o j a :

      Pareiškimas tenkintinas.

8.       Iš byloje esančios Gyventojų registro centro pažymos nustatyta, kad palikėjas A. S. ir J. S. santuokoje susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjos E. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. F., gim. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis A. S., būdamas santuokoje su pareiškėjos motina J. S. 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2022-09-07 duomenimis nėra įregistruotų A. S. testamentų ar palikimo priėmimo faktų.  

9.       Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad nei pareiškėja, nei pareiškėjos motina J. S. ar sesuo T. F. po A. S. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, kaip teigia pareiškėja, ji faktiškai pradėjo valdyti po tėvo A. S. mirties likusį turtą (1/2 dalį buto). Pareiškėja bute gyvena jau daugelį metų, nuo 2007-04-19 bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Visą tą laiką pareiškėja mokėjo ir dabar moka buto komunalinius mokesčius, rūpinasi butu kaip nuosavu - prižiūri jį, esant reikalui remontuoja. Šiuo metu pareiškėja apmoka komunalinius mokesčius ir už motinos dalį. Tuo tarpu, palikėjo žmona J. S. (pareiškėjos motina) bute, adresu (duomenys neskelbtini), su pareiškėja kartu gyveno trumpai, vėliau persikėlė gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-10-19 ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. Išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti į bylą pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus: apmokėjimo knygelės kopiją; apmokėjimo kvitus, paslaugų tiekėjų raštus, patvirtinančius, kad už minėtą butą nėra skolų. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po tėvo A. S. mirties likusį turtą.    

10.       Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11.       Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

12.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.  

13.       Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus tėvui A. S., pareiškėja rūpinosi visu likusiu turtu (1/2 dalimi buto), įgytu pareiškėjos motinos J. S. ir mirusio A. S. santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji, mirus tėvui, ėmė rupintis ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (1/2 dalimi buto), t. y. mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po tėvo A. S. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo A. S. likusį turtą (1/2 dalį) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.    

14.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio A. S. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po A. S. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jo palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).   

15.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po tėvo A. S. mirties.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos E. L. pareiškimą tenkinti.  

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Rima Lipeikienė