Pranešėja Erinija Kazlauskienė                             Civilinė byla Nr. 2S-207-730/2014

Teisėjas Darius Kurpavičius                            (Proceso Nr. 2-06-3-10250-2013-5)

                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                128.11; 122.3.

    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 30 d.

Klaipėda

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „FF lizingas“ (skolininkės) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „FF Lizingas“ (skolininkės) skundą dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų,

              n u s t a t ė :

           pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, juo prašė panaikinti antstolio Gintaro Kairio 2013-08-13 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00917, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0154/13/00917 iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-4988-560/2013. Pareiškėja skunde nurodė sekančias aplinkybes. Pareiškėja 2013-08-22 gavo antstolio Gintaro Kairio vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00917 priimtus 2013-08-13 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-27-866/2013 ir 2013-08-13 raginimą įvykdyti sprendimą. Antstolis jų priimti neturėjo teisės, nes 2013-03-21 Vilniaus apygardos teismo pranešimu civilinėje byloje Nr. B2-3710-464/2013 paskelbta, kad teismas priėmė nagrinėjimui ieškinį dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo. Byla dar nėra išnagrinėta, nes yra nagrinėjama antrą kartą pirmosios instancijos teisme (c. b. Nr. B2-4988-560/2013). Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų priimti skundžiamą antstolio dokumentą nebuvo, jis naikintinas, nes šiuo metu bet koks išieškojimas iš UAB „FF Lizingas“ yra sustabdytas. Antstolis Gintaras Kairys 2013-09-03 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Pirmosios instancijos teismas 2013-10-09 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų atmetė. Nurodė, kad antstolis vykdomąją bylą privalo sustabdyti tik iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Teismo nuomone, antstolio raginimo įvykdyti sprendimą negalima laikyti priverstinio vykdymo veiksmu, kadangi šiuo antstolio priimamu dokumentu priverstinis išieškojimas iš skolininko turto dar nėra vykdomas. Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nedraudžiama priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kadangi vykdomąją bylą sustabdyti antstolis privalo tik teismui iškėlus skolininkui bankroto bylą.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013-10-09 nutarties dalį, kuria atmestas jos skundas ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio G. Kairio 2013-08-13 raginimą įvykdyti sprendimą. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo šiuos argumentus. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ar kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir išieškojimas sustabdomas, t. y. stabdomas bet koks išieškojimas, ne tik priverstinis. Ši įstatymo norma taikoma tiek antstoliui, tiek pareiškėjui. Antstolio raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju sukelia teisines procesines pasekmes – praėjus antstolio raginime nurodytam terminui, jis gali pradėti priverstinius išieškojimo veiksmus. Skolininkui šį raginimą vykdyti sprendimą geruoju draudžia Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis. Tokiu būdu būtų pažeistas vykdymo proceso šalių lygiateisiškumas  ir CK 1.5 straipsnyje nurodyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis G. Kairys prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi nesutikimo motyvai su atskiruoju skundu. VĮ Registrų centre ir Turto arešto aktų registre nėra duomenų apie tai, kad skolininkei iškelta bankroto byla ar kad sustabdyti vykdymo veiksmai, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti skolininkės skundo ir raginimą įvykdyti sprendimą panaikinti.

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliantė atskirajame skunde iš esmės ginčija antstolio veiksmų, priėmus ir išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą, teisėtumą ir pagrįstumą, galiojant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatai, tai yra, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Apeliantė skunde prašo panaikinti 2013-08-13 antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolio raginimas įvykdyti sprendimą priimtas 2013-08-16 (v.b.l. 4), tai yra, apeliantė nurodydama raginimo įvykdyti sprendimą datą, suklydo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, priimant 2013-08-16 raginimą įvykdyti sprendimą.

Nustatyta, kad antstolis Gintaras Kairys vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00917, pradėtoje pagal 2013-07-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-27-866/2013 dėl 7396,73 Lt dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos kaip skolininkės išieškotojo Palangos miesto savivaldybės administracijos naudai. Antstolis patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą priėmė 2013-08-16 (v. b .l. 3-4). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme specialiame interneto tinklalapyje 2013-03-21 buvo paskelbta, kad priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, 2013-04-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3710-464/2013 bankroto bylą atsisakyta iškelti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-07-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjai bankroto bylą, panaikino ir perdavė bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2013-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4988-560/2013 pareiškėjai yra iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2520/2013 ši nutartis yra nepakeista.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio prasmės, tikslų ir taikymo, pažymėjęs, kad nurodytame straipsnyje išdėstytų normų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūrų užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2006).

Aptariama įstatymo norma yra imperatyvi (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis) ir savo esme sukelia tokius pačius, kaip ir CPK 626 straipsnyje nustatyti, procesinius padarinius, tai yra, privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas, sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Priklausomai nuo šio klausimo sprendimo rezultato, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas, 632 straipsnio 6 punktas). Vykdomosios bylos sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau toks vykdomosios bylos eigos aiškinimas grindžiamas Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei CPK 1 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis apie bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų primatą prieš CPK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-30/2010).

Taigi Įmonių bankroto įstatyme nustatytas dar vienas, CPK 626 straipsnyje neįvardytas, privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo atvejis. Nurodytų priemonių tikslas yra užtikrinti įmonės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai ypač aktualu, kai įmonė (skolininkas) tampa nemoki. Kitas šios svarbos aspektas reiškiasi tuo, kad, esant nemokaus ir bankrutuojančio skolininko kreditorių daugetui, būtų realiai užtikrinta galimybė kreditorių reikalavimus tenkinti laikantis Įmonių bankroto įstatyme nustatytų šių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Kartu užkertamas kelias vieno kurio nors kreditoriaus reikalavimų patenkinimui pažeidžiant kitų kreditorių teisėtus ir įstatymo saugomus interesus, kol bankroto byla skolininkui dar nėra iškelta, bet jau yra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Remiantis vykdomojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, antstolis vykdomąjį dokumentą gavo 2013-08-16 (v. b. l. 1). Gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis CPK 651 straipsnyje nustatyta tvarka privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs nei vienos iš CPK 651 straipsnio 2 dalyje 1- 8 punktuose nurodytų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, nagrinėjamos bylos atveju antstolis vykdomąjį raštą priėmė (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Nei Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, nei CPK 651 straipsnio 2 dalis nenustato absoliutaus draudimo priimti kreditoriaus pateikiamą antstoliui vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu pradėti vykdomąją bylą tuomet, kai teisme jau yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos tokiam skolininkui iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos tik įpareigoja antstolį sustabdyti skolininko, kuriam inicijuojama bankroto procedūra, turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, kartu neribojant antstoliui teisės vykdyti skolininko turto ar lėšų paiešką bei juos areštuoti. Net ir tuo atveju, jei skolininkas geruoju įvykdo antstolio raginimą ir sumoka atitinkamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, taip išvengdamas savo prievolių padidėjimo vykdymo išlaidų sąskaita, antstolis privalo saugoti pervestas lėšas savo depozitinėje sąskaitoje ir neišmokėti jų išieškotojui, kadangi galioja Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš tokio turto. Formuojamoje teismų praktikoje, pripažįstama, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas išieškojimo sustabdymas reiškia ir faktiškai išieškotų bei antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko – įmonės, dėl kurios yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo – lėšų išmokėjimo išieškotojams sustabdymo privalomumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220/2010). Esant nurodytiems teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, atmestinas apeliantės argumentas, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje turi būti stabdomos ne vien priverstinio vykdymo iš skolininko turto procedūros, bet ir tokie antstolio pasirengimo pradėti išieškojimą veiksmai, kaip raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino antstolio veiksmų, atsisakant panaikinti 2013-08-16 raginimą įvykdyti sprendimą ir sustabdyti vykdomąją bylą, neteisėtais.

Skolininko turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas taikomas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tęsiasi iki sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kadangi pareiškėjais yra iškelta bankroto byla ir nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjus, būtų pagrindas taikyti CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagal kurį vykdomoji byla sustabdoma ir vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį.

Teisėja                                                                                                            Erinija Kazlauskienė