(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis 

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjas, toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodo, kad nuo 2016 metų įvairiais laikotarpiais buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Kas savaitę buvo vedamas į dušą. Dušo patalpų duryse yra įrengta stebėjimo anga. Visą maudymosi laikotarpį buvo stebimas pareigūnų, tame tarpe ir pareigūnių moterų. Teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Taip pat dušo patalpa buvo neatskirta nuo persirengimo vietos. Prausiantis visi drabužiai sudrėkdavo, todėl tekdavo į kamerą grįžti šlapiais drabužiais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas buvo verčiamas maudytis patalpose, kurios neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų nuostatų, o tai pareiškėjui sukėlė sunkumus, todėl jam buvo padaryta žala, kurią prašo atlyginti pinigais.

        4. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodo, kad dušo patalpų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių aukštis 1,6 metrai, plotis 1,2 metro.

6. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto.

Teismas

konstatuoja :

7. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

8. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

9. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą).

11. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija). Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duše.

12. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tačiau nurodo, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas. Dušo patalpų duryse buvo įrengta stebėjimo anga, per kurią buvo stebimas Lukiškių TI-K pareigūnų. Pareiškėjas taip pat prieštaravo, kad dušo patalpa buvo neatskirta nuo persirengimo vietos, todėl prausiantis duše visi drabužiai sudrėkdavo ir tekdavo į kamerą grįžti šlapiais drabužiais.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.) Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 12 d. Taigi per visą ginčo laikotarpį pareiškėjas į dušą galėjo būti vedamas tik du kartus.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (2018 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).

        15. Atsakovės atstovas į bylą nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas būtų būtinas ir šiuo konkrečiu atveju pateisinamas. Atsižvelgus į tai, bei vadovaujantis aptarta teismų praktika, pripažįstama, jog pareiškėjo teisė į privatumą, jam naudojantis dušu, galėjo buvo pažeista. Tačiau, įvertinus tai, jog pareiškėjo stebėjimas duše galėjo būti jam tik du kartus naudojantis dušu, todėl šioje bylos dalyje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Taigi pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, dalyje dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu (pareigūnų stebėjimas per dušo duryse esančią angą), atmetamas kaip nepagrįstas.

        16. Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpa nebuvo atskirta nuo persirengimo vietos. Prausiantis duše visi drabužiai sudrėkdavo, todėl tekdavo į kamerą grįžti šlapiais drabužiais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, jog dušo patalpose būtų įrengti persirengimo kambariai, todėl, teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepadarė pareiškėjo nurodyto pažeidimo. Atkreiptina, jog pareiškėjas taip pat nenurodė, kokį konkrečiai teisės aktą Lukiškių TI-K pažeidė. Taigi, atskirų persirengimo kambarių dušinėse nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga juos įrengti. Įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė skunde nurodytų aplinkybių dėl šio pobūdžio pažeidimo, todėl šiuo aspektu nurodyti argumentai pripažintini nepagrįstais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. M. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista J. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., dalyje dėl privatumo užtikrinimo naudojantis dušu.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                             Tomas Blinstrubis