Administracinė byla Nr. A-1095-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00001-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Energesman“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Elektrėnų savivaldybei, Šalčininkų rajono savivaldybei, Širvintų rajono savivaldybei, Švenčionių rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybei, Ukmergės rajono savivaldybei, Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VAATC“ kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, VP Tarnyba) 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą „Dėl prašymo sutikti, kad būtų pakeistos pirkimo sutarties sąlygos“ Nr. 4S-4864 bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo UAB „VAATC“ 2013 m. rugsėjo 11 d. bei 2013 m. spalio 8 d. prašymus.

Paaiškino, kad UAB „VAATC“ atliko atviro konkurso „Mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginių projektavimas, statyba ir eksploatavimas“ pirkimo procedūras. Su konkurso laimėtoju UAB „Energesman“ 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis, susidedanti iš rangos bei eksploatavimo sutarčių (toliau – ir Sutartis, pirkimo sutartis) 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į Tarnybą dėl leidimo pakeisti 2013 m. rugsėjo 10 d. Atliekų MBA įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo sutarties Nr. 47, sudarytos tarp UAB „VAATC“ ir UAB „Energesman“, sąlygas, t. y. leisti, jog būtų sumažinta eksploatavimo sutarties 10.2 punkte nustatyta paslaugų kaina nuo 139,00 Lt be PVM iki 109,10 Lt be PVM, pakeisti eksploatavimo sutarties 18.4.1 punkte nurodytus terminus bei atsisakyti 10.5 punkto.

Atsakovas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atsisakė prašymą tenkinti, kadangi Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VP Įstatymas, VPĮ) nenumatyta galimybė pakeisti pasirašytos, tačiau dar neįsigaliojusios sutarties sąlygas. Pareiškėjas 2013 m. spalio 8 d. raštu papildė 2013 m. rugsėjo 11 d. prašymą ir pateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento kopiją, t. y. dokumentą, įrodantį, kad sutartis yra įsigaliojusi. Tarnyba paprašė pateikti pasirašytos Sutarties I dalies Rangos sutarties ir šios sutarties sudedamosios dalies – konkrečiųjų sutarties sąlygų kopijas. UAB „VAATC“ 2013 m. spalio 21 d. pateikė visus prašomus dokumentus, tačiau Tarnyba 2013 m. gruodžio 2 d. pateikė išvadą, kad UAB „VAATC“ ir UAB „Energesman“ sudarė dvi atskiras sutartis (MBA įrenginių rangos ir MBA įrenginių eksploatavimo paslaugų teikimo) ir 2013 m. rugsėjo 27 d. pateiktos išvados nekeis.

Pareiškėjas pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atlikus pirkimą bus sudaroma viena sutartis, susidedanti iš dviejų dalių. Tarnyba nenustatė įstatymo normų pažeidimų. Sutarties I ir II dalys tarpusavyje neatsiejamai susijusios ir viena nuo kitos tiesiogiai priklausomos. Vykdant pirkimą buvo siekiama pasirašyti vieną kompleksinę sutartį, apimančią ir MBA įrenginių rangos darbus ir MBA įrenginių eksploatacijos paslaugų teikimą. VP Įstatymo nuostatos suteikia organizacijai teisę nurodyti tiekėjams kaip pateikti pasiūlymą – vienai ar visoms pirkimo dalims.

Pažymėjo, kad įgyvendinus projektą, turi būti užtikrintas ilgalaikis atliekų tvarkymo sistemos finansavimas. Tvarkymo sąnaudas turi padengti teršėjas, turi būti užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų įperkamumas, t. y. pagal Europos Sąjungos paramos gavimo sąlygą, komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugų suminė kaina po projekto įgyvendinimo turi būti ne didesnė kaip 1 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų. Eksploatavimo sutarties 10.2 punktu nustatyta eksploatavimo paslaugų kaina – 139 Lt be PVM galimai viršija 1 proc. realiai disponuojamų gyventojų pajamų, todėl su UAB „Energesman“ buvo sudarytas ketinimų protokolas, kuriuo susitarta sumažinti Eksploatavimo paslaugų kainą iki 109,10 Lt be PVM. Nesumažinus eksploatavimo kainos, per 20 metų susidarytų 150 mln. Lt be PVM skirtumas tam pačiam atliekų kiekiui eksploatuoti, kurį tektų padengti Vilniaus apskrities gyventojams. Šių aplinkybių atsakovas neįvertino. Tuo atveju, jei MBA eksploatavimo išlaidos nesiektų 1 proc. šeimos pajamų, projektas būtų pripažintas netinkamu finansuoti. Pareiškėjas, siekdamas išvengti nurodytų grėsmių, bus priverstas nutraukti sudarytą eksploatavimo sutartį, tai gali reikšti viso projekto žlugimą.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nei VP Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė keisti negaliojančios (neįsigaliojusios) viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Prašymai dėl sutikimo pakeisti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas gali būti paduodami tik jos galiojimo laikotarpiu. Nepaisant to, kad pirkimo objektas buvo nedalomas į dalis, o rangos ir eksploatavimo sutartys yra viena su kita glaudžiai susijusios, įvykdęs pirkimą, pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pasirašė dvi atskiras sutartis. Be to, rangos sutarties objektas – rangos darbai, o eksploatavimo sutarties objektas - MBA įrenginių eksploatavimo sąlygos. Sutartyse įtvirtinta skirtinga kainodara, skirtingas sutarčių įvykdymo užtikrinimas. Kadangi eksploatavimo sutartis faktiškai gali įsigalioti tik užbaigus rangos sutartyje nurodytus darbus, prašymo pateikimo metu bei 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo priėmimo metu eksploatavimo sutartis, kurios sąlygas pareiškėja siekė pakeisti, buvo neįsigaliojusi, todėl negalėjo būti keičiama. Pareiškėjas, dar prieš pradėdamas vykdyti pirkimą, žinojo (turėjo žinoti) ir galėjo pasiskaičiuoti maksimalius eksploatavimo paslaugų įkainius tam, kad būtų tenkinti projekto reikalavimai. Skundas grindžiamas tik spėjimais apie ateityje atsirasiančią žalą. Be to, skundžiamas sprendimas reiškia, kad prašymo padavimo dienai nebuvo aplinkybių ir pagrindo jo nagrinėti. Įsigaliojus sutarčiai ir pateikus motyvuotą prašymą, jis bus nagrinėjamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovas netinkamai aiškino konkurso sąlygas, neatsižvelgė į viešojo pirkimo tikslą, nevertino Aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. D1-248 nuostatų, kad atliekų tvarkymo infrastruktūros statybos darbų ir operatoriaus paslaugų viešieji pirkimai turi būti vykdomi vienu pirkimu. Atsakovas neįvertino ginčijamu sprendimu sukeliamų neigiamų pasekmių visuomenės daliai. VP Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyta viešojo pirkimo sutarties keitimo galimybė ir sąlygos, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija kreiptis į Tarnybą gali tik dėl galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovas neatsižvelgė ir nevertino viešojo pirkimo tikslo, kitų reikšmingų aplinkybių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdė MBA įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo darbų viešąjį pirkimą ir 2013 m. rugsėjo 10 d. su pirkimą laimėjusia UAB „Energesman“ sudarė sutartį, kurią sudaro dvi dalys: MBA įrenginių projektavimo, statybos rangos sutartis ir atliekų MBA eksploatavimo sutartis. 2013 m. rugsėjo 11 d. sutarties šalys sudarė Ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo kreiptis į Tarnybą dėl eksploatavimo sutarties 10.2, 10.5, 18.4.1 punktų pakeitimo bei parengė susitarimo dėl 2013 m. rugsėjo 10 d. Atliekų MBA eksploatavimo sutarties pakeitimo projektą. Atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą duoti sutikimą pakeisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad VP Įstatymo nuostatos viešojo pirkimo sutarties šalims leidžia keisti tik galiojančios sutarties sąlygas ir tik tas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslai. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintus Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo pagrindimų Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą, Tarnyba nagrinėja prašymus VP Įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu pakeisti pirkimo sutarties sąlygas.

Teisėjų kolegija vertino kad, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog sutarties sąlygos, kurias siekė pakeisti pareiškėjas, dar neįsigaliojusios. Nors Konkurso sąlygų 32.1 punkte numatyta, kad rangos sutartis ir eksploatavimo sutartis yra laikomos viena pirkimo sutartimi, susidedančia iš dviejų dalių ir kad abi sutarties dalis privalo pasirašyti tas pats konkurso dalyvis, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad rangos sutarties ir eksploatavimo sutarties dalykai skiriasi ir yra atskirai apibrėžti. Iš eksploatavimo sutarties nuostatų matyti, kad eksploatavimo sutarties įsigaliojimas priklauso nuo atidedamųjų sąlygų atsiradimo – tinkamo rangos darbų atlikimo ir eksploatavimo sutarties užtikrinimo pateikimo.

Teismas pažymėjo, kad sudarius sandorį su atidedamąja sąlyga, teisės ir pareigos šalims atsiranda ne nuo sandorio sudarymo, o nuo atidedamosios sąlygos atsiradimo momento. Tokiai sąlygai neįvykus, sandoris neturės teisinių pasekmių. Prašymo Tarnybai pateikimo metu viešojo pirkimo sutarties dalis – eksploatavimo sutartis – dar nebuvo įsigaliojusi, todėl, VP Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis sutarties šalims nesuteikė teisės keisti neįsigaliojusios sutarties dalies sąlygų. Tarnybai nekilo pareiga nagrinėti prašymo duoti sutikimą pakeisti neįsigaliojusios sutarties dalies sąlygas.

Teismas pastebėjo, kad UAB „Energesman“ 2014 m. birželio 20 d. rašte nurodė, kad atšaukia ketinimus sudaryti eksploatavimo sutarties pakeitimus pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. projekte nustatytas sąlygas, todėl nebeliko objekto, dėl kurio Tarnyba turėtų spręsti.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 190-196), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą -  pareiškėjo UAB „VAATC“ skundą tenkinti.

Paaiškina, kad teismas netinkamai vertino Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsniu, UNIDROIT komercinių sutarčių principų 4.1 straipsniu, VP Įstatymo 24, 28 straipsniais, kadangi pareiškėjas ir UAB „Energesman“ sudarė vieną kompleksinę sutartį, apimančią tiek atliekų MBA įrenginių rangos darbus, tiek įrenginių eksploataciją. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1D-157 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1D-248 „Dėl VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo„ (toliau – ir Aprašas) 2.2 punktą infrastruktūros statybos darbų ir operatoriaus paslaugų viešieji pirkimai turi būti vykdomi vienu pirkimu. Abiejų sutarčių pasirašymas sukelia teisines pasekmes ir kreipimosi į Tarnybą metu kompleksinė sutartis galiojo. Remiantis įstatyminiu reglamentavimu, sutarties sąlygos gali būti keičiamos sutarčių galiojimo laikotarpiu, tačiau tai nereiškia, kad prašymai dėl sutarties sąlygų pakeitimo gali būti pateikti tik įsigaliojus sutarčiai. Tarnyba visiškai neatsižvelgė į viešojo pirkimo tikslus ir viešojo intereso apsaugą. Sutarties sąlygose nustatytą eksploatavimo kainą įtraukus į komunalinių atliekų tvarkymo įkainius, šių įkainių padengimo kaštai atitektų gyventojams.

Dėl UAB „Energesman“ rašto, kuriuo atšaukiamas ketinimas sudaryti eksploatavimo sutarties pakeitimus, tai 2013 m. rugsėjo 11 d. protokole matyti, kad buvo susitarta dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, todėl šis susitarimas gali būti nutrauktas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Vienašališkas nutraukimas laikytinas neteisėtu.

Pareiškėjas „VAATC“ apeliaciniu skundu (III t., b. l. 1-8) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Paaiškina, kad remiantis Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatomis sutarties sąlygų pakeitimas nepažeidžia konkurso dalyvių lygiateisiškumo principo, nesukuria diskriminacinių sąlygų kitiems tiekėjams (Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prie Prancūziją, C-337/98). Įgyvendinus Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo projektą turi būti užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo, mokumo ir „Teršėjas moka“ principų įgyvendinimas, t. y. paslaugų kaina turi būti ne didesnė nei 1 procentas nuo vidutinių šeimos pajamų. Pagal pasirašytos sutarties sąlygas šis procentas galimai yra didesnis, todėl ir buvo sudarytas ketinimų protokolas, kuriuo paslaugų kaina buvo sumažinta.

Teismas tik šabloniškai įvertino VP Įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, neatsižvelgęs į situaciją. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas praktiką yra pasisakęs, kad VP Įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, t. y. nustatyta viešojo intereso apsauga. Įstatymu negalima numatyti kiekvienos konkrečios situacijos, todėl šiuo atveju reikia atsižvelgti į analogiją, visuomeninius teisinius santykius, pozityviosios teisės priemones. Šis projektas yra pripažintas turinčiu valstybinę svarbą, todėl privalo būti ginamas viešasis interesas.

Nurodo, kad UAB „Energesman“ susitarimas ar vėlesnis jo atšaukimas yra šalių tarpusavio derybų klausimas, kuris neturi daryti įtakos galutiniam teismo sprendimui. Teismas turėjo vertinti situaciją, buvusią kreipimosi į teismą metu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (III t., b. l. 16-18) prašo apeliacinį skundą tenkinti. Paaiškina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, formaliai rėmėsi įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad bus pasirašoma viena kompleksinė sutartis iš dviejų dalių. Aiškinant sutartį turėjo būti atsižvelgta į tikruosius sutarties šalių ketinimus, derybas, o ne pažodinį sutarties aiškinimą. Vienašališkas sutarties sąlygų pakeitimo susitarimo nutraukimas nelaikytinas teisėtu ir sukeliančiu pasekmes.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundus (III t., b. l. 19-20) prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimais į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (III t., b. l. 21-29) ir į pareiškėjo UAB „VAATC“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 45-51) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti.

Paaiškina, kad Eksploatavimo sutartis prašymo pateikimo metu nebuvo galiojanti, nors pagal pirkimo-pardavimo sąlygas buvo pasirašyta viena sutartis, tačiau Rangos ir Eksploatavimo sutartys buvo skirtingos, skirtingi sutarčių objektai, kainodara, įvykdymo užtikrinimas, įsigaliojimo sąlygos. Jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė keisti negaliojančios sutarties sąlygas, prašymai dėl sąlygų pakeitimo gali būti pateikti tik sutarties galiojimo laikotarpiu. Perkančioji organizacija prieš pradėdama vykdyti pirkimą turi įvertinti finansines galimybes bei pasiskaičiuoti numatomo pirkimo vertę (VP Įstatymo 9 straipsnis). Pareiškėjas žinojo visus maksimalius įkainius, tačiau to neįvertino ir atsakomybę perkelia atsakovui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Energesman“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t.III, b. l. 30-33) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Paaiškina, kad teismas teisingai įvertino Rangos ir Eksploatavimo sutarčių turinius. Eksploatavimo sutartis prašymo atsakovui pateikimo dieną nebuvo įsigaliojusi, todėl sąlygų pakeitimas buvo negalimas. Be to, Tarnyba negali vertinti sutarties sąlygų pakeitimo ekonominiu požiūriu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčas šioje byloje kyla dėl atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo ši atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų keitimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija), numačiusi, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas; viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.

Nustatyta, kad UAB „VAATC“ atliko atviro konkurso „Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimas, statyba ir eksploatavimas“ pirkimo procedūras. Su konkurso laimėtoju UAB „Energesman“ 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis, susidedanti iš rangos ir eksploatavimo sutarčių.

UAB „VAATC“ ir UAB „Energesman“ 2013 m. rugsėjo 11 d. sudarė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio protokolo pasirašymo bendrai kreiptis į Tarnybą su prašymu duoti sutikimą keisti eksploatavimo sutarties sąlygas, nurodytas šiame protokole bei jo priede – susitarimo dėl 2013 m. rugsėjo 10 d. MBA eksploatavimo sutarties pakeitimo projekte.

Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl pirkimo sutarties pakeitimo. Atsisakymą spręsti pareiškėjo pateiktą prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog sutarties šalių priimto sprendimo pakeisti eksploatavimo sutarties sąlygas metu sutartis galiojo. Pažymėjo, jog remiantis eksploatavimo sutarties 17.1 punktu ši sutartis įsigalioja sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo dieną ir galioja iki pilno ir tinkamo šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo. Nurodė, kad vadovaujantis Pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnio ir eksploatavimo sutarties 11.1 punktu sutarties įvykdymo užtikrinimas pateikiamas per 20 dienų nuo MBA įrenginių statybos užbaigimo, tinkamai užfiksuoto statybos užbaigimo akte, sudarytame ir patvirtintame pagal atitinkamų teisės aktų nuostatas dienos, bet ne vėliau kaip iki atlikimo užtikrinimo pagal statybos rangos sutartį grąžinimo dienos. Įvertinusi paminėtas nuostatas Tarnyba sprendė, kad eksploatavimo sutarties galiojimo laikotarpis dar neprasidėjęs, todėl atsižvelgdama į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį yra galimas tik galiojančios sutarties sąlygų pakeitimas, darė išvadą, kad nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl sutarties pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas tokią atsakovo išvadą pripažino pagrįsta. Teismas vertino, kad eksploatavimo sutarties įsigaliojimas priklauso nuo atidedamųjų sąlygų atsiradimo – tinkamo rangos darbų atlikimo ir eksploatavimo sutarties užtikrinimo pateikimo (CK 1.66 straipsnio 2 dalis, 6.30 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad sudarius sandorį su atidedamąja sąlyga, teisės ir pareigos šalims atsiranda ne nuo sandorio sudarymo, o nuo atidedamosios sąlygos atsiradimo momento. Tokiai sąlygai neįvykus, sandoris neturės teisinių pasekmių. Teismas vertino, kad sutarties sąlygos, kurias siekė pakeisti pareiškėjas, dar neįsigaliojusios, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis sutarties šalims nesuteikė teisės keisti neįsigaliojusios sutarties dalies sąlygų. Atitinkamai, Tarnybai nekilo pareiga nagrinėti prašymo duoti sutikimą pakeisti neįsigaliojusios sutarties dalies sąlygas. Todėl teisėjų kolegija vertino, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta viena pirkimo sutartis, susidedanti iš dviejų dalių, t. y. rangos ir eksploatavimo sutarčių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirkimo sutartis nėra įsigaliojusi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje, taigi apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų reikšmė nesumenksta ir viešajam pirkimui pasibaigus. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 straipsnis), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai – ne. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų turiningieji tikslai. VPĮ nustatytos įsakmiosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Kaip vienas iš VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų užtikrinimo garantų yra vertintinas šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas sutarties galiojimo laikotarpiu keisti pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus šioje teisės normoje nustatytą išimtį – tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas; viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.

Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija vertina, kad aiškinant ir taikant šią įstatymo nuostatą negalima apsiriboti vien lingvistiniu teisės normos aiškinimo metodu, tačiau būtina atsižvelgti į šios teisės normos ryšį su kitomis įstatymo nuostatomis, taip pat jos tikslą.

Pažymėtina, kad atitinkamo laikotarpio VPĮ normos (VPĮ 18 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 priėmimo) aiškiai nedraudė keisti iš esmės viešojo pirkimo sutarties sąlygų jos galiojimo metu, o tik draudė sąlygų pakeitimus sutarties sudarymo metu, tačiau teismų praktikoje ši nuostata buvo aiškinama, kaip nereiškianti, kad kontrahentai vykdydami sutartį tokią teisę be jokių apribojimų turėjo. Jeigu imperatyvioji VPĮ 18 straipsnio 3 dalis – sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškinama tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, laikant, kad, sudarius sutartį, pirkimas pasibaigia ir kad šalys sudarė įprastą komercinį sandorį, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad esminis VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslas – užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymąsi ne tik viešųjų pirkimų proceso metu, kuris sudarius pirkimo sutartį laikomas pasibaigusiu, tačiau ir sudarytos pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kalbant apie draudimą keisti pirkimo sutarties sąlygas esminis ribojimas turi būti daromas tarp sutarties sudarymo momento (VPĮ 18 straipsnio 3 dalis) ir jau sudarytos sutarties sąlygų keitimo, įtvirtinto VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje, ir šioje teisės normoje nustatytos tokio draudimo išimties. Teisėjų kolegijos nuomone, esminės reikšmės neturi tai, kad nagrinėjamu atveju šalys vienos iš pirkimo sutarties dalių, t. y. eksploatavimo sutarties, įsigaliojimo momentą susiejo su tam tikros sąlygos atsiradimu. Esmine aplinkybe laikytina tai, kad viso pirkimo sutartis yra sudaryta, todėl jos keitimui turi būti taikomos nuostatos, įtvirtintos VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su šios teisės normos tikslu, viešojo pirkimo principais. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai atsisakydamas keisti pirkimo sutarties sąlygas nurodė, kad nėra galiojanti Eksploatavimo sutartis ir tai siejo su šios sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Eksploatavimo sutartis galioja kaip vientiso viešojo pirkimo neatskiriama dalis, ir to pakanka, kad galėtų būti sprendžiama dėl galimybės keisti jos sąlygas. Eksploatavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas yra reikšmingas iš sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymui, tačiau nėra kliūtimi atsakovui nagrinėti prašymą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo, nes šie juridinę reikšmę turintys faktai lemia skirtingus, vienus nuo kitų nepriklausomus teisinius padarinius.

Teisėjų kolegija pabrėžia būtinybę viešojo administravimo subjektui laikytis gero administravimo principo. Vienas iš gero administravimo principo aspektų taip pat yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo principais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, viešojo administravimo institucija (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), turi pareigą spręsti jos kompetencijai priskirtus klausimus iš esmės, vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, o ne apsiriboti formaliu pagrindu atsisakyti nagrinėti klausimą, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas teisės aktų vykdymas, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.), teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimas. Be kita ko, šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neveikė taip, kaip ją įpareigoja veikti jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, neužtikrino gero administravimo principo tinkamo įgyvendinimo, nepagrįstai atsisakė vykdyti įstatymo jai priskirtas funkcijas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos sprendimą paliko galioti. Dėl to apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir Tarnyba įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „VAATC“ 2013 m. rugsėjo 11 d. bei 2013 m. spalio 8 d. prašymus. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą tenkinti. Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą „Dėl prašymo sutikti, kad būtų pakeistos pirkimo sutarties sąlygos“ Nr. 4S-4864 bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo UAB „VAATC“ 2013 m. rugsėjo 11 d. bei 2013 m. spalio 8 d. prašymus iš esmės.

Sprendimas neskundžiamas.

              Teisėjai              Anatolijus Baranovas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė