Baudž.byla
Nr.1-200-508/10
Proceso Nr.79-1-00395-09
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.2.3; 2.3.6.4.5
(S)
NUOSPRENDIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 28 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos
Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Dianai
Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui
Gataveckui, nukentėjusiajam J. M. V., gynėjai advokatei Reginai Makarevičienei, kaltinamajai V. D., teisiamajame
posėdyje išnagrinėjo baudžiamąja bylą, kurioje
V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys
neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio
išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, gyv.(duomenys neskelbtini), (nuo
2006-08-22 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), neteista
(teista du kartus, bet teistumas išnykęs), kaltinama pagal LR BK 129
str. 2 d. 3 p.,
n u s t a t ė :
2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 17val., sodo namelyje, esančiame
sodų bendrijoje(duomenys neskelbtini) , priklausančiame A. Č.,
V. D. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos
nusikalstamos veikos padarymui, besigindama nuo neblaivaus sugyventinio fizinio
smurtavimo, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia dūrė peiliu tris kartus
sugyventiniui A. Č., po vieną kartą į pilvą, į kairiąją
ranką, į kairiąją šlaunį, ir padarė pjautines žaizdas kairiajame dilbyje ir
kairėje šlaunyje, durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo sužalojimą, kiauryminį
skrandžio prievarčio sužalojimą, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į
pilvaplėvės ertmę ir virškinimo traktą, nukraujavimu ir šoku, ko pasekoje
nukentėjusysis A. Č. dėl durtinio-pjautinio kiauryminio
pilvo sužalojimo ir kiauryminio skrandžio prievarčio sužalojimo įvykio vietoje
mirė, tokiomis aplinkybėmis, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė
sugyventinį A. Č..
Kaltinamosios kaltę pilnai patvirtina sekantys įrodymai.
Kaltinamoji V. D. prisipažino kalta. Parodė,
jog keliolika metų buvo sugyventiniai su A. Č., gyveno kartu, vedė ūkį bendrai, dirbdavo atsitiktinius
darbus, dažnai girtaudavo. Būdamas neblaivus A. Č. konfliktuodavo, ją dažnai mušdavo, padarydavo sužalojimus.
Ji neturėjo artimųjų giminaičių, neturėjo savo būsto, todėl gyveno su A. Č. pas šį namuose, kęsdavo sugyventinio smurtavimus. Paskutiniu laikotarpiu gyveno A. Č. namelyje sodų bendrijoje. 2009-08-14d. buvo vartojamas
alkoholis, sekančią dieną vėl abu girtavo. Popiet atsigulė pamiegoti, bet A. Č. ją prižadino, neleido ilsėtis, ėmė kabinėtis, gulint
lovoje keliskart sudavė kumščiu jai į galvą. Netrukus abu atsikėlė iš lovos, A. Č. neleido jai apsirengti suknele bei išeiti, paėmęs lazdą
sudavė jai per galvą, vėl ketino tęsti mušimą, tuomet besigindama ji paėmė nuo
spintelės virtuvinį peilį ir dūrė jam į krūtinės sritį, galėjo įdurti
keliskart, tikslių aplinkybių neprisimena dėl girtumo, neginčija specialisto
išvadoje konstatuotų nukentėjusiajam sužalojimų. Pamačiusi kraujuojant
nukentėjusįjį, jį paguldė ant lovos, apklojo, liepė užspausti žaizdą, iškart
nubėgo pas sodo kaimynus prašyti telefono bei iškviesti greitąją medicinos
pagalbą. Netrukus sugrįžo atgal, bandė gaivinti nukentėjusįjį, valė kraujuotas
grindis. Atvykę medikai patvirtino nukentėjusiojo mirtį. Nuoširdžiai gailisi,
nenorėjo nužudyti, tyčia dūrė peiliu besigindama nuo mušimo. Pripažįsta
nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos- laidojimo išlaidų,
prieštarauja dėl neturtinės žalos dydžio, nes neturi turto ar pajamų, atsiprašė
nukentėjusiojo.
Nukentėjusysis
J. M. V. parodė, jog įvykio aplinkybių nežinantis. Jo
sūnėnas A. Č. gyveno keletą metų su V. D.,
šie dažnai girtaudavo, su jais bendravo retai. V. D. girtaudavo
daugiau nei A. Č., ji nesiskųsdavo dėl sugyventinio fizinio
smurtavimo, nematęs tokių atvejų. Palaidojo vienintelį sūnėną, reiškiantis
civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 1673 Lt sumai, bei netekęs giminaičio prašo
priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kadangi smarkiai pergyveno,
jaudinosi, buvo sutrikęs miegas.
Liudytoja V.
Z. parodė, jog gyvena sodų bendrijoje kaimynystėje. Su A.
Č. bendravo retai, susitikus pasikalbėdavo su V. D..
Kaimynai buvo išgeriantys, konfliktuodavo tarpusavyje. Dažnai skųsdavosi V. D., kad ją sumušė sugyventinis A. Č.,
buvo matyti akivaizdžios sumušimo žymės, sumušta ateidavo nuo namų pusės, prieš
kelis metus buvo ir peiliu įpjauta, badyta. Iki įvykio kelios dienos V. D. kalbėjo, kad A. Č. ją labai muša,
kad jai tai nusibodo, sakė „truks kantrybė, paimsiu ir papjausiu“, neblaivi
tapdavo agresyvesnė. 2009-08-15d popiet kaimynas B. V. pasakė,
kad V. D. ją kviečia, nelaimė atsitiko, bet į namelį ten
nėjo.
Liudytojas B. V. parodė, jog sodų kaimynai A. Č. ir
V. D. girtaudavo kone kasdien, paskui triukšmaudavo,
konfliktuodavo. Pas kaimynus atvykusį J. M. V. matęs vieną
kartą. 2009-08-15 popiet V. D. atbėgo rėkdama, kad nudūrė
savo sugyventinį, prašė skambinti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis
pasakė kaimynui R. S., šis skambino medikams bei bėgo
pasitikti, laukti atvykstant ir parodyti kelią. Buvo nuėjęs pažiūrėti ten į
namelį, matė ant lovos gulintį A. Č. su durtine žaizda
krūtinėje, apčiuopiamas pulsas buvo retas, V. D. bandė
gaivinti. Paskui atvyko GMP, medikas konstatavo mirtį, atvykusi policija rašė
protokolus, išsivežė V. D..
Liudytoja G. V. parodė, jog sodų kaimynai namelyje nuolatos girtaudavo,
konfliktuodavo, A. Č. buvo tylesnis, daugiau triukšmaudavo
V. D., paskui galimai netekus kantrybės jie mušdavosi.
Matė V. D. vaikštant susibintavusią. 2009-08-15 popiet
išgirdo V. D. šaukiant, kad nudūrė Artūrą, prašė kviesti
GMP. V. D. buvo išsigandusi, aimanavo, bandė gaivinti
sugyventinį.
Liudytojas R. S. parodė, jog 2009-08-15 d. po 17val. soduose išgirdo
riksmus, atėjusi žmona prašė telefono, kad reikia kviesti greitąją medicinos
pagalbą. Matė kaimyną B. V., šis ėjo link nužudytojo
namelio, pats nuėjo irgi. Būnant kieme matė, kad namelio viduje vyras gulėjo
ant lovos, kažkokia bala matėsi, kaimynas sakė, jog šis dar kvėpuoja. Kai žmona
iškvietė medikus, ėjo pasitikti GMP prie pagrindinio kelio. Paskui atvykęs
gydytojas konstatavo mirtį. Sodo namelio gyventojus žinojo iš matymo, ten
dažnai vykdavo išgertuvės, sklisdavo riksmai, prieš pusmetį buvo langų stiklai
sudaužyti.
Liudytoja
I. Š. S. parodė, jog su sodų kaimynais A.
Č. ir V. D. nebendraudavo, ten dažnai buvo
girtaujama, triukšmaujama. 2009-08-15
popiet pas kaimynus sode išgirdo triukšmus, atbėgusi V. D. rėkė,
kad nudūrė A., prašė iškviesti GMP. Nuėjusi tai pasakė vyrui, šis ėjo su B. V. pažiūrėti kas atsitiko, ji netrukus paskambino
medikams. Atvykusi GMP po pusvalandžio-valandos tik konstatavo mirtį.
Taip pat 2009-08-15 įvykio vietos apžiūros
protokolas pažymi, jog apžiūrėtas sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini).
Namelis medinis, vieno aukšto, kurį sudaro koridorius, kambarys ir virtuvė.
Kambaryje prie sofos-lovos ant grindų medinė lazda su dėmėmis, panašiomis į
kraują. Kambaryje ant sofos-lovos guli A. Č. lavonas.
Lavonas be drabužių, lytiniai organai uždengti mėlynos su raudona spalvų
bliuzonu, pilvas uždengtas baltais marškinėliais. Sofos-lovos patalynė
permirkusi krauju. Ant A. Č. lavono rasta pilvo
viršutinėje dalyje, kairėje skersinės krypties 4 cm ilgio lygiais kraštais
žaizda, kurios vidinis (dešinysis) galas smailas, išorinis (kairysis) galas
bukas. Taip pat žaizda yra ant kairiojo dilbio išoriniame paviršiuje
viršutiniame trečdalyje yra įstrižinės krypties lygiais kraštais apie 4 cm ilgio negili žaizda. Taip
pat dešiniojo kelio srityje ir abiejose blauzdose yra netaisyklingos formos,
įvairių dydžių senesnės kraujosruvos. Iš įvykio vietos paimti daiktai tyrimui
(t.1,b.l. 3-25).
Lietuvos
policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos
valdybos specialisto išvada 2009-1009 Nr. 140-1-(96)-IS1-108 pažymi, jog tikėtina,
kad kvapų pėdsake, kuris buvo paimtas 2009 m. rugpjūčio 15 nuo
peilio(metalinis) yra V. D. kvapas. Kvapų pėdsake, kuris
buvo paimtas 2009 m. rugpjūčio 15 d., nuo peilio, žalia rankena, nerasta V. D. kvapo (t.1,b.l.32-34).
Mykolo Romerio
universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos
specialisto išvada 2009-10-05–2009-11-26 Nr.S 326/09(01) pažymi, kad nuoplovoje nuo grindų kambaryje, ant lazdos,
marškinėlių(dryžuotų), marškinėlių be rankovių, peilio geležtės(obj. Nr. 4)
rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens
DNR profilis, kuris sutampa su A. Č. DNR profiliu su
99,9999999999% tikimybe. Nuoplovose nuo grindų koridoriuje, nuo sienos
kambaryje, ant peilio geležtės(obj. Nr. 6) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR
tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. D. DNR profiliu su
99,9999999999% tikimybe. V. D. rankų nagų
nuokarpose su panagių turiniu gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR
profilis, kurio pagrindiniai DNR fragmentai sutampa su V. D. DNR
fragmentais su 99,9999999999% tikimybe, o priemaiša galimai priklauso A. Č.. A. Č. rankų nagų nuokarpose su
panagių turiniu gautas vienas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris
sutampa su A. Č. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe.
Ant dviejų peilių rankenų (5,7obj.) DNR profilių, tinkamų asmens
identifikavimui, negauta (t.1,b.l. 39-41).
Lietuvos policijos
kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2009-12-14 Nr. 140-(7796)-IS1-9729
pažymi, jog vienas rankos piršto pėdsakas išryškintas ant puodelio, paimto
2009-08-15 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), tinkamas asmens
identifikavimui. Kiti rankų pėdsakai išryškinti ant puodelio ir išryškėję ant
stikliuko, taurės, durų staktos dalies, dviejų peilių netinkami asmens
identifikavimui. Vienas rankos piršto pėdsakas išryškintas ant puodelio yra
paliktas A. Č. kairės rankos nykščiu (t.1,b.l.57-58).
Valstybinės
teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada 2010-03-15 –
2009-03-31 pažymi, jog A. Č. marškinėliuose yra keturi
durtiniai-pjautiniai pažeidimai. Neatmetama galimybė, kad šie pažeidimai buvo
padaryti dviem smūgiais esant suglaustoms marškinėlių priekinei ir nugarinei
dalims: vienu smūgiu pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 3, kitu smūgiu pažeidimai Nr. 2 ir
Nr. 4. Neatmetama galimybė, kad A. Č. marškinėlių
pažeidimas Nr. 2 padarytas tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1(peiliu be kriaunų).
Šis pažeidimas nepadarytas peiliu Nr. 2(žalia rankena). Tikėtina, kad A. Č. pilvo žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu Nr.1 (be
kriaunų). Žaizda nepadaryta tirti pateiktu peiliu Nr.2 (žalia rankena) (t.1,
b.l.65-75).
2010-03-03
apžiūros protokolas pažymi, kad A. Č. juodos spalvos
džinsinėse kelnėse, priekinėje dalyje, kairiojoje klešnėje nuo liemens 29,5 cm
į apačią yra vertikalus 2 cm ilgio audinio pažeidimas, ant kurio matoma raudonos
spalvos dėmė. Bliuzonas- šviesiai mėlynos spalvos su raudonais apvadais, kurio
rankovės raudonos spalvos su šviesiai mėlynos spalvos apvadais, be audinio
pažeidimų. Baltos spalvos marškinėliai- trikotažinės medžiagos iš savęs
išmegzti vertikaliomis juostomis. Marškinėliai su dėmėmis panašiomis į kraujo
dėmes be audinio pažeidimų. Paklodė yra šviesiai rusvos spalvos, ant paklodės
yra dėmės panašios į kraujo dėmes, audinio pažeidimų nerasta. Pagalvė yra rudos
spalvos su tamsesniais trikampiais, ant pagalvės vienos ir kitos pusės yra
dėmės panašios į kraujo dėmes, be audinio pažeidimų (t.1, b.l.76-79).
Valstybinės
teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Kauno skyriaus specialisto išvada 2009-08-17 Nr. M882/09(02) pažymi, jog A. Č. mirtis įvyko nuo durtinio-pjautinio-kiauryminio pilvo
sužalojimo, kiauryminio skrandžio prievarčio sužalojimo, kas komplikavosi
vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę (800 ml) ir į virškinamąjį traktą,
nukraujavimu, šoku. A. Č. mirė 3-7 val. iki jo lavono
apžiūros įvykio vietoje, t.y. 2009-08-15 tarp 14.30 ir 18.30 val. A. Č. konstatuota: durtinis-pjautinis-kiauryminis pilvo
sužalojimas, prasidedantis durtine-pjautine žaizda pakrūtinio srityje,
sužalojimo kanalas nuo žaizdos eina per priekinės pilvo sienos raumenis,
pasieninę pilvaplėvę, praeina virš skersinės žarnos pasaito ir pasibaigia
kiauryminiu skrandžio prievarčio sužalojimu. Tikslus kanalo ilgis neaiškus,
zonduojant plastmasiniu zondu apytikris kanalo ilgis apie 15 cm. Šis sužalojimas
padarytas duriančių-pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turėjusiu pentį
neišreikštomis briaunomis, aštrius ašmenis. Panirimo per odą metu ašmenys buvo
nukreipti dešinėn. Žaizdoje užsifiksavo tik grupinės priklausomybės žalojusio
įrankio požymiai, netinkantys konkretaus įrankio identifikacijai. Šis
sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, tikėtina, kad nuo
sužalojimo iki mirties praėjo keliolika-keliasdešimt min. Neatmetama galimybė,
kad dalį šio laikotarpio, tuoj po sužalojimo A. Č. galėjo
atlikti savarankiškus veiksmus. Durtinis-pjautinis-kiauryminis pilvo sienos
sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties
priežastimi. Pjautinės žaizdos kairiajame dilbyje ir kairėje šlaunyje padarytos
aštriu pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, dviejų trauminių poveikių pasekoje,
galimai artimu durtinio-pjautinio sužalojimo padarymui laiku. Detalizuoti
žalojančio įrankio savybes, nustatyti, ar šios žaizdos padarytos tuo pačiu
įrankiu, kaip ir durtinis-pjautinis sužalojimas, negalima. Sveikatos sutrikdymo
mastas dėl šių žaizdų A. Č. esant gyvam būtų vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo
trukmę. Pjautinės žaizdos šiuo atveju ryškesnės įtakos mirčiai ir savarankiškų
veiksmų galimybei neturėjo, jų įtaka mirčiai labiau teorinė. A.
Č. lavono kraujyje rasta 2,22‰ etilo alkoholio. Aštriais daiktais padaryti
sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi, tačiau kategoriškai atmesti
tokios tikimybės negalima. Tikėtina, kad pjautinė žaizda kairiajame dilbyje
susidarė A. Č. ginantis nuo traumavimo aštriu daiktu ar
įrankiu (t.1,b.l.86-90).
Įtariamosios
parodymų patikrinimo vietoje, panaudojant vaizdo įrašą, protokolas pažymi, kad
2009-08-19 įtariamoji V. D. parodė įvykio aplinkybes, jog
būdami neblaivūs su A. Č. atsigulė miegoti, paskui
prabudęs A. Č. kabinėjosi prie jos, reikalavo pasimylėti,
tačiau ji norėjo miego, tuomet A. Č. jai smogė į galvą,
dar kartą smogė į galvą. Išlipusi iš lovos norėjo apsirengti suknelę ir išeiti
laukan, tačiau atsikėlęs A. Č. atėmė suknelę, vėl smogė
jai į veidą, tuomet norėdama apsirengti ir išeiti laukan, ji paėmė nuo
spintelės virtuvinį peilį be rankenos ir prašė nelįsti prie jos, kai jis dar
norėjo mušti, įdūrė peiliu į pilvą. Pamačiusi kraujuojant žaizdą, pasakė A. Č. gultis ant lovos, pati išbėgo pas kaimynus kviesti GMP.
Parodė vietą kur A. Č. laikydavo lazdą, kuria ją mušdavo,
neprisimena kuriuo momentu jis turėjo lazdą. Atvykę medikai konstatavo mirtį.
Belaukiant policijos, A. Č. marškiniais valė kraujuotas
grindis.
Mykolo Romerio
universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada
2009-08-16 d. 15.40 val. – 2009-11-27 Nr. G 3694 /09(02) pažymi, kad V. D. padaryta: nubrozdinimas kaktos kairėje padarytas kietu
buku daiktu(-ais), 1-2 parų bėgyje iki apžiūros; kraujosruva kairiajame žaste
padaryta kietu buku daiktu(-ais), 3 parų bėgyje iki apžiūros; kraujosruvos
dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje padarytos kietu buku daiktu(-ais), 3-10
parų bėgyje iki apžiūros; nubrozdinimas viršugalvio kairėje padarytas kietu
buku daiktu(-ais), neatmetama, kad šis sužalojimas galėjo būti padaryti
tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2009-08-08; žaizda dešinio riešo srityje
padaryta paujančiu daiktu(-ais), neatmetama, kad šis sužalojimas galėjo būti
padarytas tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2009-08-08; žaizda pakaušio kairėje.
Nustatyti šio sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės. Neatmetama, kad
šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2009-08-08;
Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau septynių trauminių poveikių pasekoje.
Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti savigynos metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu(t.2, 22-23).
Pažyma
patvirtina, kad V. D. 2009-08-15 22:06 val. nustatyta
alkoholio koncentracija 1,887 ‰. (t.2, b.l.24). Protokolas pažymi, kad
remiantis LR BPK 140str., V. D. sulaikyta nuo 2009-08-15
d. 19 val. (t.2,b.l.25).
Kauno II teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos, teismo
psichologijos ekspertizės akte 2009-10-20 konstatuota, kad nusikalstamos veikos
padarymo metu V. D. sirgo psichikos sutrikimu: Psichikos
ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Dėl šio
sutrikimo ji galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šiuo metu V. D. serga psichikos sutrikimu: Psichikos ir elgesio
sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Įtariamoji V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino
psichikos sutrikimo būsenoje. Įtariamoji V. D. nusikalstamos
veikos padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio
afekto) būsenoje ir buvusioji būsena neįtakojo jos veiksmų. Apie tai liudija
trifazės emocinės reakcijos vystymosi dinamikos nebuvimas: nebuvo būdingos
fiziologiniam afektui vangumo ir apatijos fazės su pergyvenimų kokybės
pasikeitimu. Įvykio metu įtariamosios elgesiui esminės įtakos turėjo jos
fiziologinė būsena (girtumas). Nusikalstamos veikos padarymo metu ji nebuvo
išskirtinėje emocinėje būsenoje (fiziologinis afektas, stresas, frustracija) ir
jos būsena negalėjo turėti įtakos jos elgesiui. Dėl savo psichinės būsenos ji
nėra pavojinga visuomenei. V. D. gali dalyvauti teismo
posėdyje ir atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jai nereikalinga taikyti
priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (t.2, b.l. 84-86).
Teisėjų kolegija, vertinant
įrodymus ir nustatant faktines
aplinkybes, pažymi, kad tarsi įprasta kasdienybė buvo sugyventinių V. D. ir A.
Č. girtavimas, pasėkoje tarpusavio konfliktai.
2009-08-15 girtų sugyventinių konfliktas pradžioje niekuo neišsiskyrė nuo
ankstesnių jų tarpusavio barnių ir tokio gyvenimo būdo, tačiau šįkart moteris
nenorėjo būti mušama ir žalojama, todėl gynėsi, bet gynėsi peržengdama
būtinosios ginties ribas, kas baudžiamajame kodekse nustatyta 28str.3d.
normoje.
Baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika būtinąją
gintį apibrėžia ir nustato kaip situaciją, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems
interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto
neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar
tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos
būtinosios ginties ribos, atitinkamai būtinosios ginties ribų peržengimas yra
tuomet, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu
gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.
Įvykį mačiusių asmenų nėra, bet apklausti liudytojai
parodė, kad sodų kaimynai dažnai girtaudavo, konfliktuodavo, kad liudytojai
nėra patys matę, jog šie muštųsi jų akivaizdoje ar A.
Č. muštų V. D., tik girdėjo pačios nusiskundimus bei matė įvairius jos
kūno sužalojimus. Specialisto išvadoje yra konstatuoti V.
D. įvairūs kūno sužalojimai kelios dienos iki
įvykio, tačiau taip pat ir nubrozdinimas kaktos kairėje, padarytas kietu
buku daiktu(-ais), 1-2 parų bėgyje iki apžiūros, o apžiūra pradėta 2009-08-16
d. 15.40 val., kas atitinka įvykio laiką. Vertinant
specialisto išvadoje kaltinamajai konstatuotus kūno sužalojimus, datas, nesant
duomenų apie savižalojimą bei liudytojams neparodžius tokių aplinkybių, jog
kiti asmenys būtų fiziškai smurtavę prieš V. D., tai pripažintina faktinėmis aplinkybėmis, kad būtent A. Č. padarė kaltinamajai
sužalojimą konfliktuojant. Kaltinamoji nuosekliai parodė, kad ji buvo
dažnai mušama, o 2009-08-15 įvykio metu vėl patyrė fizinį smurtą nuo neblaivaus
sugyventinio A. Č., netgi norėjo pasišalinti laukan,
tačiau šis neleidęs, jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir neketino liautis,
todėl ji dūrė peiliu, pripažino dūrusi į krūtinę, tačiau galėjusi ir kitur
įpjauti. Šiuo atveju gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo,
kaltinamoji tyčia dūrė peiliu norėdama apsiginti nuo realaus ir vykdomo jos
atžvilgiu fizinio smurtavimo, suprasdama galimas pasekmes, taip pat ir tai, jog
nebuvo būtinumo panaudoti virtuvėje ant spintelės buvusį peilį pakankamai ilga
plačia geležte bei durti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinę, pažeidė
svarbius organus, dėl ko neilgai trukus nukentėjusysis mirė. Atsižvelgiant į sugyventinių problematišką ir konfliktišką
gyvenimo būdą, jog fizinis smurtavimas prieš ją nebuvo retas potyris, individualias
kaltinamosios asmenines savybes, atliktą ekspertizę ir konstatuotas išvadas dėl
psichikos sutrikimo besaikiai girtaujant ir priklausomybės sindromą, tai
nesudaro pagrindo pripažinti, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus
dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio, nesudaro LR
BK 130str. nusikaltimo sudėties. Tačiau taip pat akcentuojama, kad tyčinis
fizinis smurtavimas nėra leistinas, netgi priešingai – civilizuotoje
visuomenėje ypač saugoma vertybė yra žmogaus gyvybė, sveikata, todėl
kaltinamoji turėjusi teisę gintis.
LR BK 129 str.
2 d. 3 p. nustato kvalifikuotą nužudymą - savo artimojo giminaičio ar šeimos
nario. LR BK 248 str. 1d., 2d. išaiškina sąvokas - artimieji giminaičiai yra
tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai
(įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat
nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą
padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė),
sutuoktinio tėvai. LR BPK 38 str. nurodo, kad asmens šeimos nariais laikomi
kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai,
seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo
asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaip matyti iš bylos duomenų, V. D. gyveno kartu su
sugyventiniu A. Č. kaip partneriai moteris su vyru keletą
ar keliolika metų, bendrai vedė ūkį.
Skiriant
bausmę pripažintina atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos LR BK
59str.1d.1p. – kaltininkė aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių
padarinių, kadangi peiliu sužalojusi nukentėjusįjį, ji bėgo kas kaimynus
ieškoti telefono bei skambino medikams, kvietė GMP, taip pat LR BK 59str.1d.2p.
– kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir
nuoširdžiai gailisi, bei LR BK 59str.1d.9p. – veika padaryta peržengiant
būtinosios ginties ribas. Nepripažintina kaip
atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog veika padaryta dėl didelio
susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, kas
numatyta LR BK 59str.1d.10p., kadangi pripažinta lengvinanti aplinkybė,
numatyta LR BK 59str.1d.9p., bei ekspertizės akte konstatuota, jog
kaltinamosios veiksmus įtakojo jos fiziologinė būsena – girtumas, atitinkamai nusikalstamos
veikos padarymo metu ji nebuvo išskirtinėje emocinėje būsenoje (fiziologinis
afektas, stresas, frustracija) ir jos būsena negalėjo turėti įtakos jos
elgesiui. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdama apsvaigus
nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK
60str.1d.9p.).
Kaltinamoji
neteista (anksčiau dukart teista dėl vagysčių, tačiau teistumai išnykę). Bausta
anksčiau pagal LR ATPK keliolika kartų dėl smulkių svetimo turto vagysčių
(t.2,b.l.59-65). Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašyta
diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės
sindromas, paskutinis apsilankymas 2007-11-06 (t.2, b.l.74), pagal ekspertizės
aktą – pakaltinama. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, jog įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
Oficialiai niekur nedirbo, kartais dirbdavo atsitiktinius darbus, pragyveno iš
sugyventinio uždirbamų pajamų. Įvykdė labai sunkų nusikaltimą peržengiant
būtinosios ginties ribas. Atsižvelgiant į visumą aukščiau nurodytų duomenų,
faktines aplinkybes ir griežtą sankciją bei ribas, nesant įstatyminių galimybių
taikyti LR BK 62str.1d. ar LR BK 62str.2d.5p., kadangi nusikaltimu buvo
padaryta turtinė žala – laidojimo išlaidos, kurios nėra atlygintos visiškai ar
iš dalies, baustina minimalia sankcijoje nustatyta bausme laisvės atėmimu
aštuoneriems metams.
Nukentėjusysis Juozas M. V. pareiškė civilinį ieškinį (t.1,b.l.96-101) dėl turtinės
žalos atlyginimo 1673 litų sumai, nes rūpinosi sūnėno A. Č. laidotuvėmis,
turėjo išlaidų, kaltinamajai neprieštaraujant, taip pat tai atitinka ir
pateiktus duomenis, todėl tenkintinas pilnai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
nukentėjusiojo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu 500000 litų sumai ieškinys
teisminio nagrinėjimo metu sumažintas iki 20000 litų, tačiau prieštaraujant
kaltinamajai, taip pat ir teisėjų kolegijos nuomone yra aiškiai per didelis,
nes nukentėjusysis su nužudytuoju nebuvo artimieji giminaičiai ar šeimos
nariai, bendravo labai retai, jų nesiejo tamprus ryšys ar bendri pastovūs
interesai, laidotuvių rūpesčiai bei liūdni išgyvenimai dėl sūnėno netekties
suprantamai sukėlė diskomfortą, papildomą emocinį stresą, tačiau ženkliai
mažesnį, todėl atlygintina neturtinė žala 5000 litų, taip pat atsižvelgiant į
nusikaltimo faktines aplinkybes ir pasekmes, į kaltinamosios sunkią turtinę
padėtį.
Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas,
nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamoji jokio turto neturi.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307, 308 str.,
n u s p r e
n d ė :
V. D. pripažinti
kalta padarius nusikaltimą, numatytą
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso
28 str. 3 d. 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems
metams.
Bausmę skirti
atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio
paskelbimo dienos 2010-09-28. Į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą
suėmimą 2009-08-15 – 2010-09-27.
Nukentėjusiojo
Juozo M. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo
tenkinti pilnai, priteisti 1673 Lt iš V. D.. Civilinį
ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti 5000 Lt
iš V. D. nukentėjusiajam Juozui M. V..
Daiktus,
turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: drabužius- dryžuoti
marškinėliai, tamsiai pilkos spalvos(juodos) džinsinės kelnės, pilkos spalvos
marškinėliai, mėlynos su raudona spalvų bliuzonas, baltos spalvos marškinėliai (paimti
2009-08-15 įvykio vietos apžiūros metu) - saugomus Kauno apskrities VPK Prienų
r. PK. (t.1, b.l. 81-83); paklodę, pagalvę, medinę lazdą, durų staktos dalį,
dvi nuorūkas, stikliuką, taurę, puodelį (paimti 2009-08-15 įvykio vietos
apžiūros metu) - saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. (t.1, b.l. 81-83);
virtuvinį peilį be rankenos ir virtuvinį peilį su žalia rankena (paimti 2009-08-15
įvykio vietos apžiūros metu) - saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. (t.1,
b.l. 81-83); voką su nuoplova iš koridoriaus ant grindų rastos dėmės; nuoplovą
iš kambario nuo sienos; nuoplovą iš dėmės kambaryje prie virtuvės durų; nuoplovą
nuo V. D. rankų; V. D. nukarpytus
nagus su nagų turiniu, voką su V. D. seilių lyginamuoju
pavyzdžiu - saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /t.1, b.l. 81-83), kaip
beverčius sunaikinti. Vieną CD kompaktinį diską - priedą prie 2009-08-15 įvykio
vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l. 23) ir vieną CD kompaktinį diską - priedą
prie 2009-08-19 įtariamosios V. D. parodymų patikrinimo
vietoje protokolo (t.2, b.l. 20), palikti prie bylos saugojimo laikui.
Nuosprendis
apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, Lietuvos apeliaciniam
teismui per Kauno apygardos teismą.
Kolegijos
pirmininkas Egidijus Jonas Grigaravičius
Teisėjai Emilija Akelienė
Svetlana Jurgaitienė