Civilinė byla Nr. 2S-87-275/2018

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02312-2017-5-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1.; 3.3.2.3.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto V. R. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, ir   

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas P. R., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė namų valdą- gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, svirną, arklidę ir kitus kiemo statinius, žemės sklype 10,1261 ha ploto, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis; pateikti naują VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; nurodyti, ar byla bus vedama per advokatą; nurodyti kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

3.       2017 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas patikslintas pareiškimas. Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas siejamas su namų valdos atstatymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. R. pareiškimą bei patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas nesukels teisinių pasekmių, kurių jis siekia. Pažymėjo, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Iš pareiškimo turinio bei iš jo priedų nėra aišku, kodėl namų valdos atstatymui pareiškėjui reikalingas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto- ar minėtas žemės sklypas yra saugomojoje teritorijoje ar kt. Taip pat, jog pareiškėjas nenurodo kas jam kliudo statyti namų valdą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei nepateikė jokios institucijos rašto, patvirtinančio, kad pareiškėjas negali to daryti be teismo sprendimo dėl jo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Apeliantas V. R. pateikęs atskirąjį skundą prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pareiškime buvo nurodytos visos sąlygos, kurios siejamos su realiomis aplinkybėmis patvirtintomis išlikusiais leistinais rašytiniais įrodymais. Kaip matosi iš pateiktų rašytinių įrodymų, namų valdoje išlikto tik gyvenamojo namo, rūsio ir pamatų atskiri fragmentai, o kitų ūkinių pastatų- tvarto, daržinės, svirno, arklidės, kiemo statinių neišliko jokių fragmentų. Tik išlikusiuose archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad buvo pastatai, bet kokie ir kiek jų buvo nenurodyta, nes neišliko ūkinių knygų duomenys. Todėl akivaizdu ir realu, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir nenustačius šio fakto nėra galimybės atkurti namų valdos pastatus, kuris sukelia teisines pasekmes ir nėra galimybės šį faktą įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad šio fakto nustatymas susietas su subjektyvinės teisės atsiradimu ir įstatymais nenustatyta neteisminė šio fakto nustatymo tvarka, o archyvinių dokumentų nepakanka nustatyti šį faktą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7.       Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo tėvui P. R., remiantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-24 sprendimu, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 33 ha žemės (duomenys neskelbtini),  kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tėvui mirus  1998-03-06, pareiškėjas paveldėjo minėtą žemę pagal įstatymą. Pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti, jog jo tėvas P. R., minėtame sklype nuosavybės teisėmis valdė namų valdą - gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, svirną, arklidę ir kitus kiemo statinius, 10,1261 ha ploto.  Teismui priimta 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjui nustačius pareiškimo trūkumus, šios nutarties pareiškėjas neskundė, tačiau pateiktame 2017 m. rugsėjo 25 d. patikslintame pareiškime nurodė, kuriam tikslui jam reikalingas faktas, kad jo tėvas nuosavybės teisėmis valdė namų valdą - gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, svirną, arklidę ir kitus kiemo statinius, 10,1261 ha ploto žemė sklype.

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

     9. Remiantis  CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.)

10. Teisinės  pasekmės, kurios gali atsirasti pareiškėjui, jei būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad visas pareiškėjo paveldėtas sklypas buvo namų valda, gali turėti tam tikrus teisines pasekmes, pvz. nustačius šį faktą, pareiškėjas gali turėti teisę naudoti turimą sklypą kitokiems tikslams, nei naudoja šiuo metu, kai toks faktas nėra nustatytas, tačiau jo pareiga buvo nurodyti šį tikslą, nurodyti, kokias teises jam suteiks  nustatytinas  juridinis faktas, kurių jis neturi, valdydamas nuosavybėmis teisėmis žemės sklypą, kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centre sekančiai : 4,8992 ha - žemės ūkio naudmenų ( pievos ir natūralių ganyklų plotas ) , miškas - 4,06054 ha, kelių plotas – 0,1640 ha, vandens telkiniai - 0,1883 ha, kitos žemės plotas - 0,2692 ha. Pareiškėjui pagrįstai buvo nurodytas kaip ieškinio trūkumus, nenurodymas tikslo, kuriam reikalingas jam prašomas nustatyti faktas dėl žemė sklypo naudojimosi kaip namų valdos, todėl , pareiškėjui nepašalinus šio trūkumo, buvo pagrindas teismui grąžinti jo pareiškimą CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, pripažinus, kad pareiškimas nėra paduotas.  Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs pareiškėjo tiek pradinio pareiškimo, tiek patikslinto pareiškimo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kad laiko pareikšimą nepaduotu ir grąžina pareiškėjui, o ne atsisakyti jį priimti. 

11. Pareiškėjas pateikęs atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties  nurodė  žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo po tėvo mirties, išliko tik gyvenamojo namo rūsio ir pamatų atskiri fragmentai, o kitų ūkinių pastatų- tvarto, daržinės, svirno, arklidės, kiemo statinių neišliko jokių fragmentų.  Pažymi, jog tik išlikusiuose archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad buvo pastatai, bet kokie ir kiek jų buvo nenurodyta, nes neišliko ūkinių knygų duomenys. Dėl to, pareiškėjo manymu, tai yra akivaizdu, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir jo nenustačius nėra galimybės atkurti namų valdos pastatus bei juos įregistruoti VĮ „Registrų centras“, o tai galima padaryti tik teismine tvarka, iš to matyti, kad pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę pastatų buvimo sklype faktą, nes toks faktas jam suteiks teisę atstatyti buvusius pastatus. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos nei pradiniame pareiškime, nei pirmosios instancijos teismui nustačius pareiškimo trūkumus  patikslintame pareiškime, nors teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi aiškiai nurodė pareiškėjui, kokias aplinkybes būtina nurodyti,  teikiant tokio pobūdžio pareiškimą.  Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas tik pateikęs atskirąjį skundą nurodė svarbias bylai aplinkybes bei iš esmės atskleidė savo tikslus, kuriuos jis ketina įgyvendinti po to, jei teismas byloje nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo dėl to  priimti jo pareiškimą neatsirado, nes trūkumų jis laiku nepašalino. Pareiškėjas turi teisę pakartotinai teikti pareikšimą dėl juridinio fakto nustatymo, nurodydamas tikslą, kurio nenurodė teiktuose pareiškimuose šioje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pareiškėjas laiku neištaisė teismo nustatytų trūkumų.

12 .  Teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimo, tačiau turėjo jį grąžinti pareiškėjui, jam nepašalinus trūkumų, todėl teismo nutartis keičiama CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4  punktu, 290-291 str., teismas         

nutaria:

Trakų rajono  apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grąžinti pareiškėjui,  jam nepašalinus trūkumų.   

Teisėja                                                                             Danutė Kutrienė