Civilinė byla Nr. e2A-505-773/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00824-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 2.6.16.8.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su 2017 m. gegužės 9 d. ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2018 m. sausio 10 d. prašymu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – NŽT) 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti NŽT suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. Ž. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Nurodė, kad ji naudojasi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir už šį sklypą moka valstybinės žemės nuomos mokestį. Šiame sklype yra pareiškėjai priklausantis pastatas. Ginčijamu NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimu nuspręsta nederinti pareiškėjai išnuomoto 0,1957 ha valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, kadangi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas yra sudegęs, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas. Šis sprendimas paliktas galioti NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-934-(10.5.). Pažymėjo, kad NŽT nurodytas atsisakymo suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą pagrindas yra nepagrįstas, nes jis nenumatytas nei viename teisės akte. Nurodė, kad vien aplinkybė, jog namas yra dėl gaisro sunykęs, savaime nėra pagrindas pasibaigti teisei naudoti namų valdos sklypą.
2. Atsakovė NŽT atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. kovo 13 d. pažymoje apie kilusį gaisrą nurodyta, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2007 m. vasario 15 d. buvo gesinamas gaisras, gaisro metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdengimas, sulietos vandeniu pastato patalpos. Pažymėjo, kad ieškovė pastatą – gyvenamąjį namą (2A1ž) ir šulinį, kuris yra namo priklausinys, įsigijo po gaisro 2009 m. vasario 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bei 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartimi, o tik 2014 metais pradėjo veiksmus, susijusius su žemės sklypo suformavimu. Nurodė, kad ieškovė nuo pat statinių įsigijimo iki dabar jų nenaudoja, leido šiems statiniams visiškai sunykti, todėl iš gyvenamojo namo (2Alž) liko tik pamatų fragmentai. Pažymėjo, kad iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) Finansų ir ekonomikos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. rašto matyti, jog ieškovė už nuomojamą valstybinės žemės sklypą žemės nuomos mokestį yra sumokėjusi už 2012-2016 metus, nors nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą įgijo 2009 metais, todėl net 3 metus ieškovė nuomos mokesčio nemokėjo ir tokiais veiksmais atsisakė šio sklypo naudojimo. Atsakovės teigimu, ginčo pastatas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos statinio sąvokos, nėra eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, todėl žemės sklypas šiam statiniui eksploatuoti negalėjo būti formuojamas ir negalės būti parduodamas ar išnuomojamas.
3. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punkte nurodyta, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis NŽT vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Šių Taisyklių 8 punkte nustatyti veiksmai, kuriuos skyrius atlieka bylos tikrinimo kamerialiai metu. Jeigu tikrinimo metu nenustatoma Taisyklių 8.1-8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą ir, jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įgaliotas asmuo suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas (Taisyklių 10 punktas). Trečiojo asmens teigimu, atsakovė nei skundžiamuose raštuose, nei atsiliepime nenurodė ir nepagrindė nei vieno Taisyklių 8.1-8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pagrindas atsakovei priimti sprendimą nederinti žemės sklypo kadastrinių matavimų plano. Nurodė, kad atsakovė atsisakymą nederinti kadastrinių matavimų bylos grindžia aplinkybe, jog gyvenamasis namas yra neatstatytas, tačiau teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 587,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G. iš atsakovės – 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 3,56 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai, kuriais atsakovė grindė skundžiamus sprendimus – Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, ginčo teisinių santykių (t. y. santykių, susijusių su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą) nereglamentuoja. Teismas sprendė, kad nurodyti teisės aktai yra skirti reglamentuoti jau suformuotų ir valstybės vardu įregistruotų žemės sklypų pardavimo ir nuomos privatiems asmenims teisinius santykius.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė skundžiamais sprendimais apskritai neigia ieškovės teisę atlikti ginčo žemės sklypo formavimo procedūrą, motyvuodama tuo, jog ginčo žemės sklype išlikusi tik dalis gyvenamojo namo pamatų, todėl prie išnykusio pastato žemės sklypas negali būti formuojamas. Teismas pažymėjo, kad teisė ieškovei atlikti ginčo žemės sklypo formavimo procedūrą jau yra suteikta KMSA direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A-124 ir KMSA direktorius 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764, t. y. tokią teisę turinčio viešojo administravimo subjekto (Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktas), todėl atsakovės negali būti kvestionuojama.
7. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame NŽT 2017 m. vasario 15 d. rašte nurodoma, jog valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas pagal formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą KMSA direktoriaus 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764 „Dėl žemės sklypo prie apstato (duomenys neskelbtini), plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui patvirtinimo“. Teismas atkreipė dėmesį, kad šis KMSA direktoriaus įsakymas, kaip ir 2014 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. A-124, nėra panaikintas ir yra galiojantis, todėl privalo būti įgyvendinamas. Teismas pažymėjo, kad 1957 kv. m. žemės sklypo prie pastato 2A1ž, esančio (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo patvirtintas 2014 m. birželio 20 d. Teismas darė išvadą, kad ieškovei priklausančio gyvenamojo namo tuo metu jau faktiškai nebuvo, o buvo likę tik gyvenamojo namo pamatai (pamatų fragmentai). Nepaisant to, NŽT Kauno miesto skyriaus vadovė D. G. jam pritarė pasirašytinai. Teismas įvertino, kad šio sklypo plano pagrindu ieškovės iniciatyva buvo atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengta kadastro duomenų byla.
8. Teismas konstatavo, kad atsisakymą suderinti ieškovės pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą atsakovė galėjo grįsti tik NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 8.1-8.10 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymu (pažeidimu), tačiau šie pažeidimai skundžiamuose sprendimuose nebuvo konstatuoti ir nurodyti. Teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai neatitinka jiems, kaip individualiems administraciniams aktams Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyke keliamų reikalavimų, t. y. jie nėra pagrįsti ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas konstatavo, kad atsakovė ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo metu nesivadovavo ginčo teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuojančiais teisės aktais, tokių aktų pažeidimų skundžiamuose sprendimuose nekonstatavo ir nenurodė, todėl teismas skundžiamus sprendimus panaikino. Teismas pažymėjo, kad šiuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės dėl sunykusio gyvenamojo namo ir nurodytų teisės aktų reikalavimų gali būti reikšmingos sprendžiat klausimą dėl suformuoto ir valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimo ar nuomos ieškovei lengvatine tvarka, tačiau tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė išreiškė valią lengvatine tvarka įsigyti ar nuomoti valstybinę žemę.
9. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę suderinti parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą yra perteklinis, nes panaikinus skundžiamus atsakovės sprendimus, ieškovė galės pakartotinai atsakovei pateikti žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą iš naujo tikrinti ir derinti, o NŽT ir be teismo įpareigojimo privalės įvertinti, ar pateikta žemės sklypo kadastrinių duomenų byla atitinka Taisyklių 8.1-8.10 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat privalės atlikti kitus, jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad NŽT specialistas, 2016 m. lapkričio 28 d. surašydamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, konstatavo ir vieną objektyvų (faktinį) kadastro duomenų bylos trūkumą (pažymėtą 3.3 punkte), t.y. „Nesuderinta su sklypo naudotoju. Nėra įmonės antspaudo ir direktoriaus parašo“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė bei nesivadovavo atsakovės paaiškinimais, jog skundžiamais raštais buvo teisėtai atsisakyta derinti kadastro duomenis. Vadovaujantis teismų praktika bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ sklypas (duomenys neskelbtini) yra formuojamas tikslu vėliau šį sklypą lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės įsigyti privačion nuosavybėn ar nuomotis.
1.2. Atsakovė pažymėjo, kad sąlygos dėl valstybinės žemės nuomos yra reglamentuotos CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis taisyklėmis, be to, dėl šių teisinių santykių yra išsamiai pasisakyta teismų praktikoje. Atsakovės teigimu, teismas skundžiamu sprendimu netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygas, nesivadovavo naujausia teismų praktika, todėl priėmė netinkamą sprendimą. Teismas neįvertino, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad statinio savininkė ieškovė nuo pat daikto įsigijimo nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja juo nei pagal tiesioginę paskirtį nei kitais poreikiais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nebaigti statyti statiniai yra priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, todėl nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ir pan., yra akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas. Tokiais atvejais teismai yra pripažinę, kad net nėra galimybės formuoti žemės sklypų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004).
1.3. Teismas neįvertino, kad administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustačius, jog fiziškai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar išlikę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal NTR įregistruotą paskirtį, todėl nėra ir teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l 33-261/2017, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017).
11. Ieškovė J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas byloje vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir iš jų viseto padarė išvadą, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės. Skundžiamuose sprendimuose atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės ir nurodyti teisės aktų reikalavimai (jų pažeidimai) nėra šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.
2.2. Apeliantės argumentai nepaneigia fakto, kad ieškovė yra teisėtai įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Jokiuose dokumentuose nėra patvirtintas visiškas nekilnojamojo turto išnykimo faktas, todėl ieškovė pagal CK 4.20 ir 4.37 straipsnius turi teisę atstatyti buvusį pastatą. Ieškovės kaip savininkės teisės turi būti ginamos įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė pažymi, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad gyvenamasis namas tokios būklės tapo ne dėl ieškovės kaltės, o dėl sukelto gaisro.
2.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir ja nesivadovavo. Apeliantės cituojama teismų praktika neatitinka išnagrinėtos civilinės bylos dalyko. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, akcentuoja, kad pastatų sunaikinimo faktas tiesiogiai nesukelia žemėnaudos teisės panaikinimo padarinių, nes sunaikintų statinių savininkas gali turėti teisę pastatus atkurti. Tokiu atveju yra svarbu, ar asmuo siekia tokia teise pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004). Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad išlikus net ir 10 procentų pastato, jo savininko nuosavybės teisė negali būti nuneigta, nes ir pamatai gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-347/2010).
2.4. Ieškovės ketinimas naudoti nuosavybėn įsigytus statinius akivaizdus, nes tapusi nekilnojamojo turto objektų savininke, ieškovė inicijavo žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą. Duomenų, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, būtų pakeistas ar nuginčytas byloje nepateikta. Ieškovės ketinimą naudoti nuosavybėn įsigytus statinius patvirtinta ir jos kreipimasis į NŽT su prašymu leisti atstatyti gyvenamąjį namą. Tačiau NŽT 2016 m. liepos 26 d. raštu atsisakius duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, susidarė situaciją, jog ieškovė negali naudoti pastato dėl jo būklės.
2.5. Ieškovės teigimu, byloje nenustatyta, kad ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas yra parengtas pažeidžiant galiojantį teritorijų planavimo detalųjį planą (Taisyklių 11 punktas), ar pažeidžiant kitus Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus.
12. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantė netinkamai kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nukrypsta nuo ginčo esmės. Trečiojo asmens teigimu, ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo, suformuoto žemės valdos projektu ribų ir kitų kadastro duomenų nustatymo, o ne dėl žemės sklypo formavimo Žemės sklypo įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Teismo panaikintais sprendimais buvo nuspręsta nederinti pareiškėjai išnuomoto 0,1957 ha valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, kadangi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas yra sudegęs, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas.
15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes visiškai nekreipė dėmesio ir nesivadovavo atsakovo paaiškinimais, kad skundžiamais raštais buvo teisėtai atsisakyta derinti kadastro duomenis, kadangi vadovaujantis teismų praktika bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra formuojamas tikslu vėliau šį sklypą lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės įsigyti privačios nuosavybės teisėmis ar nuomotis. Apeliantas grįsdamas apeliacinį skundą nurodo CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisės normas bei aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
16. Byloje kilo ginčas dėl valstybei priklausančio žemės sklypo statiniams eksploatuoti formavimo, siekiant jį išsinuomoti ar nusipirkti iš valstybės, ir Nacionalinės žemės tarnybos teisės nederinti šio žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos.
17. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – Skyrius) 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, ir nustatė, kad juo advokatė A. Veselovaitė buvo informuota, jog 2016 m. lapkričio 28 d. patikrinus šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą buvo nuspręsta jos nederinti, nes suformuotame žemės sklype sudegusio pastato požymių nerasta, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas (e. bylos 1 tomas, b. l. 25). Pažymima, kad jau derinant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, kuriuose formuojami žemės sklypai, jame esantiems statiniams (įrenginiams) eksploatuoti, turi būti įvertinama, ar visas formuojamo žemės sklypo plotas reikalingas jame esančių statinių (įrenginių) eksploatavimui. Nustačius, kad pateiktame derinti ar tvirtinti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte žemės sklypas formuojamas jame esančių statinių (įrenginių) eksploatavimui yra per didelio ploto, toks teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas negali būti derinamas ar tvirtinamas.
18. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjai J. G. ir advokatei A. Veselovaitei buvo paaiškinta, kad Skyriaus veiksmai, susiję su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parengtos kadastro duomenų bylos, atlikus kadastrinius matavimus, nederinimu, yra teisingi. Šiame rašte nurodoma, kad pagal Skyriaus pateiktą informaciją ir pastato buvimo vietoje atliktas fotofiksacijas matyti, kad yra išlikusi tik dalis pastato pamatų, teritorija aplink pamatus ir tarp pamatų yra apaugusi žolėmis ir nedideliais medeliais. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgusi į pastato fizinio nusidėvėjimo procentą ir būklę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, į tai, kad 2007 m. vasario 17 d. pastate kilo gaisras, remiantis Skyriaus atliktomis fotofiksacijomis, padarė išvadą, kad pastatas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos statinio sąvokos. Todėl tarnyba padarė išvadą, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, todėl šis žemės sklypas šiam statiniui eksploatuoti negalėjo būti formuojamas ir parduodamas ar išnuomojamas (e. bylos 1 tomas, b. l. 9-10).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, o taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties 19 pastraipoje nurodytas teisinis reglamentavimas savaime nereiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priimdama skundžiamus sprendimus derinti ar nederinti pateiktą žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, neturi derinimo teisinio pagrįstumo vertinti taikydama ir kitus įstatymus bei teisės aktus, kurie reglamentuoja valstybinės žemės nuomos ir pardavimo teisinius santykius ir turi esminę teisinę reikšmę žemės sklypo formavimo ir derinimo administracinei procedūrai.
21. Teismui skundžiamuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, kuriose nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Skyrius vadovavosi ir analogiškomis nuostatomis, įtvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kurių 28 punkte nurodyta, kad vadovaujantis taisyklėmis išnuomojami taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Skyrius, vertindamas ieškovės turimą statinį, kuriam eksploatuoti formuojama žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, vadovavosi ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta statinio sąvoka, kad statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, ir 2 straipsnio 72 dalyje numatyta statinio naudojimo sąvoka, kad tai esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai vadovavosi šiuo teisiniu reglamentavimu, nes jis turi esminės teisinės reikšmės pateiktos žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos derinimo teisiniam vertinimui ir lemia administracinės procedūros baigtį.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalį žemės sklypai formuojami: 1) kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 2) kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Pagal šių nuostatų 67 punktą jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 punktas).
24. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 107-4512; 2012, Nr. 4-134; TAR, 2014-12-30, Nr. 2014-20837) 7 punktą teritorinis padalinys, gavęs tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, nustato, ar ši byla parengta pagal Nuostatus ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, nuo 2012 m. sausio 1 d. formuojant žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse bei teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d. Pagal taisyklių 8.3 punktą tikrinimo kameraliai metu teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas; pagal taisyklių 8.4. punktą žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet nesuformuoto ir neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, ploto skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede; pagal taisyklių 8.7. punktą ar atliktos procedūros, nurodytos Nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose (Taisyklių 7.1 papunktyje nustatytu atveju ir Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytu atveju, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teises į žemę, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypą, lėšomis) arba Nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose ir Metodikos 100–102 punktuose (Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytu atveju, kai žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti valstybės lėšomis). Pagal taisyklių 10 punktą jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas.
25. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Žin., 2004, Nr. 149-5420), 2.4. punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tokios: žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šios nutarties 23-24 pastraipose aptartų Nuostatų ir Taisyklių įtvirtintą teisės normų sistemą, teritoriniam padaliniui nustačius pažeidimus, trukdančius suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, jis nėra derinamas ir pasirašomas, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla grąžinama vykdytojui, nurodant pažeidimus ir trūkumus.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, kaip ištirta šios nutarties 17 ir 21 pastraipose, skundžiamus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, grindė teisiniais argumentais apie nustatytus pažeidimus, kad patikrinus šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą buvo nuspręsta jos nederinti, nes suformuotame žemės sklype sudegusio pastato požymių nerasta, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pagrįstai savo nederinimą grindė ir teisiniais argumentais, kad derinant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, kuriuose formuojami žemės sklypai, jame esantiems statiniams (įrenginiams) eksploatuoti, turi būti įvertinama, ar visas formuojamo žemės sklypo plotas reikalingas jame esančių statinių (įrenginių) eksploatavimui, todėl nustačius, kad pateiktame derinti ar tvirtinti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte žemės sklypas formuojamas jame esančių statinių (įrenginių) eksploatavimui yra per didelio ploto, toks teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas negali būti derinamas ar tvirtinamas.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65, 67 ir 68 punktų nuostatas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 7, 8 ir 10 punktu nuostatas atsakovė, patikrinusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parengtą žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, teisėtai ir pagrįstai jo nederino. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei nustačius esminius pažeidimus, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų planas parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nėra išlikęs, naudojimui, toks derinimas būtų neteisėtas, todėl skundžiami sprendimai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Tai, kad atsakovė skundžiamuose sprendimuose nenurodė šioje nutartyje išanalizuotų teisės aktų, kurie reglamentuoja žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos derinimą, tačiau pagrįstai nurodė įstatymus, pagal kuriuos nustatė atitinkamus pažeidimus, nepaneigia skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes esant nustatytiems pažeidimams atsakovė pagrįstai nederino pateikto kadastrinių matavimo byloje parengto žemės sklypo plano.
Dėl ieškovės J. G. teisėtų lūkesčių naudoti žemės sklypą ir suderinti parengtą žemės sklypo plano kadastrinių matavimų bylą
29. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės J. G. teisėtus lūkesčius naudoti žemės sklypą ir suderinti parengtą žemės sklypo plano kadastrinių matavimų bylą, atsižvelgia į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ir taikant teisės normas dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos esamiems pastatams eksploatuoti ir atitinkamų žemės sklypų formavimo rengiant žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
30. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tokios: žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-545-261/2018; 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, t. y. kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-228/2013). Teismų praktikoje, nustačius, jog fiziškai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar išlikę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, todėl nėra ir teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-261/2017, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017).
32. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1962 m. gegužės 9 d. sprendimu A. ir A. V. buvo skirtas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), bendro 600 m2 ploto, gyvenamajam namui pastatyti (1 t., e. b. l. 165). Kauno miesto vykdomojo komiteto statybos ir architektūros reikalų skyriaus inžinieriaus geodezininko 1962 m. spalio 18 d. aktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypo kampai pažymėti natūroje keturiais mediniais kuoliukais sklypo kampuose (1 t., e. b. l. 172). 1996 m. lapkričio 12 d. tarp Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos architektūros reikalų skyrius ir A. bei A. V. sudarė sutartį dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiai gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis, bendro 600 m2 ploto, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 157).
33. Ieškovė J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 2009 m. vasario 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi iš G. K., G. A. ir V. V. įsigijo ¾ gyvenamojo namo 2A1ž su ¾ dalimis kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio), esančių (duomenys neskelbtini), už 21 000 Lt. Šios sutarties 1 punkto 3 pastraipoje numatant, kad žemės sklypo, kuriame yra parduodamas turtas, nuomos klausimas šiai dienai neaptartas. G. K., G. A. ir V. V. perleidžia pirkėjui nuomos teisę prie įgyjamų pastatų. Po perleidimo sandorio naujasis turto savininkas turi kreiptis į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo (2009 m. vasario 3 d. Kauno apskrities viršininko sutikimas Nr. 10-66). Pagal sutarties 10 punktą ši sutartis kartu yra ir turto bei teisių į jį perdavimo-priėmimo aktas. Pardavėjai šia sutartimi perduoda, o pirkėjai priima visą perduodamą turtą, teises į jį, visą techninę, projektinę ir kitą dokumentaciją, statybos leidimą bei visus kitus su turto disponavimo teise susijusius dokumentus (el. b. 1 t., b. l. 150-152).
34. Ieškovė J. G. 2009 m. vasario 17 d. Dovanojimo sutartimi asmeninės nuosavybės teisėmis gavo iš tėvo A. V. dovanų ¼ gyvenamojo namo 2A1ž ir kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio), esančių (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad žemės sklypo, kuriame yra dovanojamas turtas, nuomos klausimas šiai dienai neaptartas. Dovanotojas perleidžia dovanos gavėjai nuomos teisę į žemės sklypą prie įgyjamų pastatų dalies. Po perleidimo sandorio naujasis turto savininkas turi kreiptis į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo (2009 m. vasario 3 d. Kauno apskrities viršininko sutikimas Nr. 10-66) (el. b. 1 t., b. l. 168).
35. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai įvertinti ieškovės galimus teisėtus lūkesčius naudoti žemės sklypą ir suderinti parengtus žemės sklypo plano kadastrinius matavimus, išreikalavo 2009 m. vasario 3 d. Kauno apskrities viršininko sutikimą „Dėl žemės nuomos perleidimo“ Nr. 10-66, kuriuo Kauno apskrities viršininkė O. B., vadovaudamasi CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, sutiko, kad G. A., V. V., G. K. perleistų nuomos teisę žemės sklypo, kurio nuomos klausimas iki šios dienos neišspręstas, prie naujajam savininkui perleidžiamo pastato 2A1ž (3/4 dalis) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Po perleidimo sandorio naujasis nekilnojamojo turto savininkas turi kreiptis į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo (pop. bylos lapas 190).
36. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodyto Kauno apskrities viršininkės sutikimo teisinę reikšmę, visų pirma pažymi, kad jis buvo duotas užtikrinant CK 6.394 straipsnio „Teisė į žemės sklypą“ nuostatų, numatančių, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (1 dalis). Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (2 dalis). Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (3 dalis).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė J. G. nei 2009 m. vasario 17 d. Pirkimo-pardavimo, nei 2009 m. vasario 17 d. Dovanojimo sutartimi savaime neįgijo jokių daiktinių ar prievolinių teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys. Tačiau įgijusi statinius ir turėdamas 2009 m. vasario 3 d. Kauno apskrities viršininkės sutikimą „Dėl žemės nuomos perleidimo“ Nr. 10-66, ieškovė įgijo teisę ir teisėtą lūkestį pagal įstatymą įgyvendinti savo teises į žemės nuomą kreipiantis į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau tokiu būdu nei po statinių įsigijimo, nei vėliau šios teisės neįgyvendino.
38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėtas Kauno apskrities viršininkės sutikimas nereiškia, kad žemės nuomos sandoris būtų sudarytas besąlygiškai, nes prieš sudarant žemės nuomos sutartį teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliekami ir derinami žemės sklypo kadastriniai matavimai, būtų tiriama, kokie statiniai stovi žemės sklype ir koks pagal teisės aktus žemės sklypo dydis jiems eksploatuoti yra reikalingas ir gali būti išnuomotas. Šio sutikimo gavimas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą buvo būtina sąlyga notariškai sudaryti statinių perleidimo sutartį.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. kovo 13 d. rašte Nr. 13-478 nurodyta, kad 2007 m. buvo gesinamas gaisras name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisro metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdengimas, sulietos vandeniu pastato patalpos (el. b. 1 t., b. l. 73).
40. Ieškovė J. G. 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2015 m. kilo antras gaisras, kurio metu namas visiškai sudegė. Nurodė, kad 2007 m. vasario mėnesį kilo pirmas gaisras, name niekas negyveno, nudegė stogas, vienoje pusėje buvo šiek tiek perdengimo likę, apkalė langus, minimaliai aptvarkė, o pastatus įgijo, nes tikėjosi susitvarkyti. Nurodė, kad dokumentus tvarkėsi nuo 2014 m., tačiau per nežinojimą nugriovė namą; kreipėsi į planuotoją, tačiau įmonės direktorė pasakė, kad tai neįmanoma, nes žemė valstybinė, tada 2015 m. sudarė sutartį su L. U., kad padėtų tvarkyti. Ieškovė teismui nurodė, kad perkant buvo stogas nudegęs ir perdengimas šiek tiek apdegęs; 2009-2014 m. kreipėsi į žemėtvarką, bet visada buvo negatyvus atsakymas; tėtis kreipdavosi, tačiau gaudavo negatyvius atsakymus, tačiau pirkdama tikėjosi, jog galima susitvarkyti; dabar likę pamatai ir aptvarkyta, užgriuvęs rūsys, 2015 m. buvo antras gaisras, apdengė iki langų liko nedidelis kevalas, po 2015 m. gaisro viską kas sudegė išvežė, baldus, 2009-2015 metų laikotarpyje pasidarė kelią iki sklypo, išsipjovė medžius, susitvarkė po gaisro, 2014 m. kreipėsi į savivaldybę dėl sklypo formavimo procedūros, nes nežinojo, kur kreiptis; 2015 m. gaisrą sukėlė tikėtina užsukantys išgeriantys praeinantys žmonės, jie gyveno tik vasarą, tikėjosi, kad Nacionalinė žemės tarnyba leis susitvarkyti, todėl pirko statinius iš giminaičių (2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdis nuo 41 min.).
41. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, įgaliotas administracijos direktoriaus, gavęs ieškovės J. G. 2013 m. gruodžio 31 d. prašymą, 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A-124 leido pradėti rengti žemės sklypo prie pastato 2A1ž, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (el. b. 1 t., b. l. 171).
42. Pagal Sklypo plano rengimo 2014 m. vasario 3 d. reikalavimus Nr. SPR-9138, patvirtintus Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausiojo architekto N. V. 2014 m. vasario 3 d., dokumento pavadinimas Žemės sklypo prie pastato 2A1ž, (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, plano rengimo tikslas – iki 2000 kv. m žemės sklypo suformavimas pastato 2A1ž eksploatavimui, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (el. b. 2 t., b. l. 112). .
43. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764 patvirtino apie 1957 kv. m žemės sklypo prie pastato 2A1ž, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (el. b. 2 t., b. l. 125).
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė J. G. namą ir kiemo statinius įsigijo po gaisro name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tik 2014 m. pradėjo žemės sklypo formavimo veiksmus. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, darytų 2015 m. birželio mėnesį, matyti, kad žemės sklype yra likę tik pamatų dalys (fragmentai) (el. b. 1 t., b. l. 69-70), iš ko darytina išvada, kad nei ieškovė J. G., nei prieš ją buvę savininkai po gaisro pastatų nenaudojo, leido šiems statiniams visiškai sunykti.
45. Teisėjų kolegija faktiškai vertindama situaciją nustatė, kad ieškovės J. G. įsigyti statiniai (duomenys neskelbtini), yra fiziškai sunykę, gyvenamasis namas nenaudojamas ir dėl visiško sunykimo negali būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, šiems buvusiems statiniams eksploatuoti nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo, todėl Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė derinti parengtą žemės sklypo plano kadastrinių matavimų bylą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad reiškiamo ieškinio nepagrįstumą pagrindžia ir tai, kad kaip nurodyta šios nutarties 32 pastraipoje, buvusiems pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti buvo skirtas bendras 600 m2 ploto žemės sklypas, tuo tarpu teikiama net tris kartus didesnio 1957 m2 valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, visiškai nepagrindžiant šio žemės sklypo poreikio esamiems statiniams (kurių nėra išlikę) eksploatuoti.
46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu nepagrįstai tenkino ieškinio dalį – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, todėl ši teismo sprendimo dalis panaikinama ir ieškinys atmetamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
47. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria buvo patenkintas ieškinys ir ieškinį visiškai atmetus, panaikinamos ir teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriomis ieškovei J. G. iš atsakovės priteista dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų – 587,50 Eur, o taip pat trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G. iš atsakovės priteista dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų – 150,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus ieškovės ir trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinamas.
48. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 12,15 Eur, patirtos pirmosios instancijos teisme ir 8,01 Eur patirtos apeliacinės instancijos teisme, viso 20,16 Eur ieškinį visiškai atmetus priteistinos iš ieškovės J. G. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies – panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovei J. G. dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų – 587,50 Eur, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G. dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų – 150,00 Eur iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Valstybei iš ieškovės J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 20,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas