Civilinė byla Nr. 2-1218/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.5
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės
Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus
uždarosios akcinės bendrovės „Transta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos
teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria tenkinti pareiškėjų akcinės
bendrovės „Alytaus tekstilė“ bankroto administratoriaus ir kreditoriaus A. G. A. skundai panaikinti kreditorių susirinkimo
nutarimo dalį civilinėje byloje Nr. B2-92-555/2010 bankrutuojančios akcinės
bendrovės „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
Pareiškėjai BUAB „Alytaus
tekstilė“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ir kreditorius A. G. A. bankroto byloje pateikė skundus dėl 2010 m.
vasario 2 d. BUAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių
komiteto nutarimo dalies panaikinimo. Pareiškėjai prašė pripažinti neteisėtu ir
panaikinti bankrutavusios AB „Alytaus tekstilė“ 2010 m. vasario 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimą
pirmu darbotvarkės klausimu – „nustatyti išlaidas
už parduodamą arba perduodamo įkeisto turto administravimą 1 procentą nuo perduodamo arba parduoto turto vertės“. Skunduose nurodoma, kad šis nutarimas yra neteisėtas,
nepagrįstas bei pažeidžiantis kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti
įkeitimu ar hipoteka, teises bei turtinius interesus bei prieštarauja
protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi perduodamo turto administravimo atlyginimo dydis yra nepagrįstai mažas, jis padengs tik
nedidelę BAB „Alytaus tekstilė“ faktiškai turėtų turto
administravimo išlaidų dalį ir kreditoriai, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu/hipoteka privalės atlyginti
žymiai didesnę dalį administravimo išlaidų, nei kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti
įkeitimu/hipoteka, nepriklausomai nuo išlaidų, skirtų įkeistam ar neįkeistam turtui administruoti, bei gaus mažesnę lėšų dalį
jų kreditoriniams reikalavimas tenkinti arba jų kreditoriniai reikalavimai iš
viso liks nepatenkinti.
Kauno apygardos teismas 2010 m.
balandžio 28 d. nutartimi tenkino BUAB „Alytaus
tekstilė“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens ir kreditoriaus A. G. A. skundus. Teismas
panaikino BAB „Alytaus tekstilė“ 2010 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo
nutarimo dalį, kuria nustatytos išlaidos už parduodamą arba
perduodamo įkeisto turto administravimą 1 procentas nuo perduodamo arba parduoto turto vertės. Teismas
nurodė, kad BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo penki
į kreditorių komitetą išrinkti nariai, du nariai balsavo raštu, todėl laikė,
kad kreditorių nutarimai priimti teisėtai. Bankrutavusios AB “Alytaus tekstilė”
kreditorių komitetas 2010 m. vasario 2 d., nagrinėdamas posėdžio darbotvarkės
klausimą dėl administravimo išlaidų, tenkančių įkaito turėtojams, perduodant
įkeistą turtą, nutarimu nutarė nustatyti išlaidas už parduodamą arba perduodamo
įkeisto turto administravimą 1 procentą nuo perduodamo arba parduoto turto
vertės, todėl laikytina, kad kreditoriai išreiškė valią išskirti įkeisto turto
administravimo išlaidas į atskirą administravimo išlaidų sąmatą. Teismas
sprendė, kad pagal byloje pateiktą administratoriaus
2010 m. balandžio 13 d. BAB „Alytaus tekstilė “ gautinų pajamų už įkeistą bei
neįkeistą turtą ir dengtinų administravimo išlaidų santykio apskaičiavimą, kreditoriai,
kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka/įkeitimu, galiojant skundžiamam
nutarimui, sumokėtos įkeisto turto administravimo išlaidos maksimaliai dengtų
apie 135861 Lt, o kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai nėra
užtikrinti, tenka padengti apie 3400000 Lt administravimo išlaidų, be to,
planuojamos gauti lėšos už įkeistą turtą yra apie 2000000 Lt didesnės, negu už
neįkeistą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad kreditorių
komitetas, nenustatęs konkrečių įkeisto turto administravimo išlaidų dydžio
(ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis), priėmė nutarimą prieštaraujantį protingumo bei
sąžiningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai nėra
užtikrinti įkeitimu, teises bei turtinius interesus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu
atveju BAB „Alytaus tekstilė“ kreditoriai, priimdami skundžiamą nutarimą,
išskyrė įkeisto turto administravimo išlaidas į atskirą administravimo išlaidų
sąmatą. Atsižvelgiant į ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu,
įkeisto turto administravimo išlaidos turėtų būti nustatomos įvertinant jas
proporcingai visoms bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto administravimo
bankroto proceso metu turėtoms išlaidoms.
Atskiruoju skundu kreditorius UAB
„Transta“ prašo Kauno apygardos
teismo nutartį pakeisti, pareiškėjų
skundus atmesti arba priimti kitą sprendimą. Apeliantas atskirąjį skundą
grindžia šiais motyvais:
1. Administravimo išlaidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus
atlyginimo nustatymas, priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai, todėl teismas sprendė ne jo kompetencijai
priskirtus klausimus.
2. Kreditorius
A. G. A. piktnaudžiauja savo
procesinėmis teisėmis, be reikalo vilkindamas bankroto eigą, nes skundą pateikė
nesitikėdamas patenkinti savo kreditorinių reikalavimų.
3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog
pareiškėjai grįsdami savo skundus pirmos eilės
kreditorių
interesų gynimu bei įkeitimu užtikrintų kreditorių piktnaudžiavimu, iškreiptai
pateikia
susiklosčiusią bankroto byloje situaciją, nes įkeitimu užtikrinti kreditoriniai
reikalavimai sudaro 41,38 procento.
4. Administratoriaus
siūlomas ir teismo priimtas ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalyje nurodomas (įkeisto turto
administravimo išlaidų) sutapatinimas su ĮBĮ 36 straipsnyje pateikiamomis
(bendromis administravimo išlaidomis), prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ normoms.
5. Teismas negalėjo vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo,
nes susirinkimo nutarimai priimami pagal kreditorinių reikalavimų dydį, t.y. taip, kad
tenkintų daugiausia kreditorinių reikalavimų turinčiųjų interesus (ĮBĮ 24str. l
d.) arba labiausiai
nuo bankroto nukentėjusiųjų interesus.
6. Administravimo
išlaidų atlyginimo naštos užkrovimas tik 3 kreditoriams iš 108 pareiškusiųjų
kreditorinius reikalavimus, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
7. Kreditoriai ir
administratorius reikšdami teismui nepagrįstus skundus didina bendrąsias
administravo išlaidas, kurias per teismą bando išsireikalauti tik iš trijų
kreditorių.
8. Teismas, išskirdamas atskirą, ĮBĮ neįvardinamą
kreditorių rūšį, peržengė ĮBĮ taikymo ribas ir ėmėsi ginti įstatymu nenumatytų
subjektų teises, t.y. netaikė įstatymiškų priemonių (LR CK 1.136 str.; 1.137 str.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratoriaus
įgaliotas asmuo prašo nutraukti apeliacinį procesą, o laikant, jog skundą pasirašė asmuo turintis teisę jį
pasirašyti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad:
1. Atskirąjį skundą
padavė (pasirašė) asmuo, neturintis teisės jį paduoti (pasirašyti), nes UAB „Transta“
direktorius įgaliojimu įgaliojo direktoriaus pavaduotoją L. K. atstovauti įmonės interesams tik civilinėje byloje Nr.
B2-92-555/2010. Taip pat prie
atskirojo skundo nėra įrodymų apie L. K. turimą aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą.
2. Apeliantas apeliacinės
instancijos teismo alternatyviu prašymu prašo – palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, todėl apelianto
pateiktas dokumentas apskritai nėra
laikytinas skundu ir neturėjo būti priimtas, kadangi iš pareikšto prašymo
darytina išvada, jog apeliantą
tenkina priimta pirmosios instancijos teismo nutartis.
3. Pirmosios instancijos
teismas nenustatė administravimo išlaidų sąmatos bei neįsikišo į administravimo išlaidų
klausimo sprendimą, tačiau panaikino nutarimą prieštaraujantį protingumo ir
sąžiningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai nėra
užtikrinti hipoteka, teises bei turtinius interesus, todėl šiuo pagrindu
pirmosios instancijos teismo nutartis nėra naikintina.
4. Pirmosios
instancijos teismas informavo apie A. G. A. skundą bei papildomus
apelianto į bylą pateikiamus procesinius dokumentus ir byloje dalyvaujantiems
asmenims leido su jais susipažinti.
5. Teismas turėjo
pakankamą medžiagą, jog galėtų įvertinti skundžiamo nutarimą atitikimą protingumo bei
sąžiningumo principams bei Lietuvos Respublikos įstatymams.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine
tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei
absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK
320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina
apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame
skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių
skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos
teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į atsiliepime į atskirąjį
skundą pateiktus argumentus, kad atskirąjį skundą padavė (pasirašė) asmuo,
neturintis teisės jį paduoti (pasirašyti), nurodo, jog Lietuvos apeliaciniame
teisme 2010 metų spalio 4 d. gautas UAB „Transta“ paaiškinimas bei
tapatus skundas pasirašytas šios įmonės direktoriaus. Kolegijos nuomone, esant įmonės vadovo pasirašytam analogiškam skundui, laikytina, kad atskirasis
skundas pateiktas tinkamo atstovo, todėl vien dėl formalaus pažeidimo nėra
pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.
Apeliantas teisingai nurodo, kad administravimo išlaidų
klausimų sprendimas, tarp
jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklauso kreditorių
susirinkimo, o ne teismo kompetencijai,
tačiau neteisingai interpretuoja teismo vaidmenį šiuo klausimu. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį
kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti skundžiamas teismui, tokią teisę
turi kreditoriai ir bankrutuojančios įmonės administratorius. Pagal ĮBĮ 25 straipsnio prasmę gali būti skundžiamas ir
kreditorių komiteto nutarimas, nes komitetas veikia kreditorių susirinkimo
pavedimu ir pagal jo nustatytą kompetenciją. Todėl
pirmosios instancijos teismas
neviršindamas jam suteiktų įgaliojimų, neįsikišdamas
į administravimo išlaidų klausimo sprendimą, panaikino nutarimą pažeidžiantį kreditorių, kurių
reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, teises bei turtinius interesus.
Apelianto argumentai dėl
kreditoriaus A. G. A. piktnaudžiavimo
savo procesinėmis teisėmis ir bankroto eigos vilkinimo yra nepagrįsti, nes kreditorius
realizavo jam suteiktą teisę ginti savo kaip kreditoriaus pažeistas teises bei
interesus.
Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalį,
kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu posėdžiuose dalyvauja daugiau
kaip pusė narių. Iš bylos medžiagos matyti, kad BAB „Alytaus tekstilė“ 2010 m.
vasario 2 d. kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo penki į kreditorių komitetą
išrinkti nariai, du nariai balsavo raštu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai
laikė, kad kreditorių nutarimai priimti teisėtai.
Bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios
išlaidos, kurios laikytinos bankroto administravimo išlaidomis, nustatytos ĮBĮ
36 straipsnio 3 dalyje. Administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios
ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą,
įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir
kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina,
keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių
susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 1, 2 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo teisminėje
praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administravimo išlaidų klausimų sprendimas priklauso kreditorių
susirinkimo, ne teismo kompetencijai. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės
kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ 34 ir 35 straipsniuose
nustatyta tvarka; pirmiausiai tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti
kreditorių reikalavimai; įkaito turėtojui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus
įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą (ĮBĮ 34
str.). Pažymėtina, jog įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administravimo
išlaidų apmokėjimo klausimus (ĮBĮ 36 str. 1 d.) bei
kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką (ĮBĮ 34, 35 str.), yra
glaudžiai susijusios.
ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalis reglamentuoja įkeisto turto
administravimo išlaidų apmokėjimą tuo atveju, kai administratorius perduoda
neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui. Ši įstatymo nuostata rodo, kad
įkaito turėtojas privalo dalyvauti bankrutuojančios įmonės administravimo
išlaidų atlyginime visais atvejais ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai
tas turtas perduodamas neparduotas įkaito turėtojui.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administratoriaus 2010 m. balandžio 13 d. BAB „Alytaus
tekstilė “gautinų pajamų už įkeistą bei neįkeistą turtą ir dengtinų
administravimo išlaidų santykio apskaičiavimu, ir tinkamai sprendė, kad
kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka/įkeitimu, galiojant
skundžiamam nutarimui, sumokėtos įkeisto turto administravimo išlaidos
maksimaliai dengtų apie 135861 Lt, o kreditoriams, kurių kreditoriniai
reikalavimai nėra užtikrinti, tenka padengti apie 3400000 Lt administravimo
išlaidų, be to, planuojamos gauti lėšos už įkeistą turtą yra apie 2000000 Lt
didesnės, negu už neįkeistą turtą. Teisėjų kolegijos nuomone kreditorių
komitetas nenustatęs konkrečių įkeisto turto administravimo išlaidų dydžio (ĮBĮ
33 straipsnio 5 dalis), priėmė nutarimą prieštaraujantį protingumo bei
sąžiningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai nėra
užtikrinti įkeitimu, teises bei turtinius interesus. Kaip teisingai nurodė
pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į ĮBĮ 33 straipsnio 5
dalies nuostatas, įkeisto turto administravimo išlaidos turėtų būti nustatomos
įvertinant jas proporcingai visoms bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto
administravimo bankroto proceso metu turėtoms išlaidoms.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei
pagrįstą nutartį ir naikinti ją
atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329
str. 1 d., 263
str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio pirmu punktu,
n
u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio
28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Marytė Mitkuvienė
Vytas Milius
Vigintas Višinskis