Administracinė byla Nr. A-4363-502/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00110-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. (I. K.), jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

1.       Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) piliečio I. K. (I. K.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2.       Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Užsienietis 2019 m. spalio 24 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III Reglamentas). Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo. Iš (duomenys neskelbtini) Migracijos skyriaus gauta informacija apie tai, kad buvo planuota grąžinti visą (duomenys neskelbtini) piliečių šeimą: F. N. ir Užsienietį kartu su mažamečiais vaikais, tačiau šeima, prieš išvykdama užsakomuoju reisu į Lietuvą, paslėpė vieną iš savo vaikų, vaiko buvimo vietos pareigūnams neatskleidė, tokiu būdu Užsienietis ir F. N. sutrukdė (duomenys neskelbtini) kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą, atsisakė pasirašyti paaiškinamajame dokumente. Užsienietis į Lietuvą grąžintas vienas.

3.       Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 15PR-329 dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo iš esmės bei 2020 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 43PR-15 pratęsė šio prašymo nagrinėjimą trims mėnesiams. 

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 27 d. nutarimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. sausio 25 d. Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi skundą atmetė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. sausio 24 d. sprendimu pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2020 m. balandžio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi Užsieniečio skundą dėl minėto teismo sprendimo atmetė. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 25 d. raštu informavo, kad atsižvelgiant į byloje esančią informaciją, Užsieniečio ir jo šeimos migracijos istoriją bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį, nėra tikėtina, jog Užsieniečio tikslas yra gauti prieglobsti Lietuvos Respublikoje bei čia gyventi. Labiau tikėtina, kad Užsienietis prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsienietis nebendradarbiauja, iš esmės trukdo valdžios institucijoms vykdyti jų funkcijas. Proporcingumo principas ir teisinga valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių pusiausvyra būtų užtikrinama taikant sulaikymo priemonę, o skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika nepasiekti tikslo išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų.

II.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 27 d. nutarimu paskirto Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6.       Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 24 d. Lietuvai iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III Reglamentą grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis Užsienietis. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, šis prašymas dar neišnagrinėtas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 27 d. nutarimu Užsienietis sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje iki 2020 m. sausio 25 d. Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris konstatavo, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir Užsieniečio skundo netenkino.

7.       Teismas nustatė, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams – iki 2020 m. balandžio 25 d. Užsieniečio apeliacinis skundas dėl šio sprendimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atmestas. Teismas iš Migracijos departamento 2020 m. kovo 25 d. informacijos apie Užsienietį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties sprendė, kad Užsienietis nesiekia (neturi tikslo) gyventi Lietuvoje, todėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. I. K. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra galimybės, kadangi jis nebendradarbiauja su Migracijos departamentu nustatant jo teisinę padėtį, o jo elgesys (duomenys neskelbtini) jį neigiamai charakterizuoja, kaip linkusį vengti atlikti savo pareigas ir neteisėtais veiksmais trukdantį valdžios institucijoms vykdyti savo funkcijas. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nesaistomas jokiais ryšiais, todėl yra pagrindas manyti, jog sulaikymas yra proporcinga priemonė siekiant išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, o alternatyvių sulaikymui priemonių, numatytų Įstatymo 115 straipsnyje, taikymas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas.

III.

8.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9.       Užsienietis pažymi,

10.       Užsieniečio vertinimu, Migracijos departamento 2020 m. kovo 25 d. raštas, kuriuo išreiškiamas būtinumas sulaikyti Užsienietį, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis būtų aktualūs tik tuomet, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio sulaikymo arba sulaikymo pratęsimo ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. 

11.       Užsienietis nurodo, kad nors jo sulaikymo pagrindai nėra išnykę, tačiau jis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, todėl jo atžvilgiu turėjo ir turi būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

12.       Užsienietis pažymi, kad 2020 m. kovo 26 d. Europos Komisijos pranešime (toliau - pranešimas), Europos Komisijos komisaras, atsižvelgdamas į situaciją, susiklosčiusią dėl COVID-19 pandemijos, ragina visas Europos Sąjungos valstybės nares (toliau – ir valstybės narės) prieglobsčio prašytojus, esančius sulaikyme, paleisti į laisvę. Pranešime nurodoma, kad valstybių narių valdžios institucijos taip pat turėtų susilaikyti nuo naujų sprendimų sulaikyti prieglobsčio prašytojus. Tokios pozicijos laikosi ir sulaikyme esančius prieglobsčio prašytojus alternatyviai apgyvendinusios valstybės narės Belgija, Ispanija, Nyderlandai bei Jungtinė Karalystė, kurios skatina ir kitas valstybes nares sekti jų pavyzdžiu. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad iš sulaikymo paleisti asmenys turėtų tinkamas galimybes būti apgyvendintiems ir naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant sveikatos priežiūrą. Sulaikytų imigrantų paleidimas, suteikiant alternatyvią sulaikymui priemonę, yra tik viena iš galimų priemonių, kurios valstybės narės gali imtis COVID-19 pandemijos laikotarpiu, tikslu apsaugoti asmenis, kuriems yra apribota laisvė, o taip pat apsaugant ir kitų prieglobsčio prašytojų bei migrantų teises.

13.       Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14.       Pareiškėjas pažymi, kad alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas nėra teismo prievolė, bet prerogatyva. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai yra nustatomos visos trys Įstatymo 115 straipsnyje nustatytos sąlygos: užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ar Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutinka, kad Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nes būdamas (duomenys neskelbtini) suplanavo ir paslėpė vieną iš savo vaikų tuo tikslu, kad neįvyktų jo šeimos perdavimas pagal Dublino III Reglamentą. Nesant vienos iš alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo sąlygų alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti svarstoma.

15.       Pareiškėjas nurodo, kad yra didelė tikimybė, jog Užsienietis, turėdamas neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio, imsis bet kokių priemonių išvengti išsiuntimo į tėvynę, slapstysis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kurios vykdys jo išsiuntimą, arba neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, kur gyvena jo žmona su vaikais. Prieglobsčio prašymo motyvai kol kas nėra išaiškinti, o užsieniečiui išvykus, Migracijos departamentas negalės vertinti prieglobsčio prašymo motyvų bei priimti sprendimo prieglobsčio byloje. Migracijos departamentas savo nuomonę išreiškė 2020 m. kovo 25 d. rašte, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šį faktą ir pagrįstai pratęsė Užsieniečiui sulaikymą papildomų dviejų mėsių laikotarpiui.

16.       Įstatymo 114 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai sprendime nustatė esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 5 dalies 7 punkte numatytus sulaikymo pagrindus, kuriuos du kartus patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pripažindamas Užsieniečio sulaikymo pagrindų buvimą. Sprendžiant sulaikymo pratęsimo klausimą ir viršijant 6 mėnesių terminą reikia atsižvelgti į kiekvienos bylos individualias aplinkybes.

17.       Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į visas Europos Komisijos rekomendacijas (įskaitant ir pranešimą) Covid-19 pandemijos kontekste, priėmė vienintelį teisės aktą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. V-678 „Dėl užsieniečių, apgyvendintų Užsieniečių registracijos centre, judėjimo karantino laikotarpiu“, kuriuo nusprendė įpareigoti Užsieniečių registracijos centro viršininką apriboti nesulaikytų prieglobsčio prašytojų, apgyvendintų Centre, išvykimą iš Centro ribų – numatant išvykimo terminą 1 val., bei užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai, išvykstantys iš Centro, naudotų medicinines kaukes / respiratorius ir vienkartines pirštines viso išvykimo metu. Tuo pagrindu Centro viršininko 2020 m. balandžio 9 d. pavedimu Nr. 15K-522 „Dėl prevencinių veiksmų Covid-19 plitimui“ visi Centre apgyvendinti užsieniečiai bei personalas buvo supažindinti su nauja tvarka bei prievole naudoti apsaugos priemones, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. 1D-1486 išaiškino, kad visi užsieniečiai, kurių teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpis baigėsi paskelbto karantino metu, taip pat tie, dėl kurių buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo, bet laikotarpis savanoriškai išvykti baigėsi karantino metu, gali likti Lietuvoje karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, tačiau tokie užsieniečiai privalės išvykti pasibaigus karantinui Lietuvos Respublikoje per nustatytą tam tikrą toleravimo laikotarpį. Kitų nurodymų ar rekomendacijų Centras nėra gavęs, todėl jų atžvilgiu yra taikomas esamas teisinis reguliavimas. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, paskesnio prašymo motyvai dar nėra išnagrinėti, kadangi dar nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Pareiškėjo kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymas yra teisiškai pagrįstas, remiantis nacionalinės teisės aktais, t. y. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10 punkte, 114 straipsnio 7 dalyje, bei tikslingas, siekiant valstybei eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo iki 2020 m. birželio 21 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 10 punkto nuostatomis, Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. birželio 21 d.

20.       Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Įstatymo nuostatas, kadangi užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau, nei 6 mėnesiams, jis nevengia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikytina ir atsižvelgiant į Europos Komisijos komisaro rekomendacijas esant Covid-19 pandemijai.

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

22.       Vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi dėl užsieniečio sulaikymo ilgiau kaip 48 valandoms pagal VSAT pareigūno teikimą turi teisę spręsti tik teismas, t. y. tik teismas turi diskreciją nuspręsti, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį ilgiau kaip 48 valandoms Įstatyme įtvirtintais pagrindais ir tam nereikia gauti jokių kitų institucijų (įstaigų) (tarp jų – Migracijos departamento) pozicijų (nurodymų).

23.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau ir prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos.

24.       Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

25.       Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

26.       Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

27.       Iš Užsieniečio asmens bylos duomenų matyti, kad jis Užsieniečių registracijos centro tyrimų skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 4T-248 buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms Centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 27 d. nutarimu Užsienietis Centre sulaikytas iki 2020 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. balandžio 25 d. Šioje byloje skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

28.       Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-5915-415/2020 nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, šeimą nuspręsta grąžinti į Lietuvos Respubliką prieglobsčio procedūrai vykdyti. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 43PR-15 pratęsė prašymo nagrinėjimo terminą dar trims mėnesiams.

29.       Nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Migracijos departamento pratęstas Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, tačiau pareiškėjas ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepateikė duomenų apie tai, kokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo. Užsieniečio asmens byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Užsienietis buvo kviečiamas į Migracijos departamentą 2020 m. gegužės 12 d. apklausai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio prieglobsčio suteikimo prašymo nagrinėjimui užsitęsus tokį ilgą laiko tarpą, pareiškėjui Užsieniečio nebendradarbiavimą iš esmės grindžiant aplinkybėmis, įvykusiomis praeityje ir nesant Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytų ilgesnio, nei 6 mėnesių sulaikymo termino pratęsimo pagrindų, nėra pagrindo pratęsti sulaikymo terminą.

30.       Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgdama aptartą teisinį reglamentavimą bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą.

31.       Užsienietis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, kad dar nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio suteikimo motyvai, apeliaciniame skunde prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Bylos duomenimis, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, laikytina pakankama ir tinkama Užsieniečio situacijoje ir taikytina kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. birželio 21 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2020 m. balandžio 10 d. teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsimo tenkinti iš dalies.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. (I. K.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. birželio 21 d.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai                                        Artūras Drigotas

                                        Dainius Raižys

Dalia Višinskienė