Administracinė byla Nr. eA-2458-1062/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00576-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – viešoji įstaiga „Hermis Europe“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“, kurio procesinė padėtis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi iš trečiojo suinteresuotojo asmens pakeista į pareiškėjo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. vasario 15 d. rašte Nr. A51-8813/17(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties ir įvažos į sklypą“ (toliau – ir ginčijamas raštas, Raštas) išdėstytą sprendimą, nepritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. vasario 28 d. prašymo suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Hermis Europe“, atstovaudama UAB „Callida“ interesus, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir pritarti įvažos vietos UAB „Callida“ nuosavybės teise priklausančiame 0,8985 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirinkimui pagal pateiktus priešprojektinio pasiūlymo sprendinius. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamu sprendimu nepritarė projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai.

3.       Pareiškėjo teigimu, ginčijamą raštą pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo, o pateiktas atsakymas į pareiškėjo užduotą klausimą yra neišsamus, nes neaišku, kokius veiksmus pareiškėjas toliau turi atlikti. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesilaikė sprendimo priėmimo procedūrų, ginčijamas raštas neatitinka sprendimo dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo reikalavimų, kadangi raštas išdėstytas ne kaip sprendimas, o kaip siūlymas. Pažymėjo, kad ginčijamas raštas yra abstraktaus pobūdžio, nėra konkrečių motyvų, paaiškinimų, nuorodų į galiojančius teisės aktus. Akcentavo, kad teisėto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per nustatytą 5 darbo dienų terminą nepriėmė.

4.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas nurodė, kad ginčijamą raštą įgaliotas savivaldybės vyriausiasis architektas (Miesto plėtros departamento direktorius) A. B., kuris šiuo metu nebedirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 13 priedo 12 punktas nustato, jog savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, ir per 5 darbo dienas jai pritaria arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

6.       Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. vasario 21 d. pasitarime buvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo pateiktos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, kurio metu nuspręsta nepritarti pareiškėjo siūlymams, nurodant, jog reikia skaidyti tūrį, rodyti parkavimą, gauti Miesto ūkio departamento sąlygas dėl įvažiavimo, mažinti aukštingumą, rodyti vaikų žaidimų aikšteles. Teigė, kad apie šį priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-8813/17(2.15.2.31-MP8).

7.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog ginčijamas raštas yra abstraktaus pobūdžio ir nurodė, kad statytojui tenka pareiga parengti projektinių pasiūlymų užduotį, pateikti informaciją apie sumanytą statinį. Savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) yra suteikta teisė, bet ne pareiga nustatyti aukštingumą, pastato tūrių skaidymą ir kitus parametrus. Pabrėžė, kad pareiškėjas žinojo, jog aplink esančiame valstybiniame žemės sklype yra patvirtintas detalusis planas (kurį pareiškėjas ginčijo kitoje administracinėje byloje) ir šalia UAB „Callida“ nuosavybės teise priklausančio sklypo dominuoja GI – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Atsakovo nuomone, ginčijame rašte pagrįstai prašoma pareiškėjo atsižvelgti į gretimybes, mažinant aukštingumą ir skaidant tūrį.

8.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui jau ne pirmą kartą yra atsakoma raštu į panašius klausimus. Kadangi ankstesniais raštais buvo sprendžiamas įvažiavimo klausimas, atsakovas mano, kad glaustai išdėstyti ginčijamo rašto motyvai turėjo būti pareiškėjo suvokti (suprasti), dėl ko nėra pagrindo panaikinti minėtą raštą kaip nepagrįstą.

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VšĮ „Hermis Europe“, atstovaudamas UAB „Callida“, 2017 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas patvirtinti projektinio pasiūlymo užduotį, pateikti pritarimą įvažos į sklypą statinio aptarnavimo vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, informavo, kad darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais metu 2017 m. vasario 14 d. projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nepritarta, taip pat, pasiūlyta skaidyti projektuojamo pastato tūrį, mažinti pastato aukštingumą, atsižvelgiant į aplinkinį užstatymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius ginčijamu raštu, kurį pasirašė vedėja A. P., informavo pareiškėją, kad darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais metu 2017 m. vasario 14 d. projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nepritarta.

11.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 12 punkto ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad sprendimą, kuriuo pritarta arba nepritarta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, pasirašo direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius būtų įgaliojęs A. P. pasirašyti sprendimus dėl projektinių pasiūlymų užduoties. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad ginčijamą raštą pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo.

12.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad kartu su ginčijamu raštu pareiškėjui nebuvo pateiktas nei Rašte minėtas Miesto plėtros departamento 2017 m. vasario 14 d. darbinio pasitarimo, kuriame nepritarta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, protokolas, nei kiti su šio sprendimo priėmimu susiję dokumentai. Pabrėžė, kad ginčijamame rašte nedetalizuota, kodėl siūloma skaidyti projektuojamo pastato tūrį, mažinti pastato aukštingumą, taip pat nenurodytos konkrečios priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punkto prasme. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ginčijamas raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nurodytų VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.  

13.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas netinkamai atliko pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūras, panaikinęs ginčijamą raštą, įpareigojo atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. prašymą, priimant sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priede „Projektiniai pasiūlymai“ nustatytą tvarką.

III.

14.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.  

15.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamą raštą pasirašiusi A. P. neturėjo įgaliojimų pasirašyti sprendimus dėl projektinių pasiūlymų užduoties. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 40-383 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento nuostatai ir 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 40-568 – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus ir jo poskyrių nuostatai, kurie yra viešai prieinami. Akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius minėtais įsakymais įgaliojo Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus darbuotojus spręsti klausimus ir dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduočių, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ginčijamą raštą pasirašė neįgaliotas asmuo. Pabrėžia, kad jeigu vis dėlto teismas pripažintų, jog ginčijamą raštą pasirašė neįgaliotas asmuo, pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien formalus reikalavimų neatitikimas negali būti pagrindu panaikinti individualų administracinį aktą.

16.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir teigia, jog tokia teismo išvada neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pažymi, kad šiuo atveju turi būti įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjui ne pirmą kartą atsakoma raštu į panašius klausimus. Atsakovo nuomone, kadangi ankstesniais raštais buvo sprendžiamas įvažiavimo ir planuojamo per didelio užstatymo klausimas, laikytina, jog glaustai išdėstyti ginčijamo rašto motyvai turėjo būti pareiškėjo suvokti (suprasti).

17.       Pareiškėjas UAB „Callida“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. 

18.       Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog Miesto plėtros departamento nuostatai ir Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus bei jo poskyrių nuostatai darbuotojams suteikia teisę priimti sprendimus dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo (patvirtinimo). Akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 30-2610 įgaliojo savivaldybės vyriausiąjį architektą A. B., jo nesant – jį pavaduojantį departamento direktoriaus pavaduotoją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu derinti projektinių pasiūlymų užduotis, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir Statybos dokumentų skyriaus bei poskyrių darbuotojai turi tik patariamojo balso teisę patarti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kokį sprendimą nagrinėjamu klausimu rekomenduoja priimti, tačiau sprendimą turi priimti pats administracijos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas.

19.       Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą raštą panaikino vien formaliais pagrindais. Atkreipia dėmesį, kad su atsakovu panašiais klausimais bylinėjasi nuo 2011 m. rudens ir pareiškėjo skundai teismų yra tenkinami. Akcentuoja, kad teismai ne kartą yra pasisakę dėl to, kieno kompetencija spręsti prašymą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo ir nurodę, jog nei Miesto plėtros departamento, nei Statybos dokumentų skyriaus darbuotojai tokio sprendimo priimti negali, tačiau atsakovas atkakliai ir piktybiškai ignoruoja ankstesnius teismų išaiškinimus identiškais klausimais ir kartoja tuos pačius teisės aktų pažeidimus.

20.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymi, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti ginčijamo rašto priėmimo motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. vasario 15 d. rašto Nr. A51-8813/17(2.15.2.31-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. prašymo suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. 

22.       Minėtu raštu atsakovas informavo pareiškėją, jog 2017 m. vasario 14 d. įvykusio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento posėdžio metu buvo nepritarta pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir pasiūlyta skaidyti projektuojamo pastato tūrį, mažinti pastato aukštingumą, atsižvelgiant į aplinkinį užstatymą. 

23.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas netinkamai atliko pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūras, panaikinęs ginčijamą raštą, įpareigojo atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. prašymą, priimant sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priede „Projektiniai pasiūlymai“ nustatytą tvarką.

24.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymi, kad ankstesniais raštais buvo sprendžiamas įvažiavimo ir planuojamo per didelio užstatymo klausimas, todėl laikytina, jog glaustai išdėstyti ginčijamo rašto motyvai turėjo būti pareiškėjo suvokti (suprasti).

25.       Pažymėtina, kad iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Be to, sprendžiant, ar atitinkamas aktas sukelia asmenims teisines pasekmes, turi būti atsižvelgiama ne tik į akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar vartojamas sąvokas, bet vertintinas akto turinys, ar juo yra išreiškiami tam tikri valinio pobūdžio patvarkymai.

26.       Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad juo atsakovas iš esmės atsisako atlikti atitinkamus veiksmus, nepritaria projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovo priimtas Raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl jis kaip aktas nagrinėtinas teisme. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-431-552/2016.

27.       Šiame kontekste paminėtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo nuostata, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alie (liet. be kita ko) tai, jog poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimus); <...> sąvokos (formuluotės), susijusios su konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimu, jų ribojimu, turi būti itin aiškios, apibrėžtos ir suprantamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

28.       VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). 

29.       Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.) (toliau – ir Reglamentas) 7 punkte be kita ko nustatyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis). Projektiniai pasiūlymai rengiami – išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, atsižvelgdamas į Reglamento 13 priedo nuostatas. 

30.       Reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima. Minėto priedo 13 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą). Pagal Reglamento 13 priedo 14 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), įvertinę projektinių pasiūlymų užduotį per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

31.       Apibendrinant nurodytas nuostatas nagrinėjamos bylos aspektu darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi : 1) įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima; 2) atsižvelgęs į konkrečios statybos ypatumus, gali projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą; 3) per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria projektinių pasiūlymų užduočiai. Aiškinant pirmiau aptartas Reglamento nuostatas kartu su VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, konstatuotina, jog nepritariant projektinių pasiūlymų užduočiai būtina nurodyti ne tik motyvus, kodėl nepritarta, bet ir nurodyti teritorijų planavimo dokumentus, teisės aktų normas, kuriomis remiantis projektinių pasiūlymų užduočiai nepritariama. 

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame rašte atsakovas nenurodė teisinio pagrindo (nėra nurodyta jokio teritorijų planavimo dokumento ar kito galiojančio teisės akto nuostatų (nuostatos)), teisės aktų normų, kuriomis remiantis jis padarė atitinkamas išvadas ir priėmė neigiamą atsakymą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo. Atsakovo argumentas, kad ankstesniais raštais buvo sprendžiamas įvažiavimo ir planuojamo per didelio užstatymo klausimas, todėl laikytina, jog glaustai išdėstyti ginčijamo rašto motyvai turėjo būti pareiškėjo suvokti (suprasti), atmestinas, nes ginčijamame rašte nėra jokios nuorodos į kitus atsakovo raštus. Ginčijamas raštas priimtas statybos srityje, statytojo ūkinę veiklą reglamentuojančių, o tam tikrais atvejais ir ūkinę veiklą ribojančių santykių srityje, todėl jame, atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turėjo būti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir Rašto priėmimo aiškus teisinis pagrindas.

33.       Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo teiginį, kad ginčijamą raštą pasirašė įgaliotas asmuo, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 40-383 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento nuostatai, o 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 40-568 – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus ir jo poskyrių nuostatai; šiais įsakymais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliojo Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus darbuotojus spręsti klausimus ir dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduočių. Akcentuotina, kad ginčijamame rašte nėra jokios nuorodos į šiuos atsakovo nurodytus aktus.

34.       Atsižvelgdama į šios nutarties 27–32 punktuose išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti ginčijamo rašto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamo rašto neatitikimus VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms pagrįstai pripažino įgalinančius teismą, nagrinėjantį bylą, ginčijamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Panaikinęs Raštą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą, kuriuo pateiktiems projektiniams pasiūlymams ginčijamu raštu buvo nepritarta. 

36.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė