Civilinė byla Nr. e2A-642-945/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21089-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1;

2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

(S)

Kauno

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vox optima“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) 2019 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-994-(15.2) (toliau – Privalomasis nurodymas) ir 2019 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-2289, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji yra pastato paviljono – baro ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, kuriuos įsigijo 2004 m. Atsakovė 2019 m. spalio mėn. atliko ieškovei priklausančių statinių patikrinimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. įteikė Privalomąjį nurodymą, kuriuo reikalaujama išardyti valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), perstatytas stoginės 2E1g konstrukcijas, kad stoginės išorės matmenys atitiktų 2002 m. kovo 7 d. kadastrinių matavimų bylą, bei sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme pažymėta, kad ginčo statinio statybai nėra reikalingas nei statybos leidimas, nei projektas, todėl šiuo atveju reikalauti nugriauti statinio dalį atsakovė galėjo tik gavusi viešojo administravimo subjektų išvadas, jog tokia statyba šioje vietoje negalima. Privalomajame nurodyme taip pat pažymėta, kad statinys pastatytas po 2015–2017 m., nukėlus toje vietoje buvusius kioskus. Ši aplinkybė neatitinka tikrovės. Privalomajame nurodyme nėra įvardintos konkrečios teisės normos, kuriomis remdamasi atsakovė nusprendė neleisti ieškovei įteisinti statybos darbus.

2.       2020 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2019 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-2289.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad, vykdant Inspekcijos viršininko 2019 m. spalio 9 d. pavedimą Nr. PA-61, organizuotas faktinių aplinkybių patikrinimas valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pastatą – paviljoną barą ir kiemo statinius – stogines, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, nuosavybės teise valdo ieškovė. Pastatas ir kiemo statiniai yra pastatyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalimi, surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo ieškovę iki 2020 m. gegužės 7 d. išardyti valstybinėje žemėje perstatytas stoginės 2E1g konstrukcijas, kad stoginės išorės matmenys atitiktų 2002 m. kovo 7 d. kadastrinių matavimų bylą, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių Privalomojo nurodymo neteisėtumą. Reikalavimas panaikinti Privalomąjį nurodymą neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punktą, statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą/susitarimą. Ieškovė 2019 m. spalio 24 d. patikrinimo metu tokio sutikimo/susitarimo nepateikė. Privalomasis nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir TPSVPĮ 11 straipsnio nuostatų reikalavimus, yra surašytas teisėtai ir pagrįstai.

4.       Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra pastato paviljono–baro ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pastatai, įskaitant stoginę, kurios techniniai parametrai pagal 2002 m. kovo 7 d. kadastrinių matavimų bylą buvo 3,10 m x 2,3 m, stovi valstybinėje žemėje. Atsakovei 2019 m. lapkričio 7 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, kad stoginė yra padidinta, jos techniniai parametrai yra 5,10 m x 5,7 m. Ieškovei Privalomasis nurodymas buvo surašytas, kadangi ieškovė rekonstravo stoginę valstybinėje žemėje, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė pripažįsta savavališkai atlikusi statinio rekonstrukcijas. Nors privalomasis nurodymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, teismo vertinimu, įpareigojimas išardyti stoginės konstrukcijas negali būti pripažįstamas proporcingu padarytam teisės pažeidimui, o atsakovė, nesuteikdama galimybės ieškovei pabaigti stoginės rekonstravimo įteisinimo procedūrų ir skirdama jai pačią griežčiausią savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovė yra pasikreipusi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo bei, gavusi atsisakymą tenkinti prašymą, inicijavo teisminį ginčą. Be to, savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog nustatyti pažeidimai gali būti pašalinami tik nugriaunant savavališkai pastatytą statinį.

8.       Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2019 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-2289 ir nutraukė bylos dalį dėl šio reikalavimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti Privalomąjį nurodymą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas ieškovės atliktus stoginės rekonstravimo darbus vienu atveju vertino kaip neteisėtą statybą, kitu – kaip savavališką statybą. Savavališkos statybos faktas nebuvo nustatytas, nes statinių statybai nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Statyba turėjo būti įvertinta kaip neteisėta, kadangi stoginės rekonstravimo darbai buvo vykdomi neturint tam tikrų teisių į valstybinę žemę.

1.2.                       Teismas neturėjo vadovautis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu, nes jis nebuvo priimtas Privalomojo nurodymo surašymo metu. Be to, pačiame Privalomajame nurodyme yra numatyta galimybė įteisinti neteisėtai atliktus statybos darbus, jei tokie veiksmai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

1.3.                       Teismas nepagrįstai sureikšmino teisėtų lūkesčių apsaugos principą, ignoravo kitą principą, pagal kurį iš neteisės negali atsirasti teisė, ir tuo paneigė ypatingą reikšmę turinčio viešo intereso viršenybę.

1.4.                       Teismo sprendime nurodyti argumentai, kad Inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą, nesuteikdama galimybės ieškovei pabaigti stoginės rekonstravimo įteisinimo procedūrų ir skirdama pačią griežčiausią savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę, yra nepagrįsti. Ieškovė valstybinėje žemėje atliko neteisėtus stoginės rekonstravimo darbus, neturėdama teisių į valstybinę žemę, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo/susitarimo, todėl Inspekcija pagrįstai ieškovei surašė Privalomąjį nurodymą. 2019 m. spalio 24 d. vykusio patikrinimo metu arba vėliau iki Privalomojo nurodymo surašymo ieškovė Inspekcijai nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovė kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo.

1.5.                       Teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į teisės aktuose Inspekcijai imperatyviai nustatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas ir jų vykdymą, kai nustatoma neteisėta statyba valstybinėje žemėje. Ieškinyje ir teismo sprendime nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad Privalomasis nurodymas turėtų būti panaikintas bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. neįrodyta, jog jis priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams minėtas administracinis aktas prieštarauja.

1.6.                       Teismas nevertino, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, neveikė apdariai ir sąžiningai, nesikreipė į atsakovę dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija, nesuteikdama galimybės ieškovei pabaigti stoginės rekonstravimo įteisinimo procedūrų ir skirdama jai pačią griežčiausią savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais.

1.7.                      Statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

1.8.                      Teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas savo forma ir turiniu atitinka teisės aktų reikalavimus, ieškovė neteisėtai rekonstravo stoginę, dėl to jai buvo surašytas Privalomasis nurodymas, jog ginčo dėl stoginės neteisėtos rekonstrukcijos nėra, todėl, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, panaikinęs Privalomąjį nurodymą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

1.9.                      Aplinkybė, kad ieškovė siekia įgyti tam tikras teises į žemės sklypą, nepaneigia jos veiksmų neteisėtumo. Pažeidimai yra nepašalinti, nėra duomenų, ar jie gali būti pašalinti ir kada. 

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Ieškovės atliktų darbų įteisinimui reikia gauti tik žemės savininko sutikimą. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neduoda sutikimų statybos darbų atlikimui, jei žemės sklypai yra nesuformuoti. Be to, šalia rekonstruotos stoginės stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas paviljonas–baras. Šie du pastatai yra vienas prie kito, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, turi teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti, o taip pat ir įsigyti nuosavybės teise žemę, ant kurios stovi ir rekonstruota stoginė. Ieškovės atlikti statybos darbai bus įteisinti, kai bus suformuotas žemės sklypas. Kauno miesto savivaldybės administracija neteisėtai atsisako pradėti žemės sklypo suformavimo procedūras, dėl ko vyksta teisminiai procesai.

2.2.                      Atsakovė surašė Privalomąjį nurodymą negavusi būtinos išvados, kad tokio statinio statyba nėra galima. Ieškovės atlikti darbai yra nepriskirtini prie savavališkos statybos darbų. Teismas ieškovės atliktų darbų neįvardijo kaip savavališkos statybos darbų. Atsakovei skyrus pačią griežčiausią savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais.

2.3.                      Skirtingai, nei nurodo atsakovė, Privalomajame nurodyme nėra numatyta galimybė įteisinti atliktų darbų. Ieškovei buvo suteikta teisė tik prašyti pratęsti terminą statinio išardymui, bet ne jo įteisinimui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė aktyviais veiksmais siekia įteisinti be žemės savininko sutikimo atliktus darbus (t. y. gauti savininko sutikimą), tačiau tam būtina suformuoti žemės sklypą. Teismas panaikino atsakovės Privalomąjį nurodymą ne dėl į bylą pateikto teismo sprendimo, bet dėl Privalomojo nurodymo neteisėtumo.

11.       Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – paviljonas–baras ir kiemo statiniai – stoginės. Pastatas ir kiemo statiniai yra pastatyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2019 m. lapkričio 7 d. surašė ieškovei Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo ją iki 2020 m. gegužės 7 d. išardyti valstybinėje žemėje perstatytas stoginės 2E1g, konstrukcijas, t. y. dalį išorinės sienos pietinėje pastato pusėje (apie 5,70 m), dalį išorinės sienos vakarinėje pastato pusėje (apie 5,10 m) ir dalį stogo (apie 22 m2), kad stoginės 2E1g išorės matmenys atitiktų 2002 m. kovo 7 d. kadastrinių matavimų bylą, ir sutvarkyti statybvietę.

14.       Ieškovė ginčijo šį Privalomąjį nurodymą, teigdama, kad nurodymas jai surašytas nepagrįstai, nesuteikus ieškovei galimybės įteisinti statybos darbus. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovei pareiškus reikalavimą panaikinti Privalomąjį nurodymą, būtent jai kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi (CPK 178 straipsnis).

15.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino ginčijamo Privalomojo nurodymo pagrįstumą pagal ieškovės nurodytus ieškinio pagrindą sudarančius argumentus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir Inspekcijos veiksmus, teisinį reglamentavimą, sprendė, kad, statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Kadangi nagrinėjamoje byloje atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje statinių ir įrenginių statyba be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo yra negalima, ieškovė neteisėtai rekonstravo stoginę, dėl ko jai buvo surašytas skundžiamas Privalomasis nurodymas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Privalomasis nurodymas atitinka formos ir turinio reikalavimus. Ieškovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija.

16.       Nepaisant nurodytų išvadų, Privalomasis nurodymas buvo panaikintas, pirmosios instancijos teismui konstatavus esant ieškovės teisėtam lūkesčiui įteisinti statybos darbus, kadangi ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, o Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-407-428/2020 nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 70-2-893, kuriuo atsisakyta ieškovės prašymą tenkinti, ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie prekybos paskirties pastato ir jo priklausinių – kiemo statinių. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas.

17.       Kasacinis teismas yra išskyręs dvi būtinąsias sąlygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lūkestis ir jis turi būti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų.

18.       Bbyloje nėra ginčo, kad ieškovė valstybinėje žemėje esančios ginčo stoginės rekonstravimo darbus atliko neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo/susitarimo. Iš Privalomojo nurodymo duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. vasario 25 d. paaiškinime nurodė, jog ginčo stoginė 2008 m. buvo perstatyta, ją padidinant. Nei Privalomajame nurodyme, nei ieškinyje ieškovė nenurodo, kad ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutikimo šiai rekonstrukcijai gavimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad valstybės institucijos žinojo (turėjo žinoti) apie neteisėtai atliktą ginčo stoginės rekonstrukciją, turėjo galimybę imtis priemonių galimo neteisėtumo padariniams pašalinti ir to nepadarė, dėl ko ieškovei galėjo susiformuoti lūkestis statinio rekonstrukciją įteisinti. Ieškovė tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo.

19.       Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir atmetė ieškovės skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ieškovės siekiamo formuoti žemės sklypo riba kirstų automobilių stovėjimo aikštelę, patenkančią į daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui skirtą teritoriją (raudonąsias linijas), jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kokiu nors teisiniu pagrindu turi teisę dalį aikštelės įtraukti į formuojamą žemės sklypą, jog formuojant žemės sklypą būtų pažeisti teisėtų gretimo žemės sklypo naudotojų interesai, o tai yra pagrindas pripažinti esant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 33 punkte nurodytai sąlygai ir tuo pačiu egzistuojant akivaizdžiai aplinkybei, kliudančiai pradėti planavimo procedūrą. 

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie ieškovės teisėtą lūkestį įteisinti atliktus statybos darbus dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra įpareigota priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių.

21.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teisėtas lūkestis negali būti kildinamas iš neteisėtų asmens veiksmų. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 50 punkto, 3 priedo 2 dalies nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas, tačiau statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą/susitarimą. Vadinasi, statyba statytojui nepriklausančiame valstybinės žemės sklype, negavus žemės valdytojo pritarimo, neatitinka teisės aktų reglamentuotos statinių statybos ir jų įteisinimo tvarkos, ją pažeidžia. Vien aplinkybė, kad šalia neteisėtai rekonstruoto statinio stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis teisėtai pastatytas statinys, nesukuria pagrindo spręsti, jog neteisėtais veiksmais ieškovė galėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo iki tokių veiksmų atlikimo.

22.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant duomenų, jog ginčo stoginės rekonstrukcija buvo teisėta, Inspekcijos veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo pagrįsti ir teisėti. Tokio pobūdžio intervencija, valstybei turint tikslą atkurti teisės viršenybę, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį, atitinka teisėto tikslo saugoti aplinką ir užtikrinti statybos normų laikymąsi turinį, o tuo pačiu ir bendrąjį visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021). Kadangi valstybės prisidėjimas prie ginčo situacijos kilimo nagrinėjamoje byloje nenustatytas, ieškovei savarankiškai pasirinkus elgesio būdą ir dėl šio pasirinkimo kilus poreikiui šalinti neteisėtos statybos padarinius, valstybės institucijos įsikišimas nelaikytinas užkraunančiu ieškovei pernelyg didelę naštą.

23.       TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privalomojo nurodymo sąvoka – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba TPSVPĮ nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Įgyvendinant išdėstytas TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ buvo nustatyta privalomojo nurodymo forma.

24.       Byloje nėra ginčo, kad Inspekcijos surašytas Privalomasis nurodymas atitinka formos ir turinio reikalavimus. Tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Privalomasis nurodymas surašytas įgalioto asmens, jame išdėstytos faktinės aplinkybės, jis motyvuotas, jame aiškiai nurodyta, kokie teisės aktai pažeisti, atsakomybė už jų nesilaikymą. Visgi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įpareigojimas išardyti stoginės konstrukcijas negali būti laikomas proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

25.       Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalį, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo stoginės rekonstravimo darbams atlikti nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, buvo nustatyta ne savavališka, o neteisėta statyba ir surašytas Privalomasis nurodymas TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad Privalomajame nurodyme ieškovei nustatytas įpareigojimas išardyti valstybinėje žemėje perstatytas ginčo stoginės konstrukcijas, kad stoginės išorės matmenys atitiktų 2002 m. kovo 7 d. kadastrinių matavimų bylą ir sutvarkyti statybvietę, neatitinka TPSVPĮ nustatyto reglamentavimo.

26.       Pasisakydama dėl skundžiamo sprendimo motyvo, kad Privalomuoju nurodymu buvo sukurtos neproporcingos pasekmės, teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinusi patikrinimo metu konstatuotas aplinkybes, kitokio sprendimo Inspekcija negalėjo priimti. Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad ieškovės argumentai, susiję su jos siekiu alternatyviu būdu pašalinti statybos darbų trūkumus (ne nugriaunant darbų rezultatą, bet jį įteisinant), gali būti pagrindu inicijuoti TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje aptartą Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą, bet patys savaime negali būti vertinami kaip patvirtinantys Privalomojo nurodymo neteisėtumą.

27.       Be to, privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal TPSVPĮ yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kuris skolininkui gali skirti baudą. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Šioje proceso stadijoje taip pat vertinamos Privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų nevykdymo priežastys, skolininko veiksmų aktyvumas ir sąžiningumas.

28.       Sprendimo 26–27 punktuose nurodytos aplinkybės paneigia tiek ieškovės, tiek ir pirmosios instancijos teismo argumentus dėl Privalomuoju nurodymu sukuriamų neproporcingų pasekmių. Sąžiningai besielgiančiam statytojui įstatymas suteikia instrumentus įrodyti, kad egzistuoja galimybė neteisėtų veiksmų padarinius pašalinti alternatyviu būdu ir prašyti suteikti papildomo laiko šiam būdui įgyvendinti.

29.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo panaikino Privalomąjį nurodymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas aptariamas ieškinio reikalavimas, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas panaikinti Privalomąjį nurodymą atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, sprendime turėtų nurodyti, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju 6 mėnesių terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 18 d.

Kauno

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-994-(15.2).

Terminą privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 18 d.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Dalė Burdulienė

        Egidijus Tamašauskas