Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-354/2022

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16888-2021-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                    1.1.4.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;

                                                                                    1.1.8.10.4; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.3;                                                                                    

                                                                                    1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.1.2; 2.4.6.1                                                                                                                                                                    

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei,   

dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,     

nuteistajam Ž. M., jo gynėjui advokatui Petrui Simėnui,   

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (K. G. turto vagystė) areštu 35 paroms; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas A. K. elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas A. K. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas J. K. elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas J. K. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. K. turto užvaldymas apgaulės būdu) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. Š. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti R. G. turto vagystę) laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas J. K. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas) ir 182 straipsnio 1 dalį (J. K. turto užvaldymas apgaulės būdu), subendrintos apėmimo būdu ir Ž. M. skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a” papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir Ž. M. paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. M. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. 22.00 val. iki 2021 m. gegužės 15 d. 10.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Kelmėje, (duomenys neskelbtini), K. G. namuose, slapta pagrobė nukentėjusiajam K. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2.4“ su SIM kortele ir dėklu bendros 169 Eur vertės.

Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2021 m. gegužės 25 d., apie 14.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Kelmės r., (duomenys neskelbtini), A. K. namuose, neteisėtai, slapta pagrobdamas, įgijo svetimą, A. K. priklausančią AB „Swedbank“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, kuriuos laikė iki 2021 m. gegužės 27 d. 14.36 val., kol ją iš jo paėmė Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnai.

Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijęs AB „Swedbank“ išduotą A. K. vardu mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, 2021 m. gegužės 25 d., apie 16.00 val., tikslus laikas nenustatytas, juos neteisėtai panaudojo, tai yra pateikdamas banko mokėjimo kortelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Kelmės r., bei suvesdamas PIN kodą, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją kortelės sąskaitoje – pinigų paėmimą bei apgaule, pateikdamas save – Ž. M., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją A. K., savo naudai neteisėtai įgijo minėtoje sąskaitoje esančius 100 Eur.

Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2021 m. gegužės 26 d., apie 9.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Kelmės r., (duomenys neskelbtini), J. K. bute, neteisėtai, slapta pagrobdamas, įgijo svetimą, J. K. priklausančią AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, kuriuos laikė iki 2021 m. gegužės 27 d. 14.36 val., kol juos iš jo paėmė Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnai.

Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijęs AB „Swedbank“ išduotą J. K. vardu mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, 2021 m. gegužės 28 d., laikotarpiu nuo 10.18 val. iki 11.00, juos neteisėtai panaudojo, tai yra pateikdamas banko mokėjimo kortelę bei suvesdamas PIN kodą, terminale „Perlas“, kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kelmės r., (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo tris finansines operacijas kortelės sąskaitoje – pinigų paėmimą bei apgaule, pateikdamas save – Ž. M., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją J. K., per tris kartus savo naudai neteisėtai įgijo minėtoje sąskaitoje esančius 150 Eur, 50 Eur ir 100 Eur, iš viso apgaule užvaldydamas J. K. turtą, kurio vertė 300 Eur.

Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. gegužės 28 d., apie 9.00 val., tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai, neturėdamas leidimo, panaudojęs J. K. priklausančią AB „Swedbank“ banko išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, juos pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje Kelmės r. (duomenys neskelbtini), taip suklaidindamas elektroninę sistemą ir banką, kad jis yra J. K., iš pastarosios banko sąskaitos per tris kartus nuėmė 300 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. K. priklausantį, 300 Eur vertės turtą.

Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 20 d. 17.00 val. iki 2021 m. birželio 6 d. 17.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Kelmės r., (duomenys neskelbtini), pro langą įsibrovė į S. Š. priklausantį namą ir iš jo pagrobė svetimą turtą – S. Š. priklausančius 0,5 kg pakelį kavos „Paulig“, 10 Eur vertės, sausainių pakelį, 2,50 Eur vertės, 0,5 litro talpos butelį trauktinės „Dainava“, 10 Eur vertės, keptuvę-vaflinę, 20 Eur vertės, iš viso pagrobto turto vertė – 42,50 Eur.

Be to, Ž. M. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 13 d., apie 22.00 val., Kelmės r., (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į R. G. priklausančio gyvenamojo vagonėlio patalpas ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – R. G. priklausantį optinį taikiklį, 20 Eur vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. ginčija Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri, apelianto nuomone, yra per griežta.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis (Ž. M.) visiškai pripažino savo kaltę, netrukdė tyrimui, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Dėl vieno įvykdyto nusikaltimo buvo apkaltintas neteisingai. Nukentėjusiosios piniginės su banko kortele ir PIN kodu nevogė. Nukentėjusiajai pardavė mobiliojo ryšio telefoną už 30 Eur, o ši neturėjo grynųjų pinigų, todėl padavė jam (nuteistajam) savo banko kortelę su PIN kodu ir pasakė, kad jis nueitų į „Perlo“ terminalą ir nuimtų pinigų; pati nueiti negalėjo, nes buvo neblaivi. Jis nuėmė ne 30 Eur, o visus pinigus, ir pas nukentėjusiąją nebegrįžo, dėl to labai gailisi. Teisme papasakojo viską, kaip buvo, prašė, kad teismas iškviestų nukentėjusiąją į posėdį, bet nukentėjusioji į teismą neatvyko, o teisėja juo nepatikėjo.

2.2. Apeliantas pažymi, jog apylinkės teismo prašė, kad pritaikytų BK 75 straipsnį, uždėtų apykoję, buvo susitaręs, kad jį priims į reabilitaciją gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pateikė teismui tą patvirtinančius dokumentus. Serga skrandžio opa, gydėsi ligoninėje, labai silpnas regėjimas – mato tik viena akimi, bet regėjimas šia akimi silpsta, nes diagnozuota glaukoma.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis Ž. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo Ž. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Ž. M. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo J. K. elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, t. y. J. K. „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelės ir prisijungimo prie kortelės sąskaitos PIN kodo neteisėto įgijimo, slapta pagrobiant šią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis. Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, kurią laiko per griežta, ir prašo bausmę sušvelninti, kelia klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą ir skiriant intensyvią priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2009, 2K-214-976/2017).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą įvertinusi apylinkės teismo ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl Ž. M. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotą ir apelianto ginčijamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

8. Nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje, parodė, kad J. K. banko kortelės ir lapelio su užrašytu PIN kodu nevogė. Ž. M. teigimu, jis girtavo kartu su nukentėjusiąja pas ją namuose, pasiliko nakvoti, o kitą rytą pardavė jai iš K. G. pavogtą mobiliojo ryšio telefoną už 30 Eur. J. K. grynųjų pinigų sumokėti už telefoną neturėjo, todėl padavė jam savo banko kortelę, lapelį su užrašytu kortelės PIN kodu ir pasakė, kad jis nueitų į „Perlo“ terminalą ir nuimtų pinigų. Nuteistasis nurodė, kad jis nuėmė ne 30 Eur, o sąskaitoje buvusius 300 Eur ir pas J. K. nebegrįžo, kortelės jai negrąžino. 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje Ž. M. papildomai nurodė, kad pavogė nukentėjusiosios piniginę, bet banko kortelę su PIN kodu padavė pati J. K., jam ir nukentėjusiajai sutarus dėl telefono už 30 Eur pirkimo-pardavimo. J. K. piniginę, po to, kai parduotuvėje „Perlo“ terminale nuėmė nukentėjusiajai priklausančius pinigus, išmetė namo, kuriame gyvena J. K., laiptinėje. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 4-6), Ž. M. parodė, kad J. K. padavė jam savo mokėjimo kortelę, užrašė ant lapelio kortelės PIN kodą ir liepė iš netoli jos namų esančios parduotuvės nupirkti sidro ir degtinės butelį. Toje parduotuvėje jis iš J. K. kortelės „Perlo“ terminale nusiėmė apie 305 Eur sumą, tačiau tų pinigų nukentėjusiajai neparnešė, jos prašyto alkoholio nepirko, šiuos pinigus išleido savo reikmėms (maistui ir alkoholiui).

9. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į teisiamąjį posėdį du kartus šaukė nukentėjusiąją J. K., tačiau ji, nors šaukimai buvo įteikti tinkamai, į teismą neatvyko ir teisiamajame posėdyje apklausta nebuvo. Pirmosios instancijos teisme BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo paskelbti (perskaitant) nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo apeliacinio skundo motyvus, nukentėjusiąją J. K. taip pat kvietė į teismo posėdį, tačiau nukentėjusioji į teismą neatvyko, atsiuntė raštą, kuriame nurodė į posėdį atvykti neturinti galimybių, prašė jos daugiau į teismą nekviesti ir remtis jos ankstesniais (t. y. ikiteisminio tyrimo metu duotais) parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu J. K., apklausta kaip liudytoja (1 t., b. l. 48-51), parodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. girtavo su Ž. M. jos namuose, nuteistasis pasiliko nakvoti, o kitą rytą apie 9.30 val. išėjo, sakydamas, kad tuojau grįš. Nukentėjusioji nurodė nepastebėjusi, kaip nuteistasis paėmė kambaryje ant stalo buvusią jos piniginę. Ž. M. jai nesakė, kad paima piniginę, to daryti ji (J. K.) nuteistajam neleido. Ž. M. pas ją nebegrįžo, o ji į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS pranešimą, kad jos banko sąskaitoje rezervuojami pinigai, atsiskaitant už pirkinius ir išgryninant pinigus. Tuomet ji pasigedo savo piniginės, kurioje buvo „Swedbank“, AB banko kortelė, ir suprato, kad pinigus savinasi nuteistasis. Ž. M. su savimi turėjo tris mobiliojo ryšio telefonus, vieną iš jų („Nokia“ telefoną) paliko jos bute ir šį telefoną ji pateikė ją apklausiusiam policijos pareigūnui. Nuteistasis šio telefono jai nepardavė ir nesiūlė pirkti, kodėl paliko telefoną jos bute, nežino. Dingusią piniginę, po įvykio praėjus dienai ar dviem dienoms, rado savo namo laiptinėje prie buto durų ant grindų; piniginėje banko kortelės ir lapelio su kortelės kodu nebuvo. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 23-29) matyti, kad 2021 m. gegužės 26 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate buvo gautas J. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d., apie 9.30 val., lankydamasis jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, asmuo, vardu Ž., savavališkai pasiėmė jai priklausančią piniginę, kurioje buvo „Swedbank“  banko kortelė ir lapelis su užrašytu banko kortelės PIN kodu, ir iš jos namų pasišalino. Vėliau į savo mobilųjį telefoną ji gavo pranešimus, kad iš jos sąskaitos nuimta 305,81 Eur, ir suprato, kad pinigus pasisavino Ž. Būdamas jos namuose, Ž. turėjo tris mobiliojo ryšio telefonus, vieną iš jų – „Nokia“ telefoną, jis paliko jos namuose, šį telefoną ji pateikė policijos pareigūnui.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo Ž. M. parodymai dėl J. K. banko kortelės ir PIN kodo įgijimo yra nenuoseklūs ir kito viso proceso metu, versija apie telefono pardavimą buvo iškelta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu kiti byloje esantys įrodymai, kuriais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Ž. M. kaltę pagal kaltinamajame akte išdėstytas faktines veikos aplinkybes dėl neteisėto disponavimo J. K. elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, atitinka J. K. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes, o būtent: nukentėjusiosios J. K. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie savavališką, t. y. be J. K. leidimo ir žinios, nukentėjusiosios piniginės su banko kortele ir lapelio su užrašytu PIN kodu paėmimą, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas ir apžiūrint įvykio vietą J. K. pateikti banko sąskaitos nuotrauka ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (1 t., b. l. 25-27, 32-36), daiktų (kompaktinės plokštelės su parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašais) apžiūros protokolas (1 t., b. l. 73-74), J. K. banko sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 47), reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (2 t., b. l. 124-126, 129-131), iš kurio matyti, kad Ž. M. pateikė J. K. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko kortelę ir lapelį su užrašytais skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, „Perlo“ terminalo pinigų išmokėjimo kvitą. Esant tokiems bylos duomenims teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, padarė motyvuotą išvadą, kad nuteistasis J. K. „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę ir ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie kortelės sąskaitos PIN kodą įgijo neteisėtai, slapta pagrobdamas banko kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, ir taip įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl nuteistojo apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta.

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

12. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad  pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

14. Apylinkės teismas, skirdamas Ž. M. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų motyvus ir tikslus – padarytos 8 tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, t. y. vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 4 dalis – K. G. turto vagystė), vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis – J. K. turto užvaldymas apgaulės būdu) ir šeši apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis – neteisėtas disponavimas A. K. ir J. K. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis, neteisėtas A. K. ir J. K. elektroninių mokėjimo priemonių ir jų duomenų panaudojimas, S. Š. turto vagystė, pasikėsinimas įvykdyti R. G. turto vagystę). Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – Ž. M. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka, nusikalto per trumpą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors, nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, netrukdė tyrimui, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo įvertintos tiek Ž. M. atsakomybę lengvinanti, tiek atsakomybę sunkinančios aplinkybės: apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų, išskyrus veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu J. K. elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pripažinta tai, kad Ž. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad Ž. M. visas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikaltimus padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad Ž. M. visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė per vieną mėnesį po paleidimo iš pataisos namų, kur atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, per šį laikotarpį taip pat padarė tris administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas), apylinkės teismas Ž. M. už K. G. turto vagystę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas) skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatydamas didesnę už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės, kai ji skiriama už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų, bausmės vidurkis – 27,5 paros; Ž. M. skirta 35 parų arešto bausmė), o už kiekvieną iš įvykdytų nusikaltimų skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas mažesnį, nei BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai: nuteistajam už neteisėtą disponavimą A. K. ir J. K. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei jų duomenimis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės (BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, vadinasi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), už neteisėtą A. K. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už neteisėtą J. K. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė (BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, taigi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), už J. K. turto užvaldymą apgaulės būdu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, taigi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), už S. Š. turto vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį Ž. M. skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o už pasikėsinimą įvykdyti R. G. turto vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, vadinasi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

15. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad Ž. M. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą skirtos bausmės nėra per griežtos, atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. Ž. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas net 18 kartų (vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) (3 t., b. l. 99-117), iš Marijampolės pataisos namų, atlikus bausmę, paleistas 2021 m. gegužės 14 d. (3 t., b. l. 130), o pirmoji nusikalstama veika iš aštuonių veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. 22.00 val. iki 2021 m. gegužės 15 d. 10.00 val., t. y. jau pačią pirmąją buvimo laisvėje parą, kitos veikos buvo vykdomos kelių dienų intervalais ir įvykdytos per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos namų, per tą patį laikotarpį padaryti ir trys administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 115 straipsnyje (3 t. b. l. 123-127). Į tai pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Šios aplinkybės rodo nuteistojo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, akivaizdų polinkį nesilaikyti įstatymų, elgtis nusikalstamai ir daryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į šiuos nuteistojo asmenybės pavojingumą apibūdinančius duomenis, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir vieną (išskyrus veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu J. K. elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis) atsakomybę lengvinančią aplinkybę, švelninti ir taip mažesnių, nei vidurkis, laisvės atėmimo bausmių už nusikaltimus ir viršijančios vidurkį arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą nėra jokio pagrindo, nes tai neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas skiriamų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, skiriant mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmes arba keičiant jas švelnesnėmis bausmių rūšimis, šioje byloje nenustatyta.

16. Bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kadangi skiriant galutinę bausmę dalis už atskiras veikas paskirtų bausmių turėjo būti apimamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, o kitos – tik sudedamos, teismas pagrįstai bausmes bendrino bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis), o parinkdamas bausmių sudėjimo būdą, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Apeliantui paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą pagrindo nėra.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 641 straipsnio nuostatų, nes nuteistajam ginčijant savo kaltę ir faktines jam inkriminuotos veikos dėl neteisėto disponavimo J. K. elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis aplinkybes, byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis.

18. Taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

19. Teisėjų kolegija nemato jokios galimybės pripažinti, kad apeliantą teisingai nubausti būtų galima ir neskyrus jam realios bausmės. Tiek Ž. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, tiek jo paties neigiama charakteristika, ankstesni teistumai, naujų veikų padarymas per itin trumpą laiką po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo patvirtina, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai, todėl turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo apeliacinio skunde nurodytos aplinkybės – ketinimas pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, sveikatos sutrikimai (serga skrandžio opa, mato tik viena akimi, bet regėjimas ja silpsta dėl diagnozuotos glaukomos) – nemažina nei nuteistojo padarytų veikų, nei jo asmenybės pavojingumo ir nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas. Pastebėtina ir tai, kad nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose yra užtikrinama asmens sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis).

20. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo Ž. M. apeliacinis skundas atmetamas. 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                               Zigmas Kavaliauskas                                                                

                                                                                                                                    Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                      Gražvydas Poškus