Civilinė byla Nr. 2A-27-153/2011;

                    Procesinio dokumento kategorijos: 34.6., 41., 121.1., 121.15., 121.18., 121.21., 121.22.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovų H. J., Ž. J.,  E. J. atstovui advokatui D. M., atsakovės A. J. atstovei advokatei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. atstovės advokatės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-573-530/2010 pagal ieškovų H. J., Ž. J. ir E. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl restitucijos taikymo,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovai H. J., Ž. J. ir E. J. ieškiniu (b. l. 3-7; 119) prašė:

1) taikyti restituciją ir iš atsakovės A. J. ieškovams priteisti 17 023,50 Lt – trijų ketvirtadalių 17,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini,) esančio (duomenys neskelbtini),  piniginį ekvivalentą;

2) taikyti restituciją ir iš atsakovės A. J. ieškovams priteisti 11 377,50 Lt – tris ketvirtadalius piniginės kompensacijos už 6,99 ha ploto žemės sklypą P(duomenys neskelbtini), ;

3) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovės 17 023,50 Lt – trijų ketvirtadalių 17,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  esančio Prienų r., Juodaraisčio k., piniginį ekvivalentą ir 8 659,50 Lt – tris ketvirtadalius piniginės kompensacijos už 6,99 ha ploto žemės sklypą Prienų r., Šilavotos sen., Juodaraisčio kaime, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitos 2 718 Lt ieškinio dalies netenkino. Tai pat teismas priteisė ieškovams iš atsakovės 758 Lt žyminį mokestį ir 2 154 Lt atstovavimo išlaidas, valstybei iš atsakovės priteisė 38 Lt, o iš ieškovų po 1,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovės A. J. atstovė apeliaciniu skundu (b. l. 150-152) prašė Kauno miesto apylin­kės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1) teismas nesivadovavo CK 5.57 str. 2 d. normomis. Ieškovai pripažino faktą, kad praleido terminą mirusiojo tėvo palikimui priimti, tuo metu, kai jiems teismo sprendimu buvo šis terminas atstatytas, jokio mirusiojo turto jau nebebuvo. Termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Per įstatyme nustatytą terminą nepriėmus palikimo, termino palikimui priimti pratęsimas nesukelia įpėdiniui teisinių pasekmių, jei turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, yra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų. Tą faktą, kad toks turtas yra valdomas sąžiningų asmenų, pripažįsta ir patys ieškovai savo ieškinyje, tačiau teismas šių aplinkybių sprendime neaptarė. Tokiu atveju ieškovai turi teisę tik į baldus, kuriuos atsakovė įgijo mainų sutartimi, iškeisdama paveldėtą turtą, tačiau šie baldai yra parduoti, o pinigai išleisti mirusiojo skoloms bei laidojimo išlaidoms padengti;

2) teismo padaryta išvada dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovų atžvilgiu yra nepagrįsta;

3) kadangi ieškovai neprašė panaikinti jokių sandorių, teismas restituciją taikė nepagrįstai. Tokia teismo pozicija prieštarauja suformuluotai šių bylų nagrinėjimo praktikai;

4) teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nepateikė paveldėjimo teisės liudijimų. Tai rodo, kad faktas, jog jiems buvo atstatytas praleistas terminas paveldėti mirusiojo tėvo turtą, jokių teisinių pasekmių nesukūrė;

5) teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą;

6) teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas įrodymais, nuginčijo atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus apie turėtas vyro, o ieškovų – tėvo laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidas, grąžintas mirusiojo skolas, mirusiojo slaugymo išlaidas ir pan.;

7) teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės palūkanas, nes atsakovė neturi ir niekada neturėjo jokios piniginės prievolės ieškovų atžvilgiu;

8) nors teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau ieškovams iš atsakovės nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 163-165) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nesutiko su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1) CK 5.57 str. 2 d. taikytina tada, kai paveldimo turto neišliko natūra dėl to, kad jis buvo realizuotas palikimą teisėtai priėmusių kitų įpėdinių. Tačiau ji netaikytina tiems atvejams, kai turtas buvo realizuotas asmens, užvaldžiusio turtą neteisėtai, niekinio ar nuginčijamo sandorio pagrindu –tuomet kyla šiuos sandorius reglamentuojančiuose CK nuostatose numatytos pasekmės. Šiuo atveju CK 5.57 str. 2 d. netaikytina. Ieškovams priklausančio turto neliko todėl, kad jis buvo realizuotas neteisėtai turtą įgijusio asmens;

2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007 teismų nutartys buvo peržiūrėtos tik teisės taikymo aspektu, o A. J. sąžiningumas ar nesąžiningumas – tai fakto klausimas, dėl kurio nurodytoje teismo nutartyje nepasisakyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą užvaldant A. J. palikimo dalį, tenkančią ieškovams. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis;

3) tai, kad priimdamas sprendimą teismas vadovavosi kitomis materialinės teisės normomis nei nurodomos ieškinyje, negali būti laikoma esminiu ieškinio pagrindo pakeitimu. Ieškovų nustatytas faktinis ieškinio pagrindas liko nepakeistas, o nustatyti, kokia teisės norma taikytina ginčui spręsti, yra teismo prerogatyva;

4) apeliantė nepagrįstai akcentuoja jos į bylą pateiktus įrodymus dėl mirusiojo laidojimo, kapo sutvarkymo, mirusiojo slaugymo išlaidų ir kt. Šie įrodymai neturi įtakos sprendžiant byloje keliamų reikalavimų teisėtumo klausimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad šie įrodymai nėra reikšmingi, nes byloje nėra pareikštas priešieškinis dėl minėtų išlaidų atlyginimo;

5) CK 6.37 str. 2 d. numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. nustatytas palūkanų dydis, todėl teismas teisėtai iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nurodytų teisės normų taikymo tinkamumas – apeliantė nepateikia jokių motyvų dėl CK 5.9 str., 6.237-6.240 str. taikymo netinkamumo ar negalimumo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo faktinio ir teisino pagrindų patikrinimas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str., 329 str.).

 Bylos duomenimis, ginčo turtas 17,4600 ha žemės sklypas, un. Nr. 6923-0002-0118, esantis Prienų rajone, Juodaraisčio km., piniginio indėlio su palūkanomis likutis AB banko ,,Hansabankas“ sąskaitoje  Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų, esančių AB banko ,,Hansabankas“ nebalansinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),  likutis ir piniginės kompensacijos už 6,99 ha ploto žemės sklypo, esančio Prienų rajone, Juodaraisčio km., buvo apeliantės valdomas niekiniu pagrindu – testamento dalies, prieštaraujančios vėliau sudarytam testamentui, pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų  atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ieškovų teisės buvo pažeistos, nes turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, apeliantės buvo neteisėtai realizuotas tretiesiems asmenims, todėl ieškovams priklausančio turto  neliko. Taigi apeliantė  privalo kompensuoti ieškovams ginčo turto dalį pinigais. Ieškovų teisė paveldėti ginčo turtą byloje nenuginčyta, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą ir priteisė ieškovams piniginę kompensaciją.

Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog apeliantė yra nesąžininga ieškovų atžvilgiu. Išvados dėl apeliantės nesąžiningumo padarytos įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose dokumentuose (b. l. 46-51), kur nustatyta, kad apeliantė, rašydama pareiškimą notarei dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, nurodė, kad kitų testamentinių įpėdinių nėra, todėl ieškovai neteko jiems priklausančios paveldimo turto dalies. Teisėjų kolegija vadovaujasi šiais procesiniais dokumentais (Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-20 nutartis, Kauno apygardos teismo 2007-01-15 nutartis) byloje ir laiko šią aplinkybę įrodyta (CPK182 str. 1 d. 2 p., 197str., 185 str.). Apeliantės motyvai, kad atsakovės nesąžiningumo faktas nebuvo nustatytas kasacinės instancijos teisme, atmestinas. Kadangi, kaip pagrįstai nurodyta ieškovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą, civilinėje byloje  Nr. 3k-3-382/2007 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apeliantės nesąžiningumo, kasacine tvarka skundžiamos nutartys peržiūrėtos teisės taikymo aspektu, o klausimas dėl apeliantės nesąžiningumo yra fakto klausimas. Taigi apeliantės motyvas dėl teismo šališkumo apeliantės atžvilgiu atmestinas.

Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti restitucijos, nes apeliantė įgijo nuosavybės teisę ne sandorio, o paveldėjimo pagrindu. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis ( audiatur et altera pars), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio (pvz., ginčas jau yra išspręstas, arba ginčas spręstinas ne teisme, bet arbitraže ir pan.). Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi teisme sprendžiant ieškovų pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas (pinigai, turtas) atsakovo gautas ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų nustatytu pagrindu įgyto turto išreikalavimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ginčijamą turtą gavo niekiniu pagrindu. Tad esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo išreikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo nebuvimas, t. y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimą nei įstatymu, nei sandoriu. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ ( ex iniuria ius non oritur) išraiška. Pripažinus, jog apeliantė neteisėtai naudojo ieškovų turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės priteisė 5% dydžio metines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi apeliantės motyvas dėl nepagrįstai taikytos restitucijos ir ieškinio pagrindo pakeitimo taip pat atmestinas. Apeliantės skunde nurodyta teismų praktika (LAT 2007-11-05 civ. byloje Nr. 3k-3-457/2007) šioje byloje netaikytina, tad nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė netinkamai.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal CK 5.8 straipsnį nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Bylos duomenimis (b. l. 132-137), ieškovai pareiškimais 17-jame notarų biure patvirtino, jog palikimą priima, todėl apeliantės motyvas, kad atnaujintas terminas nesukūrė ieškovams jokių teisinių pasekmių, nes jie neturi paveldėjimo teisės liudijimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pateikti apeliantės įrodymai dėl laidojimo išlaidų nesudaro pagrindo atmesti ieškovų reikalavimus, nes atsakovė turėtas išlaidas priteisti iš ieškovų neprašė .

Taip pat negalima sutikti su apeliantės motyvais, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovų pateiktus įrodymus, nes šioms aplinkybėms patvirtinti apeliantė nenurodė jokių konkrečių motyvų dėl įrodymų, kurių, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Kiti apeliantės motyvai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, CK 1.5 str pažeidimo nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra atmestini kaip neįrodyti.

Bylinėjimosi išlaidas byloje patvirtina rašytiniai įrodymai. Ieškovai už 28 401 Lt ieškinį sumokėjo 852 Lt žyminį mokestį (b. l. 9). Taip pat ieškovai už byloje suteiktas teisinės paslaugas advokatui sumokėjo  2420 Lt (b. l. 94). Pirmosios instancijos teismas patenkino dalį ieškovų reikalavimų, t. y. 25 683 Lt (17 023,50 + 8659,50) (b. l. 148). Iš apeliantės priteista dalis bylinėjimosi išlaidų – 758 Lt žyminio mokesčio, nors patenkinus 25683 Lt dydžio reikalavimus, žyminio mokesčio išlaidos (3 %) sudaro ne 758 Lt. o 770,79 Lt. Kadangi ieškovai skundo byloje dėl to nepateikė, teisėjų kolegija negali šios sumos padidinti, nes tai pablogintų apeliantės padėtį (CPK 313 str.). Taip pat teismas ieškovams  priteisė dalį turėtų advokato teisinių paslaugų išlaidų  – 2420 Lt. Advokatas atstovavo ieškovams byloje nuo 2008-11-13 (b. l. 8), surašė ieškovų vardu ieškinio pareiškimą (b. l. 3-7), atstovavo ieškovams teismo posėdžiuose nuo 2009-10-09 (b. l. 86), byloje įvyko keturi posėdžiai. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės ieškovams visas turėtas išlaidas, tad ir šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovui H. J. taip pat atstovavo advokatas D. M., kuris ieškovų vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 163-165), teisėjų kolegija su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais sutiko ir šiais motyvais vadovavosi teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per du posėdžius, už šias advokato teisines paslaugas ieškovas H. J. sumokėjo 1 210 Lt (b. l. 178), todėl atsižvelgiant į advokato darbo sąnaudas byloje, ieškovui turi būti atlygintos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Laikytina, kad teisinga ir proporcinga advokato darbo sąnaudoms bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 000 Lt (CPK98 str.), todėl ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos  bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 162) valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios sudaro 28,90 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

 n  u  t  a  r  i  a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:

1 000 (vieno tūkstančio) Lt advokato atstovavimo išlaidas ieškovui H. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));

28,90 (dvidešimt aštuonių Lt 90 ct) Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                         Galina Blaževič

  

Kolegijos teisėjos                                                                             Virginija Gudynienė

 

                                                                                                          Nijolia Indreikienė