Civilinė byla Nr. e2A-46-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00974-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.10.; 2.4.4.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. (T. D.) ir atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl pripažinimo neteisėtų veiksmų atsisakant inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams ir/ar nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas T. D. 2017-05-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2018-10-16 patikslino atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, prašydamas pripažinti atsakovių veiksmus, atsisakant inicijuoti 0,1342 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams, kompensuoti nuostolius, nepagrįstais ir neteisėtais bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto ir galiojančio teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detaliojo plano sprendinius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ieškovui priklausančio žemės sklypo, 0.1342 ha, (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams bei atlikti paėmimui būtinus veiksmus; netenkinus šio reikalavimo, priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 215 205,08 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 2000-12-14 sprendimu Nr. 2393V nusprendė leisti Miesto plėtros departamentui rengti apie 95 ha teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detalųjį planą bei patvirtino detaliojo plano rengimo sąlygas. Į rengiamo detaliojo plano teritoriją pateko 2,9000 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio 11500/29000 dalis (1,1500 ha) nuosavybės teise priklausė ieškovui. Rengiamame detaliojo plano projekte, adresu Ukmergės g. 326, buvo pažymėtas sklypas Nr. 9 (9A, 9B, 9C, 9D, 9E), kuris apėmė 2.9000 ha žemės sklypą ir 0,4095 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklype jokių apribojimų (servitutų), suvaržymų, inžinerinių įrenginių nebuvo nustatyta. Kadangi projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta, kad planuojamos valstybės ir miesto reikmėms gatvės, inžinerinės infrastruktūros užimama žemė bus paimta visuomenės poreikiams įstatytų nustatyta tvarka, 2,9000 ha žemės sklypo bendrasavininkai neprieštaravo ir nereiškė pretenzijų dėl jų sklype planuojamo kelio.

3.       Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su 99,45 ha teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. žemės naudojimo būdu, keitimą pagal pridedamą brėžinį; apie 91,52 ha teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detaliojo plano sprendinius, keičiant žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę pagal pridedamą brėžinį ir lenteles. Pagal patvirtintus detaliojo plano sprendinius, brėžinius, detaliajame plane nurodyta, kad iš žemės sklypų 2,9000 ha ir 0,4095 ha žemės sklypų formuojami 5 sklypai, pažymėti Nr. 9A, 9B, 9C, 9D, 9E. Žemės sklypo dalyje, pažymėta Nr. 9E, užimančioje 1 342 kv. m ploto, buvo suplanuota infrastruktūros teritorija, sklypas Nr. 9E visa apimtimi pateko į gatvių važiuojamosios dalies, gatvių raudonųjų linijų ribas bei turėjo būti paimamas visuomenės poreikiams. Su tokiais detaliojo plano sprendiniais sklypo Nr. 9 bendrasavininkai, tame tarpe ir ieškovas, sutiko pasirašydami detaliajame plane.

4.       Ieškovas nurodė, kad vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-07-15 įsakymo Nr. 30-1148 1 p. nustatė, kad vietoje dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų - 29000 kv. m žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 4095 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9D suformuojami penki nauji kitos paskirties žemės sklypai; 4 p. nustatė vieno iš sklypo Nr. 9E duomenis: plotas – 1 342 kv. m, naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorija, naudojimo pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, elektros linijų apsaugos zona VI sk.; 5 p. pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai 4 punkte nurodytam sklypui nustatyti servitutą, suteikiantį teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas iki šis sklypas bus perduotas savivaldybei.

5.       Ieškovas pažymėjo, kad vykdant minėtus teisės aktus, 2,9000 ha ir 4,095 ha žemės sklypų bendrasavininkai 2006-03-23 pasirašė sutartį dėl žemės sklypų atidalinimo ir suformavimo naujų penkių sklypų, kurių vienas iš jų – 1 342 kv. m žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas sklypu Nr. 9E, asmeninės nuosavybės teise priklausantis ieškovui.

6.       Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006-04-28 įsakymo Nr. 2.3-4274-01 1 p. suformavo vietoje 2,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir 4,095 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo penkis naujus žemės sklypus; 1.5. p. nustatė, kad 1342 kv. m žemės sklypo Nr. 9E paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), kuris nuosavybės teise priklausys T. D.; 2.1. p. nustatė žemės servitutą - teisę visame žemės sklypo, nurodyto 1.5. p., plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į nurodytą, buvo suformuotas 0,1342 ha dydžio žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini), bei buvo nustatyti apribojimai: žemės servitutas per visą sklypą iki sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bei specialiosios naudojimo sąlygos - elektros linijų apsaugos zona. Per visą žemės sklypą yra nutiesta Eitminų gatvė, dėl ko ieškovas negali visa apimti naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

7.       Ieškovas pažymėjo, kad jis ne kartą kreipėsi į savivaldybę, klausdamas kada bus inicijuota sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ar kompensuoti nuostoliai, tačiau buvo informuotas, kad paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebus inicijuota, nes trūksta lėšų, prašymo kompensuoti nuostolius taip pat netenkino.

8.       Ieškovo teigimu, atsakovių veiksmai, atsisakant vykdyti patvirtintojo detaliojo plano sprendinius bei inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kai faktiškai žemės sklypas yra seniai perimtas ir naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti, yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštarauja detaliojo plano sprendiniams bei grubiai pažeidžia ieškovo teises. Savivaldybė, pati inicijavusi detaliojo plano rengimą bei būdama jo rengimo organizatoriumi, prisiėmė įsipareigojimus, kad į infrastruktūros teritoriją patenkantis žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams. Nuo pat detaliojo plano projekto renginio pradžios buvo numatyta, kad sklypas patenka į infrastruktūros teritoriją, kur numatytas gatvės tiesimas, gatvių raudonųjų raudonosios linijos, dėl ko žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams, todėl ieškovas turėjo ir tebeturi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bus perduotas savivaldybei, kompensuojant sklypo praradimą.

9.       Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-04-04 rašte nurodyti argumentai - lėšų trūkumas ir nustatytas neatlygintinas kelio servitutas nėra pagrindas nevykdyti detaliajame plane, detaliojo plano aiškinamojo rašto sprendiniuose nustatytų įsipareigojimų, kurie nėra panaikinti. Daugiau kaip 10 metų ieškovas nebegali valdyti, naudoti, disponuoti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, todėl toks sklypo naudojimas, kai nuosavybės teisių apribojimas tęsiasi ilgą, neapibrėžtą laiką, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises. Ieškovas, negalėdamas valdyti jam priklausančio sklypo, yra priverstas mokėti žemės sklypo mokesčius.

10.       Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad 2,9000 ha žemės sklypo bendraturčiai 2005-02-28 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami nustatyti žemės sklypų duomenis pagal detaliojo plano sprendinius, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas tokiu būdu atsisakė sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir neturi teisės į kompensaciją. Minėtame rašte bendraturčiai tik išreiškė prašymą įgyvendinti patvirtinto detaliojo plano sprendinius, pakeičiant sklypo tikslinę paskirtį bei nustatant sklypo ribas ir apribojimus pagal patvirtinta detalųjį planą ir sprendinius. Pats faktas, kad bendrasavininkai nelaukė, kol savivaldybė įgyvendins detaliojo plano sprendinius, neteikia pagrindo teigti, kad ieškovas tokiais savo veiksmais atsisakė sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Priešingai, prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo teiktas, siekiant įgyvendinti patvirtintą detalųjį planą, jo sprendinius.

11.       Ieškovas nurodė, kad jis įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad patvirtintas detalusis planas, jo sprendiniai bus įgyvendinti ir dėl faktinio sklypo praradimo nutiesus per jį kelią jam bus atlyginta, todėl ieškovo reikalavimai inicijuoti procesą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams arba atlyginti patirtus nuostolius, privalo būti ginami remiantis teisėtų lūkesčių principu. Detaliojo plano iniciatorius buvo Vilniaus miesto savivaldybė, patvirtintas detalusis planas, jo sprendiniai yra galiojantys, nepasikeitę, todėl jie yra privalomi ir turi būti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, objektyvaus visuomenės poreikio egzistavimas yra nustatytas individualiame teisės akte – detaliajame plane, jo sprendiniuose ir brėžinyje. 

12.       Ieškovas pažymėjo, kad dalis žemės sklypų, patenkančių į detaliojo plano teritoriją, buvo išpirkti, paimant juos visuomenės poreikiams, o sklypai, kurie buvo perduoti savivaldybei, priklausė juridiniams asmenims, kurie jokių nuostolių, perleisdami sklypus, nepatyrė, priešingai - uždirbo, nes pastatę objektus, juos pelningai pardavė bei gavo finansinės naudos. Tuo tarpu, ieškovas, sutikęs su patvirtintu detaliuoju planu, jo sprendiniais, dėl sklypo faktinio nusavinimo jokios finansinės naudos nepatyrė, tik praradimą. Ieškovas niekuomet nebuvo projekto vystytojas, jam priklausančiuose žemės sklypuose nieko nestatė, jokios naudos negavo.

13.       Ieškovas nurodė, kad jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas dviem teisiniais pagrindais: CK 1.137 str. 1 d. 3 p. ir CK 4.129 str. Per visą ieškovui priklausantį sklypą yra nutiesta Eitminų gatvė, nustatytos gatvės raudonosios linijos, dėl ko ieškovas jau ilgą laiką visiškai negali sklypo valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Faktiškai yra įvykęs sklypo paėmimas visuomenės poreikiams, nes žemės sklypas pilna apimti tenkina gyventojų interesus, už kurių įgyvendinimą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Žemės sklype buvo nustatyta servitutas iki kol sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ieškovo patiriami nuostoliai sudaro visišką žemės sklypo praradimą, todėl ieškovui turi būti kompensuota prarasto žemės sklypo vertė. Ieškovui ilgą laiką negavus jam už nusavintą sklypą priklausančios kompensacijos, šios jo nenaudojamos piniginės lėšos nuvertėjo, jos taip pat negalėjo jam generuoti papildomų pajamų, taip pat šiuo metu jis nebegalėtų įsigyti analogiško sklypo, nes jo vertė yra ženkliai pakilusi.

14.       Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į praėjusį ilgą laiką tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų neatlikimo ir piniginės kompensacijos neišmokėjimo, priteisimas tik 2006 m. buvusios sklypo vertės kaip nuostolių atlyginimo reikštų Konstitucijos 23 str. 3 dalyje įtvirtinto konstitucinio imperatyvo teisingai atlyginti asmeniui už iš jo visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę nesilaikymą bei teisėtų lūkesčių principo pažeidimą.

15.       Ieškovas pažymėjo, kad žemės sklype buvo nustatytas neatlygintinis servitutas, tačiau, remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, tai neapriboja savininko teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl nustatyto servituto, nes tai yra savarankiška teisė, kuri privalo būti ginama. Ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą į nuostolių atlyginimą laikant, kad juos sudaro ne tik 2006 m. buvusi sklypo kaina, bet ir 5 proc. metinės palūkanos, kurios nuo faktinio sklypo paėmimo dienos (servituto jame nustatymo) 2006-04-28 datai iki kreipimosi į teismo dienos 2017-06-08, skaičiuojant pagal 2006-04-28 buvusią sklypo vertę (194 600 Eur), sudarytų papildomai 107 030 Eur. Arba, kaip įtvirtinta CK 6.249 str. 5 d., per ilgą laikotarpį pasikeitus sklypo vertei, ieškovo nuostoliai turėtų būti laikomi ir šie kainų pokyčiai, kas sudarytų papildomai 20 100 Eur, bei procesinės palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams dienos.

16.       Ieškovo teigimu, jo minimalius praradimus netekus galimybės naudotis žemės sklypu nuo 2006 m., tačiau už ją teisingai neatlyginus, atitiktų kompensacija, lygi: 194 600 Eur suma (2006-04-28 datai apskaičiuota žemės sklypo vertė) + 20 100 Eur suma (išaugusi žemės sklypo vertė per laikotarpį nuo 2006-04-28 nustačius žemės sklype servitutą iki 2017-06-08 kreipimosi į teismą dienos) + 505,08 Eur (laikotarpiu 2006-2016 m. sumokėti žemės sklypo mokesčiai), iš viso 215 205,08 Eur suma.

17.       Ieškovas pažymėjo, kad servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, kuriam tarnaujančio daikto savininko valia/sutikimas nėra reikalingi, o tokio akto neskundimas nesuteikia pagrindo išvadai, jog ieškovas išreiškė valią dėl servituto neatlygintumo. Ieškovas, tik 2017-04-04 gavęs atsakovės atsakymą, sužinojo, kad sklypo paėmimas visuomenės poreikiams nebus inicijuojamas, prašymas kompensuoti nuostolius nebus tenkinamas. Be to, ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas tęsiasi ir šią dieną. Dėl to nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, tačiau teismui laikant, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, ieškovas prašė jį atnaujinti.

18.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 2000-12-14 sprendimu Nr. 2393V nusprendė leisti Miesto plėtros departamentui rengti apie 95 ha teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detalųjį planą, kurio tikslas – naujų sklypų formavimas, sklypų žemės paskirties ir naudojimo būdo, statybų reglamento nustatymas. Parengtas detalusis planas buvo suderintas su į planuojamą teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkais, viešai apsvarstytas, suderintas su atitinkamomis institucijomis ir Vilniaus miesto tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtintas. Nei ieškovas, nei kiti suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai šio detaliojo plano neskundė, todėl laikytina, kad su juo visiškai sutiko ir jam pritarė.

19.       Atsakovės pažymėjo, kad sklypų savininkai, kurių sklypuose ar jų dalyse detaliuoju planu buvo suplanuota infrastruktūros teritorija (gatvės), galėjo naudoti žemės sklypus pagal esamą naudojimo paskirtį ir būdą ir laukti, kol bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, arba sudaryti kitokio pobūdžio susitarimus (sudaryti paramos sutartis, nustatyti servitutus) ir įgyvendinti detaliojo plano sprendinius iš karto savo iniciatyva. Ieškovas su kitais bendrasavininkiais, nelaukdami, kol bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, ir siekdami naudoti žemės sklypą ne pagal esamą jo paskirtį, o norėdami plėtoti veiklą numatytą detaliajame plane, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti žemės sklypų duomenis pagal detaliojo plano sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-15 įsakymu ir buvo padaryta. Be to, minėto įsakymo 8 p. buvo siūloma nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėms bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas, t. y. šiuo siūlymu iš esmės buvo išsprendžiamas detaliajame plane numatytos infrastruktūros klausimas ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo klausimas, su kuriuo žemės sklypo bendrasavininkai sutiko. Žemės sklypų bendrasavininkai 2006-03-23 pasirašė sutartį dėl 2,9000 ha ir 4,095 ha žemės sklypų atidalinimo ir suformavimo naujų penkių sklypų, kurių vienas iš jų – 1 342 kv. m žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas sklypu Nr. 9E, asmeninės nuosavybės teise priklausantis ieškovui, t. y. žemės sklypo savininkai bendru susitarimu susitarė, kokie detaliuoju planu suplanuoti sklypai priklausys kiekvienam asmeniui.

20.       Atsakovės nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4274-01 buvo suformuoti penki nauji žemės sklypai (1 p.); nustatyta 1342 kv. m žemės sklypo Nr. 9E paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) (1.5 p.); nustatytas žemės servitutas - teisė visame žemės sklypo, nurodyto 1.5. p., plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (2.1 p.). Servituto nustatymas žemės sklype, iki sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, nereiškia ir jokiais būdais neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pradėti būtent šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

21.       Atsakovių teigimu, ieškovas turėjo visas galimybes dalyvauti žemės sklypų planavimo bei jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo procese, su visais atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais sutiko, jiems neprieštaravo ir jų neskundė, pageidavo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą nelaukdamas, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija detaliojo plano sprendinius įgyvendins, todėl jis neturi jokio pagrindo reikalauti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėtų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ieškovas kaip atidus ir protingas asmuo turėjo suprasti, kad detaliojo plano sprendinius žemės sklypų savininkams įgyvendinus savo iniciatyva, šių sprendinių įgyvendinimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nebebus inicijuojamas.

22.       Atsakovės pažymėjo, kad vystant ir dalijant neurbanizuotą žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0170:219) pagal detaliojo plano sprendinius buvo tenkinamas privatus šio žemės sklypo savininkų interesas plėtoti žemės sklypą ir gauti iš to naudą, t. y. šio žemės sklypo savininkai, manydami, kad jų nauda, įgyvendinant detaliojo plano sprendinius iš karto ir prisiimant įsipareigojimus dėl infrastruktūros, bus nepakankama, turėjo teisę žemės sklypą naudoti pagal paskirtį ir laukti, kol žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonąsias linijas bus paimta visuomenės poreikiams. Žemės sklypo bendrasavininkai, siekdami įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, plėtoti detaliajame plane numatytą veiklą ir gauti iš to naudą, nelaukdami, kol savivaldybė įgyvendins detaliojo plano sprendinius, infrastruktūros klausimą išsprendė sutikdami nustatyti servitutą. Detaliuoju planu planuojamos neurbanizuotos teritorijos vystymu buvo suinteresuoti planuojamo žemės sklypo savininkai, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kas suponuoja, jog planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkai turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo. Kiti detaliuoju planu suplanuotos teritorijos žemės sklypų savininkai, suprasdami, kad jie yra neurbanizuotos teritorijos vystytojai, kurie iš šios teritorijos vystymo gauna naudą, prisiėmė jiems tenkančius įsipareigojimus dėl infrastruktūros teritorijos vystymo, t. y. detaliuoju planu suplanuotus inžinerinės infrastruktūros sklypus paramos sutartimis perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pagal detaliojo plano sprendinius vystomose teritorijose Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra paėmusi visuomenės poreikiams nė vieno žemės sklypo ar kitaip atlyginusi teritorijų vystytojams už detaliuoju planu numatytos inžinerinės infrastruktūros įrengimą.

23.       Atsakovės nurodė, kad ieškovo minimi sklypai, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės administracija paėmė visuomenės poreikiams, patenka į Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritoriją, t. y. sklypai, kurie buvo paimti visuomenės poreikiams laikytini ne tik prioritetiniais miestui, bet ir visai Lietuvai ir Europai. Be to, teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs terminai per kiek laiko turi būti pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, t. y. suinteresuota institucija, objektyviai atsižvelgdama į egzistuojantį visuomenės poreikį, savo finansines galimybes, pati sprendžia, kada inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

24.       Atsakovės pažymėjo, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik pagrindus, kad objektyviai egzistuoja visuomenės poreikis ir šis poreikis negalės būti patenkintas kitais būdais, tuo tarpu nagrinėjamu atveju esant įregistruotam neatlygintinam servitutui, visuomenės gautina nauda nebūtų nustatyta, t. y. visuomenė jau turi teisę neatlygintinai naudotis sklypu servituto pagrindu. Nėra pakankamų ir objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog sklypas (jame esanti gatvė) yra būtinas visuomenės poreikių tenkinimui, t. y. keltinas klausimas, ar minėta gatvė negali būti laikoma vidaus keliu, kuri tenkina tik aplinkinių pastatų gyventojų/lankytojų interesus.

25.       Atsakovių teigimu, ieškovo teisė į nuostolių atlyginimą negali būti konstatuojama, nes neatlygintinas servitutas buvo nustatytas šalių sutarimu, tenkinant bendrasavininkių prašymą dėl žemės sklypų duomenų nustatymo pagal detaliojo plano sprendiniu. Be to, vertinant susitarimo ir detaliojo plano sprendinius taip, kaip juos vertina ieškovas, būtų pažeidžiami vilniečių interesai, t. y. vietoj to, kad savivaldybė galimai būtų ėmusi žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus ji turėtų atlyginti paimamo kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo vertę. Jeigu būtų nustatyta, kad žemės sklypo paskirtis buvo pakeista tenkinant ne ieškovo (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų) interesus bei kad sklypas turi būti paimamas visuomenės poreikiams, šio sklypo vertė nustatyta pirminė, t. y. tokia, kokia buvo detaliojo plano tvirtinimo metu, kai sklypo tikslinė žemės paskirtis buvo žemės ūkio. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas savo tariamai patirtų nuostolių dydį sieja su sklypo verte, nustatyta pakeitus žemės tikslinę paskirtį į kitą pagal detaliojo plano sprendinius, įrodo, jog jis, įgyvendinęs detaliojo plano sprendinius, gavo naudą.

26.       Atsakovės pažymėjo, kad servitutas žemės sklype buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu, kurio ieškovas niekada neskundė, todėl remiantis CK 1.125 str. 1 d. nustatytu 10 metų ieškinio senaties terminu, laikytina, kad praėjus daugiau nei 11 metų po servituto, kuris tariamai sukėlė ieškovui nuostolius, nustatymo, ieškovo reikalavimas dėl tokių nuostolių atlyginimo atmestinas ir šiuo pagrindu

27.       Atsakovių teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo sklypas yra nusavintas, t. y. minėtas žemės sklypas tebepriklauso ieškovui, jo teisė disponuoti sklypu nėra apribota, o jei ieškovo netenkina esama situacija, ieškovas gali sklypą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ieškovas, reikalauja atlyginti nuostolius dėl sklypo faktinio nusavinimo CK 1.137 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kurie sudaro 215 205,08 Eur, t. y. praktiškai sklypo rinkos vertę, lyg šis sklypas būtų paimamos visuomenės poreikiams, tačiau tokiu būdu būtų paneigiama nuostolių atlyginimo esmė atkurti lygiavertę padėtį - priteisus ieškovo reikalaujamą sumą kaip jo nuostolių atlyginimą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, kadangi ne tik gautų pinigų už ginčo sklypą, lyg jį parduotų, tačiau tas pats sklypas toliau liktų ieškovui.

28.       Atsakovės pažymėjo, kad ekspertizės išvados ir jame nurodyta sklypo vertė, darant prielaidą, kad šio sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis yra žemės ūkio, kelia pagrįstų abejonių. Byloje esančiame sklypo Registrų centro išraše, pagal kurį sklypo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos nurodoma vidutinė rinkos vertė 159 382 Eur, t. y. remiantis ekspertizės išvadomis 2006 m. žemės ūkio paskirties sklypo vertė būtų didesnė nei kitos paskirties sklypo. Taip pat ekspertizės akte nėra identifikuojami žemės sklypai, kurie buvo vertinami, nėra aišku kodėl nebuvo pasirinkti žemės ūkio paskirties sklypai esantys toje pačioje verčių zonoje, kodėl nebuvo vertinami sklypai, esantys šalia ginčo sklypo ir Vilniaus vakarinio aplinkkelio.

29.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pareiga žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai sumokėti atlyginimą už paimamą žemę atsiranda tik tuomet, kai žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas valstybės vardu. Tik nuo žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, ieškovas patirtų tam tikrų nuosavybės teisių ribojimų, nes būtų suvaržyta jo teisė disponuoti žemės sklypu. Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka yra griežtai reglamentuota, todėl, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, turi pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30.       Vilniaus apygardos teismas 2019-10-21 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovui T. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 7 252,66 Eur atlyginimą už nustatytą servitutą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7 252,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 163 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovui T. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 213 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovo T. D. 1 050 Eur žyminio mokesčio valstybei.

31.       Teismas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad atsakovės prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovių teigimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į tesimą su ieškiniu, nes ieškinį pareiškė praėjus daugiau kaip 11 metų nuo neatlygintino servituto nustatymo.

32.       Teismas konstatavo, kad servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4274-01, t. y. administraciniu aktu. Servitutas nustatytas su sąlyga – iki kol žemės sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Sutiktina, jog buvo nustatytas sąlyginis servitutas be konkretaus termino jo įvykdymui. Ginčo žemės sklype nutiesti inžineriniai tinklai bei vietinės reikšmės Eitminų gatvė. Ieškovas T. D. 2017-03-07 raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu inicijuoti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir/ar kompensuoti nuostolius. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-04-04 raštu Nr. A51-20385/7(3.3.2.5-EM4) atsakė ieškovui, kad žemės sklypo paėmimas nebus inicijuotas ir prašymas kompensuoti už žemės sklypo praradimus nebus tenkintas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas apie tai, kad jam priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas nebus paimtas visuomenės poreikiams ir/ar jam nebus išmokėta kompensacija, t. y. apie savo teisių galimą pažeidimą, sužinojo tik gavęs šį raštą.

33.       Teismas sutiko su ieškovu, kad ne tik Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nustatytas servitutas buvo neapibrėžtam terminui, bet ir teisės aktai nenustato konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti inicijuojama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie tai, kad atsakovė atsisakė perimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, ir/ar kompensuoti už paimamą sklypą, ieškovas sužinojo tik iš 2017-04-04 rašto. Dėl to teismas darė išvadą, kad nuo šios dienos ieškovui atsirado teisė galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus ginti teisme ir ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą (CK 1.127 str.).

34.       Teismas dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją paimti žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį T. D., visuomenės poreikiams nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Vilniaus miesto valdyba) buvo nusprendusi leisti rengti apie 95 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detalųjį planą, kurio tikslas buvo naujų sklypų formavimas, sklypų žemės paskirties ir naudojimo būdo, statybos reglamento nustatymas. Detaliojo plano brėžinyje buvo numatyta, kad sklypų žemės naudojimo paskirtis keičiama juos paėmus visuomenės poreikiams ar gavus paraiškas statyti ar rekonstruoti statinius. Parengtas detalusis planas Vilniaus miesto tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtintas, jame buvo numatyta, kad sąlygos techniniam projektui rengti bus išduodamos tik išsprendus nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ar jų dalių, patenkančių į infrastruktūros teritoriją, perdavimo klausimus. Nagrinėjamu atveju 2005-02-28 žemės sklypų bendrasavininkai, nelaukdami kol bus pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti žemės sklypų duomenis pagal detaliojo plano sprendimus. Žemės sklypų bendrasavininkai 2006-03-23 pasirašė sutartį dėl žemės sklypų atidalijimo ir naujų penkių žemės sklypų suformavimo (toliau – ir Sutartis), kurių vienas 1 342 kv. m ploto, pažymėtas Nr. 9E, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu vietoje 2,900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir 4,095 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, buvo suformuoti nauji penki žemės sklypai, pakeista šių žemės sklypų paskirtis; tuo pačiu įsakymu nustatyta ieškovui T. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 1 342 kv. m Nr. 9E paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemės sklypas, nustatytas šio žemės sklypo servitutas – teisė neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

35.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas kaip žemės sklypo Nr. 9E savininkas iš esmės neprieštaravo servituto nustatymui, įsakymo neskundė.

36.       Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo visas galimybes dalyvauti žemės sklypų planavimo bei jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo procese, su visais atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais sutiko, jų neskundė, pats (su kitais bendrasavininkais) pageidavo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemė, nelaukdamas, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendins detaliojo plano sprendinius ir pradės paėmimo visuomenės poreikiams žemės procedūras.

37.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas, pritardamas minėtiems sprendiniams, iš esmės sutiko už galimybę naudoti žemės sklypus vystant juose komercinę veiklą, pakeitus jų tikslinę žemės paskirtį, nustatyti jam priklausančiame žemės sklype 1 342 kv. m ploto neatlygintiną servitutą, o ne laukti, kol bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

38.       Teismas nurodė, kad detaliuoju planu buvo planuojami privatūs žemės sklypai, kurių vystymu buvo suinteresuoti būtent planuojamų žemės sklypų savininkai. Teismas nurodė, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtinimu, šioje teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra paėmusi visuomenės poreikiams nei vieno žemės sklypo ar kitaip atlyginusi už detaliuoju planu numatytos inžinerinės infrastruktūros įrengimą.

39.       Teismas pažymėjo, kad siekiant paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, reikia pagrįsti, kad toks konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis objektyviai nebus patenkintas kitais būdais (CK 4.100 str.).

40.       Teismas sutiko su atsakove, kad esant įregistruotam neatlygintinam žemės servitutui, suteikiančiam žemės sklype įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis, visuomenė iš esmės turi galimybes naudotis šia žemės sklypo dalimi sudaryto servituto pagrindu. Teismas nurodė, kad atsakovės teigimu, ši teritorija nebuvo prioritetinė miestui, žemės sklype numatyti sprendiniai iš esmės buvo naudingi žemės savininkams, nes sklype nebuvo numatyta jokių svarbių miestui statinių statyba, ar infrastruktūros tiesimas. Aktualioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje įtvirtinta, kad detaliojo planavimo iniciatoriai (planuojamos teritorijos savininkai) turi prisiimti patys įsipareigojimus dėl reikalingos infrastruktūros įrengimo. Tačiau teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymo punktas, numatantis jog servitutas nustatomas žemės sklype iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, nereiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

41.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta jog objektyviai egzistuoja visuomenės poreikis paimti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 9E, 0,134 ha dydžio, kadangi visuomenė turi galimybę juo naudotis įregistruoto servituto pagrindu. Galiojant teisėtam administraciniam aktui dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo svarstyti dėl alternatyvaus teisių ribojimo būdo – žemės paėmimo visuomenės poreikiams taikymo.

42.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žemės paėmimo procedūra nebuvo pradėta ar vykdoma. Dėl to teismas konstatavo, kad nėra ir prielaidų svarstyti galimybę nustatytą servitutą modifikuoti, jam suteikiant žemės paėmimo priemonės požymius ir (ar) pasekmes.

43.       Teismas dėl nuostolių atlyginimo pažymėjo, kad ieškovui T. D. priklausančiame žemės sklype Nr. 9E, 1 342 kv. m ploto, buvo nustatytas žemės servitutas - teisė visame žemės sklype neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, per visą žemės sklypą yra nutiesta Eitminų gatvė, nustatytos gatvės raudonosios linijos.

44.       Teismas nurodė, kad nustačius servitutą, nuosavybės teisė į žemės sklypą išlieka jo savininkui, todėl savininkas privalo valstybei mokėti žemės mokestį. Teismas pažymėjo, kad ginčo servitutas buvo nustatytas tuo pačiu Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu, kuomet žemės sklypo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į kitos paskirties žemė. Ieškovas pritarė Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-17 įsakymui.

45.       Teismas nustatė, kad į rengiamo detaliojo plano teritoriją (apie 95 ha teritorija tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento) pateko ir 2,9000 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, pirminis 2,9000 ha žemės sklypo savininkas buvo jo senelis, po to ieškovo tėvas J. D. (J. D.) ir jo brolis. Ieškovas kartu su kitais žemės sklypų 2,900 ha ir 4,095 ha savininkais 2006-03-23 pasirašė Sutartį, kuria šių žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai sutarė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, bendras plotas 2.900 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos kaina 1 166 397 Lt, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 11500/29000 – asmeninė nuosavybė T. D. pagal 2004-04-08 dovanojimo sutartį Nr. JG-1154; 5500/29000 žemės sklypo dalis – asmeninė L. D. nuosavybė; 3000/29000 dalis – J. D. nuosavybė pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir turto pasidalijimo sutartį. Kitą šio žemės sklypo dalį 5400/29000 nuosavybės teise valdė R. ir D. P., 3600/29000 – A. ir J. J.. Sutartyje taip pat nurodyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, bendras plotas 0,4095 ha, savininkai. Abiejų žemės sklypų bendrasavininkai susitarė, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-15 įsakymu Nr. 30-1148 dėl sklypų Nr. 9A, 9B, 9C, 9E duomenų nustatymo ir administracijos direktoriaus įsakymu dėl sklypų duomenų pakeitimo, vietoje dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų: 2 900 kv. m (Ukmergės g. 326 g.) ir 4 095 kv. m (kadastrinis Nr. 0101-0170:1072 Vilniaus m.), Vilniaus m. Pavilionių km., atidalinti ir suformuoti penkis naujus kitos paskirties žemės sklypus: 8 497 kv. m, pažymėtą Nr. 9A, iš jų 5 500 kv. m. L. D. asmeninės nuosavybės teise ir 2 997 kv. m J. D. asmeninės nuosavybės teise; 6 095 kv. m Nr. 9B T. D. asmeninės nuosavybės teise; 1 342 kv. m žemės sklypą Nr. 9E T. D. asmeninės nuosavybės teise; 4 053 kv. m žemės sklypą Nr. 9C, iš jų 7 865 kv. m R. ir D. P., 5 243 kv. m – A. ir J. J..

46.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4274-01 remiantis įsakyme nurodytais teisės aktais bei bendrasavininkų susitarimu (2006-03-23) vietoje 29 000 kv. m ploto žemės ūkio paskirties sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4 095 kv. m ploto žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties sklypai) sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) suformavo penkis atskirus žemės sklypus ir nustatė: 1) 8 497 kv. m žemės sklypo Nr. 9A, Ukmergės g. 326A, Vilniuje, paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Žemės sklypo ribos plane ML1000 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1 - 8, nominali žemės sklypo vertė – 96 979,20 Lt, nominali indeksuota žemės sklypo vertė – 155 167,00 Lt. Žemės sklypas nuosavybės teise priklausys: 5 500 kv. m – L. D. ir 2997 kv. m – J. D.; 2) 6 095 kv. m žemės sklypo Nr. 9B, (duomenys neskelbtini), paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Žemės sklypo ribos plane M 1:500 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1 - 5, nominali žemės sklypo vertė – 75 078,68 Lt, nominali indeksuota žemės sklypo vertė – 120 126,00 Lt, žemės sklypas nuosavybės teise priklausys T. D.; 3) 4 053 kv. m žemės sklypo Nr. 9C, (duomenys neskelbtini), paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Žemės sklypo ribos plane M1:500 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1 - 6, nominali žemės sklypo vertė – 50 616,00 Lt, nominali indeksuota žemės sklypo vertė – 80 985,00 Lt, kuris nuosavybės teise priklausys T. D.; 4) 13 108 kv. m žemės sklypo Nr. 9D paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė: gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Žemės sklypo ribos plane ML1000 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1, 2, 14, 15, 3 - 12, nominali žemės sklypo vertė – 163 686,15 Lt, nominali indeksuota žemės sklypo vertė – 261 898,00 Lt, kuris nuosavybės teise priklausys: 7 865 kv. m – Romualdui Pušinaičiui ir D. P. ir 5 243 kv. m - A. J. ir J. J.; 5) 1 342 kv. m žemės sklypo Nr. 9E paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams). Žemės sklypo ribos plane M1:500 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1 - 4, nominali žemės sklypo vertė – 15 651,08 Lt, nominali indeksuota žemės sklypo vertė – 25 042,00 Lt, kuris nuosavybės teise priklausys T. D.. Taip pat nustatė žemės servitutus: teisę visame žemės sklypo, nurodyto 1,5 papunktyje (1 342 kv. m ploto), plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai; kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas 165 kv. m sklypo, nurodyto 1.4 papunktyje, dalimi, žemės sklypo plane ML1000 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 5 - 10, 13.

47.       Teismas pažymėjo, kad vietoje dvejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų suformavus penkis naujus žemės sklypus, kurių paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemė – konkrečiai ieškovui T. D. atiteko 6 095 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 9B, naudojimo paskirtis ir pobūdis – kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos); 4 053 kv. m ploto žemės Nr. 9C, (duomenys neskelbtini), paskirtis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), bei ginčo žemės sklypas – 1 342 kv. m Nr. 9E, kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams).

48.       Teismas sprendė, kad pakeitus žemės paskirtį ir suformavus penkis žemės sklypus, ieškovui atiteko daug vertingesni du žemės sklypai, kadangi jų paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės į gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), ir tik vienas žemės sklypas – ginčo žemės sklypas 1aro 342 kv. m ploto, ieškovo sutikimu (jam neprieštaraujant, neskundžiant administracijos viršininko įsakymo), buvo suformuotas kaip kitos paskirties žemė – inžinerinės infrastruktūros teritorija (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), kuriame buvo nustatytas servitutas.

49.       Teismas pažymėjo, kad suformavus naujai penkis žemės sklypus, iš kurių trys atiteko ieškovui, pakeitus jų žemės paskirtį, tokiu būdu buvo padidinta žemės sklypų vertė. Dėl to teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad netgi viename iš šių naujai suformuotų žemės sklypų, konkrečiai 1 342 kv. m ploto ginčo sklype nustačius neatlygintiną servitutą, ieškovas (kaip beje ir kiti jo artimi žmonės), dėka kitų jam nuosavybės teise priklausančių dvejų suformuotų žemės sklypų (kuriuose jokių apribojimų nebuvo nustatyta), nei ekonomiškai, nei moraliai dėl priimto įsakymo negalėjo nukentėti.

50.       Teismas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 0,134 ha dydžio, nustatytas neatlygintinas servitutas. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Viena vertus, šalys neginčija, kad nustatytas servitutas yra teisėtas, nustatytas administraciniu aktu. Servitutas yra proporcingas, kadangi suformavus penkis naujus žemės sklypus, pakeitus jų paskirtį, nustatytas tik 1 342 kv. m žemės sklypo plote, toks servitutas reikalingas, kadangi jo nustatymas pagreitino procedūras, leido neatlygintinai įrengti šiame žemės sklype inžinerines infrastruktūros teritorijas, dėl ko galimai naujai suformuoti žemės sklypai galėjo greičiau būti vystomi pagal naujai nustatytą jų žemės paskirtį.

51.       Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo dalyje suformuota nauja gatvė, eina gatvės raudonosios linijos. Ieškovas iš esmės šio žemės sklypo pagal jo paskirtį naudoti negali, todėl teismas sprendė, kad atsižvelgiant į servituto prigimtį – servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinas, Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymo nuostata, kad nustatytas neatlygintinas servitutas, nereiškia, kad ieškovui už nustatytą servitutą, neturi būti atlyginta.

52.       Teismas pažymėjo, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

53.       Teismas nurodė, kad nors nustačius neatlygintiną servitutą, ieškovas gana ilgą laiką neprieštaravo, tačiau jo lūkesčiai, kad žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams yra teisėti, kadangi šiuo atveju servitutas buvo nustatytas neapibrėžtam laikui – iki kada žemės plotas bus perduotas savivaldybei. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nustatant kompensaciją, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Ginčo žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio paskirties žemė. Servitutas nustatytas tuo pačiu įsakymu, kuriuo ir buvo pakeista žemės paskirtis. Pats ieškovas iš esmės buvo suinteresuotas kuo greitesniu naujų žemės sklypų suformavimu (nelaukiant žemės perdavimo visuomenės poreikiams procedūrų įgyvendinimo pradžios), bei žemės paskirties pakeitimu, iš esmės sutiko, kad jam tenkančiame žemės sklype – 1 342 kv. m ploto, būtų nustatyta jo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) bei iš esmės neprieštaravo servituto nustatymui.

54.       Teismas pažymėjo, kad iš esmės žemės sklypo paskirtis buvo pakeista ieškovo prašymu (jo interesais), servitutas nustatytas jam iš esmės neprieštaraujant, jo interesais. Naujai suformuotas 1 342 km žemės sklypas, kuriame buvo nustatytas servitutas, padėjo naujai suformuotus žemės sklypus naudoti pagal pakeistą žemės paskirtį.

55.       Teismas, įvertinęs, kad 2006-03-27 bendrasavininkų susitarime nurodyta 2,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinė rinkos vertę – 1 166 397 Lt (337 811,92 Eur), sprendė, kad ji  niekuo nepagrįsta.

56.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymo Nr. 2.3-4274-01 1.5 p. suformavus 1 342 kv. m žemės sklypą Nr. 9E, pakeitus jo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį: kitos paskirties žemė, buvo nustatyta indeksuota žemės sklypo vertė 25 042,00 Lt, t. y. 7 252,66 Eur. Dėl to teismas darė išvadą, kad teisingas ir protingas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis yra 7 252,66 Eur, t. y. indeksuota žemės sklypo vertė.

57.       Teismas dėl procesinių palūkanų sprendė, kad iš atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškovei priteitinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą 7 252,66 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

58.       Teismas darė išvadą, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteistina pusė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra pernelyg maža, jog būtų tikslinga taikyti proporcingumo principą.

59.       Teismas pažymėjo, kad ieškovui 2017-05-31 nutartimi atidėtas dalies žyminio mokesčio 1 050 Eur mokėjimas. Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 163 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš ieškovo priteistina 1 050 Eur atidėta žyminio mokesčio dalis valstybės naudai.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

60.       Apeliaciniame skunde ieškovas T. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-19 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti solidariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bylinėjimosi išlaidas. 

61.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

61.1.                      Pirmosios instancijos teismas neapgrįstai sprendė, kad nėra įrodyta, jog objektyviai egzistuoja visuomenės poreikis paimti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 9E, 0,134 ha dydžio, kadangi visuomenė turi galimybę juo naudotis įregistruoto servituto pagrindu ir galiojant teisėtam administraciniam aktui dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo svarstyti dėl alternatyvaus teisių ribojimo būdo – žemės paėmimo visuomenės poreikiams taikymo. Teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detaliojo plano aiškinamojo rašto sprendiniuose yra numatyta: „į teritorijos planuojamo gatvių tinklo raudonąsias linijas patenka 53 esami žemės sklypai (ar jų dalys). Šių sklypų visuomenės reikmėms paimamos žemės bendras plotas sudaro 13,80 ha“.

61.2.                      Pirmos instancijos teismas, konstatuodamas neįrodytą visuomenės poreikį paimti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 9E, 0,1342 ha, visa apimtimi neatsižvelgė į galiojantį detalųjį planą, jo sprendinius ir brėžimus. Tai, kad žemės sklype 9E buvo nustatytas servitutas „neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ ir sklype buvo įrengti inžineriniai tinklai bei nutiesta Eitminų gatvė, kuria gali naudotis visuomenė, nereiškia, kad buvo įgyvendintas detalusis planas ir jo sprendiniai.

61.3.                      Kadangi detalusis planas, jo sprendiniai, nustatantys, kad žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams yra galiojantys, nepasikeitę, todėl jie yra privalomi ir turi būti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos, o ieškovas turėjo ir turi teisėta ir pagrįsta lūkestį, jos žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams bei laukė šių aktų įgyvendinimo.

61.4.                      Aplinkybės, susijusios su detaliuoju planu, kurio pagrindu buvo suformuotas ir šioje byloje ginčo objektu esantis žemės sklypas 9E, su reikalingumu paimti visuomenės poreikiams tam tikrus žemės sklypus ir šio poreikio aiškiu išreiškimu detaliajame plane, jau yra pasisakę teismai savo sprendimuose: Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas 2009-09-21 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-1119/2009, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-339/2014. Šiose bylose  priimti sprendimai ir teismo išaiškinimai turėtų būti laikomi precedentais šioje nagrinėjamoje byloje ir neturėjo būti ignoruojami.

61.5.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad 2005-02-28 žemės sklypų bendrasavininkai, tame tarpe, ir ieškovas, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti žemės sklypų duomenis pagal detaliojo plano sprendimus nelaukdami, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendins detaliojo plano sprendinius ir pradės paėmimo visuomenės poreikiams žemės procedūras, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas iš esmės sutiko už galimybę naudoti žemės sklypus vystant juose komercinę veiklą, pakeitus jų tikslinę žemės paskirtį, nustatyti jam priklausančiame žemės sklype 1 342 kv. m ploto neatlygintiną servitutą, o ne laukti, kol bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Teismas plečiamai aiškina detaliojo plano brėžinyje nurodytą pastabą „sklypų žemės naudojimo paskirtis keičiama juos paėmus visuomenės poreikiams arba gavus paraiškas statyti ar rekonstruoti statinius“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimo Nr. 1-634 2.1 punkto sąlygas: „Nustatyti, kad sąlygos techniniam projektui rengti bus išduodamos tik išsprendus fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ar jų dalių, patenkančių į infrastruktūros teritoriją, perdavimo klausimus“. Minėtoje pastaboje nėra nustatyta, kad pakeitus žemės sklypo paskirtį remiantis gautu prašymu statyti/rekonstruoti, sklypas nebebus paimtas visuomenės reikmėms. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimo Nr. 1-634 2.1 punkte nėra nurodyta, kad jeigu sąlygos techniniam projektui rengti bus išduotos neišsprendus sklypo, patenkančio į infrastruktūros teritoriją, perdavimo klausimo, žemės sklypas nebus paimamas visuomenės reikmėms, kaip nustato detalusis planas.

61.6.                      Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad detaliuoju planu buvo planuojami privatūs žemės sklypai, kurių vystymu buvo suinteresuoti būtent planuojamų žemės sklypų savininkai. 2005-02-28 rašto turinys tvirtina, kad bendraturčiai tik išreiškė prašymą įgyvendinti patvirtintą detalųjį planą, jo sprendinius, pakeičiant sklypo tikslinę paskirtį bei nustatant sklypo ribas ir apribojimus pagal patvirtinta detalųjį planą, sprendinius. Pats faktas, kad bendrasavininkai, teikdami 2005-02-28 prašymą, nelaukė kol Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendins detaliojo plano sprendinius dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad ieškovas tokiais savo veiksmais atsisakė žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, nes buvo suinteresuotas sklypų vystymu ar sutiko už galimybę naudoti žemės sklypus vystant juose komercinę veiklą, pakeitus jų tikslinę žemės paskirtį, nustatyti jam priklausančiame žemės sklype 1 342 kv. m ploto neatlygintiną servitutą. 2,900 ha žemės sklypo bendrasavininkų 2005-02-28 prašymas Vilniaus miesto savivaldybei buvo teiktas siekiant įgyvendinti teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. patvirtintą detalųjį planą, jo sprendinius.

61.7.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2009-12-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 581/2009, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog servitutas yra neatlygintinas, prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai.

61.8.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, jog iš dviejų žemės sklypų suformavus penkis naujus, viename iš jų, priklausančiame ieškovui, nustačius servitutą, ieškovas dėka kitų jam nuosavybės teise priklausančių dviejų suformuotų sklypų nei ekonomiškai, nei moraliai nenukentėjo, servitutas yra proporcingas, kadangi dėl jo naujai suformuoti žemės sklypai galėjo būti greičiau vystomi pagal naujai nustatytą žemės paskirtį, žemės sklypo paskirtis buvo pakeista ieškovo prašymu ir jo interesais, už galimybę naudoti žemės sklypus vystant juose komercinę veiklą, pakeitus jų tikslinę žemės paskirtį, ieškovas sutiko nustatyti jam priklausančiame žemės sklype 1 342 kv. m ploto neatlygintiną servitutą, o ne laukti, kol bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Ieškovas yra asmuo, kurio šeimai nuosavybės teise priklauso protėvių iš kartos į kartą perduodama žemė, o ne verslininkas, įsigijęs žemę su tikslu joje vystyti komercinę veiklą sužinojus apie miesto plėtrą. Ieškovas niekuomet nebuvo projektų vystytojas, jokių projektų neįgyvendino ir prie jų neprisidėjo, sąlygų techniniam projektui neišsiėmė, statybų nevykdė, jokios naudos negavo ir dėl patvirtinto detaliojo plano ieškovas prarado 0,1342 ha žemės sklypą.

61.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad detaliuoju planu buvo planuojami privatūs žemės sklypai, kurių vystymu buvo suinteresuoti planuojamų žemės sklypų savininkai ir šioje teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra paėmusi visuomenės poreikiams nei vieno žemės sklypo ar kitaip atlyginusi už detaliuoju planu numatytos inžinerinės infrastruktūros įrengimą. Priešingai nei nurodo teismas, detaliojo plano vystymo iniciatorė buvo atsakovė, kuri vykdė įstatymų jai priskirtas funkcijas. Žemės sklypų nekilnojamojo turto išrašai patvirtina, kad dalis žemės sklypų, patenkančių į detaliojo plano teritoriją, buvo išpirkti, paimant juos visuomenės poreikiams (0,0997 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5391 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,9296 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės 2007-12-05 sprendimu Nr. 1-313 „Dėl žemės sklypų prie Perkūnkiemio ir Girulių gatvių dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ ir 2008-08-08 sprendimu Nr. 22-178 „Dėl Perkūnkiemio ir Girulių gatvių apsaugos zonose esančių privačių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo“ buvo inicijuojamos procedūros dėl žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo, tačiau ieškovui nėra žinoma, ar šios procedūros buvo užbaigtos.

61.10.                      Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu 7 252,66 Eur dydžio kompensaciją už žemės sklypo faktinį nusavinimą jame nustačius servitutą nustatė pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakyme Nr. 2.3-4274-01 nurodytą indeksuota žemės sklypo vertę. Priteisus ieškovo patirtus nuostolius jų dydį nustatant atsižvelgus į indeksuotą žemės sklypo vertę, toks sprendimas prieštaravo materialiosioms teisės normoms, reglamentuojančioms visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės nustatymą bei asmens išlaidų, kaip atlygintinų dėl servituto nustatymo nuostolių įvertinimą ir buvo pažeisto įrodymų vertinimo taisyklės.

61.11.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

62.       Apeliaciniame skunde atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

63.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

63.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 1.127 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią.

63.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymo nuostata, kad nustatytas neatlygintinas servitutas, nereiškia, kad ieškovui už nustatytą servitutą, neturi būti atlyginta. Tokia teismo išvada visų pirma paneigia įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Nagrinėjamu atveju servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, t. y. Vilniaus apskrities viršininkas 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4274-01, ir kompensacija, nuostolių atlyginimas ar kitas mokėjimas už neatlygintiną servitutą, nustatytas teisėtu, galiojančiu ir iki šiol nenuginčytu administraciniu aktu, nėra galimas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, sudarė situaciją, kuomet galiojančiu ir nepanaikintu administraciniu aktu nustatytas neatlygintinis servitutas tapo atlygintiniu.

64.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovių apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

65.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

65.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra įrodyta, jog objektyviai egzistuoja visuomenės poreikis paimti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadangi visuomenė turi galimybę juo naudotis įregistruoto servituto pagrindu.

65.2.                      Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pati savivaldybė, prieš išduodama sąlygas techniniam projektui rengti, privalėjo išspręsti klausimą dėl žemės sklypo, kuris patenka į infrastruktūros teritoriją, perėmimo klausimą, o ne perkelti atsakomybę pačiam žemės sklypo savininkui, ar juo labiau spręsti, kad žemės sklypo perėmimo klausimas buvo išspręstas nustatytu servitutu. Pažymime, jog techninės sąlygos turi būti išduodamos, kai ketinama statyti tam tikrus statinius, kas reikštų, kad savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka privalėtų spręsti žemės perėmimo klausimus iki techninių sąlygų išdavimo tik tuo atveju, jeigu savivaldybė būtų statytoja (pavyzdžiui būtų suplanuota prioritetinė gatvė miestui (jungtų atskirus kvartalus ar būtų reikšminga srautų kiekiu) ir savivaldybė ketintų tiesti tokią gatvę), o šiuo atveju nagrinėjama teritorija nebuvo prioritetinė miestui, t. y. šiame žemės sklype buvo numatomi sprendiniai, iš esmės naudingi ir reikšmingi tik minėto sklypo savininkams, nes šiame sklype nebuvo numatyta svarbių miestui statinių statyba, reikšmingos infrastruktūros tiesimas (pvz. gatvė, kuri sujungtų kelias gatves, ar eismo srautu reikšminga gatvė), t. y. detaliuoju planu suplanuota inžinerinė infrastruktūra (Eitminų gatvė) buvo skirta aptarnauti tik suplanuotą vidinį kvartalą – detaliojo plano sklypus Nr. 6A, Nr. 6C, Nr. 5A, Nr. 14A, Nr. 14A, Nr. 9C ir 9B.

65.3.                      Nepaisant to, ar ieškovas jam priklausančiuose žemės sklypuose statė ką nors, vien iš žemės tikslinės paskirties pakeitimo, ieškovas gavo naudą, t. y. padidėjo jam priklausančių žemės sklypų vertė, dėl to apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog apeliantas negavo jokios naudos, yra nepagrįsti.

65.4.                      Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Girulių g. dalį, kuri jungiasi su Vilniaus vakariniu aplinkkeliu, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į suplanuotą Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritoriją, kuri ribojasi su Ukmergės g., žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į suplanuotą Vilniaus Vakarinio aplinkkelio teritoriją, t. y. ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti žemės sklypai, kurie buvo paimti visuomenės poreikiams laikytini ne tik prioritetiniais miestui, bet ir visai Lietuvai ir Europai, t. y. šiuose žemės sklypuose buvo numatoma reikšmingos infrastruktūros tiesimas, o būtent transeuropinio tinklo jungties - Vilniaus vakarinio aplinkkelio (Al gatvės kategorija) ar jungčių su juo tiesimas.

65.5.                      Atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui priteistinų išlaidų suma turėtų būti apskaičiuota taip: 4687/2*0,0337, kas sudarytų tik apie 79 Eur, t. y. daug mažesnę sumą, nei kad buvo priteista pirmosios instancijos teismo ir dėl to apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą.

66.       Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti, priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

67.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

67.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą.

67.2.                      Nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovui turi būti atlyginta už nustatytą servitutą, paneigia įstatymo viršenybės principą, paneigia neatlygintino servituto esmę, pakeičia administraciniu aktu nustatyto servituto turinį.

67.3.                      Apeliančių teiginiai, kad ieškovui pilnai visą žemės sklypą apimantis administraciniu aktu nustatytas servitutas yra neatlygintinis, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei kasacinio teismo praktikai.

67.4.                      Apeliančių teiginiai, kad ginčo teritorija nebuvo prioritetinė miestui ir kad šiame žemės sklype numatyti sprendiniai buvo naudingi ir reikšmingi tik minėto sklypo savininkams, neatitinka faktinės situacijos, nepagrįsta įrodymais ir prieštaraujanti detaliojo plano sprendiniuose įtvirtintam reikalingumui paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

68.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

69.       Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto valdyba 2000-12-14 sprendimu Nr. 2393V nusprendė leisti Miesto plėtros departamentui rengti apie 95 ha teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės plento detalųjį planą bei patvirtino detaliojo plano rengimo sąlygas. Į rengiamo detaliojo plano teritoriją pateko 2,9000 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio 11500/29000 dalis (1,1500 ha) nuosavybės teise priklausė ieškovui T. D.. Rengiamame detaliojo plano projekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas sklypas Nr. 9 (9A, 9B, 9C, 9D, 9E), kuris apėmė 2,9000 ha žemės sklypą ir 0,4095 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (priklausė kitiems savininkams).

70.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004-12-19 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su 99,45 ha teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės plento žemės naudojimo būdu, keitimą pagal pridedamą brėžinį; apie 91,52 ha teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinius, keičiant žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę pagal pridedamą brėžinį ir lenteles. Pagal patvirtintus detaliojo plano sprendinius, brėžinius, detaliajame plane nurodyta, kad iš žemės sklypų 2,9000 ha ir 0,4095 ha formuojami 5 (penki) sklypai, pažymėti Nr. 9A, 9B, 9C, 9D, 9E. Žemės sklypo dalyje, pažymėtame Nr. 9E, užimančioje 1 342 kv. m ploto, buvo suplanuota infrastruktūros teritorija, sklypas Nr. 9E pateko į gatvių važiuojamosios dalies, gatvių raudonųjų linijų ribas bei turėjo būti paimamas visuomenės poreikiams. Su tokiais detaliojo plano sprendiniais sklypo Nr. 9 bendrasavininkai, tame tarpe, ir ieškovas T. D. sutiko. 

71.       Ieškovas T. D. kartu su kitais žemės sklypų bendrasavininkais 2006-03-23 pasirašė Sutartį, kuria šių žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai sutarė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0170-0219, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., paskirtis – žemės ūkio, bendras plotas 2,900 ha, žemės sklypo vidutinė rinkos kaina 1 166 397 Lt, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 11500/29000 – asmeninė nuosavybė T. D. pagal 2004-04-08 dovanojimo sutartį Nr. JG-1154; 5500/29000 žemės sklypo dalis – asmeninė L. D. nuosavybė; 3000/29000 dalis – J. D. nuosavybė pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir turto pasidalijimo sutartį. Kitą šio žemės sklypo dalį 5400/29000 nuosavybės teise valdo R. ir D. P., 3600/29000 – A. ir J. J.. Sutartyje taip pat nurodyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, bendras plotas 0,4095 ha, savininkai. Abiejų žemės sklypų bendrasavininkai susitarė, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-15 įsakymu Nr. 30-1148 dėl sklypų Nr. 9A, 9B, 9C, 9E dėl duomenų nustatymo ir administracijos direktoriaus 2006-03-17 įsakymu Nr. 30-521 dėl sklypų duomenų pakeitimo, vietoje dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų: 2 900 kv. m ((duomenys neskelbtini)) ir 4 095 kv. m (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. Pavilionių km., susitarė atidalinti ir suformuoti penkis naujus kitos paskirties žemės sklypus: 8 497 kv. m, pažymėtą Nr. 9A, iš jų 5 500 kv. m L. D. asmeninės nuosavybės teise ir 2 997 kv. m J. D. asmeninės nuosavybės teise; 6095 kv. m Nr. 9B, T. D. asmeninės nuosavybės teise; 1 342 kv. m žemės sklypą Nr. 9E T. D. asmeninės nuosavybės teise; 4 053 kv. m žemės sklypą Nr. 9C, iš jų 7 865 kv. m R. ir D. P., 5 243 kv. m – A. ir J. J..

72.       Vilniaus apskrities viršininkas 2006-04-28 įsakymo Nr. 2.3-4274-01 „Dėl žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), padalijimo, paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo“ 1 p. suformavo vietoje 2,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir 4,095 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo penkis naujus žemės sklypus; 1.5. p. nustatė, kad 1 342 kv. m žemės sklypo Nr. 9E paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), kuris nuosavybės teise priklausys T. D.; 2.1. p. nustatė žemės servitutą - teisę visame žemės sklypo, nurodyto 1.5. p., plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

73.       Žemės sklype Nr. 9E, 1 342 kv. m ploto, yra nutiesta Eitminų gatvė, eina gatvės raudonosios linijos, ieškovo teigimu, jis negali visa apimti naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl 2017-03-07 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (Tarybą), prašydamas inicijuoti žemės sklypo visuomenės poreikiams procedūrą ar kitomis teisinėmis priemonėmis išpirkti jam priklausantį žemės sklypą, o nusprendus neperimti šio žemės sklypo, kompensuoti dėl žemės sklype nustatytų apribojimų jo patiriamus nuostolius. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-04-04 raštu informavo, kad priimtas sprendimas neinicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, kadangi tam savivaldybės biudžete nėra lėšų, be to, žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu į gretimas teritorijas. Dėl prašymo kompensuoti nuostolius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad patys žemės sklypų bendrasavininkai 2005-02-28 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami nustatyti žemės sklypų duomenis pagal detaliojo plano sprendinius, t. y. pageidavo pakeisti žemės sklypų paskirtį ir savo iniciatyva, nelaukdami, kol savivaldybė įgyvendins detaliojo plano sprendinius, sutiko su visomis sąlygomis bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-15 įsakymo Nr. 30-1148 5 p. siūlymu nustatyti žemės sklype 9E neatlygintinį servitutą.

Dėl ieškinio senaties

74.       Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4274-01, t. y. administraciniu aktu. Servitutas nustatytas su sąlyga – iki kol žemės sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Ginčo žemės sklype nutiesti inžineriniai tinklai bei vietinės reikšmės Eitminų gatvė. Ieškovas T. D. 2017-03-07 raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu inicijuoti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir/ar kompensuoti nuostolius. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-04-04 raštu Nr. A51-20385/7(3.3.2.5-EM4) atsakė ieškovui, kad žemės sklypo paėmimas nebus inicijuotas ir prašymas kompensuoti už žemės sklypo praradimus nebus tenkintas.

75.       Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas apie tai, kad jam priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas nebus paimtas visuomenės poreikiams ir/ar jam nebus išmokėta kompensacija, t. y. apie savo teisių galimą pažeidimą, sužinojo tik gavęs šį raštą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovu, kad ne tik Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nustatytas servitutas buvo neapibrėžtam terminui, bet ir teisės aktai nenustato konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti inicijuojama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie tai, kad atsakovė atsisakė perimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, ir/ar kompensuoti už paimamą sklypą, ieškovas sužinojo tik iš 2017-04-04 rašto. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nuo šios dienos ieškovui atsirado teisė galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus ginti teisme ir ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą (CK 1.127 str.).

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovių veiksmus, atsisakant inicijuoti 0,1342 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams, nepagrįstais ir neteisėtais bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto ir galiojančio teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detaliojo plano sprendinius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ieškovui priklausančio žemės sklypo, 0,1342 ha, (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams bei atlikti paėmimui būtinus veiksmus

76.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4274-01 buvo suformuoti penki nauji žemės sklypai (1 p.); nustatyta 1342 kv. m žemės sklypo Nr. 9E paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) (1.5 p.); nustatytas žemės servitutas - teisė visame žemės sklypo, nurodyto 1.5. p. plote, neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (2.1 p.).

77.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas turėjo visas galimybes dalyvauti žemės sklypų planavimo bei jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo procese, su visais atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais sutiko, jų neskundė, pats (su kitais bendrasavininkais) pageidavo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, nelaukdamas, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendins detaliojo plano sprendinius ir pradės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

78.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas, pritardamas minėtiems sprendiniams, nelaukė, kol bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

79.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad siekiant paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, reikia pagrįsti, kad toks konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis objektyviai nebus patenkintas kitais būdais (CK 4.100 str.).

80.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus apskrities viršininko įsakymo punktas, numatantis jog servitutas nustatomas žemės sklype iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, nereiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

81.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo teiginius, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta jog objektyviai egzistuoja visuomenės poreikis paimti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 9E, 0,134 ha dydžio, kadangi visuomenė turi galimybę juo naudotis įregistruoto servituto pagrindu. Galiojant teisėtam administraciniam aktui dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo svarstyti dėl alternatyvaus teisių ribojimo būdo – žemės paėmimo visuomenės poreikiams taikymo.

82.       Nagrinėjamu atveju žemės paėmimo procedūra nebuvo pradėta ar vykdoma. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra ir prielaidų svarstyti galimybę nustatytą servitutą modifikuoti, jam suteikiant žemės paėmimo priemonės požymius ir (ar) pasekmes.

83.       Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad servituto nustatymas žemės sklype iki sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, nereiškia ir jokiais būdais neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pradėti būtent šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

84.       Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtą ieškinio reikalavimą.

Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius ir ginčo žemės sklypo vertės

85.       Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ginčo žemės sklypo dalyje suformuota nauja gatvė, eina gatvės raudonosios linijos. Ieškovas iš esmės šio žemės sklypo pagal jo paskirtį naudoti negali, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į servituto prigimtį – servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinas, Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymo nuostata, kad nustatytas neatlygintinas servitutas, nereiškia, kad ieškovui už nustatytą servitutą neturi būti atlyginta.

86.       Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

87.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra pakankamai pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad netgi viename iš šių naujai suformuotų žemės sklypų, konkrečiai 1 342 kv. m ploto ginčo sklype nustačius neatlygintiną servitutą, ieškovas (kaip beje ir kiti jo artimi žmonės), dėka kitų jam nuosavybės teise priklausančių dvejų suformuotų žemės sklypų (kuriuose jokių apribojimų nebuvo nustatyta), nei ekonomiškai, nei moraliai dėl priimto įsakymo negalėjo nukentėti.

88.       Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pakankamai pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymo Nr. 2.3-4274-01 1.5 punkto pagrindu suformavus 1 342 kv. m žemės sklypą Nr. 9E, pakeitus jo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį: kitos paskirties žemė, buvo nustatyta indeksuota žemės sklypo vertė 25 042 Lt, t. y. 7 252,66 Eur, todėl teisingas ir protingas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis yra 7 252,66 Eur, t. y. indeksuota žemės sklypo vertė.

89.       Žemės indeksuota vertė yra apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas) Žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais. Žemės sklypo indeksuota vertė ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra apskaičiuotos pagal skirtingas metodikas. Nominali indeksuota vertė visiškai nesusijusi su vidutine rinkos verte, ji yra taikoma apskaičiuojant parduodamų be aukciono valstybinės namų valdų žemės sklypų, mėgėjų sodo teritorijoje esančios žemės sklypų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypų, išskyrus Nutarimo 5.6 papunktyje nurodytus valstybinės žemės plotus, vertę; apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, vertę; apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus Nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus); apskaičiuojant žemės, miško sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietovėje, vertę (išskyrus Nutarimo 4.2.4 punkte nurodytus atvejus).

90.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kokiu pagrindu nustatė 7 252,66 Eur dydžio kompensaciją už servitutą ginčo žemės sklype pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakyme Nr. 2.3-4274-01 nurodytą indeksuotą žemės sklypo vertę, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl žemės sklypo, priklausančio T. D., tikrosios vertės.

91.       Pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė turinčių bylai reikšmės aplinkybių dėl ieškovo T. D. konkrečių galimybių naudotis ginčo sklypu. Teisėjų kolegijos nuomone, nuo nurodytų aplinkybių priklauso kompensacijos (atlyginimo) už servitutą dydis.

92.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo mokamų mokesčių už ginčo žemės sklypą reikšmės kompensacijos (atlyginimo) už servitutą dydžiui.

93.       Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl kompensacijos (atlyginimo) už servitutą dydžiui.

Dėl kitų apeliacinių  skundų ir atsiliepimų į juos argumentų        

94.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

        Dėl procesinės bylos baigties

95.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

96.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo T. D. ieškinį, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl žemės sklypo, priklausančio T. D., naudojimo realumo ir jo tikrosios vertės, t. y. neatskleidė šioje dalyje bylos esmės, todėl tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

97.       Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovui T. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 7 252,66 Eur atlyginimą už nustatytą servitutą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7 252,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstyti bylinėjimo išlaidas, panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

98.       Kita sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovių veiksmus, atsisakant inicijuoti 0,1342 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams, nepagrįstais ir neteisėtais bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto ir galiojančio teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detaliojo plano sprendinius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ieškovui priklausančio žemės sklypo, 0,1342 ha, (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams bei atlikti paėmimui būtinus veiksmus, paliktina nepakeista.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

99.       Bylos dalį grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovui T. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 7 252,66 Eur atlyginimą už nustatytą servitutą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7 252,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstyti bylinėjimo išlaidas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovių veiksmus, atsisakant inicijuoti 0,1342 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams, nepagrįstais ir neteisėtais bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto ir galiojančio teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės pl. detaliojo plano sprendinius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ieškovui priklausančio žemės sklypo, 0,1342 ha, (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams bei atlikti paėmimui būtinus veiksmus, palikti nepakeistą.