Civilinė byla Nr. 2YT-15964-608/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10492-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,
sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,
dalyvaujant pareiškėjui R. D.,
pareiškėjo atstovui advokatui Algiui Krukoniui,
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jelenai Sivovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. D. laikotarpiu nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. liepos 31 d. dirbo Vilniaus palaimintojo J. M. parapijoje bažnyčios statybos inžinieriaus pareigose. Juridinio fakto nustatymo tikslas – apskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo pensiją. Nurodo, kad aplinkybę, jog pareiškime nurodytu laikotarpiu pareiškėjas dirbo Vilniaus palaimintojo J. M. parapijoje bažnyčios statybos inžinieriaus pareigose gali patvirtinti liudytojas, pareiškėją į darbą priėmęs ir atleidęs M. Č.. Pareiškėjas nurodo, kad prašomas nustatyti faktas jam turės juridinę reikšmę, apskaičiuojant pareiškėjui mokėtinos senatvės pensijos dydį. Kadangi pareiškėjo darbo knygelėje nenurodytas įsakymo apie pareiškėjo atleidimą iš darbo priėmimo data ir numeris, o palamintojo J. M. bažnyčios dokumentai dėl pareiškėjo priėmimo ir atleidimo iš darbo nėra išlikę, minėtas juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas teismo tvarka.
Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko.
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Įrašuose pareiškėjo darbo knygelėje nurodyta, kad pareiškėjas R. D. 1989 m. rugpjūčio 1 d. priimtas į darbą Vilniaus palaimintojo J. M. parapijoje bažnyčios statybos inžinieriaus pareigose; 1991 m. liepos 31 d. buvo atleistas pačiam prašant (e. b. l. 7-12). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punktą, stažui prilyginami laikotarpiai iki 1994 m. sausio 1 d. turi būti įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio ar jo įgalioto asmens parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu; sistemos, kurioje dirbo asmuo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją verstis tokia veikla) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu; valstybės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.
Pareiškėjo darbo knygelėje nenurodytas dokumentas, kurio pagrindu padarytas įrašas apie atleidimą iš darbo; Vilniaus arkivyskupija 2014 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 07/FS informavo, kad dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo darbą minėtu laikotarpiu neturi. Todėl minėtas įrašas darbo knygelėje apie pareiškėjo atleidimą iš darbo neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punkte numatytų reikalavimų dokumentams, įrodantiems stažą iki 1994 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 24 punktas numato suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie stažą nustatymo, jeigu minėtų nuostatų 23 punkte nurodytais dokumentais įrodyti iki 1994 m. sausio 1 d. pensijų draudimo stažo dėl to, kad visi įmonės dokumentai ar jų dalis neišsaugoti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai asmuo negali kita tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Vilniaus arkivyskupijos 2014 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 07/FS patvirtina, kad dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo darbą palamintojo J. M. parapijos bažnyčioje minėtu laikotarpiu nėra išlikę (e. b. l. 59). Vilniaus palaimintojo J. M. parapija 2019 m. kovo 29 d. raštu Nr. SD-72 nurodė, kad archyvuose dokumentų, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu ir atleidimu, nerasta (e. b. l. 19).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo religinių bendruomenių ir bendrijų funkcijų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. liepos 31 d. ir dirbo bažnyčioje, kuri pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą savo vidinius reikalus tvarkosi pagal savo principus, tradicijas. Byloje nėra duomenų, kad bažnyčios organai priėmimą bei atleidimą iš darbo įformindavo konkrečiais įsakymais, kurie būtų registruojami ir saugomi atitinkama tvarka. Kadangi pareiškėjas dirbo bažnyčioje, kuri laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, todėl aplinkybė, jog pareiškėjo darbo knygelėje nėra konkretaus įsakymo datos ir jo numerio, atitinka tuometinę situaciją ir bažnyčios autonomiją.
Minėtos aplinkybės patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numatytą pagrindą teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę pareiškėjui turintį faktą apie jo darbo palamintojo J. M. parapijos bažnyčioje laikotarpį. Nagrinėjamu atveju liudytojas M. Č., davęs priesaiką, patvirtino, jog pareiškėjas nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. liepos 31 d. dirbo palamintojo J. M. parapijos bažnyčioje statybos inžinieriaus pareigose. Liudytoju apklaustas asmuo nurodė, kad pareiškėjo darbo laikotarpiu nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. liepos 31 d. M. Č. buvo Vykdomojo komiteto pirmininkas ir savo parašais pareiškėjo darbo knygelėje patvirtino įrašus apie pareiškėjo priėmimą ir atleidimą iš darbo. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parašų pareiškėjo darbo knygelėje autentiškimą. Tokie liudytojo parodymai patvirtina prašomą nustatyti faktą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. liepos 31 d. dirbo palamintojo J. M. parapijos bažnyčioje statybos inžinieriaus pareigose.
Pagal Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai už stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuojami vertinant palankiausius kalendorinius stažo metus, buvusius laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., o ankstesniais laikotarpiais dirbti metai į šiuos skaičiavimus gali būti įtraukiami tik esant Pensijų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. jei asmuo nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo mažesnė kaip penkerių metų stažą, ar jo iš viso neturėjo. Pareiškėjas negali gauti papildomų dokumentų dėl darbo laikotarpiu nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. liepos 31 d., nes jie neišlikę. VSDFV Vilniaus skyrius laikotarpio nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. liepos 31 d. į darbo stažą neįtraukė dėl to, kad darbo knygelėje nenurodytas dokumentas, kuriuo pagrindu padarytas įrašas apie atleidimą iš darbo, o Vilniaus arkivyskupija 2014 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 07/FS informavo, kad dokumentų, patvirtinančių darbą minėtu laikotarpiu, neturi. Taigi, nustatomas faktas pareiškėjui turės juridinę reikšmę, t. y. įtakos jo pensijos dydį.
Iš pareiškėjos valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 92 str., 443 str. 6 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 9 p., 448 str. teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. D. laikotarpiu nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. liepos 31 d. dirbo Vilniaus palaimintojo J. M. parapijoje bažnyčios statybos inžinieriaus pareigose.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu apskaičiuoti pareiškėjui R. D. pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė