Civilinė byla Nr. A2-1682-259/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01381-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.2.5.;3.3.4.2.7.;3.3.4.2.9.;3.3.4.3.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

 Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-327-454/2019 pagal pareiškėjos J. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 pagal pareiškėjų J. K., K. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 patvirtino pareiškėjų J. K., K. V., V. B. 2018 m. sausio 24 d. sudarytą taikos sutartį, kuria be kita ko, šalys susitarė, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė V. B. ir I. B., kuri mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienam priklauso po 1/2 dalį buto. Šia sutartimi I. B. atitenka asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (sutarties 1 punktas).  

2.       Pareiškėja J. B. 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir pareiškėjų J. K. ir K. V. ir V. B. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo atsisakyti tvirtinti. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. nutartimi teismas nusprendė dėl pareiškėjos, kaip V. B. sutuoktinės, neįtrauktos į bylą materialiųjų teisių ir pareigų. Su V. B. pareiškėja susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje jai buvo žinoma, kad jos sutuoktinis su buvusia sutuoktine I. B., su kuria santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), jų santuokoje įgytą turtą pasidalino gero valia ir, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Sutuoktinis ją supažindino su notariniu pareiškimu. Gyvendami santuokoje bendromis santuokinėmis bei pareiškėjo asmeninėmis lėšomis iš esmės pagerino butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priimant nutartį buvo turto dalinimo objektas. Ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, todėl yra pagrindas jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, dėl ko teismas, patvirtindamas taikos sutartį, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų. Be to, taikos sutartyje ir nutartyje nurodoma išvada, kad turtas yra bendroji jungtinė V. B. ir I. B. nuosavybė, yra aiški teisės taikymo klaida. LR CK 3.100 straipsnis nustato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: mirus vienam iš sutuoktinių (1 p.); nutraukus santuoką (4 p.). Nutarties išvada, kad V. B. ir jo buvusioji sutuoktinė velionė I. B. santuokoje įgyto turto nepasidalino, prieštarauja notariniam pareiškimui, kad buvę sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą pasidalino gera valia. Šie argumentai prieštarauja V. B. surašytam testamentui. Pareiškėjos nuomone, V. B. teismo patvirtintą taikos sutartį galėjo pasirašyti nesuprasdamas ant ko pasirašo, suklaidintas suinteresuotų asmenų savo dukterų, kadangi jis tuo metu sirgo sunkia forma vėžiu. Apie tai, kad suinteresuoti asmenys J. K. ir K. V. yra paveldėjusios 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) sužinojo, kai gavo jų 2018 m. liepos 25 d. prašymą. Apie priimtą Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį pareiškėja sužinojo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, todėl, pareiškėjos nuomone, terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą nepraleistas. 

3.       Suinteresuoti asmenys J. K. ir K. V. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė taikyti senaties institutą ir pareiškėjos pareiškimą atmesti; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad patvirtina 2018 m. sausio 24 d. taikos sutartis tarp J. K. ir K. V. bei jau mirusio tėvo V. B. nebuvo ir nėra susijusi su pareiškėjos interesais, dėl ko 2018 m. vasario 7 d. teismo nutartis yra nesusijusi su jos teisėmis ir pareigomis. Ginčo butas buvo registruotas tėvo vardu, tačiau tai buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įgyta santuokos metu iš bendrų lėšų. Nors V. B. ir I. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nepasidalintas, nes įstatymas nenumatė privalomumo sprendžiant santuokos nutraukimo bylą išspręsti turto dalybos klausimus. (duomenys neskelbtini) mirus I. B. dukros priėmė visas mamos, kaip palikėjos teises ir pareigas. Tačiau tam, kad joms būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinai I. B. priklausančią 1/2 dalį buto, buvo būtina pirmiausia teisiškai nustatyti jos santuokinę buto dalį. Tėvas V. B. 2017 m. gruodžio 5 d. testamentu, jam priklausantį butą (iš tiesų jo dalį), po mirties lygiomis dalimis paliko dukroms J. K. ir K. V. Pareiškėjos teisės ir interesai visiškai nebuvo susiję su Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, nes šia nutartimi nebuvo padalintas joks turtas, kuris priklausytų pareiškėjai. Visas ginčo butas niekada nebuvo V. B. nuosavybė, nes jis buvo įgytas santuokos su mama I. B. metu, todėl net ir nutraukus santuoką šio nekilnojamojo turto nepadalinus teismo sprendimu, butas po 1/2 dalį dalinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Todėl V. B. po santuokos nutraukimo 2000 m. faktiškai asmeninės nuosavybės teise priklausė tik 1/2 buto, o teisiškai ši nusistovėjusi nekilnojamojo turto priklausomybė buvo įteisinta 2018 m. sausio 24 d. taikos sutartimi, kuri buvo patvirtina Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi. Iki pat mirties, nors tėtis ir sirgo plaučių vėžiu, tačiau jo protas buvo aiškus ir šviesus, jis ne tik suprato savo veiksmų esmę ir prasmę, bet ir pats iniciavo 2018 m. sausio 24 d. taikos sutarties sudarymą. Pareiškėjos argumentai dėl buto tariamo pagerinimo yra nepagrįsti, nes visi pareiškėjos įvardinti darbai yra nebent paprastojo remonto darbai ir buities reikmių įsigijimas, tačiau ne kapitalinis remontas, todėl nelaikytini esminiu pagerinimu. Nors pareiškėja nurodo, kad ji apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio 23 d. iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau tai yra netiesa, nes jai tėvas buvo viską pasakęs, todėl pareiškėja praleido įstatyme įvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018; priteisė iš pareiškėjos J. B. suinteresuotiems asmenims J. K. ir K. V. 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos sužinojimo momento apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nurodė, kad šiuo atveju šių aplinkybių tikslumo objektyviai negalima nustatyti, tačiau šiuo klausimu nėra pagrindo netikėti pareiškėja, todėl, siekdamas neužkirsti kelio prašymui pateikti, nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleisdama CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

6.       Teismas atmetė pareiškėjos prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi pareiškėja nebuvo ginčo buto savininkė, priimant nutartį nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai, taip pat nenuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų.

7.       Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėja netinkamai vertino galimybę kreiptis į teismą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad aiški teisės normos taikymo klaida yra tuomet, kai netaikoma ar netinkamai taikoma konkrečioje teisės normoje esanti aiški nuostata, kurią reikia byloje taikyti. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.

8.       Teismas sutiko, jog 2019 m. vasario 7 d. nutartyje netiksliai nurodoma, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, nutraukus santuoką. O šiuo atveju egzistavo nurodytos sąlygos. Tačiau teismas vertino, jog pats rezultatas nesikeičia, t. y. taikos sutartimi susitarta, kad butas V. B. ir I. B. priklauso po 1/2 dalį, o tuo atveju, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju butas nebuvo padalytas santuokos nutraukimo byloje, todėl jis toliau buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o sutuoktiniai buvo laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Todėl teismas sprendė, jog teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

9.       Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, jog I. B. ir V. B. pareiškime numatyta tik tai, kad „bendrą įgytą turtą pasidalinome geruoju“, tačiau tokia formuluotė savaime nereiškia, kad ginčo butas atiteko V. B. asmeninės nuosavybės teise. Priešingai, tai patvirtina, kad tarp buvusių sutuoktinių ginčo dėl santuokoje įgyto turto nebuvo bei, kad nebuvo ginčo, jog butas geruoju pasidalintas po 1/2 dalį. Notarė parengė testamento turinį, todėl testamentą surašė pagal 2017 m. gruodžio 5 d. viešame registre įregistruotus ir išviešintus duomenis, t. y., kad butas, (duomenys neskelbtini), priklauso V. B.. Tačiau išviešinti duomenys neatitiko faktinės situacijos, nes iki 2018 m., jokia rašytine sutartimi buvę sutuoktiniai nepasidalino santuokoje įgyto turto. Teismas pažymėjo, kad V. B. butą testamentu paliko savo dukroms ir 2018 m. vasario 7 d. nutartis pareiškėjai neturi jokios esminės įtakos.

10.       Teismas taip pat vertino, kad pareiškėja neįrodė, jog V. B., sudarydamas taikos sutartį, nesuprato ant ko pasirašo ir buvo suklaidintas savo dukterų, nes vien tai, kad asmuo sirgo vėžiu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis nesuprato savo veiksmų.

11.       Teismas taip pat nurodė, kad atnaujinti procesą, kuriame supaprastinto proceso tvarka buvo patvirtinta taikos sutartis, nėra teisinio pagrindo, tačiau pareiškėja turi teisę iškelti naują civilinę bylą dėl buto pagerinimo išlaidų kompensavimo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl buto pagerinimo nėra proceso atnaujinimo dalykas, t. y. šios aplinkybės, net jeigu ir egzistuotų, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl proceso atnaujinimo.

12.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog priimant Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį buvo padaryta materialinės ar procesinės teisės taikymo klaida, turėjusi esminės reikšmės nutarties priėmimui, todėl sprendė, kad atsisakytina atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Atskirajame skunde pareiškėja J. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

13.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, yra deklaratyvi, nepagrįsta nei byloje esančiais įrodymais, nei materialinės teisės normomis. LR CK 3.90 straipsnio 1 dalis suteikia teisę sutuoktiniui, esant šioje normoje nurodytoms sąlygoms, kreiptis į teismą dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje su prašymu atnaujinti procesą į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „Skena“ ataskaita, patvirtina pareiškėjos teises kreiptis į teismą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe. Todėl tvirtinant taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos sutuoktinio V. B. ir jo dukterų, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi buvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Esant galiojančiai Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarčiai, pareiškėjai yra atimta galimybė kreiptis į teismą dėl ginčo.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nesivadovavo teisės normomis, galiojusiomis V. B. santuokos su I. B. nutraukimo metu. Kauno apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 15434/1998 patvirtina, kad santuoka tarp pareiškėjos sutuoktinio ir jo buvusios sutuoktinės buvo nutraukta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui. Minėtas kodeksas nenumatė privalomo santuokinio turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje ar notarine sutartimi, t. y. turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis turtas, galėjo būti pasidalintas žodiniu susitarimu, paliekant turtą to sutuoktinio nuosavybėje, kurio vardu tas turtas buvo įregistruotas. Byloje pateiktas 2005 m. liepos 18 d. I. B. ir V. B. notarinis pareiškimas patvirtina, kad buvę sutuoktiniai bendrai įgytą turtą pasidalino geruoju, vienas kitam finansinių ir turtinių pretenzijų neturi. Aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko V. B. asmeninėn nuosavybėn, patvirtina ir tai, kad šis pareiškimas buvo pasirašytas iš karto po to, kai I. B. ir K. B. buvo perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį pinigai nebuvo mokami. Teismas nevertino ir tai, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už apeliantės asmenines lėšas. Tai, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo asmeninė V. B. nuosavybė patvirtina ir 2017 m. gruodžio mėn. 5 d. V. B. surašytas ir notarės patvirtintas testamentas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) palieka lygiomis dalimis po ½ dalį.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos, yra nepagrįsta, padaryta  netinkamai pritaikius materialinės teisės normas bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvada, kad byloje esantys pareiškimas ir testamentas patvirtina, kad I. B. ir V. B. pasidalino turtą gera valia po 1/2 dalį, prieštarauja 2005 m. liepos mėn. 18 d. I. B. ir V. B. notariniam pareiškimui, kuriame nėra nurodyta, kad buvę sutuoktiniai pasidalino ginčo butą po 1/2 dalį. Priešingai, ši teismo išvada prieštarauja logikai, kadangi jeigu buvę sutuoktiniai būtų pasidalinę ginčo butą po 1/2 dalį, tai 2005 liepos 18 d. pas notarą būtų pasirašę buto pasidalinimo sutartį, kurioje ir būtų nurodyta, kad I. B. ir V. B. atitenka butas po 1/2 dalį. Būtent pasirašytas 2005 m. liepos 18 d. pareiškimas patvirtina, kad I. B. neturi ir neturės pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas V. B. vardu.

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad testamentas yra surašytas pagal 2017 m. gruodžio 5 d. viešame registre įregistruotus ir išviešintus duomenis, t. y., kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso V. B. ir tai neatitiko tikrovės. Ši teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-969/2016.). Taigi būtent testamentas ir patvirtina, kad surašydamas 2017 m. gruodžio 5 d. testamentą V. B. išreiškė savo valią, kad butas, (duomenys neskelbtini) jam priklauso nuosavybės teise visas, o ne kaip nurodo teismas ½ dalis.

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos, nors pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. vasario 7 d. nutartį netiksliai nurodė, jog butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taikos sutartis yra sudaryta ir patvirtinta galiojant 2000 m. liepos 18 d. CK redakcijai. LR CK 3.100 straipsnis nustato bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus: mirus vienam iš sutuoktinių (1 p.); nutraukus santuoką (4 p.). Todėl teismo išvados apie bendrąją jungtinę nuosavybę yra padarytos padarant aiškią teisės taikymo klaidą, nepritaikius teisės normų, kurias teismas turėjo taikyti, nors aplinkybės apie tai, kad santuoka nutraukta ir I. B. yra mirusi teismui buvo žinomos. Ši teismo išvada prieštarauja santuokos monogamijos principui, kas patvirtina, kad teismas, priimdamas 2018 m. vasario 17 d. nutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

14.       Suinteresuoti asmenys J. K. ir K. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės suinteresuotiems asmenims 800 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 

14.1.                      Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad Kauno apylinkės teismo patvirtina taikos sutartimi nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, sutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai, ir nebuvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. nebuvo nei įstatyme, nei kasacinio teismo praktikoje suformuotos sąlygos, kuriai esant būtų galima laikyti, kad sprendime buvo pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų interesų bei tuo pagrindu atnaujinti procesą. Priešingai apeliantės argumentams, teismas pritarė suinteresuotų asmenų motyvams, kad J. B. neturi ir niekada neturėjo jokių nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), juo labiau į ½ dalį, kuri priklausė I. B.. V. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) bei I. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) santuokos metu, 1992-07-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors ginčo butas VĮ Registrų centras buvo registruotas tėvo V. B. vardu, tačiau tai buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įgytas santuokos metu iš bendrų lėšų. V. B. ir I. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau butas (duomenys neskelbtini), tarp jų liko nepasidalintas. Tai buvo padaryta mirus mamai, tėčio iniciatyva taikos sutartimi, kurią ginčija pareiškėja. Tiek faktiškai, tiek pagal tuo metu galiojusį CK, nutraukus santuoką kiekvienam iš jų atiteko po 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, įskaitant ir ginčo butą. Taigi, priešingai apeliantės motyvams, V. B. ir I. B. po santuokos nutraukimo tapo ginčo buto bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, dėl ko I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto.

14.2.                      Suinteresuoti asmenys nesutinka su apeliantės nurodomais argumentais, kad tėvams pasidalinus turtą gera valia, ginčo butas asmeninėn nuosavybėn atiteko tėvui V. B., kadangi I. B. ir K. B. buvo perleistas butas (duomenys neskelbtini), už kurį, apeliantės teigimu, pinigai nebuvo mokami. Šiam apeliantės argumentui prieštarauja byloje esantys įrodymai, t. y. pati pareiškėja byloje pateikė 2005 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pirkėjos I. B. ir K. B. iš pardavėjų V. B. ir J. B. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį lygiomis dalimis sumokėjo 55 000 Lt sumą. Šią aplinkybę patvirtino ne tik oficialus rašytinis įrodymas, bet ir byloje apklausti liudytojai. 

14.3.                      Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino reikšmingą aplinkybę, kad V. B. 2017 m. gruodžio 5 d. testamentu, not. reg Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausantį butą (iš tiesų jo dalį) po mirties lygiomis dalimis paliko suinteresuotiems asmenims, o ne J. B., kas dar kartą patvirtina, kad net ir panaikinus teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį bei butą vertinant kaip V. B. asmenine nuosavybę, J. B. į šį turtą neturi jokių teisių. Pareiškėja šio testamento neginčija, nes suvokia, kad tam nėra jokių teisinių pagrindų.

14.4.                      Nors skundžiamoje nutartyje teismas ir pripažino, kad teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartyje netiksliai nurodė, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė mirus vienam iš sutuoktinių ir nutraukus santuoka, tačiau nuo to nepasikeitė nutarties, kurie patvirtina taikos sutarties, rezultatas. Kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Šiuo atveju ginčo butas nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje, todėl jis toliau buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau ta aplinkybė, kad per apsirikimo klaidą buvo konstatuota, kad butas iki taikos sutarties pasirašymo buvo bendroji jungtinė, o ne dalinė V. B. ir I. B. nuosavybė, neturėjo įtakos sutarties esmei ir nuosavybės teisių apimčiai, nes vėliau sutartyje konstatuojama, kad kiekvienam priklauso po 1/2 dalį buto asmeninės nuosavybės teise. Todėl pirminis netikslumas negali būti vertinamas kaip aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

14.5.                      Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji santuokos su V. B. metu bendromis santuokinėmis lėšomis pagerino butą, net jeigu jos ir būtu teisingos, yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėja turi teisę iškelti naują civilinę bylą dėl pagerinimo išlaidų kompensavimo. Priešingai apeliantės argumentams, butas iš esmės nebuvo pagerintas jos ir V. B. santuokos metu, todėl net ir ½ buto dalis negalėtų būti vertinama kaip apeliantės ir V. B. bendra jungtinė nuosavybė. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kapitalinio buto remonto darbų atlikimo bei jų apmokėjimo faktą. Apeliantė pateikė tik UAB „Skena“ aktą Nr. 18-08/08, kuriame neužfiksuoti jokie kapitalinio remonto darbai, o tie darbai, kurie yra užfiksuoti akte pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" (toliau STR) 10 ir 12 punktus pripažįstami tik kaip paprastojo remonto darbai arba buities reikmenų įsigijimas, kas LR CK 3.90 straipsnio prasme nelaikytini turto esminiu pagerinimu.

14.6.                      Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl svarbių bylos aplinkybių, taikomo teisinio reguliavimo. Tokius apeliantės argumentus paneigia nutarties turinys, kuriame nurodomos esminės bylos faktinės aplinkybės, ginčui taikomas teisinis reglamentavimas bei teismo nutarties motyvai. Nors apeliantė atskirajame skunde dėsto savo samprotavimus, kad jeigu buvę sutuoktiniai būtų pasidalinę butą po 1/2 dalį, tai 2005 m. liepos 18 d. būdami pas notarą būtų pasirašę buto pasidalinimo sutartį, kurioje ir būtų nurodyta, kad I. B. ir V. B. atitenka butas po 1/2 dalį, tačiau tokie apeliantės teiginiai vertintini tik kaip niekuo nepagrįsti samprotavimai, nesudarantys pagrindo abejoti 2005 m. liepos 18 d. pareiškimu, ar butą vertinti kaip V. B. asmeninę nuosavybę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo. 

17.       Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė, jog V. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 10). (duomenys neskelbtini)V. B. ir I. B. santuoką nutraukė (1 t. b. l. 11). Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio matyti, kad I. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja J. B. su V. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (pareiškimo dėl proceso atnaujinimo 9 priedas). 2017 m. gruodžio 5 d. V. B. sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko dukroms K. V. ir J. K. Testatorius sutuoktinei J. B. paliko visus kitus savo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitą turtą, bei turtines ir neturtines teises, kurios jam priklausys, kur jie bus, iš ko susidės, kada neatsiras. Testatorius V. B. pagal testamentinę išskirtinę įpareigojo įpėdines pagal testamentą K. V. ir J. K. leisti J. B. iki gyvos galvos gyventi ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąja patalpa ­ garažu (boksu), esančiu (duomenys neskelbtini) (pareiškimo dėl proceso atnaujinimo 3 priedas). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (prašymo atnaujinti procesą 2 priedas). Po testatoriaus  mirties, įstatymo nustatyta tvarka dėl likusio palikimo kreipėsi J. B. (2018 m. rugpjūčio 8 d.), (2018 m. liepos 13 d.) K. V., J. K. (1 t. b. l. 44, 45)  

18.       Nustatyta, jog 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjai K. V., J. K., V. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu patvirtinti jų sudarytą 2018 m. sausio 24 d. taikos sutartį, kuria padalinamas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 4, 5). Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi (1 t. b. l. 31, 32) patvirtina pareiškėjų sudarytą taikos sutartį, nutartyje nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad: pareiškėjo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu santuokoje su I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini); buvo nutraukta santuoka tarp V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepadalinant santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pareiškėjos K. V. ir J. K. yra V. B. ir I. B. dukros; (duomenys neskelbtini) mirė I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos palikimą, o tuo pačius visas palikėjos teises bei pareigas, po jos mirties priėmė I. B. dukros – pareiškėjos K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tam, kad išduoti paveldėjimo teisės liudijimą K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į jų motinai, I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią buto dalį, reikalinga nustatyti santuokinę turto dalį; šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą, susitariant, kad: pareiškėjai J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) šia sutartimi pasidalina nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą V. B. vardu, tokiu būdu: šalys konstatuoja, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienam priklauso po ½ dalį buto. Šia sutartimi I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirusi (duomenys neskelbtini), atitenka asmeninės nuosavybės teise ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).    

19.       Pareiškėja J. B. 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą  su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalie 7 punkto ir 9 punkto pagrindais, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir pareiškėjų J. K. ir K. V. ir V. B. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo atsisakyti tvirtinti. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018. Atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia pareiškėja J. B., skundas grindžiamas tais esminiais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog 2018 m. vasario 7 d. nutartis nepažeidžia apeliantės turtinių teisių ir įstatymo saugomų interesų, priimant 2018 m. vasario 7 d. nutartį buvo pažeistos materialinės teisės normos.  

              Dėl proceso atnaujinimo teismui nusprendus dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas)

20.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu – teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. ???Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

21.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys ginčijo pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tais motyvais, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis nepažeidė pareiškėjos teisių ir įstatymo saugomų interesų, savo turtines teises pareiškėja gali ginti kitais būdais - reikšti savarankišką reikalavimą dėl turėtų - buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šia pozicija ir skundžiama apeliacine tvarka nutartimi atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, motyvuose nurodęs, kad pareiškėja nebuvo ginčo buto savininkė, dėl to priimant nutartį nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai, taip pat nenuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja J. B. yra 2017 m. gruodžio 5 d. sudaryto V. B. testamento įpėdinė ir šio testamento testamentinės išskirtinės gavėja. Iš testamento turinio matyti, jog testatorius sutuoktinei J. B. paliko visus kitus savo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitą turtą, bei turtines ir neturtines teises, kurios jam priklausys, kur jie bus, iš ko susidės, kada neatsiras. Testatorius V. B. pagal testamentinę išskirtinę įpareigojo įpėdines pagal testamentą K. V. ir J. K. leisti J. B. iki gyvos galvos gyventi ir naudotis visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąja patalpa ­- garažu (boksu), esančiu (duomenys neskelbtini) (pareiškimo dėl proceso atnaujinimo 3 priedas). Po Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties priėmimo ir šią nutartį įregistravus Nekilnojamojo turto registre, V. B. turtinė padėtis pasikeitė, jam liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis negyvenamosios patalpos ­ garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), o kita minėto turto ½ dalis buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) mirusios buvusios sutuoktinės I. B. vardu. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties pagrindu sumažėjo ½ dalimi J. B. testamentinė išskirtinė – turima galimybė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąja patalpa ­ garažu (boksu), esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) V. B. priklausė jau tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)ir ½ dalis negyvenamosios patalpos ­ garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini).

23.       Byloje nėra ginčo, jog J. B. tiek sudarant testamentą, priimant Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Testamentinėje išskirtinėje nustatyta teisė ir galimybė iki gyvos galvos J. B. gyventi visame bute (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad K. V. ir J. K. inicijuojant taikos sutartį dėl tėvui V. B. priklausančio turto padalinimo, teikiant prašymą teismui dėl sudarytos jų ir tėvo taikos sutarties patvirtinimo, V. B. sutuoktinės J. B. neįtraukimas į bylos procesą sąlygojo jos teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad padarytas byloje proceso teisės pažeidimas reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjos paveldėjimo teisės įgyvendinimo, dėl šio pažeidimo pareiškėja negalėjo ginti savo teisių pasinaudodama visomis proceso teisėmis, todėl procesas byloje turi būti pakartotas, sudarant galimybę į bylos nagrinėjimą neįtrauktai pareiškėjai pasinaudoti savo proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

24.       Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu Kauno apygardos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

25.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuotų asmenų K. V. ir J. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, jog pareiškėja J. B. gali reikšti atskirą ieškinį dėl buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų kompensavimo ir taip ginti savo pažeistus turtinius interesus. Byloje yra konstatuojamas ne tik J. B. turtinių teisių pažeidimas, tačiau nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 priėmus 2018 m. vasario 7 d. nutartį, buvo pažeistos jos sutuoktinio V. B. sudarytu testamentu, bei įstatymu įtvirtintos neturtinės J. B. teisės.   

Dėl proceso atnaujinimo teismui padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366  straipsnio 1 dalies 9 punktas) 

26.       Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę atnaujinti procesą civilinėje byloje jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 9 dalis).

27.       Nagrinėjamoje byloje nurodyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. vasario 7 d. nutartį, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde teigiama, jog V. B. santuoka su buvusia sutuoktine I. B. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), dar galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui. V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas – butas (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 7 d. nutartimi buvo padalintas kaip bendroji jungtinė V. B. ir I. B. nuosavybė, nors šis turtas tarp V. B. ir I. B. pasidalintas gera valia – notariniu 2005 m. liepos 18 d. buvusių sutuoktinių pareiškimu (pareiškimo atnaujinti procesą priedas Nr. 5). Atskirajame skunde nurodoma, kad LR CK 3.100 straipsnis nustato bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus: mirus vienam iš sutuoktinių (1 p.); nutraukus santuoką (4 p.). Todėl teismo išvados apie bendrąją jungtinę nuosavybę yra padarytos padarant aiškią teisės taikymo klaidą, nepritaikius teisės normų, kurias teismas turėjo taikyti, nors aplinkybės apie tai, kad santuoka nutraukta ir I. B. yra mirusi, Kauno apylinkės teismui buvo žinomos. 

28.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės teiginiais. Byloje nustatyta, kad santuoką su I. B. V. B. sudarė (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 10), o (duomenys neskelbtini) V. B. ir I. B. santuoką jau nutraukė (1 t. b. l. 11). Ginčo butą V. B. įgijo 1992 m. liepos 7 d. pirkimo pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu (1 t. b. l. 29). Iš nurodomų aplinkybių matyti, kad ginčo butą V. B. įgijo asmeninės nuosavybės teise, tą liudija ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtinama taikos sutartis, kur konstatuota, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), V. B. įgytas 1992 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu santuokoje su I. B. (kuri mirė (duomenys neskelbtini)),  o nutarties rezoliucinėje dalyje konstatuojama, kad šis butas yra bendroji jungtinė V. B. ir I. B. nuosavybė ir kad V. B. ir I. B. priklauso po ½ dalį šio buto.  

29.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, apie V. B. ir I. B. santuokos sudarymo ir jos nutraukimo datas (1 t. b. l. 10, 11), išrašas iš Nekilnojamojo turto registro (1 t. b. l. 12), kuriame nurodoma buto savininkas, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas ir data. Teismui taikos sutarties tekste buvo nurodoma ir ta aplinkybė, kad I. B. yra mirusi (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 4, 5). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodomais pagrindais. Nagrinėjamu atveju I. B. nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinta Kauno apylinkės teismui 2018 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtinus K. V., J. K., V. B. taikos sutartį, kurioje šalys konstatuoja, kad butas (duomenys neskelbtini) jungtinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį V. B. ir I. B. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. vasario 7 d. nutartį, iš esmės pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir būdus, kadangi šalių susitarimas kam priklauso nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą negali būti susitarimo, kurį tvirtina teismas, dalyku (CK 4.47 straipsnis). Byloje teismui buvo pateikti duomenys, kad butas (duomenys neskelbtini) nuo 1992 metų asmeninės nuosavybės teise priklauso V. B., tačiau nežiūrint šios aplinkybės, 2018 m. vasario 7 d. nutarties pagrindu šis turtas tapo V. B. ir I. B. bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) pripažinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) mirusiam asmeniui I. B. LR CK 3.100 straipsnis nustato bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus: mirus vienam iš sutuoktinių (1 punktas); nutraukus santuoką (4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad 2018 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir padalinus ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe buvusiems sutuoktiniams, iš kurių vienas yra miręs, buvo iš esmės pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinės nuosavybės teisės įgijimo ir pasibaigimo pagrindus (CK 3.100 straipsnis).

30.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 22-29 pastraipose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad kyla pagrįstų abejonių dėl įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl nurodomi procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimai pripažintini esminiais ir kvalifikuotini pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti. 

31.       Nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos J. B. prašymas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 pagal pareiškėjų J. K., K. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus procesą, byla perduotina nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

32.       Nustatyta, kad pareiškėja J. B. prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, 

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.

Atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 pagal pareiškėjų J. K., K. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                              Arvydas Žibas