Byla Nr. TS-203-548/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48668-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2, 2.1.10.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gruodžio 8 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir
n u s t a t ė:
Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 7 d.
Anksčiau teismo devynis kartus teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje
2022 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, buvo paskatintas, tačiau nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Taip pat konstatuotina, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistasis nėra linkęs gerbti ir laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, anksčiau jam skirtos bausmės nepadarė įtakos jo elgesiui, nes ir toliau darė nusikaltimus. Be to, nuteistasis nedengia savanoriškai turimų įsiskolinimų, nesikreipė į Resocializacijos skyriaus psichologą, dalyvauti individualioje terapijoje siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Įvertinusi minėtas aplinkybes Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis E. D. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, atlikęs 1/3 jam paskirtos bausmės, kas suteikia galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Resocializacijos skyriaus darbuotojos paskirtas užduotis vykdo, yra užsiregistravęs visuose jam skirtose programose. Atlikdamas bausmę kitame sektoriuje buvo dirbantis, iš jo atlyginimo būdavo atliekami išskaitymai antstoliams. Mano, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro S. K. atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo E. D. skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstyta nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius dokumentus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. D. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, dirba, turi gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, E. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, nors E. D. bausmės atlikimo nepažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką E. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo devynis kartus teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes ir toliau darė nusikaltus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn būdamas nepilnametis. Jis padarė nesunkius, baigtus, tyčinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistasis teigia, jog yra smurtavęs būdamas neblaivus, nes pavartojęs alkoholio tampa impulsyvus ir neapgalvoja savo veiksmų. Jis rodo tam tikrą motyvaciją nebevartoti alkoholio, tačiau atsisako specialistų pagalbos, priklausomybę neigia. Nusikalstamą veiką įvykdė pavaitojęs alkoholio, dažniausiai alkoholis ir lemdavo teisės pažeidimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad dažniausiai nusikalsta spontaniškai, neplanuodamas, pasiduodamas impulsui veikti. Taip pat, nurodo, kad tuo metu neįvertindavo galimų savo elgesio pasekmių. Didžiausią įtaką nuteistojo sprendimams padarydavo netinkama draugų kompanija, kuri gebėdavo nuteistąjį veikti nusikalstamai, o jis negebėdavo atsisakyti. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje vyrauja ne vienas smurtinio pobūdžio nusikaltimas, siekiant savo tikslų. Stebima, kad nuteistasis spręsdamas problemas pasirinkdavo netinkamus problemų sprendimo būdus, siekdamas spręsti konfliktines situacijas - smurtaudavo. Nuteistasis supranta, kad savo nusikalstamu elgesiu sukėlė tam tikras pasekmes, gailisi, tačiau konkrečių pasekmių pokalbio metu įvardinti negali, jam trūksta empatiškumo nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
n u t a r i a :
Nuteistojo E. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėjas Ričardas Juodis