Administracinė byla Nr. eAS-1525-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01468-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. Č. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T-201 „Dėl Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos tipo ir pavadinimo pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas iš skundo turinio ir kartu su skundu pateikto Sprendimo nustatė, kad pareiškėjas skundžia Tarybos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T-201 „Dėl Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos tipo ir pavadinimo pakeitimo“, kuriuo nuspręsta įvykdyti Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos struktūros pertvarką, iki 2025 m. rugsėjo 1 d. pakeičiant mokyklos tipą iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą, ir kuriuo nuspręsta pakeisti Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos pavadinimą, pavadinant ją Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindine mokykla. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) baigė Kražių vidurinę mokyklą, 2004 m. buvo išrinktas į Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos garbės galeriją, kurios nariai tapo edukacinio, kultūrinio mokyklos gyvenimo neatsiejama dalimi. Pareiškėjas aktyviai dalyvauja Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos renginiuose, skaito pranešimus mokiniams senovės baltų kultūros, istorijos ir religijos klausimais, taip pat yra Pašilės seniūnaitis (Kražių seniūnija) ir atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams Kražių seniūnijoje, Kelmės rajono savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose įstaigose. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena ir ūkininkauja (duomenys neskelbtini) ir jame gyvena kelios Č. šeimos kartos. Tuo pačiu adresu gyvena ir ūkininkauja pareiškėjo sūnus M. Č.. Taigi, pareiškėjo nuomone, jis turi įstatymų saugomą interesą ir teisę, kad jo palikuonys galėtų gauti pilnavertį, gimnazijos lygio išsilavinimą Kražių seniūnijos mokymo įstaigose. Tokiu būdu, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos panaikinimas pažeidžia teisę ir įstatymų saugomą interesą pareiškėjo palikuonims įgyti išsilavinimą gimnazijos lygio mokymosi įstaigoje.

Teismas darė išvadą, kad Sprendimas pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Sprendime nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui, jais nėra keičiamas jo paties ar jo atstovaujamų asmenų teisių ir pareigų turinys. Toks administracinis aktas pats savaime negali pareiškėjui sukelti kokių nors teisinių pasekmių, o pareiškėjo hipotetinis pasvarstymas, kad Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos panaikinimas pažeidžia teisę ir įstatymų saugomą interesą pareiškėjo palikuonims įgyti išsilavinimą gimnazijos lygio mokymosi įstaigoje, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas yra suinteresuotas mokyklos pertvarkos klausimais. Atsižvelgdamas į tai teismas vertino, kad toks Sprendimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi nesukelia pareiškėjui jokių teisinių materialaus pobūdžio pasekmių, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas M. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas savo teisinį suinteresuotumą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.3, 35.4 ir 35.5 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį numatyta mokyklos bendruomenės teisė dalyvauti mokyklų pertvarkos procese.

Pareiškėjas akcentuoja, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. 

Pareiškėjo vertinimu, jis, būdamas išrinktas Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos garbės galerijos nariu, taip pat Pašilės seniūnaičiu (Kražių seniūnija) ir atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesus Kražių seniūnijoje, be to būdamas ir Kražių seniūnijos gyventoju turi ne tik teisę, bet ir pareigą, vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių materialaus pobūdžio pasekmių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad teisės aktai numato ne tik suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą, bet ir suteikia galimybę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.

ABTĮ 5

ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar paduotas skundas atitinka formalius (turinio ir formos) reikalavimus, bet ir privalo ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) išsiaiškinti, ar yra asmens teisė kreiptis į teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygos. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) skundo priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios proceso stadijos metu nustato, ar skundą paduodantis asmuo turi teisę pareikšti skundą, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-502/2022). 

Pareiškėjo vertinimu, jis, būdamas išrinktas Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos garbės galerijos nariu, taip pat būdamas Pašilės seniūnaičiu (Kražių seniūnija) ir atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams Kražių seniūnijoje, be to būdamas ir Kražių seniūnijos gyventoju, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 35.3, 35.4 ir 35.5 papunkčiais teikti skundą teismui dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T-161 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-83 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metais bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ panaikinimo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 21 dalimi seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Seniūnaičio teises ir pareigas reglamentuoja minėto įstatymo 39 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad seniūnaitis turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais.

Pareiškėjo cituojamos Nutarimo nuostatos įtvirtina savivaldybių administracijos pareigą mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procese konsultuotis su gyventojais, derinti mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus su mokyklų bendruomenėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde akcentavo savo kaip Kražių bendruomenės atstovo, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos bendruomenės atstovo teisinį statusą, taip pat savo kaip Kražių seniūnijos gyventojo teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, pasiūlydamas pareiškėjui nurodyti faktines aplinkybes bei argumentus, kuriais pagrįstų konkretų savo subjektinių teisių pažeidimą ir / ar teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 1 d.), o to nepadaręs formaliai užkirto kelią pareiškėjui į teisminę gynybą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė proceso teisės normas bei nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. Č. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                

                                                                                                            Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė