Administracinė byla Nr. eA-2226-662/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 21RE1-33(AG1-12/10-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. KM-12-53 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir NMA sprendimas).

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. birželio 4 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19SU-KM-21-1-03434-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, jai buvo skirta ir išmokėta 15 000 Eur parama. Buvo priimtas skundžiamas NMA sprendimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramai, nes negalėjo gauti 10 papildomų atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve, kadangi pareiškėjos priėmimas į žemės ūkio kooperatyvo „LIT-KOOP“ (toliau – ir Kooperatyvas) narius yra neteisėtas, o dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus. NMA sprendimu nuspręsta pareiškėjos projektui taikyti 100 proc. paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 15 000 Eur paramos sumą. Pareiškėja NMA sprendimą apskundė Komisijai, kuri skundą atmetė.

3.       Pareiškėja nesutiko su sprendimais ir teigė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) teisiniai vertinimai ir išvados dėl įstatų galiojimo, narystės teisėtumo ar neteisėtumo, dokumentų surašymo tinkamumo ir pan. negali būti įrodymu šioje byloje, nes jie nebuvo atlikti įstatymų nustatyta tvarka. Komisija savo sprendime nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-60-525/2022, nes šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės vadovautis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pateiktais duomenimis, kurie buvo gauti atliekant ikiteisminį tyrimą. FNTT pateikti duomenys nėra ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Minėtoje byloje vertinami STT pateikti duomenys, o ne STT atliktas tų duomenų teisinis vertinimas, kurį gali atlikti tik teismas. Be to, FNTT pateikti duomenys, juo labiau tų duomenų teisinis vertinimas, nėra priskiriami neįrodinėtoms aplinkybėms ar faktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

4.       Pareiškėja nurodė, kad NMA ir Komisijos sprendimuose daroma išvada, jog Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – ir KBĮ) nuostatas, todėl pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai. Priėmimas į bendrovės narius ir stojamojo mokesčio bei pajinio įnašo sumokėjimas detalizuotas Kooperatyvo įstatų 12 punkte: asmuo, norintis tapti nariu, turi iš esmės atitikti šias sąlygas: sumokėti stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą bei gauti valdybos pritarimą, galimas mokėjimo atidėjimas. Kooperatyvo įstatai nustatyta tvarka patvirtinti notaro, įregistruoti Juridinių asmenų registre, todėl nėra pagrindo abejoti jų teisėtumu. NMA ar FNTT neturi įgaliojimų spręsti dėl Kooperatyvo ar kitų juridinių asmenų įstatų atitikties įstatymams, tai gali pripažinti tik teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 str., 2.82 str. 4 d.), tačiau taip nėra. Nei NMA, nei FNTT dėl įstatų atitikties teisės aktams į teismą nesikreipė.

5.       Pareiškėjos teigimu, ji, įvykdžiusi narystės sąlygas, nustatytas tiek KBĮ, tiek įstatuose, 2021 m. balandžio 28 d. teisėtai tapo ir yra Kooperatyvo narė. Komisijos sprendime nurodyti argumentai ir išvados, kad pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai ar, kad jos narystė neteisėta, yra nepagrįsti. Kooperatyvas išreiškė valią pripažinti pareiškėją Kooperatyvo nare, jos narystę patvirtino Kooperatyvo valdyba, narystė buvo įregistruota Kooperatyvo narių žurnale bei JADIS. Nei valdyba, nei Kooperatyvo nariai pareiškėjos narystės neginčijo, dėl šių įrodymų bei pareiškėjos argumentų Komisija nepasisakė. Komisija nepagrįstai nurodo, kad stojamojo įnašo sumokėjimas yra viena iš esminių sąlygų priimant į kooperatyvo narius. Tai nėra imperatyvi norma ir stojamojo mokesčio sumokėjimas po valdybos sprendimo priimti į narius nedaro narystės negaliojančios. Pareiškėja iš Kooperatyvo pašalinta nebuvo, jos narystė nepasibaigė kitais pagrindais. Visas narystės sąlygas, įskaitant stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą, pareiškėja įvykdė dar iki paraiškos pateikimo NMA (sumokėta 2021 m. gegužės 20 d., o paraiška pateikta 2021 m. birželio 4 d.). Pagal paraiškos NMA pateikimo metu galiojančius reikalavimus buvo reikalaujama būti kooperatyvo nariu paraiškos teikimo metu, pareiškėja šią sąlygą išpildė. Pareiškėja nėra ir negali būti atsakinga už kitus asmenis, už tai, kaip Kooperatyvas tvarko savo vidinę dokumentaciją, kaip valdyba priima sprendimus ar vadovas pateikia duomenis JADIS. Pareiškėja nieko dirbtinai nekūrė ir jai neturėtų būti taikomos sankcijos, jei Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros, o sankcijos turėtų būti taikomos jiems. Iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad Kooperatyvas išreiškė valią pripažinti pareiškėją Kooperatyvo nare, todėl visi formalūs netikslumai yra nereikšmingi ir negali būti pagrindu pripažinti pareiškėjos narystę Kooperatyve neteisėta, o teiginiai apie tariamus sprendimų surašymus atgaline tvarka ir pan. yra tik FNTT vertinimas.

6.       Pareiškėja pažymėjo, kad nustatytuose atrankos kriterijuose nebuvo numatyta, kad ji privalo vykdyti apyvartas būdama Kooperatyvo nare. Pagal Kooperatyvo įstatus, jei narys nevykdo prekių ir paslaugų apyvartos su kooperatyvu, jis yra šalinimas iš Kooperatyvo. Pareiškėja nėra pašalinta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apyvarta nevykdoma. Be to, esminė apyvartos vykdymo sąlyga – susitarimas dėl avižų perdavimo ir jų perdavimas (ne atsiskaitymas), kuris, kaip nustatė Komisija, įvyko 2022 m. kovo 9 d., taigi pareiškėja 2021 m. kovo 23 d. – 2022 m. kovo 23 d. apyvartą su Kooperatyvu vykdė.

7.       Pareiškėjos vertinimu, NMA nesivadovavo gero administravimo principu, formaliai ir biurokratiškai vykdė viešojo administravimo funkcijas: viršijo savo įgaliojimus spręsdama dėl Kooperatyvo įstatų galiojimo; neaišku, kokiu pagrindu atsakomybėn traukiama pareiškėja, jei tariamus pažeidimus padarė Kooperatyvo atsakingi asmenys; teisės aktai nereikalauja, kad apyvarta būtų vykdoma NMA nurodytu laikotarpiu; NMA pažeidė naikinamąjį terminą (4 mėnesių) paskirti sankcijas (FNTT raštas, kuriuo remiamasi priimant skundžiamą sprendimą, gautas 2022 m. gegužės 6 d., o NMA sprendimas priimtas 2022 m. gruodžio 20 d.). Pareiškėjos nuomone, NMA sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. NMA sprendimu pritaikytos sankcijos nėra pagrįstos teisiniais argumentais. NMA nenustatė ir nenurodė nei vienos sąlygos, kurias būtina nustatyti konstatuojant pažeidimą, sankcija neindividualizuota, nenurodyta, kodėl pareiškėjai buvo pritaikyta 100 proc. paramos susigrąžinimas, o ne paramos sumažinimas. NMA nurodomi tariami pažeidimai yra mažareikšmiai ir nelemiantys narystės Kooperatyve neteisėtumo. Tai neturėjo jokios įtakos pareiškėjos vykdomam projektui. NMA nenustatė jokių pareiškėjos vykdyto projekto (įgyvendino verslo plano) pažeidimų. Per visą 2014–2020 m. programinį laikotarpį nebuvo nustatyta jokių pareiškėjos įgyvendinamų projektų pažeidimų.

8.       Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       NMA nurodė, kad po paramos pareiškėjai išmokėjimo buvo nustatyta, kad pareiškėja negalėjo gauti papildomų atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 (toliau – ir Taisyklės) 30.5 papunktį. Kooperatyvas 2020–2021 kalendoriniais metais žemės ūkio ministro įsakymu buvo pripažintas žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d. žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) pripažintas nebuvo. Kadangi kilo abejonių dėl pareiškėjos narystės Kooperatyve teisėtumo, o nuo to priklausė atrankos balų (10) skyrimas projektui ir tai turėjo įtakos priimant sprendimą dėl paraiškos tinkamumo gauti paramą, NMA raštu kreipėsi į FNTT bei paprašė įvertinti teikiamą informaciją dėl pareiškėjų narystės Kooperatyve teisėtumo, išnagrinėjant dirbtinių sąlygų gauti paramą kūrimo bei formalios, o ne realios narystės Kooperatyve požiūriais, ir pateikti NMA vertinimo rezultatus. FNTT 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 25/9-2-4-7310 „Dėl informacijos apie ŽŪK „LIT- KOOP“ pateikimo vertinimui“ informavo NMA, kad nustatė, jog 2021 m. į Kooperatyvą buvo priimta 10 naujų narių ir visi jie iš karto po įstojimo į Kooperatyvą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones pateikė paraiškas NMA gauti paramą. Pareiškėja taip pat pateikė paraišką bei Kooperatyvo išduotą pažymą apie narystę Kooperatyve ir už tai, vadovaujantis Taisyklių 30.5.2 papunkčiu, gavo 10 atrankos balų, įgydama pranašumą prieš kitus pareiškėjus, kurie pažymų apie narystę pripažintuose žemės ūkio kooperatyvuose nepateikė. Pridėtų 10 atrankos balų pakako, ir pareiškėjos paraiška buvo patvirtinta. FNTT nustatė, kad asmenys į Kooperatyvą priimti valdybos sprendimų, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, pagrindu, sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) duomenimis nustatyta, kad Kooperatyvas VĮ Registrų centrui duomenis apie Kooperatyvo naujus narius pateikė pažeisdamas įstatyme nustatytus terminus. Pareiškėja buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio, jis sumokėtas vėliau. FNTT vertino, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė įstatymo nuostatas, o pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai. Be to, atliekant patikrinimą nustatyta, kad Kooperatyve yra 56 nariai, tačiau tik 16 narių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d. turėjo pavienių sandorių su Kooperatyvu. Nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. kovo 23 d. pareiškėja apyvartos su Kooperatyvu neturėjo. Patikrinimo metu pareiškėja pateikė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AU-5.05.21-1G (toliau – ir Sutartis), pasirašytą su Kooperatyvu (4 t avižų), ir susitarimą, kuriame nurodyta, kad pirkėjas nerado galimybių priimti išaugintų avižų ir įpareigojo pareiškėją produkciją pristatyti kito žemės ūkio kooperatyvo nario adresu, pateiktas 2022 m. kovo 9 d. perdavimo–priėmimo aktas dėl avižų perdavimo kitam Kooperatyvo nariui, atsiskaitymas už produkciją dar neįvykęs. Sutartis ir susitarimas pasirašyti 2021 m. gegužės 5 d., t. y. ankščiau, nei pareiškėja sumokėjo stojamąjį mokestį į Kooperatyvą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priimtas NMA sprendimas, kuriuo taikoma 100 proc. paramos susigrąžinimo sankcija.

10.       Atsakovas nurodė, kad NMA sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT pateiktus bei NMA surinktus duomenis, kurių visuma suponuoja pareiškėjos formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. Pareiškėjos dalyvavimas kooperatyvo veikloje laikytinas formaliu, jos priėmimas į Kooperatyvo narius yra neteisėtas, nes neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas projektų atrankos kriterijams dėl buvimo Kooperatyvo nariu atitikti. Vertinant pareiškėjos veiksmus pagrįstai teikta pirmenybė tikrajam buvimo Kooperatyvo nare turiniui prieš šio turinio įforminimą. NMA neviršijo suteiktų įgaliojimų, nes prieš priimdama sprendimą dėl paramos skyrimo, turi įsitikinti, kad pareiškėjo pateikta informacija yra teisinga ir gavusi priešingą informaciją iš kompetentingų institucijų negali nesivadovauti minėta informacija. Atsižvelgdama į FNTT nustatytus teisės aktų pažeidimus, siekdama užkirsti kelią galimam nepagrįstam paramos lėšų gavimui, NMA suteiktų įgaliojimų ribose pagrįstai sprendė dėl paramos lėšų skyrimo tikslingumo neteisingus duomenis NMA pateikusiai pareiškėjai. Pareiškėjai nesilaikius imperatyvių teisės aktų reikalavimų (jos narystė įgyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), negali atsirasti teisė gauti paramą. Pareiškėjos nurodoma teismų praktika neaktuali bylai, nes yra dėl paskirtų baudų, NMA šiuo atveju netaiko baudos, o tik susigrąžina neteisėtai išmokėtą paramą. 4 mėnesių terminas kompleksiniam pažeidimo tyrimui nėra naikinamasis. Net nustačius procedūrinių pažeidimų, jie neeliminuoja pažeidimo padarymo fakto. NMA sprendime aiškiai nurodytas pažeidimas – visuma surinktų duomenų suponuoja paramos gavėjos formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. Teikdama paraišką, pareiškėja susipažino su paramos teikimo sąlygomis, su jomis sutiko, todėl jai turėjo būti žinomas ir įsipareigojimas grąžinti paramą, nustačius projekto vykdymo pažeidimų.

II.

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjos I. K. skundą tenkino, t. y. panaikino Komisijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 21RE1-33(AG1-12/10-2023) ir priėmė naują sprendimą panaikinti NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. KM-12-53 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“; pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino  iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovo NMA 712,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.       Teismas nustatė, kad pareiškėja I. K. (toliau – ir Paramos gavėja) 2021 m. birželio 4 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19SU-KM-21-1-03434-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – ir Paraiška). Paraiškos VIII Skyriaus 36 punkte kaip vieną iš prioritetų už kurį yra skiriama 10 balų, nurodė, kad iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narė. NMA 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. BRK-11001 „Dėl paramos skyrimo“ Paramos gavėjai skirta ir buvo išmokėta 15 000,00 Eur dydžio parama: 1) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 12 750,00 Eur; 2) Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 2 250,00 Eur. NMA 2022 m. kovo 10 d. raštu Nr. BRK-3303(14.5E) kreipėsi į FNTT ir paprašė įvertinti teikiamą informaciją dėl pareiškėjų narystės Kooperatyve teisėtumo, išnagrinėjant dirbtinių sąlygų gauti paramą kūrimo bei formalios, o ne realios narystės Kooperatyve požiūriais, ir pateikti NMA vertinimo rezultatus. 

13.       FNTT 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 25/9-2-4-7310 „Dėl informacijos apie ŽŪK „LIT-KOOP“ pateikimo vertinimui“ (toliau – ir FNTT raštas) informavo NMA, kad atliko Kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos patikrinimą. FNTT rašte, be kita ko, nurodyta, kad tikrinant nustatyta, jog 2021 m. į Kooperatyvą buvo priimta 10 naujų narių ir visi jie iš karto po įstojimo į Kooperatyvą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones pateikė paraiškas NMA gauti paramą. Pareiškėja su Paraiška pateikė Kooperatyvo išduotą pažymą apie narystę Kooperatyve ir už tai, vadovaujantis Taisyklių 30.5.2 papunkčiu, gavo 10 atrankos balų, įgydama pranašumą prieš kitus pareiškėjus, kurie pažymų apie narystę pripažintuose žemės ūkio kooperatyvuose nepateikė. FNTT nustatė, kad asmenys į Kooperatyvą priimti 2021 m. kovo 21 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. birželio 22 d. kooperatinės bendrovės valdybos sprendimų, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, pagrindu. Kooperatinės bendrovės valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. FNTT iš nustatytų aplinkybių, iš Kooperatyvo valdybos pirmininko A. U. pateikto paaiškinimo padarė išvadą, kad 2021 m. kovo 21 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. birželio 22 d. Kooperatyvo valdybos sprendimai buvo surašyti atgaline data. Be to, VĮ Registrų centrui apie 2021 m. gegužės 4 d. priimtus penkis Kooperatyvo narius pranešta skirtingu laiku – 2021 m. birželio 11, 16, 23 d. FNTT rašte nurodyta, jog A. U. paaiškino, kad I. K. prašyme dėl priėmimo į Kooperatyvo narius specialiai nenurodyta dokumento sudarymo data, nes ji nežinojo, kada A. U., kuris apie mėnesį ruošėsi operacijai ir apie mėnesį po operacijos turėjo nedarbingumą, galės spręsti klausimą dėl jos priėmimo į narius. Remiantis Kooperatyvo pateiktais duomenimis, I. K. prašyme data nenurodyta. Jos prašymas neregistruotas. Remiantis JADIS duomenimis, nustatyta, kad Kooperatyvas VĮ Registrų centrui duomenis apie Kooperatyvo naujus narius pateikė pažeisdamas KBĮ 61 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus. FNTT taip pat nustatė, kad Paramos gavėja 2021 m. balandžio 28 d. buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio. Stojamasis mokestis ir pajus sumokėti 2021 m. gegužės 31 d. (buhalterinės programos duomenimis), tačiau pagal banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad mokėjimas atliktas 2021 m. gegužės 20 d. Galimybė stojamojo mokesčio dar nesumokėjus priimti asmenis yra numatyta 2019 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio kooperatyvo ,,LIT-KOOP“ įstatų (toliau – ir Įstatai) 12 punkto 7 dalyje, tačiau tokia kooperatinės bendrovės įstatų nuostata prieštarauja KBĮ 8 straipsnio 2 daliai, taigi laikytina negaliojančia. Rašte padaryta išvada, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Įstatymo nuostatas, taigi Paramos gavėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai. Be to, atliekant patikrinimą nustatyta, kad Kooperatyve yra 56 nariai, tačiau tik 16 narių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d. turėjo pavienių sandorių su Kooperatyvu. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Mokesčių mokėtojų registrui mokesčių mokėtojų pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. kovo 23 d. Paramos gavėja apyvartos su Kooperatyvu neturėjo. KBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu“. Patikrinimo metu Paramos gavėja pateikė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AU-5.05.21-1G, pasirašytą su Kooperatyvu (4 t avižų), ir susitarimą, kuriame nurodyta, kad pirkėjas nerado galimybių priimti išaugintų avižų ir įpareigojo Paramos gavėją produkciją pristatyti kito žemės ūkio kooperatyvo nario adresu (pateiktas 2022 m. kovo 3 d. Kooperatyvo prašymas pristatyti avižas kito Kooperatyvo nario adresu). Taip pat pateiktas 2022 m. kovo 9 d. perdavimo-priėmimo aktas dėl avižų perdavimo kitam Kooperatyvo nariui. Atsiskaitymas už produkciją dar neįvykęs. Sutartis ir susitarimas tarp Paramos gavėjos ir Kooperatyvo pasirašyti 2021 m. gegužės 5 d., tai yra Sutartis sudaryta ankščiau, nei Paramos gavėja susimokėjo stojamąjį mokestį į Kooperatyvą.

14.       Teismas nustatė, kad NMA 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. KM-12-53 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (NMA Sprendimas), remdamasi FNTT raštu ir nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramai, nes negalėjo gauti 10 papildomų atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve pagal Taisyklių 30.5 punktą, kadangi pareiškėjos priėmimas į Kooperatyvo narius yra neteisėtas, o dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus, todėl vadovaudamasi Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų metodika) 1 priedo lentelės 20 punktu, priėmė sprendimą taikyti paramos gavėjos projektui 100 proc. paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 15 000 Eur paramos sumą. Pareiškėja dėl Sprendimo pateikė skundą Komisijai, kuri 2023 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21RE1-33(AG1-12/10-2023), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15.       Teismas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo NMA Sprendimo, kuris laikytinas administraciniu sprendimu, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatoms, nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Pažeidimų ir netinkamai išmokėtų lėšų susigrąžinimą reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės) XV  skyriaus nuostatos. Teismas aptarė ir Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) nuostatas.  

16.       Teismas pažymėjo, kad NMA sprendime nurodyta, jog sankciją nuspręsta taikyti vadovaujantis Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu, pagal kurį sankcija taikoma kai paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, o tokia aplinkybė nustatoma vadovaujantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika) (kai pagal Taisykles ji taikoma).

17.       Teismas sprendė, kad NMA sprendimą grindžiant Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu būtina vadovautis ir Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, nes remiantis būtent ja turi būti nustatoma, ar paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

18.       Teismas, aptaręs Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2, 8, 10 ir 12 punktų nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju išvada, jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą skundžiamame NMA sprendime grindžiama tuo, kad: 1) priėmimas į Kooperatyvo narius yra neteisėtas, nes neatitinka KBĮ nustatytų reikalavimų (Kooperatinės bendrovės valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių, pažeisti KBĮ 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai.) Paramos gavėja 2021 m. balandžio 28 d. buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio (stojamasis mokestis ir pajus, remiantis buhalterinės programos duomenimis, sumokėti 2021 m. gegužės 31 d., tačiau pagal banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad mokėjimas atliktas 2021 m. gegužės 20 d.), o tai prieštarauja KBĮ 8 straipsnio 2 daliai; 2) dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus. KBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kooperatinės bendrovės narys, be kita ko, privalo vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. Sutartį ir susitarimą Paramos gavėja ir Kooperatyvas pasirašė 2021 m. gegužės 5 d., tai yra Sutartis sudaryta ankščiau, nei Paramos gavėja susimokėjo stojamąjį mokestį į Kooperatyvą, pateiktas 2022 m. kovo 3 d. Kooperatyvo prašymas iškrauti avižas kito Kooperatyvo nario adresu, 2022 m. kovo 9 d. perdavimo–priėmimo aktas dėl avižų perdavimo, atsiskaitymas už produkciją dar neįvykęs. Nuo 2022 m. sausio 1 d. Kooperatyvas neturėjo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso.

19.       Teismas iš tokių NMA sprendimo argumentų sprendė, kad visi atsakovo abejones dėl pareiškėjos priėmimo į Kooperatyvą sukėlę veiksmai buvo atlikti Kooperatyvo atsakingų asmenų (Kooperatinės bendrovės valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių, pažeisti KBĮ 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, Paramos gavėja buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio). Tai tiesiogiai nurodoma ir NMA sprendime: „darytina išvada, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Įstatymo nuostatas, taigi Paramos gavėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai“.

20.       Tačiau teismas pažymėjo, kad NMA sprendime nėra konstatuoti jokie neteisėti pačios pareiškėjos veiksmai ir jų įtaka priėmimo procedūrai. Tuo tarpu pažeidimui – sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą – konstatuoti nepakanka nustatyti vien tik įstatyme numatytų procedūrų nesilaikymo priimant Kooperatyvo narį, padarytų Kooperatyvo atsakingų asmenų, kadangi pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2 papunktį, toks pažeidimas (galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą sudarymas) yra fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Tai reiškia, kad priėmimo į Kooperatyvą procedūroje nustačius įstatymo pažeidimus būtina pagrįsti ir tai, kad tokie pažeidimai padaryti abiem šalims, t. y. Kooperatyvui ir stojančiajam į jį, sąmoningai derinant stojimo sąlygas, pažeidžiančias įstatymą. Būtent tokiam įrodinėjimui ir skirta Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, kuri šiam pažeidimui konstatuoti reikalauja nustatyti ne mažiau kaip 3 (tris) metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus (10 p.). Tačiau šiuo atveju Sprendime nėra nurodyta, keliems ir kokiems Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 1 priedo 1 lentelėje išvardintiems rizikos kriterijams NMA priskyrė Kooperatyvo ir pareiškėjos veiksmus ir kuo pasireiškė jų sąmoningas derinimas sąlygų siekiant prieštaraujančio pranašumo. Todėl teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad NMA sprendime nėra motyvų, kodėl už Kooperatyvo atsakingų asmenų padarytus priėmimo į Kooperatyvą procedūroje įstatymo pažeidimus sankcija taikoma pareiškėjai, kurios neteisėti veiksmai ar jos sąmoningas derinimas padarant šiuos pažeidimus nėra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais.

21.        Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodomas formalus dalyvavimas Kooperatyvo veikloje, atitinkamų aplinkybių visumos kontekste, galėtų būti pagrindas spręsti apie pažeidimo – sukūrimo neteisėtų sąlygų gauti paramą – padarymą, tačiau Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 10 punktas reikalauja nustatyti ne mažiau kaip 3 (tris) pagrindinius rizikos kriterijus, o 12 punktas numato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Tai reiškia, kad atsakovui sprendime tinkamai nemotyvavus nurodomų Kooperatyvo atsakingų asmenų padarytų įstatymo pažeidimų, padarytų priėmimo į Kooperatyvą procedūroje, susiejant juos su konkrečiais minėtos metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodytais pagrindiniais rizikos kriterijais ir konstatuojant aiškų jų skaičių, nėra galimybės visumos aplinkybių kontekste vertinti ir NMA sprendime nurodomą fiktyvų dalyvavimą Kooperatyvo veikloje, kaip pakankamą ar nepakankamą pažeidimui konstatuoti.

22.       Teismas, atsižvelgęs į NMA sprendimo turinį ir nurodytą teisinį pažeidimų nustatymo ir konstatavimo reglamentavimą, konstatavo, kad NMA sprendimas yra nepagrįstas teisiniais argumentais, jog pareiškėja (paramos gavėja) neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, t. y. sąmoningai su trečiaisiais asmenimis derino sąlygas apgaulės būdu gaunant paramą, nes, pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2 papunktį, galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą yra fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygų, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, o ne vien tik vieno procedūroje dalyvaujančio subjekto (šiuo atveju Kooperatyvo) padaryti įstatymo pažeidimai. NMA sprendime apsiribota konstatavimu, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė KBĮ nuostatas, kas NMA sprendime vertinama, kad pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai, tačiau nebuvo nustatyta, jog Kooperatyvo ir pareiškėjos sąmoningai buvo derinamos sąlygos, būtent tam, kad būtų įgytas paramos tikslams prieštaraujantis pranašumas. Taigi, išvada apie pareiškėjos (paramos gavėjos) sukurtas galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 242 punkto, Pažeidimų administravimo taisyklių, Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkto, Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2 papunkčio, 8 punkto, 10 punkto nuostatas.

23.       Teismas nurodė, kad NMA sprendimu pareiškėjai už padarytą pažeidimą (neteisėtai sukurtos sąlygos gauti paramą) pritaikyta sankcija – 100 proc. paramos susigrąžinimas, t. y. susigrąžinama 15 000,00 Eur paramos suma. Tačiau NMA sprendime nėra jokių motyvų dėl parinktos sankcijos dydžio, todėl teismas neturi galimybės patikrinti sprendimo pagrįstumo šiuo aspektu.

24.       Teismas pažymėjo, kad Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte numatyta, kad sankcija už sukūrimą neteisėtos sąlygos gauti paramą gali būti paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taigi, sankcijos ribos nustatytos nuo mažiausios iki didžiausios, todėl paskiriant konkrečią sankciją turi būti argumentuojamas jos dydis atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. NMA sprendime sankcijos dydis šių aplinkybių kontekste visiškai neanalizuotas ir neargumentuotas, nevertinta kokią įtaką turėjo ir galėjo turėti Projekto įgyvendinimui nustatyti Kooperatyvo pažeidimai priimant pareiškėją į Kooperatyvą, nevertinti kiti sankcijos dydžiui įtakos turintys aspektai. Sprendime skiriama sankcija visiškai nėra individualizuota, nors taikydamas pareiškėjos atžvilgiu visos paramos susigrąžinimo sankciją (dydis) atsakovas turėjo individualizuoti sankciją pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan., t. y. pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 18 punkto nuostatas. Nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, o tai laikytina esminiu NMA sprendimo motyvavimo trūkumu.

25.       Teismas nurodė, kad NMA sprendime nurodomas Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 papunktis (Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą), nustato tik atsakovės teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų, tačiau nereglamentuoja sankcijos dydžio nustatymo kriterijų ir paties dydžio nustatytos tvarkos. Todėl šis teisinis pagrindas nėra tinkamas ir pakankamas sankcijos dydžiui ir proporcingumui pagrįsti.

26.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas NMA sprendime nenurodė jokių faktų apie Projekto įvykdymą (Projekto tikslas ir rezultatas), jokių argumentų dėl pareiškėjai taikytos konkrečios sankcijos dydžio, t. y. skirta sankcija nebuvo visiškai individualizuota, todėl ir šiuo aspektu ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir 6 punkto reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, o skirta sankcija proporcinga ir nepažeidžianti proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimų.

27.       Teismas konstatavo, kad skundžiamas NMA sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl skundžiamas sprendimas pripažintinas nemotyvuotu ir nepagrįstu. Skundžiamo NMA sprendimo turinio trūkumai dėl motyvų nepakankamumo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų prasme yra esminiai, todėl NMA sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir panaikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams ir nurodytiems teisės aktams, reglamentuojantiems pažeidimų tyrimą ir sankcijų skyrimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). NMA sprendimą pripažinus neteisėtu panaikintinas ir Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas dėl NMA sprendimo panaikinimo nepagrįstai buvo atmestas ir sprendimas nepagrįstai buvo paliktas galioti. Atsižvelgiant į ABTĮ 92 straipsnį, panaikinus NMA sprendimą, atsakovas gali iš naujo spręsti dėl pareiškėjos galbūt padaryto pažeidimo tyrimo ir taikytinos sankcijos, pažeidimo nustatymą tinkamai motyvuodamas, o sankciją tinkamai individualizuodamas ir priimdamas naują sprendimą.

28.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas ir teismo sprendimas priimamas jos naudai, jos prašymą priteisti iš atsakovo už skundo padavimą sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį ir sumas už skundų parengimą tenkino, o prašymo priteisti išlaidas už paaiškinimų rengimą dėl NMA siūlymo taikyti sankciją (217,80 Eur) atmetė, nes tai nėra išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Teismas iš viso pareiškėjai priteisė 712,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (689,7 Eur + 23 Eur).

III.

29.       Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

30.       Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginču ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išvada apie pareiškėjos sukurtas galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais. NMA sprendimas buvo priimtas vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, kurios taip pat buvo nurodytos ir NMA sprendime: 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, EURATOMAS) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 1 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/2393 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 58 straipsnio 1 dalimi,  Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu.  NMA, priimdama sprendimą, vadovavosi nurodytais reglamentais, kurie yra aukštesnės galios teisės aktai, nei Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, yra privalomi, tiesioginio taikymo teisės aktai. Tačiau dėl minėtų nuostatų pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, savo išvadas išimtinai grindė pozicija, jog vertinimas turėjo būti atliktas vadovaujantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika. Todėl teismas, formaliai vertindamas situaciją ir neatsižvelgdamas į minėtas reglamentų nuostatas, nepagrįstai darė išvadą, jog nepagrįstas faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais NMA sprendimas dėl formalaus bei fiktyvaus siekio pagrįsti atitiktį Taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų.

31.       Atsakovas pažymi, kad FNTT nustatė svarbias ir reikšmingas aplinkybes dėl pažeidimų priimant pareiškėją į Kooperatyvo narius. NMA sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT pateiktus bei NMA surinktus duomenis, kurių visuma suponuoja formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. NMA laikosi pozicijos, kad pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas projektų atrankos kriterijams dėl buvimo Kooperatyvo nariu atitikti, nors formaliai jos pateikti dokumentai byloja apie formalią narystę Kooperatyve. Pareiškėjos stojimo į Kooperatyvą aplinkybės bei Kooperatyvo nario pareigų nevykdymas rodo narystės Kooperatyve fiktyvumą, t. y. narystės formos ir jos turinio priešpriešą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra ne kartą pasisakęs kad teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Todėl ir šiuo atveju, NMA įsitikinusi, kad pareiškėjos veiksmų vertinimui tinkamai teikta pirmenybė tikrajam buvimo Kooperatyvo nariu turiniui šio turinio įforminimo atžvilgiu. Priešingas NMA veiksmų vertinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į KBĮ įtvirtintas nuostatas dėl tapimo Kooperatyvo nariu tvarkos ir sąlygų, Kooperatyvo nario pareigų ir statuso.

32.       NMA nurodo, kad Kooperatyvas pripažinto kooperatyvo statuso neturėjo nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. spalio mėnesio. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, neatsižvelgė į KBĮ nuostatas dėl tapimo kooperatyvo nariu, formaliai konstatuodamas, jog NMA nesurinko visų reikšmingų duomenų, jų nevertino, nenurodė teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Sprendimą. Iš neteisės negali kilti teisė (ex iniuria ius non oritur), t. y. pareiškėjai nesilaikius imperatyvių teisės aktų reikalavimų (jos narystė įgyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), negali atsirasti teisė gauti papildomus balus ir atitinkamai gauti paramą.

33.       NMA atkreipia dėmesį, kad viena iš NMA funkcijų yra apsaugoti ES ir Lietuvos finansinius interesus. NMA, priimdama sprendimą, rėmėsi FNTT atlikto išsamaus tyrimo duomenimis, o teisės aktai nedraudžia remtis teisėtai gautais duomenimis. NMA, siekdama užkirsti kelią galimam nepagrįstam paramos lėšų gavimui, pasinaudodama teisės aktų suteiktais įgaliojimais administruoti paramos lėšas bei spręsti dėl paramos lėšų skyrimo tikslingumo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atliko jai pavestas funkcijas tinkamai. Pagal teismų praktika ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turi reikšmės administracinei bylai, jei jie leidžia patvirtinti ar paneigti padarytus paramos sutarties pažeidimus sankcijų taikymo prasme ir duomenys teismo turėjo būti vertinami įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles.

34.        NMA taip pat nesutinka su teismo išvada, jog NMA sprendime skiriama sankcija nėra individualizuota. Teikdama Paraišką, pareiškėja susipažino su paramos teikimo sąlygomis, su jomis sutiko, todėl jai turėjo būti žinomas ir įsipareigojimas grąžinti paramą, nustačius Projekto vykdymo pažeidimų. NMA sprendime aiškiai nurodyta, kad įvertinus FNTT pateiktus bei NMA surinktus duomenis nustatyta, kad Taisyklių 30.5.2 papunktyje nustatyta sąlyga formaliai įvykdyta, tačiau visuma surinktų duomenų suponuoja Paramos gavėjos formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. Vadovaujantis Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu, priimtas sprendimas taikyti Paramos gavėjos projektui 100 proc. paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 15 000,00 Eur paramos sumą. NMA vertinimu, NMA sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įvertinus visas aktualias aplinkybes yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti ir nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad sankcija paskirta nepagrįstai.

35.       Pareiškėja I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog NMA sprendimą grindžiant Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu būtina vadovautis ir Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika. Įgyvendinimo taisyklių 40 punktas taip pat  duoda nuorodą į tą patį teisės aktą – Sankcijų metodiką. Sukūrimas paramai gauti neteisėtas sąlygų, nustatomos vadovaujantis išimtinai Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, kadangi pati NMA, priimdama sprendimą vadovavosi Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu bei tai akcentuoja apeliaciniame skunde. Jei Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, NMA nuomone, šiuo atveju netaikoma, tokiu atveju NMA pritaikyta sankcija apskritai neturi jokio teisinio pagrindo. Netaikant Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, negali būti taikomas ir Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktas bei jame nurodytos sankcijos.

37.       Pareiškėja pažymi, kad nors NMA nurodo, kad priimdama skundžiamą sprendimą vadovavosi ES reglamentais, tačiau nenurodo, kokia konkrečiai sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka vadovaujasi, nenurodo, kokios konkrečios ES reglamentų nuostatos buvo pažeistos, remiasi tik bendro pobūdžio ES reglamentų nuostatomis. Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika be kita ko yra parengta ir vadovaujantis Reglamentu Nr. 2988/95 bei Reglamentu Nr. 1306/2013. NMA nenurodo, kad kokios nors minėtos metodikos nuostatos neatitinka minėtų reglamentų nuostatų ar jiems prieštarautų. NMA nenustatė ir nenurodė nei vienos sąlygos, kurias būtina nustatyti konstatuojant pažeidimą, numatytą Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje.

38.       Pareiškėja laikosi pozicijos, kad NMA nepagrįstai rėmėsi FNTT raštu kaip įrodinėjimo priemone, nes FNTT veiksmai nebuvo atlikti įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 56 str. 6 d.), nes FNTT nėra įgaliota atlikti tas funkcijas, kurias gali atlikti tik teismas ar notaras (atlikti teisinį duomenų vertinimą ar pripažinti tam tikrus juridinius faktus esant ar jų nesant). Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju nebuvo atliekamas. FNTT pateikti duomenys, juo labiau tų duomenų teisinis vertinimas, nėra priskiriami neįrodinėtoms aplinkybėms ar faktams (ABTĮ 57 str.).

39.       Pareiškėja laikosi pozicijos, kad NMA nurodomos aplinkybės ir įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad NMA sprendime nėra konstatuoti jokie neteisėti pačios pareiškėjos veiksmai ir jų įtaka priėmimo procedūrai. Pareiškėja nėra ir negali būti atsakinga už kitus asmenis. NMA paraiškos vertinimo metu privalėjo patikrinti, ar Kooperatyvas pareiškėją tinkamai priėmė į narius, patikrinti datas, narystės patvirtinimą, mokėjimus ir kitą susijusią informaciją. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos narystė Kooperatyve yra neteisėta, nes NMA, turėdama prieigą prie registrų, pati patikrino informaciją apie narystę, todėl ir suteikė atrankos balus už narystę Kooperatyve (bet ne už apyvartos vykdymą su Kooperatyvu). Kooperatyvo įstatai teismo nėra pripažinti negaliojančiais, todėl NMA ir FNTT svarstymai apie įstatų prieštaravimą KBĮ neturi jokio teisinio pagrindo. Pareiškėja įsitikinusi, kad ji teisėtai tapo Kooperatyvo nare. NMA padarė esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą, neatliko pozityvios pareigos – imtis aktyvių veiksmų informuojant paraiškos teikėją. Kitiems pareiškėjams buvo skirta parama ir pateikiama rekomendacija į paramos sutartį įtraukti papildomą įsipareigojimą, kad pareiškėjai vykdytų apyvartą su kooperatyvu. Tokiu būdu kai kuriems pareiškėjams buvo sudaromos išimtinės sąlygos. Pagal nustatytus reikalavimus pareiškėja narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve turėjo išlaikyti iki 2021 m. gruodžio 31 d., nes tuo metu baigėsi pareiškėjos verslo plano įgyvendinimo laikotarpis. Tai, kad Kooperatyvas neteko pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso, niekaip nepriklauso nuo pareiškėjos. Nebuvo reikalavimo, kad pareiškėja, tokiu atveju, jei Kooperatyvas netenka pripažinto kooperatyvo statuso, privalo tapti kito Kooperatyvo nare. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jai skirta sankcija nebuvo individualizuota. NMA sprendime nenurodė, kodėl pareiškėjai buvo pritaikyta paramos susigrąžinimas, o ne paramos sumažinimas. NMA nurodomi tariami pažeidimai yra mažareikšmiai ir nelemiantys narystės Kooperatyve neteisėtumo. Be to, tai neturėjo jokios įtakos pareiškėjos vykdomam projektui, nebuvo nustatyta jokių pareiškėjos vykdyto projekto (įgyvendino verslo plano) pažeidimų, nebuvo pažeidimo pasikartojimo, taip pat nenustatyta ir jokių kitų pareiškėjos įgyvendinamų projektų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

40.       Ginčas byloje kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo pareiškėjai pritaikyta visos skirtos paramos – 15 000 Eur susigrąžinimo sankcija, NMA nustačius, kad pareiškėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.

41.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl NMA sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo patenkino, konstatavęs, kad NMA sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, NMA sprendime nėra konstatuoti jokie neteisėti pačios pareiškėjos veiksmai ir jų įtaka priėmimo procedūrai, NMA sprendimas yra nepagrįstas teisiniais argumentais, jog pareiškėja (paramos gavėja) neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, t. y. sąmoningai su trečiaisiais asmenimis derino sąlygas apgaulės būdu gaunant paramą. Taigi, išvada apie pareiškėjos (paramos gavėjos) sukurtas galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 242 punkto, Pažeidimų administravimo taisyklių, Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkto, Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2 papunkčio, 8 punkto, 10 punkto nuostatas, skirta sankcija nėra individualizuota, nėra galimybės nustatyti jos proporcingumo.

42.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei teismo atliktu įrodymų bei bylos aplinkybių vertinimu, laikosi pozicijos, kad NMA sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, priimtas laikantis nustatytų procedūrų.

43.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

44.       Akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

45.       Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

46.       Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

47.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

48.       Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

49.       Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

50.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

51.       Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, akcentuotina, kad NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos, administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019 ir kt.).

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (nutarties 12–14 p.), skundžiamo NMA sprendimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skundžiamas atsakovo sprendimas aptartų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, neatitinka. NMA sprendime Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos nustatyta tvarka nepagrindžiamos išvados, kad pareiškėja (paramos gavėja) neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, t. y. sąmoningai su trečiaisiais asmenimis derino sąlygas apgaulės būdu gaunant paramą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma galėjo kelti prielaidas, kad pareiškėjos veiksmai atitinka galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą, tačiau atsakovui sprendime tinkamai nemotyvavus nurodomų Kooperatyvo atsakingų asmenų padarytų įstatymo pažeidimų, padarytų priėmimo į Kooperatyvą procedūroje, susiejant juos su konkrečiais Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodytais pagrindiniais rizikos kriterijais ir konstatuojant aiškų jų skaičių, nėra galimybės vertinti ir NMA sprendime nurodomą pareiškėjos fiktyvų dalyvavimą Kooperatyvo veikloje, kaip pakankamą ar nepakankamą pažeidimui konstatuoti.

53.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl sankcijos individualizavimo ir jos proporcingumo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog NMA, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021; kt.). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo sprendimas neatitinka aptartų VAĮ reikalavimų dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo konstatavimo, sankcijos individualizavimo klausimas spręstinas tik tuomet, jei nustatyta tvarka būtų nustatyta, jog pareiškėja padarė pažeidimų, įgyvendindama projektą.

55.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

56.       Pareiškėja prašo priteisti 484 Eur už advokato teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, atsižvelgusi į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7 ir 8.11 punktų nuostatuose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šį pareiškėjos prašymą tenkina ir iš atsakovo pareiškėjai priteisia 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai I. K. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                        Milda Vainienė