Civilinė byla Nr. e2-784-881/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (kreditorius) E. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Laugina“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu; 2) dėl skunde nurodytų nemokumo administratorių A. S. ir M. K. veiksmų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnyje požymių – pranešti prokuratūrai; 3) nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka; 4) į skundo nagrinėjimą iš esmės kviesti liudytoju nemokumo administratorių T. K.; 5) išreikalauti iš LUAB „Laugina“ informaciją apie LUAB „Laugina“ turimas lėšas, banko sąskaitos išrašą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki duomenų pateikimo dienos, patirtas administravimo išlaidas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki duomenų pateikimo dienos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl Dotnuvos g. 28, Kėdainiuose, turto perėmimo, 2023 m. birželio 1 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros Nr. 030 paslaugų perdavimo–priėmimo aktą.

2.       Pareiškėjas reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Prašyme nurodė, kad siekiant išvengti didelės žalos, iššvaistant daugiau nei milijono eurų LUAB „Laugina“ ir jos kreditorių lėšas, 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų neteisėtų nutarimų pagrindu, būtina skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laiku nepritaikius laikinųjų apaugos priemonių, būtų sudarytos sąlygos M. K. iššvaistyti daugiau kaip 1,3 milijono eurų tariamai egzistuojančių LUAB „Laugina“ atliekų tvarkymui bei 68 000 Eur M. K. valdomos įmonės darbuotojo M. M. bendrovės tariamoms paslaugoms.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4.       Teismas nurodė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, taip pat pateikė juos pagrindžiančius duomenis, todėl teismui yra pakankamas pagrindas konstatuoti preliminarų skundo pagrįstumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio taikymo tikslais, t. y. šioje bylos stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

5.       Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė grėsmės galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimo. Teismas nurodė, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų (teigiamą) procesinį sprendimą, kreditorių susirinkimo nutarimas netektų galios teismo procesinio sprendimo pagrindu, o šio procesinio sprendimo priverstinio vykdymo būtinumas bet kuriuo atveju neiškiltų (neatsirastų). Taigi, šiuo aspektu nėra jokio pagrindo manyti, kad sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teismas atkreipė dėmesį, kad esant teismui pateiktam skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, nemokumo administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, neturėtų nedelsiant imtis veiksmų tokiam sprendimui vykdyti, todėl, teismo vertinimu, toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra perteklinis.

6.       Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to nemokumo administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. O aplinkybė, kad tam tikrų klausimų sprendimas įstatymu priskirtas išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai, neatleidžia nemokumo administratoriaus nuo pareigos imtis visų reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti įmonės skolininkės interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Pareiškėjas E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Nutartyje iš esmės nėra teismo argumentų apie įrodymų vertinimą, poreikį taikyti ar atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o nurodomi tik bendrinio pobūdžio deklaratyvūs pasvarstymai ir samprotavimai, lakoniškai įvardijus ginčo esmę.

7.2.                      Laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai yra taikomos tada, kai asmuo kreipiasi į teismą ir prašo jas taikyti – t. y. jei manytume, kad nemokumo administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, neturėtų nedelsiant imtis veiksmų tokiam sprendimui vykdyti, tai niekada jokiais pagrindais laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos ginčuose dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų, nes visi pasitikėtų protingumo ir ekonomiškumo principais besivadovaujančiais nemokumo administratoriais.

7.3.                      Remiantis LUAB „Laugina“ bankroto byloje susiklosčiusia situacija ir M. K. retrospektyviniu veiksmų vertinimu, negalima padaryti išvados, kad M. K. yra savo srities profesionalas, kurį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, ir kuris veiktų itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei linkme.

7.4.                      M. K. ne tik nesielgia profesionaliai, sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, o, veikdamas bendrininkų grupėje su bankrutuojančios UAB „Kontmena“ nemokumo administratoriumi A. S., siekia užvaldyti ir iššvaistyti daugiau nei 1,5 milijono LUAB „Laugina“ kreditorių lėšas.

7.5.                      Vien faktas, kad LUAB „Laugina“ kreditoriai 2023 m. gegužės 4 d. jau išsprendė administravimo išlaidų klausimą, nepaisant M. K. daromo spaudimo balsuoti už M. K. siūlomą sprendimą tuometiniam bankrutuojančios UAB „Kontmena“ nemokumo administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotam asmeniui T. K., ir išlaidų nepatvirtino, jau turėtų būti pakankamas pagrindas stabdyti skundžiamo kreditorių sprendimo vykdymą.

7.6.                      M. K. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau yra nevykdęs civilinėse bylose Nr. e2-563-798/2022, Nr. e2-634-881/2022, Nr. e2-616-798/2022. Be to, dar nėra įvykdęs darbo ginčų komisijos sprendimų, neapmokėjęs bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. eB2-611-390/2022.

7.7.                      Teismų praktika dėl ginčų, susijusių su bankroto proceso administravimo išlaidomis, stabdymo, yra formuojama taip, kad kreditorių sprendimų, kurie yra ginčijami, vykdymas turi būti stabdomas, nes to nepadarius gali nelikti ginčo objekto, gali būti padaryta žala, nulemsianti kitus ginčus dėl žalos atlyginimo, galinčius užvilkinti bankroto procesą, dėl to priimto teismo procesinio sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.

8.       Kreditorė UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atsiliepime prašo pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:

8.1.                      Kaip matyti į iš bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuos pateikė UAB „Euromisa“, kreditorių susirinkimas apskritai buvo neteisėtas, nes M. K. formaliai parengtas protokolas neatspindi realios kreditorių susirinkimo eigos.

8.2.                      Priimtas kreditorių sprendimas yra nulemtas vienašališkai bankrutuojančios UAB „Kontmena“ balsais, kuri balsavo už M. K. siūlomą sprendimą, nepaisydama jos pačios daugumos kreditorių atstovo rašto, kuriame aiškiai išdėstyta, kodėl balsavimas ,,už“ šį sprendimą būtų žalingas tiek LUAB „Laugina“, tiek ir bankrutuojančiai UAB „Kontmena“ kreditoriams (kurių dalis sutampa).

8.3.                      Prieš susirinkimą UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovui susisiekus su bankrutuojančios UAB „Kontmena“ nemokumo administratoriumi ir pasidomėjus, ar pastarasis susipažino su susirinkimo medžiaga, ar įsitikino, kad atliekos yra realios, jog būtent LUAB „Laugina“ kyla pareiga jas sutvarkyti, bankrutuojančios UAB „Kontmena“ nemokumo administratorius atsakė, kad jis yra už gamtos apsaugą ir balsuos už atliekų tvarkymą. Pasiteiravus, kad galbūt gamtos apsaugą jis galėtų rūpintis savo, o ne bankrutuojančios UAB „Kontmena“ kreditorių piniginėmis lėšomis, A. S. nusistebėjo, kodėl jis savo pinigais turėtų tuo rūpintis.

8.4.                      Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių tikslas iš esmės yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ar išimtiniais atvejais išlaikyti status quo (pradinę) situaciją. E. L. pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, todėl jos turi būti pritaikytos.

9.       LUAB „Laugina“ atsiliepime prašo pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

9.1.                      Nemokumo administratoriaus veiksmai / neveikimas buvo ne kartą įvertintas teismų ir kitų institucijų. Nė karto nebuvo konstatuota, kad nemokumo administratorius pažeidė bankroto proceso ir(ar) kitus teisės aktus. E. L. pats arba veikdamas kartu su kitais asmenimis net penkis kartu kėlė M. K. atstatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų klausimą. Visi prašymai dėl M. K. atstatydinimo buvo atmesti. Teismas nė karto nenustatė, jog nemokumo administratorius būtų atlikęs kokius nors teisės aktų pažeidimus, elgtųsi nesąžiningai ar panašiai.

9.2.                      Apeliantas, teigdamas esą nemokumo administratorius nevykdė Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-948-324/2022, parodo savo paties nesąžiningumą. Minėtoje byloje 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo atmestas UAB „Kontmena“ prašymas dėl baudos skyrimo nemokumo administratoriui. Apelianto nesąžiningas elgesys ir veikimas prieš sklandų LUAB „Laugina“ nemokumo procesą yra ne kartą konstatuotas teismų.

9.3.                      Apeliantas savo deklaratyvių teiginių nepagrindžia įrodymais.

9.4.                      Vien pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo savaime nelemia grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

12.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkius, apelianto raštą nemokumo administratoriui M. K., raštą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas Kauno apygardos teismui po skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo pateikimo teikė vaizdo įrašus, tačiau teismas šių įrašų priėmimo klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugpjūčio 3 d. papildomai gautas ir UAB „Grota“ pranešimas.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad dalis įrodymų yra šioje byloje priimti potvarkiai, dalis įrodymų atsiradę dar iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo, o vaizdo įrašų atlikimo aplinkybės nėra žinomos, taip pat atsižvelgęs į įrodymų sąsajumo reikalavimą (šiuo atveju sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo ir pagrįstumo), proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principų įgyvendinimą, apelianto įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skundas vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, t. y. egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosios apsaugos apsaugoms taikyti. Kadangi atskirajame skunde ši teismo išvada iš esmės nėra skundžiama (pasisakoma tik dėl apelianto netenkinančios teismo išvadų konstrukcijos), apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

16.       Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė grėsmės galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad priėmus pareiškėjui palankų (teigiamą) procesinį sprendimą, kreditorių susirinkimo nutarimas netektų galios teismo procesinio sprendimo pagrindu, o šio procesinio sprendimo priverstinio vykdymo būtinumas bet kuriuo atveju neiškiltų (neatsirastų). Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai yra taikomos tada, kai asmuo kreipiasi į teismą ir prašo jas taikyti,  o teismo argumentas, kad nemokumo administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, neturėtų nedelsiant imtis veiksmų tokiam sprendimui vykdyti, yra nepagrįstas, nes tokiu atveju niekada ir jokiais pagrindais laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos ginčuose dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų, nes visi pasitikėtų protingumo ir ekonomiškumo principais besivadovaujančiais nemokumo administratoriais.

17.       Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pareiškėjo nuomonei, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos vien todėl, kad yra pateiktas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, tačiau pritaria tam, jog vien tai, kad šios kategorijos bylose procesinio sprendimo priverstinio vykdymo būtinumas bet kuriuo atveju neiškiltų (neatsirastų), kaip tai nurodo pirmosios instancijos teismas, suponuoja išvadą, jog tokiu atveju, niekada ir jokiais pagrindais laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos ginčuose dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant teismui pateiktam skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, nemokumo administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, neturėtų nedelsiant imtis veiksmų tokiam sprendimui vykdyti, todėl, teismo vertinimu, toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorius nėra varžomas vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuris, jo vertinimu, yra teisėtas, todėl vien skundo pateikimas ne visais atvejais sustabdo nemokumo administratorius nuo tokių veiksmų atlikimo, nors ir bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo aspektais yra racionaliau pirmiausia išnagrinėti ginčijamų kreditorių nutarimų teisėtumo klausimą ir tik po to šiuos kreditorių sprendimus, jeigu teismas atmestų reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais, vykdyti.

18.       Pažymėtina, kad iš apelianto nurodomų argumentų galima spręsti, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai), kas tam tikrais atvejais taip pat gali būti siejama su sprendimo tinkamu įvykdymu ir lemti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertimu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų būti vertinamas ne nemokumo administratoriaus, kurio iš esmės niekas nevaržo vykdyti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, sąžiningumo klausimas, o tai, ar ginčijamo nutarimo vykdymas nesukels žalos, tuo atveju, jei vis tik sprendimas būtų ateityje teismo panaikintas. Taigi, tai, ar būtina užtikrinti status quo išsaugojimą bankroto procese, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju atskirai.

20.       Įvertinus ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo pobūdį – ginčijamas LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta padidinti administravimo išlaidų sąmatą 1 741 703,05 Eur, kurioje 125 160 Eur skiriama visų nemokumo administratorių atlyginimui, skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. 3 procentus plius PVM priemoką už įplaukas, apskaičiuotas nuo įplaukų už bankroto procesu metu teismine tvarka priteistas ir faktiškai išieškotas sumas ir nuo įplaukų už parduotą turtą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad būtų neprotinga ir neracionalu leisti vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimą, tam eikvojant bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtas lėšas ir laiką, kuriam kyla grėsmė ateityje būti panaikintam. Kaip matyti, kreditorių susirinkimas patvirtino papildomą administravo išlaidų sumą, kuri, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintina kaip itin didelė, todėl pagrįsta tokio sprendimo vykdymą sustabdyti, iki tol, kol bus galutinai išspręsta dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo.

21.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas – sustabdomas LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu vykdymas iki tol, kol bus galutinai išnagrinėtas (teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo) pareiškėjo skundas dėl LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu vykdymą iki tol, kol bus galutinai išnagrinėtas (teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo) pareiškėjo E. L. skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu.

Teisėja                                                 Vilija Mikuckienė