Civilinė byla Nr. e2A-1552-1097/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27855-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 3.2.4.11

(S) 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vudex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ateities IT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vudex“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vudex“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ateities IT“ dėl avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ateities IT“ (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vudex“ (toliau – atsakovė) dėl skolos bei delspinigių priteisimo ir vienašalio sutarties pripažinimo neteisėtu prašė priteisti iš atsakovės 2 517,21 Eur skolos, 55,88 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pripažinti atsakovės vienašalį 2019 m. kovo 18 d. kompiuterinės ryšių su klientais valdymo sistemos „Hanna CRM“ nuomos sutarties Nr. HANNA_2019-03-18 nutraukimą neteisėtu; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 18 d. sudarė kompiuterinės ryšių su klientais valdymo sistemos „Hanna CRM“ nuomos sutartį Nr. HANNA_2019-03-18 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo už 3 147,21 Eur dydžio atlyginimą atlikti papildomus sistemos programavimo darbus, numatytus Sutarties priede Nr. 2, ir suteikti teisę atsakovei laikinai naudotis sistema už 40 Eur dydžio mėnesinį mokestį. Ieškovės teigimu, programavimo darbų esmė – sistemos funkcionalumas, kuris leistų naudojantis sistema automatizuotai formuoti konkrečius atsakovės veikloje naudojamus komercinius dokumentus: pasiūlymus pirkėjams, užsakymų patvirtinimus, išankstines sąskaitas, užsakymus tiekėjams, transporto užsakymus, sąskaitas faktūras, pakavimo sąrašus. Šalims pasirašius Sutartį, atsakovė sumokėjo 630 Eur dydžio avansą. Programavimo darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. balandžio 30 d. Ieškovė 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniais laiškais informavo atsakovę, kad programavimo darbai iš esmės yra užbaigti, o atsakovė pretenzijų dėl programavimo darbų termino pratęsimo nereiškė. 2019 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovę, kad programavimo darbai yra atlikti ir išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą likusiai 2 517,21 Eur sumai apmokėti. Atsakovė PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo, o kreipėsi į ieškovę su papildomais komentarais ir/ar pageidavimais dėl sukurtos sistemos. Ieškovė geranoriškai atsižvelgė į atsakovės papildomus komentarus bei pageidavimus. 2019 m. liepos 22 d. šalių susitikimo metu buvo atliktas papildomas sistemos testavimas ir nuspręsta, kad sistemos automatizuotai formuojami dokumentai atitinka pavyzdinius atsakovės pateiktus dokumentus. Susitikimo metu atsakovė papildomai išsakė komentarus dėl sistemos formuojamų dokumentų (stulpelių pločio, formavimo, įvairių juose pateikiamų matmenų suapvalinimo ir kt.). Ieškovė į išsakytas pastabas reagavo ir nurodytus atsakovės pageidavimus įgyvendino 2019 m. liepos 24 d. Tačiau atsakovė pateiktos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo ir reiškė papildomus pageidavimus dėl sistemos tobulinimo. 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia sutartį. Ieškovės teigimu, darbai pagal šalių sudarytą Sutartį buvo atlikti, todėl vienašalis Sutarties nutraukimas iš atsakovės pusės nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, atsakovė pažeidė Sutarties 6.2 punkto nuostatas, nes neįspėjo ieškovės apie numatomą sutarties nutraukimą prieš 30 kalendorinių dienų. Ieškovė įvykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl atsakovė turi sumokėti sutartą atlyginimą.  

3.       Atsakovė UAB „Vudex“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog šalys 2019 m. kovo 18 d. kompiuterinės ryšių su klientais valdymo sistemos ,,Hanna CRM“ nuomos sutartimi sulygo, kad atsakovė nuomos iš ieškovės sistemą, o ieškovė už papildomą mokestį suprogramuos papildomus sistemos darbus, kad sistema veiktų bei tinkamai formuotų atsakovės veikloje naudojamus dokumentus. Sutartyje buvo numatyta, kad programavimo darbai turi būti atlikti iki 2019 m. balandžio 30 d. Atsakovės teigimu, sutarti darbai nebuvo atlikti laiku, tačiau atsakovė geranoriškai sutiko bendradarbiauti toliau, el. laiškais informuodavo ieškovę apie sistemos trūkumus bei klaidas, suteikė ieškovei papildomą terminą programavimo trūkumams ištaisyti, tačiau sistemos trūkumai bei klaidos nebuvo ištaisyti iki pat 2019 m. rugpjūčio 16 d., kai atsakovė nutraukė Sutartį. Atsakovė nurodė, kad sistema neveikė tinkamai: atsakovei bandant ja naudotis bei ją testuojant buvo nuolat „metamos klaidos“, dėl kurių sistemos nebuvo galima normaliai naudoti, o dokumentai buvo formuojami ne pagal atsakovės pateiktus pavyzdinius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė Sutartimi buvo įsipareigojusi sukurti veikiančią sistemą, tačiau tai atlikta nebuvo net per beveik 4 mėnesius po Sutartyje sulygto termino darbams užbaigti, atsakovė pagrįstai Sutartį nutraukė.

4.       Atsakovė UAB „Vudex“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės pagal Sutartį sumokėtą 630 Eur avansą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tinkamai neatliko Sutartimi sulygtų darbų, todėl atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą, o 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl sumokėto avanso grąžinimo, palūkanų bei delspinigių sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nesumokėjo atsakovės pretenzijoje nurodytų piniginių sumų. Atsakovės teigimu, Sutartį ji vienašališkai nutraukė dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl to, jog ieškovė daugiau nei 3 mėnesius vėlavo įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atsakovė iki Sutarties nutraukimo dienos užfiksavo daugybę programos, kurią ieškovė įsipareigojo pritaikyti tinkamam naudojimui atsakovės veikloje, klaidų bei trūkumų. Ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl privalo grąžinti atsakovei tai, ką iš jos yra gavusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnio 1 dalis). 

5.       Ieškovė UAB „Ateities IT“ atsiliepime prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad programavimo darbai buvo atlikti Sutarties galiojimo metu ir atitiko šalių sutartą jų apimtį, išreikštą Sutarties priede Nr. 2 (techninėje specifikacijoje). Ieškovės teigimu, atsakovės nusiskundimai gali būti laikomi nebent trūkumais, jei tokių būtų (su kuo ieškovė nesutinka), o tokiu atveju atsakovė gali reikalauti šalinti trūkumus ar mažinti darbų kainą, proporcingai atliktiems ir neatliktiems darbams (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės teigimu, atsakovės nurodyti trūkumai nėra laikytini esminiais Sutarties vykdymo trūkumais, nes jie neįėjo į Sutartyje nustatytą programavimo darbų apimtį, be to, ieškovės buvo geranoriškai pašalinti Sutarties galiojimo metu. Sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti už pagal Sutartį atliktus darbus iki jos nutraukimo.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 517,21 Eur skolos, 55,88 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 133 Eur žyminį mokestį, 3 388 Eur išlaidas už byloje atliktą ekspertizę bei 7 167,68 Eur už teisinę pagalbą; priešieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. kovo 18 d. ,,Hanna CRM“ sistemos nuomos sutartimi Nr. HANNA_2019-03-18 (toliau – Sutartis) susitarė dėl ryšių su klientais valdymo sistemos ,,Hanna CRM“ nuomos bei papildomos funkcionalumo programavimo paslaugos, aprašytos Sutarties Priede Nr. 2, sukūrimo (pritaikytos konkrečiai atsakovės veiklai), t. y. atsakovė tikėjosi, jog papildomos (specifinės) programavimo funkcijos bus pritaikytos konkrečiai jos veiklai. Sutarties 4.1.3 ir 4.1.4 punktais ieškovė įsipareigojo užtikrinti tinkamą sistemos veikimą, šalinti sistemos sutrikimus bei atlikti papildomo funkcionalumo programavimo darbus, kurių apimtis numatyta Sutarties priede Nr. 2. Remdamasis Sutartimi ir jos priedu Nr. 2, teismas nurodė, kad programavimo darbų esmė – sistemos funkcionalumas, kuris leistų naudojantis sistema automatizuotai formuoti konkrečius atsakovės veikloje naudojamus komercinius dokumentus: pasiūlymus pirkėjams, užsakymų patvirtinimus, išankstines sąskaitas, užsakymus tiekėjams, transporto užsakymus, sąskaitas faktūras ir pakavimo sąrašus. Nustatytas darbų atlikimo terminas – 2019 m. balandžio 30 d.

9.       Teismo vertinimu, byloje esantys el. laiškai patvirtina, kad šalys aiškinosi dėl esminių Sutarties tikslų. Atsakovė 2019 m. vasario 27 d. laiškuose aiškiai išdėstė ieškovei savo pageidavimus, t. y. sukurti specializuotą CRM įmonės procesų valdymui sistemą (daugiau dokumentų valdymui), apibrėžė, kokių funkcijų pageidavo, detalizuodama produktui keliamus reikalavimus (žingsnių automatizavimą, formos koregavimą, „reminder“ funkcijos nustatymą ir pan.). Ieškovė, siekdama užtikrinti tinkamą Sutarties vykdymą, 2019 m. kovo 21 d. el. laiške nurodė atsakovei pateikti dokumentų šablonus, visus jų pavyzdžius, kurie bus generuojami sistemoje; atsakovė, vykdydama šį reikalavimą, pateikė ieškovei pavyzdinio pasiūlymo, užsakymo ir sąskaitos kopijas. Šalys bendradarbiavo visą Sutarties vykdymo laikotarpį: atsakovė reiškė pastabas ir pageidavimus dėl atliekamų darbų, o ieškovė į juos atitinkamai reagavo. Tačiau kompiuterinės valdymo sistemos ,,Hanna CRM“ papildoma programavimo specifikacija pasirašyta nebuvo.

10.       Teismas nurodė, kad po Sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. po 2019 m. balandžio 30 d., šalys ir toliau tarėsi dėl pageidaujamų darbų ir trūkumų šalinimo. 2019 m. gegužės 27 d., 2019 m. gegužės 28 d. laiškuose atsakovė išreiškė pretenzijas ieškovei, kad jos atlikti darbai neatitiko atsakovės pavyzdinėse formose nurodytų reikalavimų; be to, atsakovė išdėstė abejones dėl ieškovės sugebėjimo atlikti darbus ir nurodė, jog lauks pakoregavimų. 2019 m. gegužės 28 d. laiškuose ieškovė įsipareigojo dar atlikti korekcijos darbus; pripažino klaidas. 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. bei vėlesniuose atsakovės el. laiškuose taip pat buvo nurodyti tam tikri sistemos trūkumai (atsakovė teikė pastabas iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.). Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai parodo, kad atsakovė toleravo Sutarties pažeidimą pakankamai ilgą laiką, t. y. leido ieškovei toliau vykdyti Sutartį.

11.       Siekdamas nustatyti ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų apimtį, esminių atliktų darbų trūkumų (ne)buvimą bei aplinkybę, kokia apimtimi atsakovė iki Sutarties nutraukimo galėjo naudotis atliktų darbų rezultatais, teismas byloje skyrė informacinių technologijų ekspertizę. Įvertinęs 2021 m. gruodžio 27 d. ekspertizės akto išvadas, teismas sprendė, kad sistemos „Hanna CRM“ papildomos funkcionalumo programavimo paslaugos iš esmės ieškovės buvo atliktos, atsakovei pagal Sutartį parengti programavimo darbai didžiausia dalimi atlikti pilnai, kai kurios „funkcijos“ – iš dalies, tačiau tą iš esmės lėmė techninės specifikacijos nebuvimas. Teismas konstatavo, kad Sutartis didžiąja dalimi įvykdyta tinkamai, o kita dalis Sutartyje numatytų programos funkcijų trūkumų nėra esminiai, ,,kritiniai“, nesukeliantys neigiamų pasekmių ir nesudėtingai gali būti pašalinti.

12.       Teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti esminį Sutarties pažeidimą, t. y., teismo vertinimu, atsakovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš Sutarties (didžiąją jos dalį). Nenustatęs esminio Sutarties pažeidimo, teismas nurodė, kad, nesant programos specifikacijos, nėra pagrindo tiksliai konstatuoti, kokių kriterijų sukurta programa (atsižvelgiant į teikiamas pastabas bei trūkumus) neatitiko. Dėl to teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvada, sprendė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį. Pripažinęs, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį, bei konstatavęs, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 2 517,21 Eur skolos už atliktus papildomus sistemos programavimo darbus. Taip pat teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti 55,88 Eur delspinigius už apmokėjimo termino praleidimą, nurodydamas, jog atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinės prievolės atsiskaityti. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė esminio Sutarties pažeidimo, todėl priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vudex“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, o priešieškinį dėl 630 Eur avanso ir procesinių palūkanų priteisimo tenkinti; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą Sutartį ir nepagrįstai su ydingu Sutarties sudarymu susijusias pasekmes perkėlė atsakovei. Išvadas, kad ieškovė neva tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, o atsakovė tariamai gavo tai, ko tikėjosi sudarydama Sutartį, teismas grindė aplinkybe, jog byloje nėra pateikta sistemos papildomų funkcionalumų programavimo darbų specifikacija, o programavimo darbų specifikacijos nebuvimas lėmė, kad kai kurie teismo ekspertizės akte nurodyti sistemos papildomi funkcionalumai buvo sukurti iš dalies. Teismo ekspertas ekspertizės akte dėl dalies Sutarties priede Nr. 2 numatytų papildomų funkcionalumų sukūrimo taip pat sprendė remdamasis tuo, kad nėra programavimo darbų specifikacijos, kurioje būtų nustatyta, kokie laukai turi būti sukurti, kokia duomenų įvedimo validacija ir pan. Teismas nepagrįstai ignoravo sutarčių aiškinimo taisykles ir aplinkybę, kad Sutartį ir jos priedą Nr. 2 rengė ieškovė. Dėl to būtent ieškovei tenka visa su Sutartimi ir jos neaiškumais susijusi rizika, įskaitant tai, kad ieškovė neparengė ginčo programavimo darbų specifikacijos (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

13.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė dėl tinkamo ieškovės darbų atlikimo pagal Sutartį, nes ignoravo ieškovės, kaip verslininkės ir savo srities profesionalės, statusą. Ieškovė siūlė atsakovei nuomotis sistemą bei patikino, jog sukurs papildomus funkcionalumus, skirtus sistemą pritaikyti atsakovės veiklos poreikiams. Susitikimų metu prieš Sutarties sudarymą ir el. paštu atsakovė ieškovei buvo pristačiusi savo poreikius bei lūkesčius dėl sistemos papildomų funkcionalumų ir sistemos pritaikymo atsakovės veiklos poreikiams. Ieškovė, kaip Sutartį ir jos priedą Nr. 2 rengusi šalis bei profesionalė, turėjo įsivertinti reikiamų programavimo darbų pobūdį ir apimtį bei parengti programavimo darbų specifikaciją, jei ji buvo reikalinga. Teismo ekspertas pripažino, kad, neparengus programavimo darbų techninės specifikacijos, yra sunku tikėtis, kad ieškovės kurti papildomi funkcionalumai veiks tinkamai bei jog atlikti darbai atitiks atsakovės, kaip užsakovės, lūkesčius. Jei ieškovė netinkamai įsivertino reikiamus programavimo darbus ir neparengė jų specifikacijos, su tuo susijusi rizika ir pasekmės negalėjo būti perkeliamos atsakovei, kas nepagrįstai buvo padaryta skundžiamu teismo sprendimu tenkinant ieškinį ir atmetant priešieškinio reikalavimus. 

13.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė gavo tai, ko tikėjosi sudarydama Sutartį, o teismo eksperto nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo esminiai. Ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovės programavimo darbai turėjo trūkumų ir nebuvo atlikti tinkamai bei pilnai, t. y. kad ieškovė tinkamai neįgyvendino sutartinių įsipareigojimų. Sutartimi šalys susitarė dėl vienas su kitus susijusių bei darniai veikiančių sistemos papildomų funkcionalumų sukūrimo ir pritaikymo atsakovės veiklos poreikiams. Jei kurie nors tarpiniai papildomi sistemos funkcionalumai ieškovės nebuvo sukurti ar sukurti netinkamai, kitų funkcionalumų naudojimas būtų objektyviai apribotas ir neatitiktų to rezultato, dėl kurio sukūrimo buvo susitarta Sutartimi. Atsakovė iš Sutarties negavo jokios realios naudos, t. y. atsakovei nebuvo perduota naudotis sistema su ieškovės tinkamai ir pilna apimtimi užbaigtais papildomais funkcionalumais, pritaikant sistemą atsakovės veiklos poreikiams. Ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nesukūrus galutinio darbų rezultato, nebuvo teisinio pagrindo priteisti ieškovei atlyginimą už programavimo darbus. 

13.4.                      Teismas netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio nuostatas ir, netinkamai įvertinęs įrodymus bei faktines situacijos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, negavusi to rezultato, kuris buvo sutartas Sutartimi, turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Vien tai, kad atsakovė bendradarbiavo – teikė pastabas dėl programavimo darbų trūkumų bei suteikė papildomus terminus įvykdyti Sutartį – negali reikšti, jog ieškovė galėjo nevykdyti ar netinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ar turėjo neapibrėžtą terminą jų vykdymui. Atsakovė Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai tiek dėl esminio Sutarties pažeidimo, tiek ir dėl to, jog ieškovė neįgyvendino sutartinių įsipareigojimų per keletą kartų suteiktą papildomą terminą.  

13.5.                      Teismas, nepagrįstai tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2019 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą už programavimo darbus išrašė ir pateikė nesilaikydama Sutartyje nustatytos tvarkos. Nei iki Sutartyje nustatyto programavimo darbų atlikimo termino (2019 m. balandžio 30 d.), nei iki Sutarties nutraukimo atsakovės 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu, Sutarties 3.3.2 punkte nurodytas programavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Dėl to ieškovė neturėjo teisės išrašyti atsakovei PVM sąskaitos faktūros už programavimo darbus, kurie nebuvo tinkamai ir pilnai atlikti. Ieškovė tokį aktą atsiuntė atsakovei pasirašyti tik 2019 m. rugpjūčio 19 d., t. y. po to, kai gavo atsakovės pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pati ieškovė savo elgesiu pripažino ir laikė, jog šalių sutarti programavimo darbai nebuvo atlikti tinkamai ir pilna apimtimi. Be to, ieškovė nereikalavo mokėti ir atsakovė nemokėjo sistemos nuomos mokesčio pagal Sutarties 3.2 punktą, o tai taip pat patvirtina, jog iki Sutarties nutraukimo ieškovė nebuvo tinkamai įvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų. Ieškovei nepagrįstai ir nesilaikant Sutarties pateikus PVM sąskaitą faktūrą atsakovei, ieškovė neįgijo teisės skaičiuoti ar reikalauti Sutartyje numatytų delspinigių.

13.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės visų ieškovės nurodytų 7 167,68 Eur išlaidų teisinei pagalbai atlyginimą. Teismas nevertino ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo pagal Rekomendacijas ir jose įtvirtintus principus.

14.       Ieškovė UAB „Ateities IT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:   

14.1.                      Teismas tinkamai aiškino šalių sudarytą Sutartį. Atsakovė turėjo įsivertinti, ką ji nori pirkti, ir tinkamai suformuluoti užsakymą. Atsakovė nesusipažino su programa, tačiau nusprendė, kad produktas tinka ir, atitinkamai, pasirašė Sutartį tokiam produktui, o dėl papildomų funkcionalumų nedavė aiškios užduoties ieškovei apie savo pageidavimus. Teismo ekspertas nustatė, kad atsakovė nesuformulavo užduoties dėl papildomų funkcionalumų, ką ji nori pirkti (vadinamosios specifikacijos).

14.2.                      Atsakovė nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių reiktų abejoti teismo eksperto išvada, jog ieškovės atliktų darbų trūkumai minimalūs, lengvai ištaisomi ir neesminiai. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad iš esmės visi darbai, su nedidelėmis išimtimis, buvo atlikti, programa veikė, atsakovė galėjo ja naudotis. Papildomai teikdamas paaiškinimus 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdyje ekspertas aiškiai nurodė (o atsakovė to nepaneigė), kad atsakovė dėl papildomų funkcionalumų iš esmės nesuformulavo ieškovei užduoties, nepateikė informacijos, ko tiksliai ji pageidauja, kaip tai turėtų būti atlikta, dėl to ir kilo neaiškumai.

14.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad iš esmės ieškovė atliko viską, dėl ko buvo sulygta pagal Sutartį. Likę trūkumai buvo minimalūs, nesudarantys pagrindo konstatuoti esminį Sutarties pažeidimą. Be to, šie trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nenurodė / nesuformulavo užduoties, ko tiksliai ji siekė sudarydama Sutartį. Nepaisant vėlavimo, atsakovė sutiko priimti darbus, nelaikė to esminiu pažeidimu, o Sutartį nutraukė jau po visų darbų atlikimo. Atsakovė be pagrindo akcentuoja iki darbų pabaigimo ieškovės rašytus el. laiškus, kaip neva rodančius netinkamą darbų atlikimą, nes, nors ieškovė eigoje tam tikrus trūkumus pripažino, tačiau trūkumai buvo išspręsti ir pašalinti iki pilno darbų atlikimo ir jų perdavimo atsakovei.

14.4.                      Atsakovė, vienašališkai nutraukdama Sutartį, nesilaikė Sutarties 6.2 punkte nustatytos tvarkos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu Sutartis buvo iš karto nutraukta, neįspėjus ieškovės prieš 30 kalendorinių dienų.

14.5.                      Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir atitinka Rekomendacijas. Bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl to, kad byla jau buvo vieną kartą išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų bei grąžinta nagrinėti į pirmąją instanciją pakartotinai. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijas, atsižvelgtina ir į tai, kad pareikštas byloje ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17.       Atsakovė UAB ,,Vudex“ prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Grįsdama šį prašymą, atsakovė nurodo, kad nagrinėjamas ginčas yra sudėtingas dėl ieškovės pagal ginčo Sutartį atliktinų programavimo darbų specifikos ir šios aplinkybės žodinio proceso tvarka būtų ištirtos išsamiau. Be to, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užtikrintų galimybę tinkamai įvertinti faktines aplinkybes dėl sutarties vykdymo, tinkamai nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant Sutartį; šalys galėtų visapusiškai pristatyti savo poziciją, pateikti išsamius paaiškinimus, atsakyti į klausimus.

18.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės), o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti. Teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Mirovni Inštitut prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36).

19.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti išimtinių aplinkybių, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme būtinybę. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys buvo išklausytos pirmosios instancijos teismo posėdžių metu; teismo ekspertas taip pat buvo apklaustas žodžiu teismo posėdžio metu; proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimų tiek ekspertui, tiek vieni kitiems. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Nenustačius pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20.       2019 m. kovo 18 d. ieškovė UAB ,,Ateities IT“ (nuomotoja) ir atsakovė UAB ,,Vudex“ (nuomininkė) sudarė kompiuterinės ryšių su klientais valdymo sistemos „Hanna CRM“ nuomos sutartį Nr. HANNA_2019-03-18 (toliau – Sutartis) (e. t. 1, b. l. 9–13). Sutarties 1.1 punkte apibrėžtas Sutarties objektas – ryšių su klientais valdymo sistemos ,,Hanna CRM“ nuoma bei papildomo funkcionalumo programavimo paslaugos, aprašytos priede Nr. 2. Sutartimi ieškovė įsipareigojo įdiegti sistemą (Sutarties 4.1.1 punktas), užtikrinti tinkamą sistemos veikimą ir šalinti sistemos sutrikimus (Sutarties 4.1.3 punktas), suteikti teisę atsakovei laikinai naudotis sistema už 40 Eur dydžio mėnesinį mokestį (Sutarties 1.3, 3.1 punktai) ir už 3 147,21 Eur dydžio atlyginimą atlikti papildomo funkcionalumo programavimo darbus, kurių apimtis numatyta Sutarties priede Nr. 2 (Sutarties 4.1.4 punktas). Papildomo funkcionalumo programavimo darbų, aptartų Sutarties priede Nr. 2, atlikimo terminas – 2019 m. balandžio 30 d. (Sutarties 4.1.4 punktas). Atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir už Sutarties priede Nr. 2 nurodytas papildomo funkcionalumo programavimo paslaugas (Sutarties 3.1, 3.3 punktai). Sutarties 4.1.10 punkte šalys susitarė, kad, nuomininkei pageidaujant, nuomotoja įsipareigoja atlikti sistemos tobulinimo, naujų funkcijų diegimo darbus, pagal iš anksto tarpusavyje suderintą specifikaciją, sąmatą ir darbų atlikimo terminus; šiems darbams pasirašoma atskira sutartis.

21.       Sutarties 3.1–3.5 punktuose šalys susitarė dėl mokesčių ir atsiskaitymo tvarkos, nustatydamos, kad: atsakovė per 2 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo sumoka 20 proc. avansą nuo Sutarties priede Nr. 2 aprašytų papildomo funkcionalumo programavimo darbų kainos (Sutarties 3.3.1 punktas); likusi suma pervedama, kai nuomotoja (ieškovė) tinkamai pabaigia visus Sutarties priede Nr. 2 aprašytus darbus, nuomininkė (atsakovė) atlieka sistemos testavimą, kurio rezultatai yra nuomininkei priimtini, ir šalys pasirašo darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtina sistemos perdavimą nuomininkei nuomai pagal Sutartį; šalims pasirašius aktą, nuomotoja nuomininkei pateikia PVM sąskaitą faktūrą, kuri nuomininkės apmokama per 7 kalendorines dienas (Sutarties 3.3.2 punktas); nuomos mokestis pagal Sutartį nėra mokamas tol, kol nuomotoja neįvykdo savo įsipareigojimų, numatytų Sutarties 4.1.4 punkte, t. y. neatlieka papildomo funkcionalumo programavimo darbų, apibrėžtų Sutarties priede Nr. 2 (Sutarties 3.2 punktas). 

22.       2019 m. kovo 21 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 630 Eur avansą (e. t. 1, b. l. 151).

23.       2019 m. kovo 21 d. – 2019 m. rugpjūčio 16 d. vyko šalių susirašinėjimas el. paštu dėl papildomų funkcionalumo programavimo darbų (e. t. 1, b. l. 26–33, 44–57, 73–74, 88–135; 162–168; 170–183). Susirašinėjimo metu 2019 m. gegužės 24 d. el. laišku ieškovė nusiuntė atsakovei 2019 m. gegužės 7 d. išrašytą sąskaitą 2 517,21 Eur sumai už ,,Hanna CRM“ papildomo funkcionalumo programavimą (e. t. 1, b. l. 23, 25). 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą atsakovė nurodė vienašališkai nutraukianti Sutartį, nes papildomus funkcionalumo programavimo darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 2, vėluojama atlikti daugiau nei 3 mėnesius ir neužtikrinamas tinkamas sistemos veikimas (e. t. 1, b. l. 60). 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakydama ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. visi darbai, numatyti Sutartyje, buvo atlikti, o iki pranešimo gavimo dienos ieškovė negavo iš atsakovės sąrašo apie konkrečius sistemos sutrikimus ar klaidas. Dėl to ieškovė prašė sumokėti 2 517,21 Eur už atliktus darbus (e. t. 1, b. l. 61). 2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė surašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurio atsakovė nėra pasirašiusi (e. t. 1, b. l. 62).

24.       Šiame kontekste kilo teisminis ginčas dėl Sutarties vykdymo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti 2 517,21 Eur skolą ir argumentuodama, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir neatsiskaitė už ieškovės tinkamai atliktus Sutarties priede Nr. 2 numatytus programavimo darbus. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės pagal Sutartį sumokėtą 630 Eur avansą, argumentuodama, kad pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo iš ieškovės pusės, nes programavimo darbai atlikti pavėluotai ir netinkamai, užsakyta sistema neveikė, t. y. atsakovė negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

25.       Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų apimtį, esminių atliktų darbų trūkumų (ne)buvimą bei aplinkybę, kokia apimtimi atsakovė iki Sutarties nutraukimo galėjo naudotis atliktų darbų rezultatais, byloje skyrė informacinių technologijų ekspertizę. Ekspertui pavesta atsakyti į tokius klausimus: 1) Ar Sutarties priede Nr. 2 išvardinti darbai / nurodyti funkcionalumai iki Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) buvo atlikti / sukurti ir kokia apimtimi, konkrečiai įvardijant, kurie priede Nr. 2 išvardinti darbai / nurodyti funkcionalumai buvo atlikti / sukurti, ir kurie nebuvo atlikti / sukurti)? 2) Ar iki Sutarties nutraukimo dienos atsakovei buvo sudarytos sąlygos naudotis Sutarties priede Nr. 2 išvardintų darbų rezultatais / nurodytais funkcionalumais ir kokia apimtimi, konkrečiai įvardijant, kuriais Sutarties priede Nr. 2 išvardintų ieškovės atliktų darbų rezultatais / nurodytais funkcionalumais atsakovė galėjo naudotis ir kuriais negalėjo naudotis?

26.       2021 m. gruodžio 27 d. ekspertizės akte (e. t. 3, b. l. 2–65) ekspertas Romas Venčkauskas į pirmąjį klausimą atsakė nurodydamas, kad Sutarties priede Nr. 2 išvardinti papildomi programavimo darbai buvo atlikti arba atlikti iš dalies (darbai, nurodyti grafose D3, D4, D10, D15, D16), taip pat pažymėdamas pastabą, jog plėtinių realizavimo neatitikimai nėra kritiniai ir nesudėtingai gali būti pašalinti. Atsakydamas į antrąjį klausimą, ekspertas nurodė, kad Sutarties nutraukimo dieną buvo sudarytos sąlygos atsakovei naudotis kompiuterinės ryšių su klientais valdymo sistemos ,,Hanna CRM“ standartiniais funkcionalumais, kurie nėra individualizuoti ir prieinami visiems sistemos nuomotojams; ir suteiktos sąlygos naudotis sistemos plėtiniais – papildomais programavimo darbais, kurie atlikti pagal Sutarties priedą Nr. 2, o plėtinių naudojimo apribojimai nėra kritiniai ir nesudėtingai gali būti pašalinti.  

27.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2021 m. gruodžio 27 d. ekspertizės akto išvadomis, sprendė, kad sistemos „Hanna CRM“ papildomos funkcionalumo programavimo paslaugos iš esmės ieškovės buvo atliktos, atsakovei pagal Sutartį parengti programavimo darbai didžiausia dalimi atlikti pilnai, kai kurios „funkcijos“ – iš dalies, tačiau tą, teismo vertinimu, iš esmės lėmė techninės specifikacijos nebuvimas. Teismas konstatavo, kad Sutartis didžiąja dalimi įvykdyta iš esmės tinkamai, o kita dalis Sutartyje numatytų programos funkcijų trūkumų nėra esminiai, ,,kritiniai“, nesukeliantys neigiamų pasekmių ir nesudėtingai gali būti pašalinti. Teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti esminį Sutarties pažeidimą, nes atsakovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš Sutarties (didžiąją jos dalį). Nenustatęs esminio Sutarties pažeidimo, teismas nurodė, kad, nesant programos specifikacijos, nėra pagrindo tiksliai konstatuoti, kokių kriterijų sukurta programa (atsižvelgiant į teikiamas pastabas bei trūkumus) neatitiko. Dėl to teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvada, sprendė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį. Pripažinęs, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį, bei konstatavęs, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 2 517,21 Eur skolos už atliktus papildomus sistemos programavimo darbus, o priešieškinį atmetė.

28.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Argumentuoja, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės, kaip srities profesionalės, atsakomybę ir nepagrįstai su Sutarties sudarymu neaptariant specifikacijos, programavimo darbų neįvykdymu susijusias pasekmes perkėlė atsakovei, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog darbai atlikti tinkamai, o atsakovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi.  

29.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Sutarties pagrindu ieškovės atsakovei perduota sistema neatitiko atsakovės lūkesčių bei poreikių. Taip pat, atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei šalių procesinių dokumentų argumentus, konstatuotina, kad pagrindinė tokios situacijos priežastis – aplinkybė, kad Sutarties priede Nr. 2 išvardinti papildomi programavimo darbai pritaikant nuomojamą sistemą atsakovei apibūdinti nekonkrečiai, neapibrėžtai, t. y. nebuvo parengta jų specifikacija. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad į antrąjį užduotą klausimą (šio sprendimo 25 punktas) sudėtinga atsakyti, nes atsakovės poreikiams papildomo programavimo darbams konkretizuoti buvo reikalinga užduoties techninė specifikacija, kuri nebuvo parengta.

30.       Taigi, esminis klausimas byloje – kaip vertinti tokią situaciją ir kam turėtų tekti dėl to atsiradusios neigiamos pasekmės: ieškovės teigimu, atsakovė Sutartį sudarė neįsigilinusi į ieškovės siūlytą produktą, neišsiaiškinusi jo galimybių ir tinkamumo atsakovei, todėl, atsakovei nesuformulavus aiškios užduoties ieškovei (techninės specifikacijos), rizika dėl situacijos turėtų tekti atsakovei. Atsakovės teigimu, už tinkamą Sutarties parengimą ir techninės specifikacijos paruošimą atsakinga ieškovė, kaip profesionali programavimo paslaugų teikėja, o darbų ieškovė ėmėsi neįvertinusi jų apimties ir neišsiaiškinusi turinio (klientės poreikių), todėl nebuvo sukurta ir atsakovei perduota Sutarties sąlygas atitinkanti funkcionuojanti sistema ir atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį. Šiam ginčui išspręsti, nagrinėtini pagrindiniai klausimai – ar teismas, spręsdamas dėl tinkamo Sutarties įvykdymo iš ieškovės pusės, tinkamai įvertino ekspertizės išvadą, paskirstė Sutarties šalims tarpusavio teises bei pareigas, atsižvelgiant į Sutarties sąlygų turinį bei ypatumus; kam turėtų atitekti rizika ir atsakomybė dėl to, jog nebuvo parengta būtina techninė papildomo programavimo užduoties specifikacija.

Dėl teismo ekspertizės akto išvadų vertinimo

31.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pgal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-2-611/2022). Pažymėtina, kad teismo ekspertizę teismas gali skirti siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 2 dalis), tačiau teisinė situacijos kvalifikacija ir teisinis ginčo vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014).

32.       Nagrinėjamu atveju informacinių technologijų ekspertizė byloje buvo teismo paskirta siekiant nustatyti ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų apimtį, esminių atliktų darbų trūkumų (ne)buvimą bei aplinkybę, kokia apimtimi atsakovė iki Sutarties nutraukimo galėjo naudotis atliktų darbų rezultatais. Ekspertui pavesta atsakyti į tokius klausimus: 1) ar Sutarties priede Nr. 2 išvardinti darbai / nurodyti funkcionalumai iki Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) buvo atlikti / sukurti ir kokia apimtimi? 2) ar iki Sutarties nutraukimo dienos atsakovei buvo sudarytos sąlygos naudotis Sutarties priede Nr. 2 išvardintų darbų rezultatais / nurodytais funkcionalumais ir kokia apimtimi? 2021 m. gruodžio 27 d. ekspertizės akte ekspertas į pirmąjį klausimą atsakė nurodydamas, kad Sutarties priede Nr. 2 išvardinti papildomi programavimo darbai buvo atlikti arba atlikti iš dalies, o plėtinių realizavimo neatitikimai nėra kritiniai ir nesudėtingai gali būti pašalinti. Atsakydamas į antrąjį klausimą, ekspertas nurodė, kad Sutarties nutraukimo dieną buvo sudarytos sąlygos atsakovei naudotis kompiuterinės ryšių su klientais valdymo sistemos ,,Hanna CRM“ standartiniais funkcionalumais, kurie nėra individualizuoti ir prieinami visiems sistemos nuomotojams, ir suteiktos sąlygos naudotis sistemos plėtiniais – papildomais programavimo darbais, kurie atlikti pagal Sutarties priedą Nr. 2, o plėtinių naudojimo apribojimai nėra kritiniai ir nesudėtingai gali būti pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiomis 2021 m. gruodžio 27 d. ekspertizės akto išvadomis, sprendė, kad sistemos „Hanna CRM“ papildomos funkcionalumo programavimo paslaugos iš esmės ieškovės buvo atliktos, atsakovei pagal Sutartį parengti programavimo darbai didžiausia dalimi atlikti pilnai, kai kurios „funkcijos“ – iš dalies, tačiau tą, teismo vertinimu, iš esmės lėmė techninės specifikacijos nebuvimas. Teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, konstatavo, kad Sutartis įvykdyta iš esmės tinkamai.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada padaryta nepagrįstai suabsoliutinus ekspertizės išvadų atsakant į užduotus klausimus reikšmę, neatsižvelgiant į kitas ekspertizės akte nurodytas ginčui svarbias aplinkybes, dėl kurių ekspertizės išvados tampa tam tikra prasme sąlyginėmis, todėl nukrypstant nuo pirmiau aptartų ekspertizės išvados, kaip specialios įrodinėjimo priemonės, vertinimo taisyklių.

34.       Kaip minėta, vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ekspertui buvo suformuluoti du konkretūs klausimai, iš esmės susiję su Sutarties priede Nr. 2 įvardytų papildomų programavimo darbų atlikimu. Ekspertas į šiuos klausimus atsakė pateiktose išvadose, tačiau ekspertizės akte, atsakydamas į antrą klausimą, ekspertas nurodė aplinkybes, kurios daro esminę įtaką sistemos ar jos dalies naudojimui, pakeitimų valdymui, ir paaiškino, kad ,,informacinė sistema gali tinkamai tarnauti įmonei jos procesuose tik tuo atveju, jeigu laikomasi elementarių informacinės sistemos planavimo, kūrimo, eksploatavimo taisyklių“. Ekspertas pateikė supaprastintą informacinės sistemos kūrimo ir gyvavimo ciklo aprašymą (e. t. 3, b. l. 59–60), kuriame išaiškino, kad pirmajame etape (inicijavimas ir planavimas) užsakovas turėtų įvertinti poreikį, problemas, kurias planuoja spręsti, esamą situaciją bei naudojamas kompiuterines programas, paruošti pirkimo techninę specifikaciją – reikalavimus sistemai (funkcinius, nefunkcinius, integracinius, paslaugoms keliamus reikalavimus ir pan.), atlikti rinkoje esančių sprendimų bei tiekėjų analizę ir pasirinkti sistemos įsigijimą ar kūrimą. Eksperto nurodymu, ,,jei užsakovo organizacija neturi pakankamų kompetencijų atlikti šiuos darbus, gali samdyti specializuotas įmones, kurios teikia informacinės sistemos inicijavimo planavimo paslaugas“. Tiekėjo vaidmuo šiame etape – teikti atsakymus į užsakovų užklausas ir rengti pasiūlymą. Antrajame etape (analizė ir projektavimas) užsakovas atlieka verslo procesų ir sistemos funkcijų suderinamumo analizę, nustato įsigytos sistemos funkcijų taikymo apimtį, apibrėžia darbo vietas, naudotojų vaidmenis, o tiekėjas – atlieka verslo procesų analizę, nustato įsigytos sistemos funkcijų taikymo modelį; parengia sistemos architektūros, funkcijų taikymo integracijų techninę realizavimo specifikaciją. Trečiajame etape tiekėjas atlieka sistemos programavimo, konfigūravimo, integracijų kūrimo darbus.

35.       Apžvelgęs nurodytą eigą, ekspertas akte konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi elementarių taisyklių, todėl tikėtis tinkamo sistemos veikimo labai sudėtinga (e. t. 3, b. l. 62). Eksperto teigimu, atsakovė pasirinko programinę įrangą kaip paslaugą, tačiau šis modelis nesuteikia kitų reikalingų paslaugų, kurios reikalingos informacinės sistemos gyvavimo cikle, ir tai yra vienas iš esminių trūkumų dėl ko gali būti susidariusi konfliktinė situacija. Ekspertas nurodė, kad ,,vertinant ieškovės ir atsakovės susitarimą bei atsakovės lūkesčius matosi, kad atsakovė susirašinėjimuose prieš susitariant dėl ,,Hanna CRM“ sistemos nuomos, tikisi turėti informacinę sistemą, kuri pritaikyta įmonės poreikiams, tačiau Sutartyje susitariama tik dėl sistemos nuomos ir papildomo programavimo darbų. Tačiau daugelis kitų svarbių aspektų, kurie leistų užtikrinti tinkamą sistemos paruošimą ir jos eksploatavimą, nėra apibrėžti ar užsakyti. Iš esmės vertinant informacinės sistemos gyvavimo ciklo etapus, kurie turėjo būti atlikti iki sistemos paleidimo, nebuvo vykdomi. Vertinant papildomus programavimo darbus – sistemos pakeitimus, jiems nėra parengtos techninės specifikacijos, darbai atliekami remiantis abstrakčiais pavadinimais ar komentarais el. pašto žinutėse. Nors šalys savo sutartyje aiškiai susitaria, kad pakeitimams turi būti suderintos specifikacijos (Sutarties 4.1.10 punktas), tačiau nuo pat pradžių susitarę ir įvardinę pakeitimus priede, techninių specifikacijų nerengia.“

36.       Teismo posėdžio metu 2022 m. kovo 9 d. ekspertas taip pat ne kartą pabrėžė, kad, šalims neparengus techninės užduoties specifikacijos, iš tiesų nėra galimybės įvertinti, ar atsakovei perduota sistema atitiko jos lūkesčius bei poreikius, išsakytus sudarant Sutartį ir apibendrintai nurodytus Sutarties priede Nr. 2. Eksperto teigimu, neparengus nurodytos specifikacijos, buvo nesilaikyta elementarių tokio pobūdžio sutarčių sudarymo taisyklių, dėl ko nėra aišku, kokie buvo užsakovės keliami reikalavimai sistemai. Ekspertas paaiškino, kad praktikoje įprastai užsakovas verslo kalba parengia savo, kaip vartotojo, poreikių specifikaciją, o tada tiekėjas rengia reikalavimų realizavimo aprašymą (teismo posėdžio garso įrašas 01:09:20-01:12:20). Tik aptarus, kas bus daroma, tiekėjas gali įvardinti darbų kainą, trukmę ir t. t. (teismo posėdžio garso įrašas 01:20:15). Eksperto teigimu, reikalavimų sistemai dalį turi parengti užsakovas, o tada diegėjas aprašo, kaip užsakymas būtų realizuotas – tokiu būdu sukuriama techninė specifikacija (teismo posėdžio garso įrašas 00:10:40-01:35:00). Šiuo atveju šalys specifikacijų neparengė. Nesusitarus dėl konkretaus užsakovės poreikių turinio, nėra aišku, kokie konkretūs programavimo darbai turėtų būti atlikti užsakovės užduočiai įgyvendinti. Ekspertas nurodė, kad tokioje situacijoje neįmanoma sukurti tinkamos sistemos adaptacijos, nes iš esmės nėra aiški užduotis. Dėl to ekspertas patvirtino, jog ekspertizės akte pateikti atsakymai remiasi tik Sutarties priede Nr. 2 įvardintais programavimo darbais, tačiau, atsižvelgiant į neapibrėžtą ir nekonkretų šių darbų įvardijimą (specifikacijos nebuvimą), sistemos atitiktis užsakovės poreikiams bei lūkesčiams negali būti įvertinta, t. y. šalims reikiamai nesusitarus dėl darbų turinio, negalima įvertinti to, ko nėra (teismo posėdžio garso įrašas 00:09:30-00:10:40, 00:16:03-00:17:17, 00:23:40-00:26:45, 01:00:00-01:06:00).

37.       Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, ekspertizės išvada buvo pateikta pripažįstant, jog Sutartis ir jos priede Nr. 2 nurodyti programavimo darbai įvardinti nekonkrečiai ir jų įgyvendinimas tegali būti vertinamas paviršutiniškai palyginus sistemą iki ir po modifikacijos pagal numanomą Sutarties priede Nr. 2 nurodytų darbų galimą turinį. Konstatuota, kad Sutarties priedas Nr. 2 nebuvo pakankamas užsakovės užduočiai atskleisti, todėl iš esmės nesudarė sąlygų atsakovės poreikius bei lūkesčius atitinkančiai sistemai sukurti. Užduočiai esant neapibrėžtai, nėra galimybės realiai įvertinti ir jos rezultatų. Dėl to, ekspertizės akte atskleidus, kad šalys nebuvo sudariusios būtinos techninės užduoties specifikacijos ir dėl to nebuvo aiškiai susitarta dėl atsakovės užsakymo turinio (kas ir lėmė šalių bendravimo nesėkmę), remtis vien ekspertizės išvadomis dėl Sutarties priede Nr. 2 įvardintų darbų įvykdymo, nebuvo pakankama. Kaip minėta, teismas turėjo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei atsižvelgti į sąlyginį šių ekspertinių išvadų pobūdį, susijusį su pačios Sutarties (jos priedo Nr. 2) turinio neapibrėžtumu.

38.       Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad teismas, spręsdamas dėl tinkamo Sutarties įvykdymo iš ieškovės pusės, nepagrįstai suabsoliutino ekspertizės išvadų, atsakant į suformuluotus klausimus, reikšmę, neatsižvelgė į kitas eksperto nurodytas reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai nevertino, kokią reikšmę Sutarčiai vykdyti turėjo užduoties techninės specifikacijos nebuvimas ir kuriai iš Sutarties šalių turėtų tekti su tuo susijusios pasekmės.

Dėl Sutarties priedo Nr. 2 neapibrėžtumo pasekmių

39.       Byloje nustatyta, kad šalių ginčas dėl Sutarties vykdymo kilo todėl, jog ieškovės perduota sistema neatitiko atsakovės lūkesčių, o pastarieji nebuvo konkrečiai įvardinti, šalims nesudarius techninės užduoties specifikacijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį, o, nesant programos specifikacijos, nėra pagrindo tiksliai konstatuoti, kokių kriterijų sukurta programa (atsižvelgiant į teikiamas pastabas bei trūkumus) neatitiko, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teismo ekspertizės aktą, Sutartį bei jos priedo Nr. 2 turinį, atsižvelgdama į šalis siejusių teisinių santykių specifiką, pirmosios instancijos teismo išvadą vertina kritiškai, nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, teismas nepakankamo Sutarties apibrėžtumo pasekmes, susijusias su nesudaryta technine užduoties specifikacija, nepagrįstai perkėlė atsakovei, neatsižvelgdamas į Sutarties turinį, šalių bendradarbiavimo pareigą bei Sutarties objekto ypatumus, lemiančius nelygiavertę Sutartį sudarančių šalių padėtį formuluojant Sutarties turinį. 

41.       Pirma, lingvistiškai ir sistemiškai vertinant ginčo 2019 m. kovo 18 d. Sutarties ir jos priedo Nr. 2 turinį, specialiųjų žinių programavimo srityje neturinčiam objektyviam stebėtojui jis atrodo aiškus: šalys susitarė dėl ryšių su klientais valdymo sistemos ,,Hanna CRM“ nuomos bei papildomo funkcionalumo programavimo paslaugos, aprašytos Sutarties priede Nr. 2, t. y. atsakovė Sutarties pagrindu pagrįstai galėjo tikėtis gauti naudoti dokumentų valdymo sistemą ,,Hanna CMR“, pritaikytą jos poreikiams pagal Sutarties priedą Nr. 2. Sutartimi ieškovė įsipareigojo įdiegti sistemą (Sutarties 4.1.1 punktas), užtikrinti tinkamą sistemos veikimą ir šalinti sistemos sutrikimus (Sutarties 4.1.3 punktas), suteikti teisę atsakovei laikinai naudotis sistema (Sutarties 1.3, 3.1 punktai) ir atlikti papildomo funkcionalumo programavimo darbus, kurių apimtis numatyta Sutarties priede Nr. 2 (Sutarties 4.1.4 punktas). Sutartyje taip pat nurodyta ir papildomų sistemos tobulinimo, naujų funkcijų diegimo darbų galimybė pagal atsakovės pageidavimą, šalių tarpusavyje suderintą specifikaciją, sąmatą ir terminus, dėl tokių darbų pasirašant atskirą sutartį (Sutarties 4.1.10 punktas). Specialiųjų žinių programavimo srityje neturinčiam asmeniui iš esmės nėra galimybių suvokti Sutarties priede Nr. 2 apibrėžtų programavimo darbų apimtis, ribas, sąnaudas, terminus ir kt. Aplinkybė, kad toks susitarimas, kaip jis buvo apibrėžtas Sutarties priede Nr. 2, nebuvo pakankamas atsakovės lūkesčiams bei poreikiams nustatyti bei įvardinti, taigi – ir įgyvendinti, nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ekspertui ekspertizės akte konkrečiai įvardijus, kad sistemos atitikties užsakovės poreikiams iš esmės neįmanoma nustatyti, nes šalys nesusitarė dėl techninės specifikacijos. Įvertinus Sutarties ir jos priedo Nr. 2 sąlygas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nurodytų specifikacijų rengimas buvo atsakovės (užsakovės) prievolė pagal Sutartį, ar kad atsakovė būtų suvokusi ar informuota, jog Sutarties priede Nr. 2 nurodyti darbai nėra apibrėžti pakankamai bei tinkamai, jog būtų kokybiškai atliekami bendrosios nuomojamos sistemos programavimo darbai, pritaikant ją atsakovės poreikiams. Ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad įprastai poreikių specifikaciją turi parengti užsakovas, kuris, jei neturi reikiamų kompetencijų, gali kreiptis į specializuotus paslaugų teikėjus, tačiau nagrinėjamu atveju Sutartyje tokia atsakovės pareiga neįtvirtinta, o iš šalių susirašinėjimo medžiagos negalima nustatyti, kad ieškovė būtų informavusi atsakovę apie užduoties programavimo darbams ydingumą ar nepakankamumą. Priešingai, nors ekspertas nurodė, jog paslaugų tiekėjas programavimo darbų projektavimo gali imtis tik gavęs tinkamą užsakovo specifikaciją, nes tik tada galima apibrėžti darbų apimtį, terminus, kainą (2022 m. kovo 9 d. 01:20:15), nagrinėjamu atveju ieškovė po Sutarties pasirašymo paprašė atsakovės dokumentų šablonų ir ėmėsi programavimo darbų. Tokiame kontekste nėra prielaidų konstatuoti, kad atsakovė galėjo objektyviai suvokti, jog Sutarties priede Nr. 2 apibrėžti programavimo darbai nėra nurodyti tinkamai ir neužtikrina sistemos pritaikymo užsakovės poreikiams.

42.       Antra, įvertinus Sutarties vykdymo eigoje vykusį šalių susirašinėjimą el. paštu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nebūtų išsakiusi savo lūkesčių ar pageidavimų, t. y. nesuformulavusi užsakymo specifikacijos ,,verslo kalba“, kaip kad teismo posėdžio metu nurodė ekspertas, aiškindamas tokio pobūdžio projektų įgyvendinimo eigą (2022 m. kovo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 01:09:20-01:14:00). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. vasario 27 d. el. laišku atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, jog ieško kompanijos, kuri galėtų sukurti specializuotą CRM įmonės procesų valdymui (dokumentų valdymui), ir klausdama dėl tokios paslaugos galimybės; ieškovė atsakė galinti tokią paslaugą pasiūlyti: sukurti individualų sprendimą arba pritaikyti turimą produktą ,,Hanna CRM“, taip pat klausė dėl sistemos funkcionalumo poreikių sąrašo. Atsakydama į tai, atsakovė el. laišku nurodė ieškovei procesų eigą, reikalingas funkcijas (e. t. 2, b. l. 10–11). 2019 m. kovo 18 d. pasirašyta Sutartis. 2019 m. kovo 21 d. el. laišku ieškovė nurodė atsakovei, kad darbams pradėti, atsakovė turi pateikti dokumentų šablonus, visus jų pavyzdžius, kurie bus generuojami sistemoje (e. t. 1, b. l. 58). 2019 m. kovo 24 d. el. laišku atsakovė persiuntė ieškovei dokumentų, kurie turėtų būti generuojami sistemoje, šablonus; taip pat pasiūlė susitikti aptarti, kuri informacija persikelia iš dokumento į dokumentą, ,,nebent ieškovei viskas ir taip aišku“ (e. t. 1, b. l. 34–43, 58). 2019 m. balandžio 24 d. – 2019 m. rugpjūčio 12 d. vyko šalių susirašinėjimas el. paštu dėl papildomų funkcionalumo programavimo darbų; nurodomos atsakovės pastabos ir informacija apie klaidas, ieškovės komentarai bei reakcijos (e. t. 1, b. l. 26–33, 44–57, 73–74, 88–135; 162–168; 170–183). Įvertinus susirašinėjimo turinį, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė tiek, kiek galima tikėtis iš protingo, atsakingo, tačiau srities specialistu nesančio asmens, nebūtų pateikusi pirkimo specifikacijos – reikalavimų sistemai. Nors reikalavimai nebuvo išdėstyti viename dokumente, jie buvo nuolat nurodomi el. laiškuose. Be to, susirašinėjimo medžiaga sudaro prielaidas manyti, kad vyko ir šalių atstovų susitikimai, kurių metu buvo aiškinamasi, kokie yra atsakovės poreikiai. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė nesuformulavo savo poreikių ar nežinojo, ko nori iš sistemos. Nors nurodytu būdu reikalavimai formuluoti fragmentiškai ir nenuosekliai, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pareikalavusi parengti nuoseklią ir išbaigtą pirkimo specifikaciją. Ekspertas nurodė, kad antrajame tokio pobūdžio darbų etape (analizė ir projektavimas) tiekėjas turėtų atlikti verslo procesų analizę, nustatyti įsigytos sistemos funkcijų taikymo modelį, parengti sistemos architektūros, funkcijų taikymo integracijų techninę realizavimo specifikaciją ir tik trečiajame etape tiekėjas turėtų atlikti sistemos programavimo, konfigūravimo, integracijų kūrimo darbus (e. t. 3, b. l. 59–60). Taigi, aplinkybė, kad ieškovė, pasirašiusi Sutartį ir gavusi atsakovės dokumentų šablonus, ėmėsi programavimo darbų, suponuoja, kad jai, kaip profesionalei, elektroniniuose atsakovės laiškuose nurodytų pirkimo specifikacijų užteko. 

43.       Trečia, tokiame kontekste itin svarbu įvertinti Sutarties pobūdį ir ypatumus, lemiančius ją sudariusių šalių realias galimybes įvertinti Sutarties priedo Nr. 2 nepakankamumą bei to pasekmes galutiniam Sutarties vykdymo rezultatui. 2019 m. kovo 18 d. šalių sudaryta sutartis yra mišri, turinti autorinės, nuomos, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų. Mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus programavimo darbus ir perduoti atsakovei nuomoti dokumentų valdymo sistemą, pritaikytą atsakovės poreikiams. Akivaizdu, kad Sutarties objektas susijęs su specialių žinių turėjimu, o jų neturintis asmuo iš esmės negali įvertinti ne tik atliktinų programavimo darbų, pritaikant esančią sistemą jo poreikiams, pobūdžio, tačiau ir apimties, atlikimo terminų ar sąnaudų. Taip pat negali tiksliai suformuluoti, kokie konkrečiai programavimo darbai turėtų būti atlikti, kad sistema atitiktų tam tikrą užsakovo poreikį ar turėtų pageidaujamą funkciją. Tokioje situacijoje aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, yra išaiškinta, kad, apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus rangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Sudarydamas rangos sutartį, užsakovas turi teisėtą lūkestį, kad darbai bus atlikti ne tik kokybiškai, bet ir laiku, kadangi rangovas, veikiantis šioje srityje turi visas galimybes įvertinti būsimų darbų atlikimo terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021). Taigi, ieškovei, kaip verslininkei ir savo srities profesionalei, teko pareiga įvertinti atsakovės poreikius ir išsakomus lūkesčius bei, atsižvelgiant į programavimo darbams reikalingą detalesnę specifikaciją, informuoti atsakovę apie poreikį parengti užsakymo specifikaciją arba tokią parengti pačiai ieškovei.

44.       CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių santykių dalyviai, įgyvendinami savo prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013). Taigi, ieškovė, būdama srities profesionalė, turėjo pareigą bendradarbiaudama su užsakove įvardinti ir informuoti pastarąją, jei jos formuluojamos užduotys buvo nepakankamai aiškios ar konkrečios tam, jog galėtų būti tinkamai atlikti sistemos pritaikymo jai darbai.

45.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pritartina atsakovei, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovė turėtų būti laikoma atsakinga už minimos programavimo darbų specifikacijos neparengimą. Minėta, kad tuo atveju, jei, ieškovės vertinimu, tai nebuvo jos atsakomybė pagal Sutartį, ji, kaip profesionalė, turėjo pareigą informuoti atsakovę apie nepakankamai aiškiai formuluojamą užduotį programavimui ir galimas to pasekmes, o ne imtis programavimo darbų, nors, kaip nustatė ekspertas, nebuvo aiški jų apimtis, pobūdis ar turinys. Aplinkybė, kad Sutarties tekstas, tikėtina, buvo pasiūlytas verslą šioje srityje vystančios ieškovės pusės, taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė yra atsakinga už nepakankamą darbų specifikaciją Sutarties priede Nr. 2 ir jai tenka iš to kylančios neigiamos pasekmės.

Dėl Sutarties (ne)įvykdymo iš ieškovės pusės

46.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės poreikius bei lūkesčius atitinkanti dokumentų valdymo sistema atsakovei nuomoti nebuvo perduota. Nėra duomenų, kad būtų atliktas Sutarties 3.3.2 punkte nurodytas sistemos testavimas, kurio rezultatai būtų priimtini atsakovei, taip pat nebuvo pasirašytas Sutartyje nurodytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, t. y. nebuvo Sutarties nustatyta tvarka patvirtintas sistemos perdavimas nuomininkei pagal Sutartį. Ši aplinkybė buvo suvokiama Sutarties šalims, nes ieškovė nereikalavo atsakovės mokėti nuomos mokestį – pagal Sutarties 3.2 punkto sąlygas nuomos mokestis pagal Sutartį nėra mokamas tol, kol nuomotoja neįvykdo savo įsipareigojimų, numatytų Sutarties 4.1.4 punkte, t. y. neatlieka papildomo funkcionalumo programavimo darbų, apibrėžtų Sutarties priede Nr. 2.

47.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, jog, neparengus programavimo darbų specifikacijos, nebuvo konkrečiai nustatyti atsakovės poreikiai, todėl nebuvo įmanoma jų realizuoti, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei, kaip srities profesionalei, teko prievolė įvertinti reikiamų programavimo darbų pobūdį ir apimtį bei parengti darbų specifikaciją pagal atsakovės teikiamą užsakymą bei poreikius, arba aiškiai nurodyti atsakovei, jog tokia specifikacija turi būti parengta prieš pradedant programavimo darbus ir turi sudaryti jų pagrindą. Ieškovei to neatlikus ir, atitinkamai, neperdavus atsakovei veikiančios ir jos poreikius atitinkančios sistemos, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė Sutartį įvykdė tinkamai.

48.       Šios išvados nepaneigia teismo ekspertizės akto išvadose pateikti atsakymai, kad programavimo darbai pagal Sutarties priedą Nr. 2 buvo atlikti arba atlikti iš dalies, o atsakovei buvo sudarytos sąlygos naudotis kompiuterinės ryšių su klientais valdymo sistemos ,,Hanna CRM“ standartiniais, neindividualizuotais funkcionalumais, prieinamais visiems sistemos naudotojams, bei plėtiniais pagal Sutarties priedą Nr. 2. Įvertinus Sutarties objektą – standartinės sistemos nuoma ir jos individualizavimo darbai – matyti, kad standartine, visiems vartotojams prieinama sistema galėjo būti naudojamasi ir be papildomų programavimo darbų (nuomos pagrindu). Dėl to tai, kad tam tikri baziniai funkcionalumai veikia, nepatvirtina tinkamai atliktų sistemos pritaikymo atsakovei (individualizavimo) darbų, atlyginimą už kuriuos prašoma priteisti ieškiniu. Kompiuterinių programų, informacinių sistemų kūrėjai, būdami aukštos kvalifikacijos specialistais profesionalai, prisiėmę įsipareigojimą sukurti užsakovui konkrečiai aptartą intelektinį, specifinį kūrinį – tam tikriems užsakovo poreikiams pritaikyti bazinę sistemą pagal užsakovo suformuluotus reikalavimus, privalo tai atlikti iki galo ir tik tokiu atveju pagrįstai reikalauti atlyginimo už atliktus darbus. Iki galo nesukurta kompiuterinė programa ar sistema nėra vertinga, nes dėl savo specifikos sukurtas dalinis rezultatas (su trikdžiais bei klaidomis veikianti sistema) objektyviai nepanaudotinas tam tikslui, kuriam ketinta jį naudoti – patikimai bei automatizuotai valdyti ir formuoti užsakovo dokumentus. Praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartimi paslaugų tiekėjo prisiimamų įsipareigojimų pobūdis lemia sutarties objekto nedalomumą, todėl, reikalaudamas sumokėti, tiekėjas turi įrodyti, kad atliko visus darbus, kuriuos jis turėjo įvykdyti pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010).

49.       Pagal sutartį prisiimtos prievolės pasibaigia, kai tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). 2019 m. kovo 18 d. Sutartimi šalys susitarė dėl dokumentų valdymo sistemos perdavimo nuomai bei su programavimo darbais susijusių paslaugų suteikimo, modifikuojant bazinę sistemą pagal atsakovės poreikius. Pareikšdama reikalavimą priteisti likusius pagal Sutartį už programavimo darbus nesumokėtus 2 517,21 Eur ieškovė privalėjo įrodyti, kad ji Sutartį įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis).

50.       Ekspertizės aktas ir aplinkybė, jog sistemoje yra trūkumų bei trikdžių, patvirtina tik dalinį Sutarties įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė Sutartį įvykdė. Ši teismo išvada padaryta netinkamai vertinant ekspertizės aktą ir neatsižvelgiant į šalis siejusių teisinių santykių specifiką, ieškovės, kaip profesionalės, prievoles. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga yra pakankama konstatuoti, kad Sutarties nepavyko tinkamai įgyvendinti, nes nebuvo sudaryta ekspertizės akte įvardinta techninė specifikacija programavimo darbams. Minėta, kad atsakomybė dėl to tenka ieškovei, todėl, neperdavus atsakovei veikiančios adaptuotos sistemos, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė būtų Sutartį tinkamai įvykdžiusi.

Dėl atsakovės vienašalio Sutarties nutraukimo (ne)pagrįstumo

51.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka. Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52.       Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas); kai neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Nukentėjusioji šalis, delsdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtina, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą. Taip ji sukuria lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji praranda teisę nutraukti sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-933/2022).

53.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo vienašališkai nutraukusi Sutartį dėl esminio jos pažeidimo iš ieškovės pusės, nes atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi gauti sudarydama Sutartį, ir turėjo pagrindo nesitikėti, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje; Sutartis nebuvo įvykdyta per kelis kartus suteiktą papildomą laiką.

54.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų pagrindais.

55.       Pirma, Sutarties pažeidimas iš ieškovės pusės pripažintinas esminiu, nes atsakovei nebuvo perduota tai, ko ji pagrįstai tikėjosi pagal Sutartį. Kaip minėta, Sutarties objektas – bazinės dokumentų valdymo sistemos nuoma ir pritaikymas atsakovės poreikiams atliekant papildomus programavimo darbus. Taigi, atsakovei turėjo būti perduota Sutarties sąlygas atitinkanti sistema. Dar iki Sutarties sudarymo, šalys aiškinosi atsakovės poreikius ir reikalavimus sistemai: 2019 m. vasario 27 d. el. laiške atsakovė aiškiai išdėstė ieškovei savo pageidavimus, t. y. sukurti specializuotą CRM sistemą įmonės procesų valdymui (daugiau dokumentų valdymui), apibrėžė pageidaujamas funkcijas, reikalavimus (žingsnių automatizavimas, formos koregavimas, „reminder“ funkcijos nustatymas ir pan.). Ieškovės prašymu, atsakovė pateikė sistemoje generuotinų dokumentų šablonus ir pavyzdžius. Ieškovė, neprašydama poreikių ar užsakymo specifikacijos, pasirašė Sutartį ir ėmėsi programavimo darbų. Tačiau šalių susirašinėjimo el. laiškais turinys atskleidžia, jog sistema metė klaidas, neformavo dokumentų pagal atsakovės šablonus. Pateikti rašytiniai įrodymai byloje patvirtina tokius sistemos trūkumus. Vertinant pažeidimo pobūdį, turi būti atsižvelgiama į tai, jog Sutarties objektu yra veikianti, kaip vieninga platforma funkcionuojanti dokumentų valdymo sistema, todėl jos vartotojui itin svarbus sisteminis visų jos elementų tinkamas bei darnus funkcionavimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad buvo sukurta dalis papildomų sistemos funkcionalumų, taip pat ekspertizės akte nurodyta išvada, jog atsakovei buvo perduota bazinė, visiems prieinama sistema, nepatvirtina buvusių trūkumų mažareikšmiškumo. Eksperto išvadoje nurodoma pastaba, kad plėtinių naudojimo apribojimai nėra kritiniai ir gali būti nesudėtingai pašalinti, nepaneigia esminio Sutarties pažeidimo, nes, viena vertus, jie (trūkumai) ieškovės nebuvo pašalinti, kita vertus, vartotojo požiūriu kritinis ar nekritinis sistemos klaidos pobūdis nekeičia aplinkybės, jog sistema stringa ir ja negalima naudotis arba ji yra nepatikima. Byloje esantis šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad gerokai po Sutartyje nustatyto termino programavimo darbams atlikti, iki pat 2019 m. rugpjūčio 14 d., atsakovės atstovai nuosekliai teikdavo pastabas, nurodydavo klaidas, neatitikimus pateiktiems dokumentų šablonams ir pan. (e. t. 1, b. l. 26–33, 44–57, 73–74, 88–135; 162–168; 170–183). Atsakovės atstovai dažnai skundėsi neveikiančia sistema ar jos funkcijomis, siuntė klaidas patvirtinančius įrašus, prašė nuodugniau testuoti sistemą, jog ji visa veiktų, išreiškė abejones ieškovės gebėjimu paleisti sistemą veikti (e. t. 1, b. l. 23, 31, 71, 72, 95–96, 99, 100). Taigi, aplinkybė, dėl kokių specifinių priežasčių tai atsitiko (kritinių ar nekritinių klaidų), neturi esminės reikšmės, nes nepaneigia to, jog sistema vartotojas tinkamai naudotis negalėjo. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, labiau tikėtinu pripažintina tai, kad iki pat Sutarties nutraukimo sistema sklandžiai neveikė – ieškovė neįdiegė sistemos taip, kad ji be klaidų formuotų dokumentus pagal atsakovės pateiktus pavyzdžius ir el. laiškuose nurodytą proceso eiliškumą bei kitus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad el. laiškuose buvo konkretinami Sutarties priede Nr. 2 abstrakčiau nurodyti reikalavimai sistemai, nurodyta aplinkybė leidžia konstatuoti, kad nebuvo perduota Sutarties sąlygas atitinkanti sistema.

56.       Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, kad atsakovės pretenzijos buvo susijusios su papildomais, Sutartyje neaptartais programavimo darbais. Viena vertus, ieškovė šių teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, iš Sutarties turinio matyti, kad dėl papildomų darbų atlikimo turėjo būti sudaromos atskiros sutartys, tačiau ieškovė Sutarties vykdymo metu tokių sudaryti nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad šalių el. laiškuose aptarinėjami programavimo darbai iš esmės pateko į Sutartimi sulygtų darbų apimtį (CPK 185 straipsnis).

57.       Antra, ieškovė ženkliai praleido Sutartyje nustatytų programavimo darbų atlikimo terminą. Sutartis sudaryta 2019 m. kovo 18 d., o joje nustatytas programavimo darbų terminas – 2019 m. balandžio 30 d. (Sutarties 4.1.4 punktas), tačiau iki Sutarties nutraukimo 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovei nebuvo perduota veikianti sistema ir tęsėsi šalių el. susirašinėjimas programavimo darbų atlikimo klausimais. Byloje pateiktas šalių el. susirašinėjimo turinys patvirtina, kad aplinkybė, jog atsakovė ir pasibaigus terminui bendradarbiavo, negali būti vertinama kaip jos sutikimas su tokiu ženkliu termino praleidimu, nes iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovai nuolat – 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 13, 14 d. el. laiškuose – išsakė pretenzijas dėl gaištamo laiko ir reiškė abejones dėl projekto įgyvendinimo galimybių (e. t. 1, b. l. 31, 71, 72, 99, 95–96, 100). 2019 m. birželio 19 d. el. laišku atsakovės atstovė siūlė savaitę sistemai sutvarkyti, o po to, jei sistema neveiks, grąžinti avansą ir išsiskirti (e. t. 1, b. l. 100). Ieškovės atstovų atsakymai kito – pirma išreiškę apgailestavimą ir atsiprašydami (2019 m. gegužės 27 d. el. laiške ieškovės atstovas pripažino, kad laiką projekto įgyvendinimui viršijo, nes tiksliai neįsivertino darbų; 2019 m. birželio 19 d. el. laiške – jog projektas nesėkmingas; ir kt.); vėliau ėmė tvirtinti, jog darbai pagal Sutartį atlikti. Vis dėlto, kaip minėta, tokia situacija susidarė dėl šalių nepakankamai konkrečiai atskleisto papildomų programavimo darbų turinio, o už šią Sutarties ydą, kaip minėta, turėtų būti laikoma atsakinga ieškovė. Nepaisant to, ieškovės atstovai viso susirašinėjimo metu šios problemos neidentifikavo, nenurodė atsakovei dėl būtinybės jai pasirūpinti užsakymo specifikacija ar pan. 

58.       Trečia, įvertinus nurodytas aplinkybes ir ženkliai praleistą Sutartyje apibrėžtų darbų įvykdymo terminą, taip pat susirašinėjimą, patvirtinantį, jog šalims vis nepavyko išspręsti problemų bei kilo įtampų aiškinantis to priežastis, pripažintina, kad atsakovė turėjo pagrindo nesitikėti, jog Sutartis bus įvykdyta ateityje.

59.       Įvertinus pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų pobūdį bei konstatavus dalinį jų neįvykdymą, ženkliai praleistus terminus Sutartyje nustatytiems darbams atlikti, pripažintina, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo iš ieškovės pusės, nes atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, ir turėjo pagrindą nesitikėti, jog Sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 4 punktai, 3 dalis).

60.       Atmestini kaip nepagrįstai ieškovės teiginiai, kad atsakovė nesilaikė Sutarties 6.2 punkte nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. neįspėjo ieškovės prieš 30 kalendorinių dienų. Kaip minėta, el. laiškuose atsakovės atstovai ne kartą nurodė abejones dėl Sutarties vykdymo perspektyvų, o 2019 m. birželio 19 d. el. laišku tiesiogiai nurodyta Sutarties nutraukimo galimybė (e. t. 1, b. l. 100). Taigi, ieškovė ne kartą buvo informuota apie tai, jog sistema neveikia taip, kaip atsakovei atrodytų tinkama, ir neatitinka atsakovės lūkesčių, dėl ko ji svarstanti Sutarties nutraukimo galimybę.  

61.       Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė negavo produkto, kokį pagrįstai tikėjosi gauti pagal Sutartį, jai grąžintinas jos sumokėtas 630 Eur avansas.

62.       Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, atsakovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

63.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šalis siejusių teisinių santykių specifikos, suabsoliutinęs ekspertizės akto išvadą ir neatsižvelgęs į tas išvadas determinavusias priežastis bei prielaidas, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė Sutartį vykdė tinkamai, o atsakovė gavo tai, ko teisėtai galėjo tikėtis iš Sutarties. Priešingai, bylos medžiaga pakankama konstatuoti, kad ieškovė, būdama srities profesionalė ir neinformuodama atsakovės apie būtinas sąlygas Sutarčiai tinkamai vykdyti (būtinybę rengti specifikacijas), neperduodama tinkamai veikiančios atsakovės poreikius ir el. laiškuose pagal Sutarties priedą Nr. 2 suformuluotus reikalavimus atitinkančios sistemos, pažeidė Sutartį. Pažeidimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų sąlygas, todėl atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

64.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, priimant naują sprendimą, ieškinys yra atmestas, o priešieškinis tenkinamas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis).

66.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

67.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė duomenis apie 10 389,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų: 15 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (e. t. 1, b. l. 152), 164 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e. t. 3, b. l. 182), 1 914,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (e. t. 1, b. l. 193, 194, 195; t. 2, b. l. 70), 1 064,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (e. t. 2, b. l. 70, 71), 2 874,96 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme bylą grąžinus nagrinėti iš naujo (e. t. 3, b. l. 122–127), 4 356 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (DOK-32069). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sudėtingumą, nagrinėtų klausimų pobūdį, atstovavimą teismo posėdžiuose, atliktų procesinių veiksmų kiekį bei aplinkybę, jog byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat tai, jog keitėsi atsakovę atstovavę advokatai, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pripažintinos atitinkančiomis Rekomendacijose nurodytus kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.  

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ateities IT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vudex“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vudex“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ateities IT“ dėl avanso grąžinimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vudex“ (j. a. k. 300072180) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ateities IT“ (j. a. k. 303336094) 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) avanso, 6 (šešių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (630 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 389,58 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Alvydas Barkauskas

                                                                                        Andrius Ignotas

                                                                                        Rūta Latvelė