Pranešėja B. Simonaitienė                                                            Civilinė byla Nr. 2A-3-372/2013

Teisėja I. Stasiūnienė                                                  Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04997-2011-5

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.21

                                                                                                                               (S)                                                                   

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 23 d.

Šiauliai 

             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių turgus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5920-883/2011 pagal ieškovės UAB „Šiaulių turgus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretiesiems asmenims ieškovės pusėje Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui atsakovės pusėje bankrutuojančiai UAB „Senasis dvaras“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir įsakymo panaikinimo.

             Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

             Ieškovė UAB „Šiaulių turgus“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vienašalį 1999-09-30 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir UAB „Šiaulių turgus“, nutraukimą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2011-07-28 įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1653 „Dėl 1999 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/99-0205 pripažinimo pasibaigusia“. Nurodė, kad 1999-09-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Šiaulių turgus“ buvo išnuomota 1.9097 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendrai naudojamame 1,9726 ha sklype (vėliau šis plotas Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1700 buvo patikslintas į 1,7737 ha). Išnuomotą valstybinę žemę ieškovė naudoja pagal nuomos sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, sudarė šios žemės subnuomos sutartį su UAB „Senasis dvaras“, neturi jokių įsiskolinimų už naudojimąsi šia žeme, todėl  nei 2011-05-26, kai ieškovė buvo įspėta dėl nuomos sutarties nutraukimo, nei nutraukiant sutartį 2011-07-28 nebuvo ir nėra jokių CK 6.652, 6.653, 6.654 straipsniuose ir Žemės įstatymo 9 straipsnyje numatytų pagrindų nutraukti ginčo sutartį prieš terminą. Teigia, kad  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2011-07-28 įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1653 formuluotė (pripažinti pasibaigusia) prieštarauja įstatymams, nes nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o ne laikoma pasibaigusia.

              Atsakovė  Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuomos sutartimi ne aukciono tvarka ieškovė išsinuomojo savo nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės plotą. Šiuo metu visi statiniai, esantys nuomojamoje žemės sklypo dalyje, nuosavybės teise pagal 2009-07-01 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Imondesima“. UAB „Šiaulių turgus“, perleidusi žemės sklype turėtus statinius kitų asmenų nuosavybėn, faktiškai nebenaudojo išsinuomoto žemės sklypo dalies su joje esančiais pastatais susijusioms reikmėms ir dėl to neteko įstatymais garantuojamos teisės lengvatinėmis sąlygomis nuomotis žemės sklypo dalies, todėl atsakovė nutraukė nuo 2011-07-28 nuomos sutartį. Nurodė, kad pagal CK 6.562 straipsnio 5 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai ji nutraukiama CK 6.563. 6.564 ir 6.565 straipsniuose nurodytais pagrindais.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

              Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.                Priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Šiaulių turgus“ 7,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

              Teismas nurodė, kad pagal Žemės nuomos įstatymą ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 teisės į išimtinę-lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimo būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamo statinio eksploatavimui. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Teismas nustatė, kad 1999-09-30 šalių sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo sąlyga dėl žemės sklypo naudojimo pagal tam tikrą paskirtį: valstybinės žemės nuomos sutarties  3 punkte  buvo nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – smulkaus verslo ir komercinės paskirtiems objektams statyti ir eksploatuoti. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, konstatavo, kad sutarties sudarymo metu ieškovei nuosavybės teise priklausę statiniai (parduotuvės ir stoginės) buvo sunaikinti, o kiti įrenginiai – kiemo aikštelė 2001-09-19 pirkimo –pardavimo sutartimi parduota subnuomininkui UAB „Senasis dvaras“. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu ieškovas neturi jokių statinių, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas ar jo dalis, padarė išvadą, kad ieškovė UAB „Šiaulių turgus“ išnuomoto žemės sklypo nenaudojo sutartyje numatytu būdu pagal tikslinę paskirtį, todėl pripažino, kad atsakovė, nutraukdama nuomos sutartį, įstatymo normų nepažeidė.

             Teismas, nustatęs, kad kiemo aikštelė (inžinerinis statinys) įrengta statinių eksploatavimui užtikrinti ir neveikia savarankiška ūkine paskirtimi ir kad kiemo aikštelė buvo skirta tarnauti pagrindiniam daiktui – pastatams, padarė išvadą, kad žemės sklypas yra užimtas pastatų su inžineriniu statiniu (kiemo aikštele), kaip jo priklausiniu. Teismas manė, kad kiemo aikštelė nėra statinys su savarankiška paskirtimi, todėl jos savininkui valstybinė žemė ne aukciono tvarka negalėtų būti išnuomota.

             Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išsprendus klausimą dėl pagrindinės – nuomos – sutarties, subnuomos sutarčių galiojimo klausimai nebeturi reikšmės, nes subnuomos sutartis galioja tol, kol galioja nuomos sutartis. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės sprendimai pažeidė ieškovės ir trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius.

Be to, teismas nurodė, kad atsižvelgęs į tai, kad terminas „sutarties pasibaigimas“ yra plačiausias terminas, kuris apima visus atvejus, kai baigiasi  sutarties šalių teisės ir pareigos (CK 6. 562 str.), o sutarties nutraukimas – tai tokie sutarties pasibaigimo atvejai, kai ji baigiasi abiejų šalių ar bent vienos šalies valia ( CK 6. 564-6. 565 str.), padarė išvadą, kad ginčijamo įsakymo formuluotės nėra pagrindo pripažinti teisiškai ydinga, kadangi reikalavimas panaikinti įsakymą yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu pripažinti nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

             Ieškovė UAB „Šiaulių turgus“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į ieškovės su UAB „Senasis dvaras“ sudarytas to paties žemės sklypo subnuomos sutartis, pagal kurias UAB „Senasis dvaras“ įsipareigojo per subnuomos laikotarpį įrengti naują turgavietės teritorijos dangą, kurią pasibaigus subnuomos terminui neatlygintinai perduos UAB „Šiaulių turgus“ (2001-08-31 Subnuomos sutarties 3.4 p.). Kiemo aikštelė buvo laikinai (subnuomos terminui) perduota tik tam, kad UAB „Senasis dvaras“ ten įrengtų naują kiemo aikštelę ir ją perduotų atgal UAB „Šiaulių turgus”. Todėl, ieškovės nuomone, ji faktiškai įgyvendino ir realizavo Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą tikslinę žemės naudojimo paskirtį – statyti ir eksploatuoti komercinės paskirties objektus.
2. Nepagrįstas teismo teiginys, jog „ieškovė, subnuomos sutartyje numatydama sąlygą, kad naujai įrengta turgavietės teritorijos danga pasibaigus subnuomos sutarčiai (po 23 metų) bus perduota ieškovei UAB „Šiaulių turgus" veikė savo rizika ir todėl negali turėti su tuo susijusių pagrįstų lūkesčių“. Teismas prieštarauja savo paties sprendime cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje.
3. Apeliantė nuomojamą žemės sklypą naudojo ir naudoja komercinės paskirties objektų eksploatavimui, todėl mano, kad nepagrįsta teismo išvada, jog žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Atitinkamai nepagrįstas ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p. bei Žemės įstatymo 9 str. 6 d., 14 d. pagrindu. Teismas faktiškai apribojo apelianto teisę naudoti valstybinę žemę pagal kitą nuomos sutartyje numatytą paskirtį – komercinės paskirties objektų statymą.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad „kiemo aikštelė nėra statinys su savarankiška paskirtimi, todėl jos savininkui valstybinė žemė ne aukciono tvarka negalėtų būti išnuomota“. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d. kiemo aikštelė yra laikoma savarankišku, unikalų numerį turinčiu statiniu.

             Trečiasis asmuo UAB „Senasis dvaras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo sprendime išdėstyti motyvai, argumentai ir išvados padarytos remiantis bylos medžiaga, išvardytais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, patvirtina, kad ieškovė visa apimtimi prarado 1999-09-30 sutartimi sulygtą teisę į valstybės vardu registruotą ir išnuomotą sklypą smulkaus verslo ir komercinės paskirties objektams statyti ir eksploatuoti. Mano, kad kiemo aikštelė nėra statinys su savarankiška paskirtimi, todėl valstybinės žemės išnuomojimas ne aukciono būdu negalimas. Subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą (CK 6.490 str. 1 d.).

             Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Šiaulių turgus“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl apribotų pravažiavimo Žemės sklype galimybių, kurios atsiras nutraukus Nuomos sutartį su UAB „Šiaulių turgus“. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 0,3590 ha Žemės sklypo dalyje yra nustatyti kelio servitutas ir teisės minėta dalimi ribotai naudotis kitais tikslais (visuomenės poreikiams) servitutas. Ši Žemės sklypo dalis patenka į plotą, kuris nebuvo išnuomotas UAB „Šiaulių turgus“ Žemės nuomos sutartimi.  Be to, UAB „Šiaulių turgus“, ne aukciono tvarką išsinuomojusi valstybinės žemės sklypą, privalėjo užtikrinti jo naudojimą laikantis imperatyvių teisės aktų nuostatų ir sudarydama žemės sklypo subnuomos sutartis bei statinių perleidimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, turėjo apsvarstyti šių sutarčių sąlygų atitiktį valstybinės žemės naudojimą reglamentuojančiomis nuostatoms ir įvertinti kilsiančias neigiamas pasekmes tuo atveju, jeigu šių nuostatų nebus laikomasi.

              Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad pagrindinis nuomos ir subnuomos sutarčių tikslas buvo ir yra – smulkaus verslo veiklos vykdymas. Pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės teisėtus lūkesčius. Teismas visiškai nenagrinėjo pačios sutarties sąlygų, dėl to ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nepagrįsta teismo išvada, kad kiemo aikštelė yra tik priklausinys, skirtas eksploatuoti pagrindiniams statiniams su savarankiška paskirtimi. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad UAB „Senasis dvaras“ perdavė kiemo statinius UAB „Imondesima“. Šis sandoris ginčijamas Šiaulių apygardos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

             CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 ddalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pagal apeliacinį skundą (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėdama apeliacinį skundą, kolegija pažymi, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuris iš esmės pripažino, jog apeliacine tvarka  skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas galutinai nustatė nuosavybės teisės ribas. Apeliantė nebeturi jokių jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių nuomotoje žemėje. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (26-39 b. l.). Kaip matyti iš to paties dokumento, vieninteliai nenugriauti statiniai, nurodyti 2.1 ir 2.21, nuosavybės teise priklauso UAB „Imondesima“. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nereikšminga laikė tą aplinkybę, kad vyksta ginčai dėl nuosavybės teisių į kiemo aikštelę, Šis apeliacinio skundo argumentas šiuo metu  tapo neesminis, kadangi įsiteisėjo apeliantės minimas  teismo sprendimas, kuriuo prokuratūros ieškinys atmestas. Bankrutavusi UAB „Senasis dvaras“ pardavė savo statinius UAB „Imondesima“, o ši neturi jokių įsipareigojimų apeliantei. Ji niekaip negali būti įpareigota grąžinti pastatytą kiemo aikštelę, kuri kaip įrenginys, o ne kaip žemės sklypas  be dangos, buvo įsigyta ne iš UAB „Šiaulių turgus“. Įsiteisėjusiame  teismo sprendime taip pat pripažinta, kad UAB „Šiaulių turgus“ pardavė šiuo metu bankrutavusiai UAB „Senasis dvaras“ kiemo aikštelę, o ne asfalto dangą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ne aukcione lengvatinėmis sąlygomis išnuomotas žemės sklypas, kuriame apeliantė  neturi jokių statinių ir įrenginių, negali būti toliau nuomojamas. Šiuo metu žemės sklypas gali būti suteikiamas UAB „Imondesima“, kuriai priklauso pastatas ir inžinerinis statinys – kiemo aikštelė. Detalūs apeliantės motyvai apie aikštelės dangos įrengimą ir jos perleidimo būtinybę  neturi jokios reikšmės bylos esmei, kadangi ginčas šiuo metu išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-249-154/2013, teisminio proceso Nr. 2-58-3-00567-2011-0). Ši byla apeliaciniame skunde minima kaip Nr.2-1256-71/2011.

Apeliantė nurodo, kad ji naudojasi nuomojamame žemės sklype suformuotu 4 metrų pločio pravažiavimu, esančių aplink visą gėlių paviljonų perimetrą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad paviljonai priklauso pačiai apeliantei, o naudojimasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos  Valstybinės žemės panaudos sutartimi gaunamu pravažiavimu nereiškia, kad šis pravažiavimas įeina į apeliantei išnuomoto žemės sklypo ribas (100 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad išnuomoto žemės sklypo apeliantė nenaudoja pagal paskirtį, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį. Šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti apeliantės argumento dėl jos galimybės statyti komercinės paskirties objektus, kadangi ji prarado teisę nuomotis patį žemės sklypą.

Pasisakydama dėl teisėtų lūkesčių principo, kolegija pripažįsta, kad apeliantės lūkestis toliau naudotis nuomotu žemės sklypu būtų visiškai pagrįstas, jei ji nebūtų ėmusis veiksmų, kuriais pati perleido nekilnojamąjį turtą UAB „Senasis dvaras“. Tokiu atveju kaip rūpestinga ir atidi verslininkė, apeliantė privalėjo numatyti tokio veiksmo pasekmes, kadangi Žemės nuomos įstatymas buvo priimtas  1994 metais, o jo nuostatos detalizuotas  1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260. Šiuo atveju apeliantės lūkesčiai nebuvo pažeisti atsakovės ar trečiojo asmens UAB „Senasis dvaras“ veiksmais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurių nebūtų išanalizavęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Sutikdama su motyvuotais pirmosios instancijos teismo argumentais, kartoti jų kolegija nemato pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

            Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                            Danutė Burbulienė

                                                                                                                         Vytautas Kursevičius

                                                                                                                         Birutė Simonaitienė