Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. K. skundą suinteresuotam  asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, 

n u s t a t ė:  

1.       Pareiškėjas G. K. pateiktu skundu prašo panaikinti ir pripažinti negaliojančiais suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2024 m. kovo 4 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nurodytus sprendimus.   

2.       Pareiškėjas G. K. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d., iškėlė UAB Šiaulių chirurginės pagalbos centras bankroto bylą, paskyrė L. B. nemokumo administratore.  Teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino G. K. kreditorinį reikalavimą, kuris pinigine išraiška sudaro 20 087,85 Eur. 2024 m. kovo 4 d. buvo šaukiamas pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio sprendimai yra įrašyti kreditorių susirinkimo protokole. Protokolas su priedais pareiškėjo atstovui el. paštu buvo atsiųstas 2024 m. kovo 7 d.

3.       Organizuojant pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, nulėmę neteisėtų sprendimų priėmimą. Be to, dalis protokole nurodytų sprendimų dėl materialiųjų aspektų (t. y. savo turinio) yra neteisėti, kas sąlygoja tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesų esminį pažeidimą. Todėl kreditorių usirinkimo priimti sprendimai yra naikintini.

4.       Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis kreditorių interesams atstovaujantis kreditorių savivaldos organas, nes jame sudaroma galimybė dalyvauti ir balsuoti visiems juridinio asmens kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas (JANĮ 43 str. 1 p., 45 str. 1 d.). Būtent kreditorių susirinkime juridinio asmens kreditoriai turi teisę pasisakyti jų kompetencijai priskirtais klausimais ir spręsti dėl nemokumo proceso eigos. Tam, kad kreditoriai galėtų įgyvendinti šią savo teisę, o kreditorių susirinkime priimami sprendimai būtų teisėti, turi egzistuoti įstatyme įtvirtintos prielaidos, grindžiamos reikalavimais, keliamais kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūrai. Kreditorių susirinkimus šaukia nemokumo administratorius (JANĮ 46 str. 2 d.), todėl šis subjektas privalo gebėti pagrįsti, jog visi kreditoriai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo informuoti laikantis JANĮ nustatytos tvarkos. Tokia nemokumo administratoriaus pareiga išplaukia iš JANĮ 52 str. 3 d. 2 p. įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, jog prie kreditorių susirinkimo protokolo turi būti pridėti dokumentai, kuriais įrodoma, kad kreditoriai laiku buvo informuoti apie kreditorių susirinkimo sušaukimą.

5.       JANĮ yra įtvirtinti reikalavimai, kokia tvarka kreditoriai turi būti informuojami apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. JANĮ 47 str. 2 d. nustato galimus alternatyvius informavimo apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą būdus – pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Ta pati teisės norma nustato papildomą imperatyvų reikalavimą, jei toks pranešimas siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis – turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Griežtesni reikalavimai, taikomi informavimui apie pirmąjį kreditorių susirinkimą, nėra atsitiktiniai, o yra nukreipti į tikslą užtikrinti ir tuo pačiu įsitikinti, kad elektroninių ryšių kanalais siunčiama informacija adresatus iš tiesų pasiekia.

6.       Administratorė apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą bendrovės kreditorius informavo elektroninių ryšių priemonėmis – 2024 m. vasario 16 d. datuojamame pranešime yra nurodyta, jog jis siunčiamas el. paštu. Tokiu atveju administratorė privalėjo prie protokolo pridėti ne tik pranešimo išsiuntimą patvirtinančius el. laiškus, bet ir iš kreditorių gautus patvirtinimus apie tokio dokumento gavimą bei informaciją, kaip buvo nustatyta pranešimus gavusių asmenų tapatybė. Administratorė šių įrodymų kartu su protokolu nepateikė, nors pareiškėjas to prašė. Toks administratorės elgesys sudaro pagrindą teigti, kad ji nevykdė pareigos, laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, tinkamai pranešti kreditoriams apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą bei tinkamai apskaityti balsavimo rezultatus.

7.       Pirma, protokole yra užfiksuota, kad pirmajame kreditorių susirinkime apskritai nedalyvavo bendrovės kreditoriai, kurių teisme patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 51 690,99 Eur (arba 38,23 proc. visų teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų). Nesant įrodymų, kad šiems kreditoriams buvo išsiųsti el. laiškai apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, buvo gauti jų patvirtinimai apie pranešimo gavimą ir nustatyta jų tapatybė, visi šie kreditoriai negali būti laikomais tinkamai informuotais apie minėtą kreditorių susirinkimą. Pirmajame kreditorių susirinkime tie kreditoriai, kurie yra nurodyti kaip „nedalyvavę“, sudaro 38,23 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų, ir jie būtų turėję lemiamą įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui.

8.       Antra, tiek informuojant kreditorius apie šaukiamą susirinkimą (JANĮ 47 str. 2 d.), tiek jiems balsuojant (JANĮ 51 str. 5 d.) elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu), turi būti nustatinėjama asmens tapatybė. JANĮ nenustato būdų, kaip turi būti vykdomas asmens tapatybės nustatymas, todėl pagal įstatymo analogiją turi būti taikomas teisės aktas, reglamentuojantis asmens tapatybės nustatymo procesą, kai asmuo fiziškai nedalyvauja. Galimus tapatybės nustatymo būdus išskiria  Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) 11 str. 1 d.

9.       Pareiškėjas neturi duomenų, kokius veiksmus ir metodus taikė administratorė kreditorių tapatybei nustatyti tiek siunčiant jiems pranešimus apie pirmąjį kreditorių susirinkimą, tiek apskaitant iš anksto raštu balsavusių kreditorių balsus. Tačiau pagal analogiją taikomo PPTFPĮ numatytus būdus galima nustatyti tik dviejų bendrovės kreditorių, kurie pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavo balsuodami raštu iš anksto, tapatybę (t. y. pareiškėją ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių). Tik šie kreditoriai, naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis, balsavimo raštu dokumentus pasirašė kvalifikuotais elektroniniais parašais. Todėl galima nustatyti šių kreditorių (juos atstovaujančių asmenų) tapatybę ir įsitikinti, kada ir kas tuos dokumentus sudarė bei pasirašė. Atsiliepime į skundą nėra nieko pasisakoma, kokiais veiksmais ir metodais nemokumo administratorė nustatinėjo visų 2024 m. kovo 4 d. dalyvavusių ir balsavusių kreditorių tapatybę. Visi kiti kreditoriai, kurie buvo priskirti prie dalyvaujančių pirmajame kreditorių susirinkime, jokių savo tapatybės identifikavimo būdų elektroninių ryšių priemonėmis nenaudojo – ant balsavimo raštu dokumentų tiesiog yra fizinių parašų kopijos.

10.       Šiuo aspektu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, susiję su pirmojo susirinkimo sušaukimu, dėl ko didelei daliai kreditorių buvo sudarytos kliūtys dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo valią. Tuo pačiu didelės dalies kreditorių balsai susirinkime nepagrįstai buvo apskaityti, nors nebuvo laikytasi balsavimui raštu elektroninių ryšių priemonėmis nustatytų privalomų reikalavimų. Nesant šių pažeidimų ginčijami sprendimai nebūtų buvę priimti.

11.       Iš nemokumo administratorės pateikto AB Lietuvos pašto kvito matyti, kad 2024 m. vasario 17 d. buvo siunčiami iš viso 9 laiškai. Kartu su atsiliepimu yra pateikta lentelė „Šiaulių chirurginės pagalbos centras skolos darbuotojams 2022-12-31“, kurije nurodomi darbuotojų duomenys (įskaitant adresus). Šioje lentelėje nei prie vieno iš darbuotojų nėra nurodomas adresas – (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Tačiau tokie adresai yra įtraukti į AB Lietuvos paštas kvitą. Iš to galima spręsti, kad registruoti laiškai dėl šaukiamo pirmojo kreditorių susirinkimo galėjo būti siųsti 7 kreditoriams.

12.       Atsakovė kartu su atsiliepimu yra pateikusi ištraukas iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) apie kreditoriams siųstus el. laiškus dėl 2024 m. kovo 4 d. šaukiamo pirmojo kreditorių susirinkimo (iš viso 30 el. laiškų). Taigi bendrovės nemokumo administratorė didžiajai daliai kreditorių informaciją apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą siekė pateikti elektroniniu būdu. Kaip minėta, informuojant kreditorius apie pirmąjį kreditorių susirinkimą elektroninių ryšių priemonėmis yra privaloma gauti jų patvirtinimą apie pranešimo gavimą. Iš nemokumo administratorės į bylą pateiktų el. laiškų analizės matyti, jog patvirtinimai apie pranešimo gavimą iš didelės dalies kreditorių nebuvo gauti. Patvirtinimai nebuvo gauti iš šių kreditorių, kurie vėliau ir nedalyvavo 2024 m. kovo 4 d. pirmajame kreditorių susirinkime: V. P., V. T.,  M. Š., A. S., A. G., J. G., L. M., V. G., G. B., A. Č., R. E.,  I. G., L. K.. Pagal pateiktus duomenis vieno iš kreditorių (t.y. E. K.) apskritai jokia forma (nei el. paštu, nei registruotu laišku) nebuvo bandoma informuoti apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą.

13.       Administratorės veiksmai taip pat akivaizdžiai prieštarauja JANĮ įtvirtintam kreditorių lygiateisiškumo principui, kuris reikalauja, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams turi būti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (JANĮ 3 str. 1 d. 2 p.), bei JANĮ įtvirtinamam bendrajam skaidrumo principui, kuriuo pripažįstama kiekvieno nemokumo procese dalyvaujančio asmens teisė gauti informaciją apie nemokumo procesą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją (JANĮ 3 str. 1 d. 3 p.). Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu (t. y. kolektyviniu siekiu kuo didesne apimtimi patenkinti visų kreditorių reikalavimus). Esant tokiai situacijai, teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo pagal pareigas (ex officio). Taigi vien tik šiuo pagrindu visi protokole nurodyti pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimai teismo turėtų būti panaikinti kaip neteisėti.

14.       JANĮ kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Tam, kad kreditoriai turėtų galimybes priimti jų interesus labiausiai atitinkančius sprendimus, jiems turi būti pateikta ta informacija, kuri yra svarbi svarstomais klausimais (jų turiniui) ir tuo pačiu yra reikšminga kreditorių valios susiformavimui. Kadangi kreditorių susirinkimus šaukia nemokumo administratorius (JANĮ 46 str. 2 d.), būtent šis subjektas privalo vykdyti kreditorių informavimo pareigą, kuri, be kita ko, apima bendrąjį reikalavimą suprantama ir aiškia forma kreditoriams pateikti duomenis apie sprendimų projektus ir jų turinį. Šiuo atveju administratorės netinkami ir neteisėti veiksmai, organizuojant bei vykdant 2024 m. kovo 4 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą, pasireiškė keliais aspektais.

15.       Pirma, MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ 2024 m. vasario 29 d. pateikė administratorei siūlymą bendrovės bankroto proceso metu bendrovės turto ir dokumentų laikymui (saugojimui) panaudoti mažajai bendrijai priklausančias negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), už 500,00 Eur sumą iki bendrovės bankroto proceso pabaigos. Į pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkę (3 klausimas) buvo įtrauktas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas su tokiomis išlaidų eilutėmis: ,,sandėlio nuoma turto saugojimui, iki bus parduotas turtas - 2178,00, dokumentų sutvarkymo ir parengimo naudojimui išlaidos, patalpų nuoma medicininių kortelių saugojimo išlaidos - 1102,50 Eur‘‘. Administratorė bendrovės kreditorių niekaip neinformavo apie MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ pateiktą pasiūlymą ir nepateikė jo svarstyti pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime. Tokie administratorės veiksmai nėra suderinami su bankroto proceso tikslais bei šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises ir interesus.

16.       Bendrovės nemokumo administratorė informacijos kreditoriams neteikimą bando pateisinti tuo, kad MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ yra draudžiama verstis ne medicinine praktika. Atsiliepime yra nurodoma neva MB ,,Chirugijos klinika‘‘ dėl jai išduoto higienos paso jokios kitos veiklos vykdyti negali. Toks vertinimas yra nepagrįstas. Leidimas-higienos pasas yra dokumentas, liudijantis, kad bendrovė užtikrina tinkamas ūkinės-komercinės veiklos sąlygas, atitinkančias visuomenės sveikatos ir saugos reikalavimus. Tačiau jis niekaip neriboja ūkio subjekto teisės užsiimti bet kokia kita nedraudžiama veikla.

17.       Nemokumo administratorė nurodė, kad neva MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ pateiktame pasiūlyme nebuvo nurodytos patalpų charakteristikos (pvz., plotas, kuriuo galima naudotis; ar patalpos turi atskirą įėjimą; ar patalpos saugomos signalizacija; ar yra galimybės patekti į patalpas ne darbo metu). Nemokumo administratorė tik atsiliepime į skundą ėmė teigti, kad MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ pasiūlyme turėjo atsispindėti tikslesnė informacija dėl patalpų. Tuo atveju, jei nemokumo administratorė manė, jog yra būtina kažkokia papildoma informacija, ji galėjo jos iš karto paprašyti, tačiau tas nebuvo daroma.

18.       Administratorė apie MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ pateiktą pasiūlymą dėl turto laikymo (saugojimo) jos valdomose patalpose, kas leistų administravimo išlaidas sumažinti daugiau nei 3 tūkstančiais eurų, kreditorių niekaip neinformavo, todėl neteisėtai ribojo bendrovės kreditorių susirinkimo teisę spręsti tuos klausimus. Administratorė 2024 m. kovo 1 d. atsakyme nurodė, jog bendrovės turto ir dokumentų laikymas patalpose „daugiau nei neatitiktų JANĮ numatytiems tikslams bankroto procese“ (citata), kadangi pareiškėjas yra kreditorius ir tuo pačiu MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ (duomenys neskelbtini). Tačiau teisės aktai nenustato draudimo nemokumo administratoriui bankrutuojančio juridinio asmens turtą ir/ar dokumentus laikyti patalpose, priklausančiose trečiajam asmeniui, kurio valdyme dalyvauja bankrutuojančios įmonės kreditorius.

19.       Antra, vykdant pasirengimą kreditorių susirinkimui, JANĮ nustato reikalavimus, kokio pobūdžio duomenys privalo būti įtraukti į pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Vienas iš tokių reikalavimų – kartu su pranešimu turi būti pateikta balsavimo iš anksto dokumento forma (JANĮ 47 str. 5 d. 7 p.). Balsavimo raštu biuletenyje koncentruotai (aiškiai) yra pateikiama esminė informacija (t. y. nurodomi siūlomi sprendimų projektai), dėl kurios kreditoriai, pageidaujantys susirinkime dalyvauti iš anksto, gali išreikšti savo valią.

20.       Pareiškėjas po to, kai el. paštu buvo atsiųstas pranešimas apie šaukiamą 2024 m. kovo 4 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą, administratorei pateikė siūlymą su alternatyviais sprendimų projektais 3, 5 ir 7 darbotvarkės klausimais. Administratorė 2024 m. vasario 28 d. parengė pranešimą, skirtą bendrovės kreditoriams, informuojant apie gautus pareiškėjo pasiūlymus. Prie šio pranešimo buvo pridėtas ir papildytas balsavimo raštu biuletenis, tačiau jis buvo parengtas netinkamai. Balsavimo raštu biuletenyje nebuvo aprašyti pareiškėjo pateikti siūlymai, o grafoje „Nutarimo projektas“ tiesiog buvo lakoniškas prierašas „Pridedama PRAŠYMAS dėl projektų įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę 2024 m. vasario 26 d.“. Šiame esminiame dokumente, pagal kurį kreditoriai priima savo sprendimą dėl balsavimo, nebuvo atskleista, koks yra kitas siūlomo sprendimo projekto turinys.

21.       Pareiškėjas administratorei buvo pateikęs prašymą ištaisyti balsavimo raštu biuletenio formos trūkumus, tačiau ji patikslinti balsavimo raštu biuletenį atsisakė dėl likusio neva per trumpo laiko iki susirinkimo bei tariamu šio dokumento informatyvumu. Pareiškėjo įsitikinimu ir per likusį laiką (t. y. nuo 2024 m. vasario 29 d.) buvo galima pateikti balsavimo raštu biuletenius pagal patikslintą šio dokumento formą. Juolab, kad net nėra aišku, ar iki prašymo parengimo (t. y. 2024 m. vasario 29 d.) administratorė buvo sulaukusi išankstinio balsavimo biuletenių pagal administratorės parengtą formą.

22.       Protokole nurodyti sprendimai 3, 5 ir 7 darbotvarkės klausimais yra neteisėti ir dėl materialiųjų aspektų (turinio). Pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami ir dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Pirmajame kreditorių susirinkime priimti sprendimai 3, 5 ir 7 darbotvarkės klausimais šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises ir bendrovės interesus ir nėra suderinami su bankroto proceso tikslais.

23.       Dalis išlaidų, kurios buvo įtrauktos į administratorės parengtą administravimo išlaidų sąmatos projektą, pagal kurį neva buvo priimtas sprendimas, yra nebūtinos ir neprotingai bei neproporcingai didelės. Nemokumo administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks jų išlaidų dydis yra reikalingas norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Visos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t.y. jos turi būtinos bankroto procedūroms atlikti. Racionalus bankrutuojančio juridinio asmens lėšų (turto) naudojimas atitinka visų kreditorių bendrą interesą ir leidžia įgyvendinti esminį bankroto proceso tikslą, t.y. didesnę juridinio asmens turto dalį nukreipti kreditorių reikalavimų tekinimui. Pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimo 3 darbotvarkės klausimu turinys prieštarauja minėtiems reikalavimams.

24.       Pirma, administratorės parengtoje administravimo išlaidų sąmatoje yra nurodoma, kad 1000,00 Eur (+ PVM) išlaidos bus patirtos už teisines paslaugas. Administratorė šioms  išlaidoms pagrįsti nurodo, jog bendrovė trečiojo asmens statusu dalyvauja vienos civilinės bylos procese (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-15-1119/2024). Administratorė, kas yra aiškiai ir tiesiogiai nurodyta pačios administratorės 2024 m. vasario 12 d. ataskaitoje, neplanuoja ginčyti sandorių, inicijuoti proceso dėl tyčinio bankroto, reikšti ieškinių ir imtis kitų teisinės gynybos priemonių bendrovės ir jos kreditorių naudai (ataskaitos XIII, XV ir XVI skyrius). Administratorės įvardinta civilinė byla yra pradėta pagal pareiškėjo, kaip bendrovės akcininko, ieškinį buvusiam bendrovės vadovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo. Pats ieškinys yra pareikštas bendrovės naudai, t. y. reikalaujant priteisti žalos atlyginimą būtent bendrovei. 

25.       Bendrovė dalyvauja šios civilinės bylos procese trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, tokio procesinio vaidmens pirmiau įvardytomis sąlygomis turėjimas (t. y. turint omenyje tą aspektą, kad ieškinys yra pareikštas pačios bendrovės naudai, todėl bendrovė neišvengiamai tiesiog turėtų palaikyti ieškovo poziciją)  teisinių paslaugų poreikio. Todėl išlaidos už teisinę pagalbą yra nebūtinos, todėl jos į administravimo išlaidų sąmatą neturėtų būti įtraukiamos.

26.       Antra, administratorės parengtoje administravimo išlaidų sąmatoje yra nurodyta, kad 800,00 Eur (+ PVM) išlaidos bus patirtos, tvarkant ir archyvuojant bendrovės veiklos dokumentus. Nurodytos sąmatos 6 ir 10 punktuose apima bendrovės veiklos dokumentų tvarkymą ir archyvavimą, todėl išlaidos, išskirtos sąmatos 5 punkte, vertintinos kaip perteklinės išlaidos, todėl jos papildomai į administravimo išlaidų sąmatą neturėjo būti traukiamos.

27.       Trečia, administratorė parengtoje administravimo išlaidų sąmatoje teigia, jog 36 000,00 Eur (+ PVM) išlaidos bus patirtos tvarkant ir archyvuojant specialiuosius bendrovės veiklos dokumentus, t. y. medicinos korteles. Administratorė šioms išlaidoms pagrįsti nurodo, jog ji kreipėsi į tris subjektus, turinčius licenciją dokumentų tvarkymo ir archyvavimo paslaugoms teikti, ir vienas subjektas sutiko suteikti atitinkamas paslaugas už pirmiau įvardytą kainą.  Administratorė neatskleidė kriterijų, kurie nulėmė jos pasirinkimą dėl subjektų, kuriems buvo pasiūlyta teikti bendrovės veiklos dokumentų archyvavimo paslaugas. Šiuo atveju vos 3 potencialių tiekėjų apklausa nepatvirtina fakto, jog tokio pobūdžio paslaugų negalima įsigyti už mažesnę kainą, nes licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašas yra pakankamai platus (https://archyvai.lrv.lt/lt/licencijavimas-ir-ukio-subjektuprieziura/dokumentu-tvarkymo-paslaugos-teikejai/). Todėl administratorės pasirinkimas kelia abejonių skaidrumo aspektu. Paties subjekto, sutikusio teikti atitinkamas paslaugas, t. y. R. V., pasiūlymas yra visiškai nepagrįstas, t. y. nėra aišku, kaip ir kodėl nustatyta atitinkama paslaugų kaina. Be to, pati paslaugų kaina (36 000,00 eurų  (+ PVM)), net ir turint omenyje didelį tvarkytinų dokumentų skaičių, yra objektyviai neprotingai didelė ir neproporcinga teiktinoms paslaugoms.

28.       Bendrovė dar 2023 m. birželio mėn. neteko licencijos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, todėl specialieji veiklos dokumentai – pacientų medicinos kortelės – turėjo būti sutvarkyti dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Administratorė neturėjo apskritai priimti nesutvarkytų dokumentų iš buvusio bendrovės vadovo, o juos priėmus, jų tvarkymo išlaidos turi būti kompensuotos buvusio bendrovės vadovo, neužtikrinusio savalaikio dokumentų sutvarkymo, lėšomis, o ne bendrovės kreditorių sąskaita, įtraukiant aptariamų dokumentų tvarkymo ir archyvavimo išlaidas į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą.

29.       Ketvirta, administratorės parengtoje administravimo išlaidų sąmatoje yra nurodyta, kad 1453,50 euro (+ PVM) išlaidos bus patirtos už transporto paslaugas. Administratorės pateiktas šių išlaidų pagrindimas suponuoja, kad tokios išlaidos bus patirtos, administratorei keliaujant iš Naujosios Akmenės į Šiaulius bendrovės dokumentų pervežimo, turto apžiūrų tikslais. Pažymėtina, kad pačios administratorės pateikti dokumentai rodo, kad iš esmės visoms paslaugoms, susijusioms su bendrovės bankroto procesu, teikti yra pasitelktas trečiasis asmuo MB ,,In Solidum‘‘. MB ,,In Solidum‘‘ buveinė yra ir kartu ši bendrija veikia Šiaulių mieste. Paslaugų teikimo sutarties turinys patvirtina, kad būtent šis subjektas teiks (suteikė) dokumentų pervežimo paslaugas, taip pat organizuos turto apžiūras. Vadinasi, kelionės iš Naujosios Akmenės į Šiaulius išlaidos nėra būtinos teikiant šias paslaugas. Be to, juridinio asmens vadovas turi pareigą perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą ir dokumentus (JANĮ 57 str. 1 d.). Administratorė nereikalaudama, kad buvęs bendrovės vadovas savo sąskaita organizuotų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą ar kompensuotų išlaidas, susijusias su turto ir dokumentų perdavimu, prisiėmė atitinkamų išlaidų atsiradimo riziką.

30.       Penkta, administratorės parengtoje administravimo išlaidų sąmatoje yra nurodyta, kad 1102,50 Eur (+ PVM) išlaidos bus patirtos tvarkant ir archyvuojant dokumentus, nuomojant patalpas, skirtas medicinos kortelėms saugoti. Tačiau administratorė niekaip nepagrindė, jog tos pačios patalpos, kurios yra nuomojamos bendrovės, turtui laikyti ir saugoti, negali būti naudojamos ir medicinos kortelėms saugoti ir laikyti. Nėra aišku, ar medicinos kortelės yra faktiškai laikomos atskirose (t. y. ne tose pačiose, kuriose yra laikomas turtas) patalpose. Be to, medicinos kortelės bus perduotos trečiajam asmeniui, kad būtų suarchyvuotos, todėl dar ir šiuo aspektu egzistuoja pagrindas abejoti patalpų šioms kortelėms laikyti ir saugoti reikalingumu (būtinumu).

31.       5 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas, nustatantis sąlygas, kokia tvarka kreditoriai administratorės galės reikalauti informacijos, susijusios su bendrove ir jos veikla. Pareiškėjo įsitikinimu, administratorės parengta informacijos teikimo, kreditorių susirinkimo šaukimo ir balsavimo tvarka taip pat yra nepagrįsta keliais aspektais: per ilgi informacijos teikimo terminai (tvarkos 2 punktas); neprotingai ir neproporcingai dideli informacijos teikimo įkainiai (tvarkos 5 ir 8 punktai).

32.       Tokių didelių įkainių (1,48 euro už vieno dokumento lapo kopiją, 70,00 eurų už valandą už dokumentų patikrinimą) taikymas vertintinas kaip sąmoningas administratorės siekis riboti kreditorių teisę į informaciją ir kartu kitų iš išplaukiančių teisių įgyvendinimą. Dokumentų kopijavimo paslaugos rinkoje siekia apie 0,10 Eur už lapą, todėl informacijos teikimo kaštai turėtų būti siejami su realiai patirtomis išlaidomis, ką pareiškėjas savo sprendimo projektu ir siūlė. Kreditoriams galimybė susipažinti su bendrovės veiklos dokumentais be dirbtinai kuriamų ribojimų (t. y. ypač didelių ir neprotingo dydžio informacijos teikimo kaštų) yra itin svarbi, kadangi administratorė kreditoriams pateiktoje ataskaitoje yra nurodžiusi, jog ji pati jokių teisinių priemonių, kurios būtų nukreiptos į kreditorių teisių ir interesų apsaugą (pvz., ginčijant sandorius, teikiant buvusių bendrovės valdymo organų atžvilgiu ieškinius dėl žalos atlyginimo ir pan.) nesiims. Toks kreditorių teisės gauti informaciją varžymas, kaip jis yra apibrėžtas administratorės parengtoje tvarkoje, yra nepagrįstas ir nesuderinamas nei su bankroto tikslais ar kreditorių interesų apsauga, nei su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

33.       Pirmojo kreditorių susirinkimo 7 darbotvarkės klausimu („Dėl turto pardavimo“) priimtas sprendimas, nustatantis bendrovės turto pardavimo sąlygas. Šis sprendimas buvo priimtas pagal administratorės parengtą sprendimo projektą. Kiek tai susiję su ilgalaikiu turtu, administratorė buvo numačiusi, jog ilgalaikis turtas bus parduodamas pagal analogiško turto kainas, pasiūlant jį įsigyti ne mažiau kaip 5 potencialiems pirkėjams. Bendrovės ilgalaikis turtas daugiausia susideda iš specifinio turto, t. y. medicinos įrangos, todėl būtų ypač sudėtinga (galimai netgi apskritai neįmanoma) administratorės vardintu būdu, t. y. pagal analogiško turto rinkos kainas, nustatyti bendrovei priklausančio turto kainą. Todėl vien šiuo aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti, kad administratorės pasiūlyta ilgalaikio turto pardavimo tvarka nėra tinkama. Tokio turto vertei nustatyti yra akivaizdžiai reikalingos specialiosios žinios, todėl turėtų būti pasitelktas ekspertas.

34.       Administratorės parengta turto pardavimo tvarka yra neskaidri tuo aspektu, kad nėra aišku, kokiems ir kokiu būdu atrinktiems potencialiems pirkėjams būtų siūloma įsigyti bendrovės ilgalaikį turtą. Tokiu būdu yra sukuriamos sąlygos administratorei piktnaudžiauti savo statusu, kartu nepagrįstai siaurinant potencialių turto pirkėjų sąrašą ir suvaržant galimybes parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą. Siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrią bendrovei priklausančio turto pardavimo procedūrą, kurios įgyvendinimas sudarytų sąlygas parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą, bendrovei priklausantis ilgalaikis turtas turi būti pardavinėjamas varžytynėse.

35.       Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘, atstovaujamas nemokumo administratorės L. B., su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad pagal JANĮ 46 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius. BUAB "Šiaulių chirurginės pagalbos centras" kreditorių susirinkimas sušauktas nepažeidžiant JANĮ 47 straipsnio 1 dalies, jog apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne maţiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Bendrovės kreditoriai apie rengiamą susirinkimą buvo informuoti 2024 m. vasario 17 d., pranešimai apie 2024 m. kovo 4 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą kreditoriams buvo išsiųsti elektroniniu paštu ir registruotais laiškais, ką patvirtina pateikiami duomenys iš Lietuvos pašto - registruotais laiškais išsiųti pranešimai ir elektroniniu paštu išsiųsti elektroninio pašto kreditorių adresais, adresai identifikuoti. Tais pačiais elektroninio pašto adresais buvo komunikuojama su darbuotojais (kreditoriais) keliant bankroto bylą ne teismo tvarka, todėl nėra pagrindo abejojimui, jog kreditoriai apie vyksiantį susirinkimą informuoti JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu – likus ne maţiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.

36.       Kreditorius G. K. pasinaudojo kreditoriaus teise, reglamentuota JANĮ 43 str. 2 punkte, ir 2024 m. vasario 27 d. 16.07 val. buvo gauti dokumentai - kreditoriaus G. K. siūlymai dėl kreditorių susirinkimo, kuris įvyks 2024 m. kovo 4 d. 8:00 val., adresu AB „Naujasis kalcitas“ J. D. 2K, II aukštas, N.Akmenė, darbotvarkės svarstomų klausimų. Prašyme buvo prašoma papildyti susirinkimo darbotvarkės 3, 5 ir 7 klausimus alternatyviais kreditoriaus G. K. pasiūlymais. Papildyta susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl darbotvarkės tvirtinimo; 2. Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai; 3. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas; * 3. Kreditoriaus G. K. siūlymas; 4. Bazinio atlygio tvarkos tvirtinimas; 5. Informacijos teikimo, kreditorių susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarkos tvirtinimas; * 5.Kreditoriaus G. K. siūlymas; 6. Dėl juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto; 7. Dėl turto pardavimo; * 7.Kreditoriaus G. K. siūlymas.

37.        2024-02-28 kreditoriams buvo išsiųsta papildyta darbotvarkė alternatyviais klausimais, kreditoriams prie pranešimo buvo pateiktas ir balsavimo biuletenis su alternatyviais kreditoriaus pasiųlytais 3,5 ir 7 nutarimų projektais. 2024-02-28 kreditoriams pranešimas išsiųstas elektroninias adresais ir 7 kreditoriams paštu registruota korespondencija (2024-02-28 dokumentas pridedamas). Pareiškėjas pateikė administratorei ne naujus sprendimų projektus, bet alternatyvius siūlymus jau esantiems darbotvarkės klausimams 3, 5 ir 7.

38.       Kreditorius G. K. 2024 m. kovo 1 d. 15 val. 44 min. nemokumo administratorei pateikė įmonės MB ,,Chirurgijos klinika‘‘, (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbti) yra kreditorius G. K., pasiūlymą dėl patalpų nuomos BUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ turtui ir įmonės dokumentams sandėliuoti ir saugoti. (duomenys neskelbtini) G. K. prašė informuoti bendrovės kreditorius apie gautą siūlymą, bet daugiau nei akivaizdu, kad likus mažiau nei pusei darbo dienos, 2024-03-01 (savaitės diena penktadienis) iki BUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2024-03-04 kreditorių susirinkimo (savaitės diena pirmadienis), kreditoriui G. K. ir jo advokatui R. B. buvo žinoma, kas yra protingas/neprotingas terminas reikalauti nemokumo administratoriaus į pirmadienį vyksiančio susirinkimo darbotvarkę įtraukti kreditoriaus G. K. pasiūlymą dėl jo įmonės nuomojamų patalpų. Pareiškėjas savo siūlymą dėl patalpų nuomos MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ galėjo pateikti nemokumo administratoriui nuo 2024 m. sausio 9 d., kai teismas patvirtino 20 087,85 Eur dydžio G. K. kreditorinį reikalavimą.

39.       Nepagrįsti kaltinimai nemokumo administratoriui buvo mesti ir 2024-03-08 pateiktame prašyme sušaukti kreditorių susirinkimą, inicijuotą kreditoriaus G. K., dėl įmonės MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ nuomojamų patalpų ir pakeisti bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, kurią parengė administratorė. Kadangi 2024-03-21 kreditorius G. K. apskundė 2024-03-04 įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus 3, 5 ir 7 darbotvarkės klausimais, kur taip pat buvo nagrinėti ir G. K. alternatyvūs 3, 5 ir 7 darbotvarkės klausimai, visų šiais klausimais priimtų sprendimų vykdymas yra sustabdytas.

40.       MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ nėra pateikusi duomenų, kokią kvadratūrą gali išnuomoti turto ir dokumentų saugojimui, nepateikė informacijos apie atskirą įėjimą į siūlomas patalpas ir ar tos patalpos saugomos signalizacija, nepateikė informacijos, ar yra galimybės administratoriui patekti į patalpas įmonės ne darbo metu. Nemokumo administratoriui tenka visa atsakomybė pagal įstatymą bankrutuojančio juridinio asmens turtą ir/ar dokumentus laikyti patalpose, kurios yra garantuojamas saugumas. Siūlomos patalpos priklauso trečiajam asmeniui kreditoriui G. K., kuris susijęs su bankrutuojančios įmonės bankroto procesu tiesiogiai.

41.       Vadovaujantis JANĮ 51 str. 1 d., kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė, kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Nemokumo administratorius parengė 2024-03-07 kreditorių susirinkimo protokolą ir jį su pridedamais dokumentais per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos pateikė kreditoriams. Todėl kreditorių interesai nebuvo pažeisti, visų kreditorių teisė dalyvauti ir balsuoti susirinkime buvo užtikrinta.

42.       Pirmajam kreditorių susirinkimui buvo teiktas 3 darbotvarkės klausimas („Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“). Nemokumo administratorius motyvuotai pagrindė, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks jų išlaidų dydis yra reikalingas, norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Dėl 3 p. išlaidų ,,Teisinės paslaugos ir konsultacijos, procesinių dokumentų ruošimas, atstovavimas teisme pagal faktą‘‘ G. K. nuomonė, neigiant būtinumą atstovauti byloje bendrovę, pažeidžia bendrovės bei kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

43.       Dėl 5 p. administratorės prašoma išlaidų suma būtina bendrovės perimtų dokumentų paruošimo, sutvarkymo ir perdavimo į archyvą. Dokumentai tvarkomi pagal Vyriausiojo archyvaro tarnybos likviduojamų įmonių dokumentų perdavimo į archyvą tvarką. Pareiškėjo siūloma įmonė neturi Vyriausiojo archyvaro tarnybos išduotos licenzijos dokumentams tvarkyti. Dėl 6p. Specialiosios veiklos dokumentų (medicininės asmens kortelės trijų rūšių, 51 981 vnt.) archyvavimo ir perdavimo tolesniam saugojimui išlaidos sudaro 36 000,00 Eur. 

44.       Viena iš paskirto nemokumo administratoriaus funkcijų bankroto procese - perduoti saugotinus likviduoto dėl bankroto juridinio asmens dokumentus archyvui (JANĮ 66 str. 1d. 16 p.). Likviduojamos privataus juridinio asmens veiklos dokumentai, kurių saugojimo terminas nustatytas teisės norminiuose aktuose, nėra pasibaigęs, jie turi būti perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje buvo privataus juridinio asmens buveinė, iki jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Tik dokumentų tvarkymo paslaugos teikėjas, veikiantis pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos išduotą Dokumentų tvarkymo paslaugos licenciją, gali teikti dokumentų tvarkymo paslaugą. Nemokumo administratorius kreipėsi į 4 Dokumentų tvarkymo paslaugos licenciją turinčius asmenis: UAB ,,Algsta‘‘, UAB ,,Investum Lt‘‘, R. V., UAB ,,Skolų bankas‘‘. Pasiūlymą dėl BUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras” dokumentų – specialios veiklos dokumentų sisteminimo, bylų tvarkymo ir bylų apskaitos rengimo teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, nustatyta tvarka pateikė R. V., neišvežant dokumentų iš saugojimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) (nuomuojamos patalpos) ir laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų už 36 000,00 Eur.

45.       Pareiškėjo siūloma įmonė, kuri galėtų sutvarkyti minimą archyvą, yra ta pati įmonė, kuri tvarkė apskaitą UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘, MB ,,Konsultacijos ir apskaita‘‘ neturi licenzijos dokumentų archyvų tvarkymui. Pareiškėjo teiginiai, kad administratorė neturėjo apskritai priimti nesutvarkytų dokumentų iš buvusio bendrovės vadovo arba, priėmus tokius dokumentus, jų tvarkymo išlaidos turi būti kompensuotos buvusio bendrovės vadovo, nepagrįsti, nes likviduojamos įmonės dėl bankroto dokumentus privalo perduoti į archyvą administratorius. Todėl išlaidos, kurios reikalingos archyvui sutvarkyti, yra būtinos.

46.       Dėl 9 p. administratorės parengtoje administravimo išlaidų sąmatoje yra nurodyta, kad 1453,50 Eur (+ PVM) išlaidos bus patirtos už transporto paslaugas. Išlaidos reikalingos administratoriui tiesioginiam darbui dėl turto pardavimo, dokumentų pervežimo į archyvą ir visa, kas susieta su bankrutuojančios įmonės bankroto procedūromis. Suma prašoma visam bankroto procesui, o teikiant atsiskaitymą kreditoriams galutinėje ataskaitoje pateikiama pagal faktą patirtos išlaidos. Minimos išlaidos yra planuojamos išlaidos. Pasitelkto trečiojo asmens MB ,,In Solidum‘‘ buveinės registravimo adresas yra Šiaulių mieste, tačiau įmonė veiklą vykdo Naujoje Akmenėje adresu (duomenys neskelbtini), AB ,,Naujasis Kalcitas‘‘.

47.       Dėl 10 p. 1 102,50 Eur (+ PVM) išlaidos bus patirtos tvarkant ir archyvuojant dokumentus, nuomojant patalpas, skirtas visiems įmonės dokumentams saugoti. Dokumentų sutvarkymo ir parengimo naudojimui išlaidos, patalpų nuoma medicininių kortelių saugojimo išlaidos per 1 mėnesį kainuoja 73,50 Eur , tai suma visam bankroto procesui . Likvidavimas įmonės dėl bankroto trunka 12 mėnesių nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, procesas prasidėjo 2023-11-17 ir jau trunka 16 mėnesių, todėl prašoma suma 1 102,50 Eur jau per maža reikiamoms išlaidoms. Taigi, nemokumo administratoriaus prašoma išlaidų sąmata yra pagrįsta ir neperteklinė.

48.       Susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas, nustatantis sąlygas, kokia tvarka kreditoriams teikiama informacija, susijusi su bankroto procesu, kreditorių susirinkimų šaukimo tvarka, balsavimas elektroninėmis priemonėmis. Tvarka yra parengta vadovaujantis JANĮ reglamentavimu bei kitais teisės aktais ir, atsiţvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius vykdo keletą ar net keliolika nemokumo procesų. Kadangi prie bankroto proceso išlaidų neprisikiriamos išlaidos darbo priemonių nuomos (kopijavimo aparatai, skeneriai ir kita darbui reikalinga įranga), tai visos paslaugos susiję su minėta įranga. Dėl administratoriaus darbo laiko įkainio, tai jis neviršija nei antstolių, nei advokatų 1 val. įkainių.

49.       Asmuo, prašydamas pateikti informaciją pagal prašymą, turi padengti administratoriaus patirtas informacijos ir dokumentų pateikimo išlaidas. Informacija ir dokumentai pateikiami tik pilnai apmokėjus informacijos ir dokumentų pateikimo išlaidas. Nemokumo administratoriaus išlaidos už kiekvieną dokumento puslapio kopiją (įskaitant skaitmeninę kopiją) – 1,48 Eur už 1 vnt. A4 formato lapą. Jei dokumentai pateikiami atspausdinti, tokiu atveju taikomas papildomas 0,04 Eur mokestis uţ kiekvieną spausdinto dokumento puslapį

50.       Nemokumo administratorius už įmonės dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą pareikalauti iš bankrutuojančios įmonės dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. JANĮ 65 str. nurodytu atveju dokumentų kopijų pateikimui taikomas šios tvarkos 5 punkte nurodytas įkainis. Už įmonės dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką nustatytas 70,00 Eur/val. įkainis, mokamas nemokumo administratoriui. 

51.       Dėl susirinkimo darbotvarkės 7 klausimo nutarimo projekte administratorė buvo numačiusi, jog ilgalaikis turtas bus parduodamas sekančiai: 7.1 Parduodamo turto kaina nustatoma pagal analogiško turto rinkos kainas. Pardavimas vykdomas sekančia tvarka: apie ketinimą parduoti konkretų ilgalaikį turtą, pardavimo kainą ir kitas sąlygas informuojama raštu, el.paštu ne mažiau kaip 5 potencialiems ilgalaikio turto pirkėjams. Jei daugiau nei vienas pirkėjas išreiškia pageidavimą pirkti ilgalaikį turtą, apie tai yra informuojami kiti išreiškę norą įsigyti turto pirkėjai, o turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; 7.2 Siūlytina neišieškotus debitorinius įsiskolinimus parduoti laisvame pardavime: 10 dienų parduodant už ne mažesnę kaip rinkos kainą /debitorinių įsiskolinimų pagal išvardintus numerius, išskyrus Nr. 7 (nėra asm.duomenų) Lentelė d sumą, nepardavus 10 dienų, parduoti už 20 proc. sumažintą kainą nuo rinkos kainos /debitorinių įsiskolinimų pagal išvardinus numerius, išskyrus Nr.7 ( lentelė d) , nepardavus 10 dienų, parduoti už 20 proc. sumažintą kainą nuo paskutinės kainos, nepardavus parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Nepardavus per 40 dienų nurašyti.

52.       Dėl 7.1 p. pareiškėjas el. paštu ir registruotu laišku yra atsiuntęs pageidavimą pirkti turtą, taip pat yra atsiuntę pageidavimą įsigyti turtą ir MB ,,Chirurgijos klinika‘‘, turtas bus parduodamas , kai teismas priims nutartį dėl įmonės likvidavimo ir nutartis įsiteisės. Kai įsiteisės nutartis, nemokumo administratorius, kad atsirastų ne mažiau kaip 5 pirkėjai, skelbs apie bankrutavusios įmonės medicininės įrangos ir turto pardavimą per portalą Skelbiu.lt. Jei daugiau nei vienas pirkėjas išreiškia pageidavimą pirkti ilgalaikį turtą, apie tai yra informuojami kiti išreiškę norą įsigyti turto pirkėjai, o turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

Skundas tenkintinas.

53.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 4 d. vyko bankrutuojančios UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ kreditorių susirinkimas. Susirinkimo metu buvo svarstomi darbotvarkėje numatyti klausimai: 1) Dėl darbotvarkės tvirtinimo; 2) Kreditorių susirinkimo pirmininko runkimai; 3) Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas; 4) Bazinio atlygio tvarkos tvirtinimas; 5) Informacijos teikimo, kreditorių susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarkos tvirtinimas; 7) Dėl turto pardavimo. Pareiškėjas prašo panaikinti visus susirinkimo metu priimtus nutarimus dėl procedūrinių pažeidimų ir ginčija 3, 5, 7 klausimais priimtus nutarimus turinio aspektu.

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų teismas atlieka procedūrinio pobūdžio patikrą, t. y. nagrinėja ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio-komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 straipsnis). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

55.       Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti kreditorių informavimą apie kreditorių susirinkimą, įstatymas reglamentuoja, kokiais būdais kreditoriai turi būti informuojami, ir juos skiria pagal kreditorių susirinkimą (pirmasis ar vėlesni): pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą (JANĮ 47 straipsnio 2 dalis); pranešimas apie šaukiamus kitus kreditorių susirinkimus skelbiamas informacinėje sistemoje (JANĮ 47 straipsnio 3 dalis).

56.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 47 straipsnio, nustatančio pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos reikalavimus, 1 dalyje nurodyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokia informacija turi būti nurodyta pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Atsižvelgiant į minėtų teisės normų lingvistines formuluotes, tai yra imperatyvaus pobūdžio teisės normos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-381/2021).

57.       Iš LITEKO sistemos matyti, kad 2024 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas pagal nemokumo administratorės L. B. pateiktą 2024 m. vasario 9 d. prašymą (civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘, Nr. (duomenys neskelbtini)), kreditorių sąraše buvo nurodyti iš viso 37 kreditoriai. Iš nemokumo administratorės pateiktos medžiagos su atsiliepimu matyti, kad kreditoriai buvo informuojami apie susirinkimą registruotu paštu ir elektroninėmis ryšių priemonėmis – elektroniniais laiškais. Iš 2024-03-04 susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 8 kreditoriai.

58.       Tačiau iš nemokumo administratorės pateikto pašto kvito matyti, kad administratorė išsiuntė pranešimus apie susirinkimą registruotu laišku kreditoriams adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), nors pačios nemokumo administratorės pateiktame kreditorių sąraše tokių adresų nėra. Be to, kaip jau buvo minėta, jeigu pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą (JANĮ 47 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu iš nemokumo administratorės pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad, išsiuntus pranešimus kreditoriams A. G., J. G., V. G., G. B., L. K., V. T., nebuvo gautas jų patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad apie susirinkimą buvo pranešta kreditoriams A. S., L. M., E. K., R. E., I. G.. Kadangi E. K. buvo pateikusi susirinkimui išankstinio balsavimo biuletenį, tikėtina, kad jai buvo pranešta apie susirinkimą. Tačiau visiškai neįrodo praešimų įteikimo fakto nemokumo administratorės pateikti įrodymai apie pranešimo siuntimą tokiais elektroninio pašto adresais, kaip (duomenys neskelbtini), kurių adresatai taip pat nepatvirtino pranešimų gavimo. Iš nemokumo administratorės pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad ji siuntė pranešimą apie susirinkimą G. G. ir I. L., kurių teismo patvirtintame kreditorių sąraše nėra.

59.       Vadovaujantis minėtais duomenimis, negalima nustatyti ir daryti išvados, kad kreditoriai apie vyksiantį susirinkimą informuoti JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, t. y. likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Nemokumo administratorė, teigianti atlikusi savo informavimo pareigą, turėjo teismui pateikti šį teiginį pagrindžiančius įrodymus, o ne apeliuoti į aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant juridinių asmenų bankroto bylas, kadangi aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

60.       Apibendrinant išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad sušaukiant BUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2024 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimą buvo pažeista imperatyviai įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyti kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūriniai pažeidimai negali būti vertintini kaip formalūs, o yra žymūs, prieštaraujantys JANĮ įtvirtintam kreditorių lygiateisiškumo principui, reikalaujančiam, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams turi būti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei JANĮ įtvirtinamam bendrajam skaidrumo principui, kuriuo pripažįstama kiekvieno nemokumo procese dalyvaujančio asmens teisė gauti informaciją apie nemokumo procesą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

61.       Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti visus 2024 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Nors pareiškėjas ginčijo kreditorių susirinkimus ir dėl to, kad kreditoriai buvo netinkamai identifikuoti, minėti argumentai, panaikinus visus kreditorių susirinkimo nutarimus dėl netinkamo pranešimo apie susirinkimą, neįtakoja šio procesinio sprendimo teisėtumo. Iš naujo šaukiant kreditorių susirinkimą, nemokumo administratorei siūloma atkreipti dėmesį į kreditorių tapatybių nustatymą, kad, kilus ginčui dėl priimtų nutarimų, nemokumo administratorė galėtų teismui pateikti įrodymus dėl tinkamai apskaitytų balsų. 

62.       Pareiškėjas nurodė, kad jis nemokumo administratorei 2024 m. vasario 29 d. pateikė MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ pasiūlymą bendrovės bankroto proceso metu bendrovės turto ir dokumentų laikymui (saugojimui) panaudoti mažajai bendrijai priklausančias negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), už 500,00 Eur sumą iki bendrovės bankroto proceso pabaigos ir siekė, kad šis pasiūlymas būtų pateiktas svarstyti kreditorių susirinkime. Pirmajame kreditorių susirinkime šis administratorės parengtas sprendimo projektas ir buvo patvirtintas. Administratorė bendrovės kreditorių niekaip neinformavo apie MB ,,Chirurgijos klinika‘‘ pateiktą pasiūlymą ir nepateikė jo svarstyti pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime. Tokie administratorės veiksmai nėra suderinami su bankroto proceso tikslais bei šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises ir interesus.

63.       Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas pasiūlymą pateikė 2024 m. vasario 29 d., o kreditorių susirinkimas buvo numatytas 2024 m. kovo 4 d. Nemokumo administratorė teigia su juo susipažinusi 2024 m. kovo 1 d. (penktadienį). Kadangi susirinkimas buvo numatytas 2024 m. kovo 4 d. (pirmadienį), akivaizdu, kad nemokumo administratorė neturėjo fizinių galimybių pranešti viesiems kreidtoriams apie pareiškėjo alternatyvų pasiūlymą, tuo labiau, kad dalis kreditorių apie susirinkimą buvo informuoti registruotais laiškais.

64.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 29 d. pasiūlymas dėl jo įmonei priklausančių patalpų nuomos pagrįstai nebuvo įtrauktas į 2024 m. kovo 4 d. susirinkimo darbotvarkę ir į balsavimo biuletenio projektą.  Kadangi kreditoriai susirinkime šiuo klausimu nebalsavo, nėra priimtas nutarimas dėl pareiškėjo pasiūlymo, teismui nėra pagrindo vertinti jo teisėtumą, ši aplinkybė taip pat nesudaro prielaidų spręsti, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję lemti neteisėto nutarimo priėmimą.

65.       Panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimus dėl procedūrinių pažeidimų, kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumo analizė materialiniu aspektu nėra teisiškai reikšminga šio nagrinėjimo rezultatui ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

66.       Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos 2024 m. kovo 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti, panaikinti ir pripažinti negaliojančiais suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras‘‘ 2024 m. kovo 4 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nurodytus sprendimus.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. kovo 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė